- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- I2-2835-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00995-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- M. Z.-U
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjui M. Z.-U-H. (M. Z-U-H.), jo atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z.-U-H. patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Z.-U-H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 50U-01311/4U-284 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį iki 2022 m. spalio 16 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kuris jam buvo išduotas dėl studijų Vilniaus kolegijoje. Paaiškina, Sprendimas yra grindžiamas Migracijos departamento gautais duomenimis iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD), kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, palaikantis teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisinantis teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už Islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius. Pareiškėjas pažymi, kad niekur nėra sakęs ar rašęs ar kitokiu būdu ištransliavęs minėtus teiginius, kurie vienareikšmiškai galėtų būti vertinami taip, kaip nurodoma Sprendime. Atsižvelgdamas į tai mano, kad Migracijos departamentas bei VSD turėtų pateikti teismui duomenis ar informaciją, kurios pagrindu pareiškėjas laikomas radikalių pažiūrų tikinčiuoju, raginančiu už islamo tikėjimą kovoti smurtiniais išpuoliais prieš civilius gyventojus.
Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas per klaidą. Pažymi, kad Lietuvoje gyvena nuo 2017 m. ir kiekvieną kartą jam kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentas nuolat renka ir tikrina informaciją apie jį bei bendradarbiauja su VSD, todėl Sprendime įvardijamus veiksmus VSD turėjo ir galėjo užkardyti anksčiau, o ne po ketverių metų. Pareiškėjo įsitikinimu, VSD perduodant informaciją Migracijos departamentui buvo padaryta klaida.
Nurodo, kad Sprendimu Migracijos departamentas uždraudė jam 5 m. atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat nusprendė įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos. Teigia, kad Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą motyvuojamas valstybės saugumu ir šis klausimas neatsiejamai išspręstas kartu su sprendimu panaikinti leidimą laikinai gyventi, kuris priimtas dėl keliamos grėsmės saugumui. Teigia, kad ši Sprendimo dalis pažeidžia jo ir jo šeimos teises. Pareiškėjas neprieštarauja dėl Migracijos departamento Sprendime nurodytos aplinkybės, jog jis nėra sukūręs šeimyninių ryšių Lietuvoje, tačiau pažymi, kad yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini) R. R. R. K., taigi skundžiamu Sprendimu jam apribojama teisė vykti ir į Ispaniją.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad neišslaptinus visos VSD pateiktos informacijos, ja neturi būti remiamasi, nes pareiškėjui nėra žinomas jos turinys.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2020 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 m., o 2020 m. spalio 16 d. išdavė leidimą laikinai gyventi. 2021 m. kovo 16 d. Migracijos departamentas gavo informaciją iš VSD, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui bei siūlymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui, įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamentą bei spręsti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
Atkreipia dėmesį, kad VSD gautais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius. Atsakovas, įvertinęs gautus duomenis ir tai, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika, kiti jo ryšiai nėra reikšmingi ir ilgalaikiai, Sprendimu panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi, uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos ir įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS) įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis, 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos.
Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais dėl to, kad Sprendimas priimtas dėl klaidos, kadangi skunde jokios klaidos nenurodo ir jos nedetalizuoja. Laikosi pozicijos, kad tai tik parodo, jog pareiškėjas neneigia Sprendime nurodytų kompetentingos institucijos pateiktų neįslaptintų aplinkybių, kuriomis grindžiama pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui. Pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada konkrečiai užsienietis dėl tam tikrų savo veiksmų faktiškai pradeda kelti grėsmę valstybės saugumui ir nepriklausomai nuo to, ar jo keliama grėsmė valstybės saugumui turėjo ar galėjo būti nustatyta anksčiau, Migracijos departamentas, gavęs kompetentingos institucijos išvadą, kad pareiškėjas tokią grėsmę kelia, privalo panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde neginčija, jog palaiko teroristinių organizacijų ideologiją, pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, bet ir nepateikia jokių minėtas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų.
Nurodo, kad VSD pateiktais duomenimis dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui neturi pagrindo abejoti ir jų nekvestionuoja, o iš VSD gauta informacija yra įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka, todėl Migracijos departamentas negali teikti detalesnių paaiškinimų, susijusių su šios išvados turiniu, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas Sprendime negalėjo remtis šios kompetentingos institucijos išvada. Teigia, kad priešingu atveju būtų apribota Migracijos departamento teisė bei pareiga vykdyti jam teisės aktų nustatytas funkcijas ir priimti būtinus sprendimus, užtikrinančius valstybės ir visuomenės interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad perspėjimo ir įvedimo į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos teises. Teigia, jog pareiškėjo teiginiai apie santuokos sudarymą rodo, kad jis sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliete, tačiau santuokos registracijos liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas, todėl jo autentiškumas kelia abejonių. Iš minėto dokumento nėra galimybės nustatyti, ar santuoka šiuo metu yra galiojanti, be to pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo išdavimo nurodė, jog yra nevedęs, todėl daro išvadą, jog jis pateikia prieštaringus argumentus, nepateikdamas jokių duomenų, įrodančių, kad jis turi šeiminių ryšių su (duomenys neskelbtini) piliete.
Pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas ir perspėjimas į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse buvo įvestas vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis. Akcentuoja tai, kad valstybės saugumas yra pagrindinė vertybė, kuri lyginant su galimais asmenų teisių pažeidimais, yra žymiai svarbesnė, todėl pareiškėjui taikyti apribojimai yra proporcingi ir būtini valstybės interesams. Nustačius, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas privalėjo ne tik panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, bet ir nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimo į C.SIS dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis VSD viešose ataskaitose skelbiama informacija, ekstremistinių ideologijų rėmėjai naudojasi galimybe laisvai judėti Šengeno erdvės šalyse, Lietuva gali pasinaudoti tranzitui, slapstymuisi, išpuolių prieš kitas šalis planavimui. Tarptautinio terorizmo grėsmė Bendrijos narėms išlieka didelė, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją, galima pripažinti, jog Sprendimu nustatytas draudimas pareiškėjui atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes yra pagrįstas ir būtinas siekiant išvengti minėtų grėsmių.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo studijos Vilniaus kolegijoje yra nutrauktos, todėl jis neturi jokio teisėto pagrindo gyventi Lietuvoje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė jo kompetencijos ribose, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo elgesį, proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus, taigi priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Teigia, kad Migracijos departamentui pateikė gautą informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra radikalių pažiūrų musulmonas, kuris palaiko teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisina teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už islamo religiją, prieš kurią tariamai yra nusistačiusios Europos šalys, vykdant smurtinius išpuolius prieš civilius gyventojus. Pažymi, kad surinkta medžiaga apie pareiškėją leidžia pagrįstai manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Taigi dėl minėtos priežasties Migracijos departamentui buvo pasiūlyta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, išsiųsti jį iš šalies bei įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 m., taip šiam laikotarpiui pareiškėjo asmens duomenis pateikti į C.SIS.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos bei įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo bei pagrįstumo.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), kuriam 2017 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2018 m. sausio 30 d., 2018 m. sausio 31 d. išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2019 m. vasario 1 d., 2019 m. vasario 2 d. išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2019 m. gegužės 1 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. gruodžio 28 d. vykdė individualią veiklą.
Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip asmuo, priimtas studijuoti Vilniaus kolegijoje. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad yra nevedęs, 2020 m. lankėsi Kirgizijos Respublikoje bei Ukrainoje.
2020 m. spalio 14 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį 2 m. 2020 m. spalio 16 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2022 m. spalio 16 d.
VSD 2021 m. kovo 15 d. raštu Nr. 19-229S informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui bei siūlymą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui ir įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo šiam užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnį, bei spręsti pareiškėjo išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą. Dalis Migracijos departamentui pateiktos informacijos, kuria atsakovas vadovavosi priimdamas Sprendimą, yra įslaptinta. Nagrinėjant bylą teisme dalis VSD 2021 m. kovo 15 d. rašto buvo išslaptinta. Jame nurodoma, kad pagal turimą žvalgybos informaciją pareiškėjas teigia, kad visi, kas įžeidinėja islamo religiją ar pranašą, turi būti nužudyti, jis pateisina teroristinę organizaciją „Islamo valstybė“ ir jos kovotojus, pareiškėjo manymu, išpuolius galima suorganizuoti, pakviečiant kitus asmenis atvykti iš Pakistano. Be to, pagal turimą žvalgybos informaciją, pareiškėjas jau kelerius metus užsiima pakistaniečių atvykimo į Šengeno erdvę organizavimu už piniginį atlygį, naudodamas įvairias „pilkosios migracijos“ schemas.
Migracijos departamentas 2021 m. kovo 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi; 2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 5 m. nuo šio Sprendimo priėmimo dienos (iki 2026 m. kovo 15 d.); 3) įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos kontrolę. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtintas dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.
Nagrinėjamu atveju VSD pateikė informaciją Migracijos departamentui apie tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jis yra radikalių pažiūrų musulmonas, palaikantis teroristinių organizacijų ideologiją ir pateisinantis teroristinius išpuolius Europoje, ragina kovoti už Islamo religiją, pareiškėjo Lietuvos Respublikoje nesieja jokie šeiminiai ryšiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, gavęs ir išanalizavęs VSD pateiktą informaciją, teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Teismas, įvertinęs trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą įslaptintą medžiagą, taip pat duomenis, kurie iš dalies išslaptinti, neturi pagrindo abejoti VSD pateiktos informacijos ir duomenų teisėtumu bei pagrįstumu, jų iš esmės nepaneigė ir pareiškėjas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad niekur nėra sakęs ar rašęs ar kitokiu būdu ištransliavęs teiginius, kurie vienareikšmiškai galėtų būti vertinami kaip grėsmė valstybės saugumui, taip pat mano, kad Sprendimas buvo priimtas per klaidą, nes jis Lietuvoje gyvena nuo 2017 m., todėl minėtos aplinkybės galėjo būti nustatytos anksčiau.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindų abejoti ginčijamo Sprendimo, kaip priimto per klaidą, teisėtumu, nes pareiškėjas skunde iš esmės nepateikė jokių svarių argumentų, kurie paneigtų VSD nustatytų aplinkybių visumą dėl grėsmės valstybės saugumui, todėl šis skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2017 m., neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi užsieniečio, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimo šalyje trukmė nelaikoma kriterijumi, dėl kurio išduotas leidimas negali būti panaikinamas. Nagrinėjamu atveju VSD nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, laikydamasis imperatyvių Įstatymo nuostatų, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas skunde teigia, kad sprendimas uždrausti 5 m. atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 m. nuo Sprendimo priėmimo dienos yra išspręstas panaikinant leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad toks Sprendimas pažeidžia jo teises, nes jis yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini), o Sprendimas apriboja pareiškėjo teisę vykti į Ispaniją.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis nei 5 m.
Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 37 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenims, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos 38.3 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas 10 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytos kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Kompetentingos institucijos priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų nesieja jokie šeiminiai ryšiai. Taigi, teismo vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 m. laikotarpiui yra teisėta, pagrįsta ir būtina priemonė valstybės interesams apsaugoti.
SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad perspėjimas įvedamas, kai minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, kad Sprendimas jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką atitinka SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus pagrindus, todėl laikytinas priimtu teisėtai ir pagrįstai.
Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo išsakytus argumentus dėl sudarytos santuokos su (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje pateikta santuokos registracijos liudijimo kopija su vertimu į lietuvių kalbą neįrodo, jog pareiškėjas 2018 m. sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas galimai sudarė santuoką, nes minėtas liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas, jo autentiškumas kelia abejonių ir nėra galimybės nustatyti, ar santuoka galioja ir šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 4 d. teiktame prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, jog yra nevedęs. Taigi pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai ir argumentai šiuo aspektu prieštarauja jo nurodytiems duomenims teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad R. R. būtų suteikta (duomenys neskelbtini) pilietybė, nes iš pateiktos santuokos registracijos liudijimo kopijos matyti, kad jame įrašyta, jog R. R. yra (duomenys neskelbtini). Teismui taip pat nėra pateikti jokie įrodymai apie tai, kad R. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjo argumentai, kad duomenų įvedimas į C.SIS dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvės valstybėse iš esmės pažeidžia jo ir jo šeimos teises atmestini kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad pareiškėjo studijos Vilniaus kolegijoje nutrauktos, 2021 m. birželio 7 d. jį išbraukus iš studentų sąrašų už studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi akivaizdu, kad teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas yra praradęs teisę teisėtai gyventi Lietuvoje.
Netenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Z.-U-H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.