- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-28
- Bylos Nr.
- eII-791-1155/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00730-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-9113-2025 (ROIK 25267891825) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-9113-2025 (toliau – ir Nutarimas) patraukė R. G. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 3 mėnesiams už tai, kad jis, 2025 m. kovo 16 d. 13.24 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sankryžoje lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją Nr. 1.1. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas pakeisti Nutarimą ir panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 3 mėnesiams ir paskirti jam maksimalią baudą. Skunde nurodyta, kad Pareiškėjas yra atsakingas už neįgalų šeimos narį – žmoną, kuri turi 1 grupės neįgalumą, beveik nejuda, jai reikalingi dažni vizitai į gydymo įstaigas. Taip pat prižiūri mažametį sūnų, kuris turi raidos sutrikimą (duomenys neskelbtini). Jį reikia dažnai vežti į raidos centrą, įvairius užsiėmimus, taip pat kiekvieną dieną į darželį ((duomenys neskelbtini) km į abi puses). Pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas, dirba (duomenys neskelbtini). Lenkdamas lėtai važiuojantį traktorių, jis skubėjo namo, nes reikėjo pamaitinti žmoną (yra suformuota gastrostoma, jai būtinas maitinimas kas 3 val., siekiant užtikrinti pilnavertę mitybą). (duomenys neskelbtini) pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, netekus galimybės atlikti šių pareigų, šeima liktų be pagrindinio pajamų šaltinio.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones labai reikalinga dėl skunde nurodytų neeilinių šeiminių aplinkybių, taip pat dėl darbo. Įvykio dieną, pamaitinęs žmoną, važiavo su vaiku į parduotuvę apsipirkti, bet užtruko, todėl tam, kad kuo greičiau grįžtų namo ir pagal grafiką pamaitintų žmoną, neleistinoje vietoje aplenkė traktorių. Dėl savo elgesio gailisi, vertina kritiškai. Paskirtą baudą sumokėjo tą pačią dieną, sutiktų sumokėti ir didesnę baudą vietoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Institucija atsiliepimo į skundą nepateikė, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jis buvo informuotas el. paštu, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl administracinio nusižengimo byla pagal Pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Institucijos Nutarimo išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. G. skundas tenkinamas.
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti <...>, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur. ANK 420 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Pareiškėjas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat nenustatė pagrindo ir sutinka su skundžiamame Nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu taip pat sutinka, nurodė, kad sutiktų ir su paskirta maksimalia ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, tačiau prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Pareiškėjui, be kita ko, paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Tai reiškia, kad jam buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, kurią skirti imperatyviai įpareigoja įstatymas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT‑8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Institucijoje ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu Pareiškėjui paskirta bauda sumokėta 2025 m. balandžio 17 d. (pažymėtina, kad Pareiškėjas yra sumokėjęs ir visas kitas jam anksčiau paskirtas baudas). Šios aplinkybės patvirtina, kad Pareiškėjas iš tiesų kritiškai vertina savo elgesį, o jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė, kaip jis nurodė, dėl būtinybės pasirūpinti neįgaliu savo šeimos nariu – sutuoktine. Pareiškėjas iš tiesų padarė teisės pažeidimą, tačiau jo elgesys šiuo atveju nesukėlė jokių pasekmių. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbinės pareigos susijusios su teise vairuoti transporto priemones, jis turi rūpintis neįgalia savo sutuoktine ir raidos sutrikimą turinčiu sūnumi, kuriuos dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas, raidos centrą, ugdymo įstaigas ir kt., todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga. Šias aplinkybes patvirtina Pareiškėjo su skundu pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. STS-5295 „Dėl dalyvumo lygio“, kuriuo G. G. neterminuotai nustatytas 5 proc. dalyvumo lygis, nurodyta, kad pacientę prižiūri vyras, ji reikalauja visiškos nuolatinės priežiūros ir slaugos; 2025 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. STS-5297 „Dėl pagalbos koordinavimo poreikio“, kuriuo G. G. sudarytas pagalbos planas, už kurio įgyvendinimą atsakinga savivaldybės administracija pagal asmens gyvenamąją vietą, kiti su sunkia pacientės būkle susiję medicininiai dokumentai, nurodantys, be kita ko, ir į gydytojų įpareigojimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su skundu pateikė ir medicininius duomenis apie jo sūnui nustatytą (duomenys neskelbtini). Taip pat darbdavio (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 26 d. rekomendaciją, kurioje nurodyta, kad Pareiškėjas dirba bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); yra reiklus sau, kruopštus, atsakingas, draugiškas, paslaugus, aktyvus kolektyvo narys, puikiai išmano savo darbą, sąžiningai atlieka pavestas užduotis, laiku (duomenys neskelbtini), kitas instancijas; nusiskundimų ar pretenzijų dėl jo darbo nebuvo; drausminių nuobaudų neskirta. Išdėstytų aplinkybių visuma charakterizuoja Pareiškėją kaip asmenį, suvokiantį savo veiksmų pasekmes, ketinantį ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, Pareiškėjui paskirta bauda jau padarė pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Nors darbinių funkcijų atlikimas nėra vertintina kaip išskirtinės aplinkybės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėjas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prarastų pajamų šaltinį, prarastų galimybę rūpintis savo šeimos nariais ir negalėtų užtikrinti jų gerovės, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiekti neskiriant Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo R. G. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-9113-2025 pakeisti ir R. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – neskirti.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-9113-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.