Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui Rimantui Lukauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai dėl 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

K.S. 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje 25 Nr. 026519 patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 109 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 510 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn K.S. patrauktas už tai, kad (duomenys neskelbtini), Šilutės raj. 2009 m. spalio 30 d. patikrinimo metu nustatyti ūkinių gyvūnų laikymo ir jų registravimo bei ženklinimo tvarkos pažeidimai. K.S. nevykdo Veterinarijos įstatymo 16¹ str. reikalavimų, Ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo taisyklių 11.1; 11.2; 11.3; 18.1; 30; 32; 36; 42; 47; 49 punktų reikalavimų (2009-10-30 patikrinimo aktas Nr.S61-Ž196), ūkinės paskirties gyvūnų gerovės taisyklių 9; 10; 13; 14; 15; 16; 17; 20; 22; 23; 28 punktų reikalavimų (2009-10-30 patikrinimo aktas Nr.S61-6105).

Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje privalomas visų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimas, jose esančių galvijų, kiaulių, avių, ožkų apskaita ir ženklinimas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog 1 dalyje nurodytų gyvulių ir kitų gyvūnų laikymo vietų registravimo bei jose laikomų gyvulių apskaitos ir ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.3D-234 patvirtino Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisykles (redakcija galiojusi iki 2010-01-17) (toliau – Taisyklės), kurių 11 punkte numatyta kokia tvarka gyvulių laikytojas registruoja ir ženklina gyvūnus: ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas, laikydamiesi šių taisyklių, registruoja duomenis CDB ir (arba) praneša teritorinėms VMVT, ženklina savo gyvūnus (11.1.punktas); šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka pildo Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą (GAŽ-1) forma priedas Nr. 1) ir Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalą (GAŽ- 2 forma (2 priedas) bei juos saugo ne trumpiau kaip 3 metus (11.2. punktas); ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo ausies įsago pametimo dienos perduoda teritorinėms VMVT informaciją apie pamestus ausų įsagus ir užsako naują, identišką pamestajam (11.3. punktas). Taisyklių 18 punkte naujos laikymo vietos ir (ar) gyvūnų bandos registravimo tvarka: privalomai registruojamiems gyvūnams ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo jų atsivežimo į naują jų laikymo vietą informuojant teritorinę VMVT, pateikiant užpildytą formą GŽ-2 ar GŽ-2a (18.1.punktas). Taisyklėse reglamentuojama ir gyvūnų prieauglio registravimo ir ženklinimo tvarka: laikytojas privalo užtikrinti, kad gimęs gyvūnų prieauglis būtų užregistruotas ir suženklintas. Galvijų, avių ir ožkų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) suženklina prieauglį, registracijos duomenis laikytojas surašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja CDB ir (arba) užpildo vieną GŽ-2 ar GŽ-2a formą ir pirmąjį egzempliorių pateikia teritorinei VMVT (pranešama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio. Apie avių ir ožkų prieauglio suženklinimą galima pranešti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo gimimo, bet ne vėliau kaip prieš išvežant iš laikymo vietos), antrasis egzempliorius lieka laikytojui (30 punktas); galvijų, avių ir ožkų negyvo prieauglio gimimas, taip pat abortai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio registruojami gyvūnų laikymo vietos / bandos Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnale bei CDB arba užpildoma forma GŽ-2 ar GŽ-2a ir pateikiama teritorinei VMVT (32 punktas); gyvūno išvežimo į kitą laikymo vietą ar bandą duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo gyvūno išvežimo registruoja CDB ir (ar) praneša teritorinei VMVT, pateikdamas užpildytos formos GŽ-2 ar GŽ-2a pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau (32 punktas). Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad. laikytojas, veždamas gyvūną į skerdyklą, gyvūno išvežimą registruoja CDB arba praneša teritorinei VMVT pagal šių taisyklių 36 ar 39 punktą. 47 punktas numato, kad laikytojas apie gyvūno gaišimą, priverstinį skerdimą ar skerdimą savo reikmėms ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio duomenis užregistruoja CDB ir (ar) apie tai praneša teritorinei VMVT užpildydamas GŽ-2 ar GŽ-2a formas, formos antrąjį egzempliorių pasilikdamas sau. 49 punkte nustatyta, kad registruotų gyvūnų vagystės atveju laikytojas nedelsdamas registruoja duomenis apie įvykį CDB ir (ar) apie įvykį informuoja teritorinę VMVT, užpildydamas GŽ-2 ar GŽ-2a formą, pažymėdamas kaip „išvežimą“, o jo priežastį – kaip „pavogimą“.

Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 patvirtino Ūkinės paskirties gyvulių gerovės reikalavimus, kurių 9 punktas numato, kad gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas darbuotojų skaičius, kurie turi tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių; 10 punktas numato, jog gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną; 13 punktas numato, kad gyvūnų savininkas ar laikytojas turi registruoti visus gyvūnams suteikto gydymo atvejus ir kiekvienos apžiūros metu rastų nugaišusių gyvūnų skaičių. 14 punktas nustato, kad registravimo įrašai saugomi trejus metus ir turi būti pateikiami VMVT paprašius. 15 punktas numato, kad gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma; gyvūnas neturi būti be reikalo kankinamas ar žalojamas. Jei gyvūnas yra pririštas arba laikomas atskirtas, jam turi būti suteikta vieta, atitinkanti jo fiziologines ir etologines reikmes. 16 punkte nustatyta, kad gyvūno laikymo vietos statybai naudojamos medžiagos, ypač aptvarų įrengimui naudojamos medžiagos ir įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. 17 punktas numato, kad gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus. 20 punkte numatyta, kad. ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų. 22 punkte nustatyta, kad gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes. 23 punkte numatyta, kad visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais. 28 punkte numatyta, kad laikant gyvūnus turi būti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį.

Taigi, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas numato, kad gyvulių laikytojas yra atsakingas už tinkamą gyvulių apskaitos dokumentų pildymą, savalaikį gyvulių ženklinimą ar informacijos apie gyvulių pokytį pateikimą, gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių laikymąsi, taip pat už tai, kad gyvūnų laikymo sąlygos atitiktų minimalius gyvūnų gerovės reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 30 d. atliktas ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimas (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone ir tikrinta ūkininkui K.S. priklausanti gyvūnų banda Nr.10010703223, susidedanti iš 22 galvijų (duomenų bazėje registruti 45 galvijai). Atliekant patikrinimą surašytas patikrinimo aktas Nr.SG1-G105 (b.l.12-15), kuriame užfiksuota, jog K.S. nevykdo jau aukščiau aptartu Lietuvos Respublikos VMVT 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvulių gerovės reikalavimų 9, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 22, 23, 28 punktų nuostatų. 2009 m. spalio 30 d. atliktas patikrinimas dėl gyvulių registravimo ir ženklinimo. Patikrinimo akte Nr. S61-Ž196 (b.l. 16-18) užfiksuota, jog K.S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-06-16 įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl gyvulių registracijos ir identifikacijos taisyklių (redakcija galiojusi iki 2010-01-17) 11.1, 11.2, 11.3, 18.1, 30, 32, 36, 42, 47, 49 punktų reikalavimus. Iš kart po patikrinimų surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.010149, kuriame nurodyti visi patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, bei konstatuota, jog K.S. veika kvalifikuojama pagal ATPK 109 straipsnį, kuris numato administracinę atsakomybę už Veterinarijos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veterinarijos reikalavimų pažeidimą Iš patikrinimu aktų nustatyta, K.S. dalyvavo 2009 m. spalio 30 d. atliekant patikrinimą bei surašant patikrinimo aktus bei administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau pasirašyti atsisakė. Šią aplinkybę patvirtina patikrinimą atlikę pareigūnai G. K., R.L. D..F.

K.S. skunde nurodo, kad dėl veterinarijos tarnybos pareigūnų kaltės gaišta jo gyvūnai ir kad būtent veterinarijos tarnybos pareigūnai siekia jį sužlugdyti. Tačiau skunde nurodomi argumentai nepagrįsti. Kad K.S. ignoruoja gyvulių registracijos ir identifikacijos bei gyvūnų priežiūros reikalavimus patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Klaipėdos apskrities VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė G. K. paaiškino, jog K.S. nesilaiko gyvulių laikymo sąlygų ir pažeidimai nuolat kartojasi, K.S. neturi žinių apie gyvulių priežiūrą, apie privalomas jų laikymo sąlygas ir tai fiksuota patikrinimo aktuose. K.S. priklausantys gyvuliai nuėda kaimo gyventojų pasėlius, todėl nuolat gaunami skundai dėl gyvulių nepriežiūros iš kaimynų. Liudytoja apklausta Klaipėdos apskrities VMVT vyresnioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R.L. paaiškino, kad paskutiniai įrašai gyvulių registracijos žurnale paradyti 2007 m. ir nuo to laiko žurnalas nepildomas. Centrinėje duomenų bazėje yra duomenys, kad K.S. turi 45 galvijus, tačiau tikrinimo metu per visas vietas rasti tik 22 galvijai: prie jo namų 2 galvijai, iš kurių vienas neženklintas ir 19 galvijų ganėsi laukuose. Galvijai yra sulaukėję, neprisileidžia artyn žmonių, nes pastoviai klajoja ir yra vaikomi ūkininkų ir kitų asmenų iš jiems priklausančių pasėlių. Kur yra likusieji galvijai K.S. negalėjo paaiškinti. Pateiktas Gyvūnų registracijos žurnalas nepildomas, neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nepateikta ir sutartis su veterinarijos gydytoju, ką privalo turėti gyvulių laikytojas.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina įvykdyto teisės pažeidimo įvykį, teisės pažeidimo veika pagal ATPK 109 straipsnį įrodyta.

ATPK 109 straipsnio sankcija numato įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties litų iki vieno tūkstančio litų. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš ginčijamo nutarimo (b.l. 11) Institucija nagrinėdama bylą nenustatė K.S. atsakomybę lengvinančių, o taip pat ir sunkinančių aplinkybių. Institucija atstovas R.L. nurodė, kad K.S. yra ne kartą baustas už gyvulių nepriežiūrą, ženklinimo taisyklių pažeidimą, tačiau išvadų nedaro ir toliau sistemingai ir piktybiškai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Įvertinus šia aplinkybę kaip asmenį charakterizuojančią, o ne sunkinančią aplinkybę, Institucija 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimu K.S. skyrė baudą, kurios dydis yra baudos vidurkis pagal ABTĮ 30² straipsnyje numatytas baudos skyrimo taisykles.

Taigi administracinė nuobauda skirta pagal įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.

Dėl procesinių pažeidimų.

K.S. savo skunde nekelia klausimo dėl procesinių pažeidimų, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucija nebuvo pranešusi jam apie administracinės bylos nagrinėjimą 2009 m. lapkričio 17 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.10) buvo nurodyta, kad bylos nagrinėjimas paskirtas 2009 m. lapkričio 4 d., tačiau akivaizdu, kad minimą dieną byla nebuvo išnagrinėta ir nebuvo priimtas nutarimas. Atstovas R.L. nurodė, kad K.S. nurodytą dieną neatvykus, nuspręsta palaukti, tikintis, kad jis vėliau atvyks į VMVT. Nesulaukus K.S. atvykstant į bylos nagrinėjimą, 2009 m. lapkričio 17 d. buvo išnagrinėta administracinė byla ir priimtas nutarimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K.S. dalyvavo 2009 m. spalio 30 d. patikrinime, teikė žodinius paaiškinimus. Surašius patikinimo aktus buvo surašytas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, todėl teismas konstatuoja, kad K.S. buvo žinoma apie jam pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, jam inkriminuojamų kaltinimų esmę, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei paskelbta bylos nagrinėjimo Institucijoje vieta ir laikas. K.S. atsisakė pasirašyti teisės pažeidimo protokole, teikti raštiškus paaiškinimus ir jo atsisakymą patvirtina asmenų dalyvavusių teisės pažeidimo protokolo surašymo metu parašai (b.l.10).

K.S. skunde nenurodo, kad jam nepranešus apie bylos nagrinėjimą 2009 m. lapkričio 17 d. buvo pažeistos jo teisės, apribota galimybė kreiptis teisminės gynybos ir pan. K.S. nutarimas išsiųstas iš karto po jo priėmimo, K.S. į teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo terminų, todėl ši aplinkybė negali būti pakankamu teisiniu pagrindu ginčijamo nutarimo panaikinimui dėl padarytų procesinių pažeidimų. Tikslinga įvertinti ir tai, kad grąžinus nagrinėti administracinę bylą iš naujo, nurodant pašalinti aukščiau įvardintus pažeidimus (ATPK 124 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) nebus užtikrinamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas. Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartimi administracinėje byloje Nr.29-03 ( biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003 metai, 57-59 psl.) suformuota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas rengdamasis bylos nagrinėjimui iš esmės pranešė K.S. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l.20), išsiuntė Institucijos atsiliepimą į skundą (b.l.29) ir tokiu būdu sudarė visas galimybes atvykti į teismą ir pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, todėl nežiūrint to, kad K.S. nepasinaudojo jam suteikta teise dalyvauti bylos nagrinėjime, konstatuojama, kad bylos teisminio nagrinėjimo buvo pašalinti visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2009 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje 25 Nr. 026519 palikti nepakeistą ir K. S. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.