Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistojo J. C. gynejos adv. Jolantos Bagdonienes apeliacinius skundus del Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteistas laisves atemimu 3 metams. Paskirtoji bausme subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2006-11-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmes pridedant 2006-11-29 nuosprendžiu paskirtos bausmes 6 menesiu dali, ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 3 metams 6 men., bausme atliekant pataisos namuose (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d.). I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2006-08-08 iki 2007-04-02;

I. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 6 p., ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 6 men., bausme atliekant pataisos namuose. I bausmes laika iskaitytas laikino sulaikymo ir suemimo laikas nuo 2006-08-08 iki 2007-04-02.

J. C. ir I. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisinti, nes neirodyta, kad ju padaryta veika turinti nusikaltimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas A. T., taciau nuosprendis jo nuteisimo dalyje neskundžiamas.

J. C. ir I. M. nuteisti už tai, kad budami apsvaige nuo alkoholio, veikdami grupeje, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su A. J. metu, turedami tiksla pažeminti nukentejusiji, kankindami ir itin žiauriai nesunkiai sutrikde A. J. sveikata, o butent: 2006 m. rugpjucio 2 d., apie 22 val., name, esanciame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. M. kumšciu sudavus 1 smugi nukentejusiajam i veida, J. C. kartu su I. M. nuejus su nukentejusiuoju i nama, esanti Vilniuje, duomenys neskelbtini), kur jie, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjucio 2 d. 23 val. iki 2006 m. rugpjucio 3 d. 7 val., tesdami savo nusikalstamus veiksmus, veikdami grupeje su A. T., budami apsvaige nuo alkoholio, del asmeniniu santykiu kilusio konflikto su A. J. metu, A. T. tycia sudavus 4 smugius kumšciu A. J. i veida, J. C. tycia sudave 3 smugius kumšciu A. J. i veida, liepe nusirengti, po to, A. T. tycia sudavus 4 smugius kumšciu A. J. i galva, J. C. tycia sudave 15 smugiu pagaliu A. J. i ivairias kuno vietas. Po to, J. C., A. T. ir I. M. nusišlapinus ant nukentejusiojo, J. C. tycia sudave 3 smugius kumšciu A. J. i pilva. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus J. C. tycia sudave nukentejusiajam 4 smugius taburete per galva, 3 smugius kede per galva, 1 smugi keptuve per galva, A. T. atnešus virve pririšo A. J. prie kedes ir sudave smugius kumšciu nukentejusiajam per veida. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, J. C. ištrauke savo lytini organa ir liepe ji ciulpti, taciau nukentejusiajam negalint išsižioti, tryne savo lytini organa jam i veida. J. C. liepus, I. M. taip pat išsitrauke savo lytini organa ir tryne i nukentejusiojo veida. Po to J. C. sudave smugius nukentejusiajam per nugara, I. M. sudave 2 smugius kumšciu i veida, J. C. sudave 2 smugius kumšciu i veida, 14 smugiu kumšciu i ivairias kuno vietas, peiliu bade nukentejusiojo spranda ir nugara, i nukentejusiojo galva sudauže alaus bokala.

J. C. ir I. M. taip pat buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad budami apsvaige nuo alkoholio ir veikdami bendrininku grupeje, grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta ir pasinaudoje del prieš tai panaudoto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, fizinio salycio, analiniu ir oraliniu budu tenkino savo lytine aistra su A. J. prieš jo valia, o butent: laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjucio 2 d. 23 val. iki 2006 m. rugpjucio 3 d. 7 val., name, esanciame Vilniuje, duomenys neskelbtini), po to, kai J. C. sudave 15 smugiu pagaliu A. J. i ivairias kuno vietas, ir pagrasinus nukentejusiajam sumušimu, ištrauke savo lytini organa ir liepe ji tenkinti oraliniu budu, taciau nukentejusiajam suspaudus lupas J. C. savo lytini organa tryne jam i veida. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C., A. T. ir I. M. nusišlapino ant nukentejusiojo ir J. C. sudave smugius A. J. kumšciu ir pagaliu, J. C. liepe nukentejusiajam atsiklaupti ir kišo pagali A. J. i analine anga. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C. taburete, kede ir keptuve sudave smugius A. J., pririšo ši prie kedes ir J. C. bei I. M. savo lytinius organus ikišo nukentejusiajam i burna ir priverte juos tenkinti oraliniu budu.

Vilniaus miesto treciasis apylinkes teismas 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu išjunge iš kaltinimo J. C. inkriminuota pagalio kišima A. J. i analine anga ir konstatavo, kad yra irodyta tik ta aplinkybe, jog kaltinamieji J. C. ir I. M., siekdami pasitycioti iš nukentejusiojo ir pažeminti, viena karta verte ji masažuoti ju lytinius organus. Apylinkes teismas J. C. ir I. M. del šiu veiksmu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisino, nes neirodyta, kad ju padaryta veika turinti šio nusikaltimo požymiu. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad kaltinamieji neturejo tikslo seksualiai pasitenkinti, ju tycia buvo nukreipta pasitycioti iš nukentejusiojo, ji pažeminti, todel ju veikoje nera butino Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymio.

Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendi. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria J. C. ir I. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybems ir priimti nauja nuosprendi: J. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., ir nuteisti laisves atemimu 4 metams 6 men. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus 6 men. laisves atemimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmes prideti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dali – 6 menesius, ir galutine bausme skirti 5 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., ir nuteisti ji laisves atemimu 4 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose. Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Apeliantas teigia, jog teismo išvada, kad J. C. ir I. M. turejo tiksla pažeminti nukentejusiji, ju tycia nebuvo nukreipta seksualiai pasitenkinti ir del to nera nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. sudeciai butino elemento, yra nepagrista. BK 150 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudetis yra formali, t.y. nusikaltimui konstatuoti užtenka nustatyti, kad kaltininkai atliko baudžiamojo istatymo uždrausta veika, nepriklausomai nuo to, ar kilo nusikaltimo pasekmes. Formaliose nusikaltimu sudetyse pasekmes nera butinas požymis, todel ju norejimas neturi reikšmes. Kaltinamieji smurtavo veikdami tiesiogine tycia, turedami tiksla pasitycioti, pažeminti nukentejusiji. Pagal nustatytas bylos aplinkybes matyti, kad vartojant itin žiauru ir kankinama smurta, kaltininkams staiga kilo tiesiogine tycia pažeminti nukentejusiji ir seksualines prievartos veiksmais. J. C. ir I. M. suvoke, kad veike butent seksualiniais veiksmais, kaip ir suvoke tai, kad šiuos veiksmus jie atliko prieš nukentejusiojo valia ir pasinaudoje prieš tai pavartoto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, t.y., jie veike naudodami prievarta. Pagal bylos aplinkybes J. C. ir I. M. seksualiai nepasitenkino, taciau atliko veiksmus, sudarancius BK 150 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudeti – veikdami bendrininku grupeje, pasinaudoje prieš tai patirto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, savo lytiniais organais brauke A. J. per lupas ir priverte ši dirginti ju lytinius organus ranka prieš nukentejusiojo valia. Šios veikos padarytos vienu metu, esant vieningai tyciai, ir turi buti laikomos idealiaja sutaptimi. J. C. ir I. M. veiksmai – braukymas per lupas lytiniais organais, privertimas lytinius organus dirginti ranka – negali buti laikomi kankinamo ir itin žiauraus nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 2 d. 6 p.) požymiu, nes atitinka kito, sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d., požymiu visuma.

Apeliantas nurodo, kad teismas konstatavo irodytomis aplinkybes, jog J. C. viena karta buvo ištraukes savo lytini organa, liepe nukentejusiajam ši ciulpti ir tryne savo lytini organa nukentejusiajam i veida, o J. C. liepus, I. M. ištrauke savo lytini organa ir tryne ši i nukentejusiojo veida. Taciau nurodes, kad šias aplinkybes patvirtina nukentejusiojo parodymai, teismas nemotyvavo, kodel skirtingai vertina A. J. parodymu patikimuma del itin žiauraus ir kankinamo nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir del seksualinio prievartavimo, ir nepripažista irodymais nuosekliu ir kategorišku nukentejusiojo parodymu, kad jis buvo priverstas rankomis dirginti kaltininku lytinius organus. Nukentejusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigunu ir ikiteisminio tyrimo teisejo, kuriems dave iš esmes analogiškus parodymus, kaip ir byla nagrinejant teisme. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybes, kad nukentejusiojo parodymus apie patirta seksualini prievartavima buvo patvirtine J. C. ir A. T.. Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parode, kad J. C. ir I. M. jam pasake, jog A. J. ciulpe šiu lytinius organus. J. C. parode girdejes I. M. sakant „tu dabar man ciulpsi“, mate, kaip A. J. klaupiasi prie I. M. ir juda, lyg šiam ciulptu lytini organa.

Apelianto teigimu, nukentejusiojo parodymu patikimuma irodo ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G-4646/06 nustatyti sužalojimai ir ju padarymo budas pilnai atitinka nukentejusiojo nurodytas aplinkybes. Prokuroras pažymi, kad nukentejusysis A. J. teisme parode, kad butu atleides kaltininkams ir nebutu kreipesis i policija tik del patirto sumušimo, jei nebutu buves pažemintas dar ir seksualines prievartos budu. Todel, apelianto nuomone, teismo argumentai, kad A. J., parodydamas, kad J. C. ir I. M. ji seksualiai prievartavo, galejo sugalvoti, apkalbeti kaltinamuosius ir kalbeti nebutus dalykus, yra nepagristi, kaip ir nepagristos teismo abejones nukentejusiojo parodymais dalyje del seksualinio prievartavimo kitokio fizinio salycio budu.

Apeliaciniu skundu nuteistojo J. C. gyneja prašo pakeisti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendi dalyje del J. C. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucineje dalyse nurodant, kad nepadaryta veika, numatyta BK 150 str. 2 d. Nurodo, kad teismo išvados del seksualines prievartos fakto neatitinka bylos aplinkybiu, nes padarytos vadovaujantis tik nukentejusiojo A. J. parodymais, nesant jokiu objektyviu irodymu. Byloje irodinejama pagalio kišimo nukentejusiajam i analine anga fakta teismas laike nenustatytu, nes jis taip pat grindžiamas tik nukentejusiojo parodymais. Teismas nustate, kad A. J. del sumušimu nuteistajam J. C. jaute keršta, pats pripažino, kad mieganciam J. C. norejo smogti kirviu, bet tuo metu neturejo jegu, be to muštynes kilo del asmeniniu konfliktu, todel policijoje rašydamas pareiškima, to paties keršto vedinas A. J. galejo prirašyti nebutu dalyku, siekdamas kuo daugiau J. C. apkaltinti ir tokiu budu atkeršyti. Taciau šioje dalyje teismas prieštarauja savo paties padarytoms išvadoms ir byloje surinktiems irodymams, nes vien iš nukentejusiojo parodymu nustate, kad J. C. lytini organa tryne i nukentejusiojo veida. Ši aplinkybe, kaip ir pagalio kišimas i analine anga, yra nukentejusiojo išsigalvojimas, siekimas atkeršyti J. C. del sumušimo, ir nera irodyta.

Nuteistojo gyneja teigia, kad nukentejusiojo parodymai del seksualines prievartos veiksmu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nevienodi, šias aplinkybes jis pasakodavo vis kitaip „pagražindamas“, teisme nustatyta, kad savoku „oralinis“, „analinis“ jis apskritai nežino, jo apklausu protokolai surašyti netiksliai, parodymu patikrinimo vietoje metu jis nieko apie seksualine prievarta neužsimine ir neparode. Kiti itariamieji ir liudytojai taip pat tokiu aplinkybiu nepatvirtino, specialisto išvadoje pažymeta, kad nera jokiu požymiu, irodanciu seksualines prievartos fakta, taip pat ir nenaturaliu budu. Todel, apeliantes nuomone, seksualines prievartos faktas fizinio salycio budu negali buti laikomas nustatytu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo J. C. gynejos apeliacini skunda atmesti.

Nuteistasis J. C. ir jo gyneja praše prokuroro apeliacini skunda atmesti, gynejos apeliacini skunda tenkinti.

Nuteistasis I. M. ir jo gynejas praše prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo J. C. gynejos adv. Jolantos Bagdonienes apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje del nuteistuju J. C. ir I. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., yra nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas. Teismas nevisapusiškai ištyre visas bylos aplinkybes del nukentejusiojo A. J. seksualinio prievartavimo, surinktu duomenu nepatikrino ir neivertino byloje esanciu irodymu, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso istatymu reikalavimus. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodyta, jog teismas savo išvadas nuosprendyje pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklemis.

Nuteistieji J. C. ir I. M. buvo kaltinami tuo, kad jie laikotarpiu nuo 2006-08-02 23 val. iki 2006-08-03 07 val., budami apsvaige nuo alkoholio ir veikdami grupeje, turedami tiksla pažeminti A. J., kankinamo ir itin žiauraus nukentejusiojo mušimo metu, name, esanciame duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to, kai J. C. sudave 15 smugiu pagaliu A. J. i ivairias kuno vietas, ir pagrasinus nukentejusiajam sumušimu, ištrauke savo lytini organa ir liepe ji tenkinti oraliniu budu, taciau nukentejusiajam suspaudus lupas, Chabenskis savo lytini organa tryne jam i veida. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C., A. T. ir I. M. nusišlapino ant nukentejusiojo ir J. C. sudave smugius A. J. kumšciu ir pagaliu, J. C. liepe nukentejusiajam atsiklaupti ir kišo pagali A. J. i analine anga. Tesdami savo nusikalstamus veiksmus, po to, kai J. C. taburete, kede ir keptuve sudave smugius A. J., pririšo ši prie kedes ir J. C. bei I. M. savo lytinius organus ikišo nukentejusiajam i burna ir priverte juos tenkinti oraliniu budu. Tai yra J. C. ir I. M. buvo kaltinami tuo, kad jie su bendrininku grupe, grasindami tuoj pat panaudoti fizini smurta ir pasinaudoje del prieš tai panaudoto smurto palaužtu nukentejusiojo pasipriešinimu, fizinio salycio, analiniu ir oraliniu budu tenkino savo lytine aistra su A. J. prieš jo valia.

Kaip jau mineta, apylinkes teismas J. C. ir I. M. išteisino, neirodžius ju dalyvavimo padarant inkriminuota nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, ištyres byloje surinktus irodymus, netinkamai juos ivertino ir padare nepagrista išvada, kad neirodyta ju padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 150 str. 2 d., požymiu.

Byla nagrinejant tiek apylinkes, tiek apeliacines instancijos teisme kaltinamasis J. C. kalte neige ir parode, kad konflikto metu laikotarpiu nuo 2006-08-02 d. iki 2006-08-03 d., name, esanciame duomenys neskelbtini),Vilniuje, i A. J. išeinamaja anga jis nieko nekišo ir kodel taip I. M. nurode, nežinantis. Apie lytinius santykius kalbos nebuvo. Jis nebuvo kvieciamas santykiauti. Kad ant A. J. kas nors butu šlapinesi, nemate. Tyrejai sake, kad blogai užrašyta, bet ji pasakiusi, kad teisme išsiaiškins. Apie ciulpima kalbos nebuvo. Parašas /1 t. 102-103 b.l./ yra jo, apklausoje advokate dalyvavusi, bet buvo ne taip. Mate A. J. atsiklaupusi ant keliu, kad I. M. atleistu, neskaites pasiraše. Nuvežus i ivykio vieta buvo isitikinta, kad jis, guledamas savo lovoje, negalejo matyti. Santykiai yra su I. M. geri ir priežasties jam kerštauti nežinantis. Nukentejusiojo apklausos metu norejo A. J. užduoti daug klausimu, bet nebuvo leidžiama. Tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, parodymu patikrinimo vietoje metu daves parodymus kaip liepe operatyvininkai, bet advokatei nesakes, kad daromas spaudimas.

Ikiteisminio tyrimo metu J. C. apklaustas iš karto po sulaikymo, t.y. 2006 08 08, kitaip aiškino aplinkybes, ir parode, kad ivykio diena atsigules lovoje girdejo, kaip Ivanas pasake Alvydui „... tu man dabar paciulpsi“, po keliu minuciu pro praviras duris pasižiurejes i virtuve pamate, kad Alvydas klaupiasi prie Ivano, jo galva buvo ties Ivano kelniu klynu, o po to pamate jog Alvydas juda taip lyg ciulptu Ivano lytini organa. Ar Ivanas buvo ištraukes savo lytini organa jis nemate, kadangi buvo kitame kambaryje. Maždaug po 10 min. po to, kai jis gulejo lovoje, i kambari užejo Ivanas ir pasake, kad jeigu jis nori gali eiti ir lytiškai pasantykiauti su Alvydu, taciau jam atsisakius abu užejo i kambari pas Antana, kuriam Ivanas pasiule padaryti ta pati. T. A. taip pat atsisakius Ivanas atgal nuejo i virtuve, o jis su Antonu nuejo miegoti. Tvirtino, kad ant Alvydo jis nesišlapino, lytines aistros su oraliniu budu su juo netenkino.

Apklaustas itariamuoju I. M. iš karto po sulaikymo, t.y. 2006 08 09, parode, kad po to, kai Jura sumuše Alvyda tubarete, jis liepe pastarajam nusirengti nuogai ir peiliu bei keptuve muše jau Alvyda nuoga. Po to Jura paeme kažkoki tai pagali ar šluotkoti ir liepe Alvydui apsisukt ir pasilenkti. Pastarajam taip padarius, Jura i jo išeinamaja anga ikišo pagali, Alvydui pradejus rekti, jis nuramino Jura ir pastarasis pagali ištrauke. Po to jis išejo miegot ir daugiau nieko nemate. Tvirtina, kad su Alvydu lytines aistros netenkino (1 t., b.l. 158-159).

Parodymu patikrinimo vietoje I. M. patvirtino anksciau duotus parodymus ir nurode, kad „....šio namo virtuveje Jura ikišo pagali i Alvydo išeinamaja anga“ (1 t., b.l. 160-161).

2006 09 28 papildomai apklaustas itariamuoju I. M. jau kitaip aiškino aplinkybes, ir neige esa mates, kad Alvydas butu mušamas pagaliu ar kad Jura pagali butu kišes i Alvydo išeinamaja anga. Nurode, kad ankstesniu apklausu metu dave neteisingus parodymus, kadangi jis bijojo žmoniu, kurie 2006-08-05, netoli namo, esancio duomenys neskelbtini),ji sumuše 3 asmenys ir neva liepe jam pasakyti policijos pareigunams, kad Jura prievartavo ir visaip kitaip skriaude A. J.. Kas tie žmones jis nežino, daugiau ju nemate. Taip pat neige girdejes kaip Alvydas virtuveje šauke „... gana, gana ...“

Apklaustas itariamuoju A. T. 2006-08-07 ikiteisminio tyrimo metu parode, kad ivykio nakti pas ji i kambari buvo užeje Jura ir Ivanas, kurie pasake, kad jeigu jis nori Alvydas gali ji patenkinti oraliniu budu. Jam atsisakius, Jura ir Ivanas pasake, kad Alvydas ciulpe ju lytinius organus, taip pat jie pasake, kad apšlapino Alvyda (1 t., b.l. 60).

Parodymu patikrinimo vietoje ir 2006-10-03 papildomai apklaustas itariamuoju A. T. patvirtino savo anksciau duotus parodymus ir parode lova, kurioje miegojo ivykio nakti kai pas ji užejo Jura ir Anton, kurie jam pasake, kad Alvydas gali patenkinti jo lytine aistra oraliniu budu bei kad Alvydas ciulpe ju lytinius organus, taip pat jie pasake, kad apšlapino Alvyda (1 t., b.l. 61-62, 67 ).

Taciau byla nagrinejant tiek pirmosios, tiek apeliacines instancijos teisme kaltinamasis A. T., taip kaip J. C. ir I. M., kalte neige ir parode, kad ankstesniuose apklausose jis tokiu parodymu nedave, nors parašas yra jo. Tvirtino, kad jokio analinio budo nebuvo, jam niekas nesake, kad „ ...kad jeigu jis nori Alvydas gali ji patenkinti oraliniu budu ...“. Kodel J. C. pasake kad jis šlapinosi ant A. J., nežinantis.

Tuo tarpu nukentejusysis A. J., skirtingai nei kaltinamieji A. T., J. C. ir I. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad visiems trims nuteistiesiems naudojant prieš ji fizini smurta, J. C. nusimove kelnes ir paemes savo lytini organa pridejo jam prie veido. I burna jis J. C. varpos paimti negalejes, nes nuo sumušimo sutino lupos, todel J. C. savo varpa tryne jam i žanda. Nebaiges tenkinti lytines aistros, J. C. pasake I. M., kad jis gali tenkinti aistra oraliniu budu su juo (A. J.), taciau I. M. atsisake. Praejus kuriam laikui, J. C. liepes jam oraliniu budu patenkinti I. M.. Pastarasis išsitrauke lytini organa ir pridejo prie lupu, o jis ranku ir lupu pagalba turejes ji patenkinti. I. M. nebaigus akto, jis oraliniu budu turejes vel tenkinti J. C. (T 1, b.l. 30-33). Teisminio nagrinejimo metu nukentejusysis A. J. parode, kad J. C. išsitrauke lytini organa ir liepe jam ciulpti. Del sužalojimu jis negalejes išsižioti, todel tik trynes aplink lupas. J. C. ta pati liepe daryti ir I. M.. Iš pradžiu I. M. nesutiko, bet po to taip pat išsitrauke lytini organa ir jis trynes jo lytini organa aplink lupas. Taip pat nukentejusysis patikslino lytinius organus J. C. ir I. M. trynes po viena karta (t. 2, b.l. 104-116, 128-141).

Apelianto J. C. gynejos skundo argumentas, kad nukentejusiojo parodymai del seksualines prievartos veiksmu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nevienodi, šias aplinkybes jis pasakodavo vis kitaip „pagražindamas“, yra nepagristas. Nors apklausus nukentejusiji A. J. teisminio nagrinejimo metu paaiškejo, jog pastarasis nežinojo, ka reiškia žodžiai „analinis“, „oralinis“ ir ju duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nenaudojo, taciau nukentejusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu aiškiai nurode kokius konkrecius veiksmus atliko J. C. ir I. M., t.y. pridejo savo lytinius organus jam prie veido ir verte masažuoti. Teiseju kolegija atkreipia apelianto J. C. gynejos demesi i tai, kad šias esmines ivykio aplinkybes A. J. nuo pat pirmosios apklausos aiškino vienodai ir kategoriškai.

Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentejusiojo A. J. parodymais del J. C. ir I. M. atliktu aukšciau aptartu veiksmu, kuriuos iš dalies patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistuju A. T. bei J. C. parodymai (t. 1, b.l. 60, 67, 102-103), ir konstatuoja, kad apylinkes teismas pagristai pripažino irodyta aplinkybe, kad J. C. ir I. M. verte nukentejusiji A. J. masažuoti ju lytinius organus.

Be to, nukentejusiojo parodymu patikimuma irodo ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. G-4646/06 nustatyti sužalojimai ir ju padarymo budas pilnai atitinka nukentejusiojo nurodytas aplinkybes. Nors, apžiurejes nukentejusiji A. J., teismo medicinos specialistas neaptiko požymiu, nurodanciu i tai, kad su nukentejusiuoju buvo lytiškai santykiauta (tame tarpe ir nenaturaliu budu), taciau tai nepaneigia nukentejusiojo A. J. parodymu apie tai, kad J. C. ir I. M. buvo prideje lytinius organus jam prie veido, o šis juos tryne.

Pažymetina, kad nukentejusysis A. J. teisme parode, kad butu atleides kaltininkams ir nebutu kreipesis i policija tik del patirto sumušimo, jei nebutu buves pažemintas dar ir seksualines prievartos budu. Kolegija, abejoti bei netiketi nukentejusiojo A. J. parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Byloje nera jokiu duomenu, kad nukentejusysis A. J. galejo sugalvoti, apkalbeti kaltinamuosius ir kalbeti nebutus dalykus. Tuo tarpu kaltinamieji J. C. ir I. M. savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, veliau pakeite. Visose apklausose dalyvavo ju gynejai, savo parodymus patvirtino protokole parašu. Duomenu apie tai, kad kaltinamiesiems apklausos metu butu daromas spaudimas, vertimas duoti priešingus parodymus, byloje nera. Teismas vertina kritiškai, kaip pasirinkta gynybos pozicija, išteisintuju J. C. ir I. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu po pirmos apklausos, tiek byla nagrinejant pirmos instancijos teisme. Kaip matyti, iš šiu asmenu parodymu turinio, jie yra nenuoseklus, prieštaringi bei nesutampantys tarpusavyje, jie gi neatitinka ir nuteistojo A. T. duotu parodymu turinio. Todel, atsižvelgiant i byloje esancius duomenis, irodymu visuma, teiseju kolegija kaltinamuju J. C. ir I. M. parodymus vertina kaip siekima išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Apeliacines instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, jog J. C. ir I. M. turejo tiksla pažeminti nukentejusiji, ju tycia nebuvo nukreipta seksualiai pasitenkinti ir del to nera nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. sudeciai butino elemento. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. C. ir I. M. dalyje pagal LR BK 150 str. 2 d., neteisingai aiškino LR BK 150 str. numatytos nusikalstamos veikos sudeties pagrindinius požymius.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. atsako asmuo, kuris bendrininku grupe tenkino lytine aistra su žmogumi prieš šio valia analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio salycio budu panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybe priešintis, ar pasinaudodamas bejegiška nukentejusio asmens bukle. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo - seksualinio prievartavimo - sudetis yra formali. Atsakomybe kyla del paciu veiksmu padarymo nepriklausomai nuo padariniu kilimo. Teorijoje ir teismu praktikoje šio kaip ir kitu nusikaltimu seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieciamumui pabaigos momentas siejamas ne su veikos pabaiga, o su jos pradžia. Taigi BK 150 str. numatytas nusikaltimas yra baigtas nuo lytines aistros tenkinimo pradžios momento.

Taigi, pagal BK 150 str. aprašytos nusikalstamos veikos prasme pagrindiniai veikos sudeties požymiai yra lytines aistros tenkinimas seksualinio pobudžio veiksmais. Byloje negincytinai nustatyta, kad abu nuteistieji J. C. ir I. M. atliko seksualinio pobudžio veiksmus, t.y. J. C. ir I. M. verte nukentejusiji A. J. atlikti oralinio pobudžio veiksmus , taciau A. J. del patirtu sužalojimu negalint išsižioti bei J. C. neturint erekcijos, ju lytini organa jis vedžiojo aplink savo veida ir , butent prieš nukentejusiojo A. J. valia, kuri buvo palaužta prieš tai panaudoto fizinio smurto ir grasinimu veiksmais.

Formaliuju nusikalstamu veiku sudeciu atveju tiesioginei tyciai yra budingi: 1) subjekto pavojingo nusikalstamos veikos pobudžio suvokimo, 2) norejimo taip veikti požymiai ( LR BK 15 str. 2 d. l p.). Veikos pavojingumo pobudžio suvokimo apimtis nustatoma konkrecios nusikalstamos veikos sudeties požymiais. Nuteistieji suvoke , kad grupeje atliko prievartinius lytines aistros tenkinimo veiksmus panaudojant fizini smurta ir grasinimus, turedami tiksla pažeminti nukentejusiji, iš jo pasitycioti. Norejimo taip veikti požymiai byloje nustatyti nukentejusiojo A. J. parodymais, kad J. C. bande ikišti savo lytini organa jam i burna, buvo pridejes ji prie užpakalio, taciau nebuvo erekcijos (2 t., b.l. 107). Taciau pirmosios instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad J. C. ir I. M. turejo tiksla pažeminti nukentejusiji, ju tycia nebuvo nukreipta seksualiai pasitenkinti, del to nera nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 2 d. sudeciai budingo elemento. Nusikalstamos veikos tikslas , kaip ir nusikaltimo motyvas, yra fakultatyvus subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis, kuris paprastai irodinejamas tik tada, kai jis aprašytas Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies dispozicijoje ir jo nustatymas turi lemiamos reikšmes analizuojant nusikalstamos veikos sudeti bei sprendžiant asmens atsakomybes klausima. Pažymetina, kad minetame straipsnyje nusikaltimo tikslas nera aprašytas. Kadangi, kaip jau mineta, seksualinio prievartavimo sudetis yra formali ir šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo lytines aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to , ar kaltininkas patenkino lytine aistra, ar ne, todel šiuo atveju J. C. ir I. M. atlikti prievartiniai seksualinio pobudžio veiksmai pasityciojimo ar pažeminimo tikslais, nešalina ju atsakomybes pagal LR BK 150 str.2 d., kaip nesudarantys šio nusikaltimo sudeties. Tokia veikos kvalifikacija atitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato išaiškinimus ir jais suformuluota teismu praktika išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose. Taigi jau vien seksualiniu veiksmu, galinciu sukelti lytine aistra atlikimas esant bent vienai LR BK 150 str. dispozicijoje itvirtintai kvalifikuojanciai aplinkybei, sudaro šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudeti.

Byloje surinkti ir ištirti irodymai teiseju kolegijai leidžia daryti neabejotina išvada, kad J. C. ir I. M. ivykde jiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 150 str. 2 dalyje, t.y. J. C. ir I. M. veikdami bendrininku grupeje seksualiai prievartavo A. J..

Ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai vertino surinktus irodymus, t.y. išteisinamaji nuosprendi, priimta J. C. ir I. M. atžvilgiu, grinde ne irodymu visetu, o išskirtinai tik paciu kaltinamuju prieštaringais parodymais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais irodymais. Šiu parodymu nevertino kontekste su nukentejusiojo ir nuteistojo A. T. duotais parodymais, kur jis taip pat patvirtino fakta, kad ivykio nakti pas ji i kambari buvo užeje Jura ir Ivanas, kurie pasake, kad jeigu jis nori Alvydas gali ji patenkinti oraliniu budu. Jam atsisakius, Jura ir Ivanas pasake, kad Alvydas ciulpe ju lytinius organus, taip pat jie pasake, kad apšlapino Alvyda. Apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, o netinkamai ivertinus bylos irodymus, neteisingai pritaike baudžiamojo istatymo normas. Atsižvelgiant i tai, apylinkes teismo nuosprendis dalyje del J. C. ir I. M. išteisinimo pagal LR BK 150 str. 2 d., naikintinas, priimant ju atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi ir pripažistant juos kaltais pagal LR BK 150 str. 2 dali.

Skiriant bausme, teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininku asmenybes, ju atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamieji J. C. ir I. M. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 150 str. 2 d., už kuria yra numatyta vienintele bausmes rušys - laisves atemimas iki aštuoneriu metu. Pagal pavojingumo laipsni tai yra sunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 5 d.).

J. C. anksciau teistas, administracine tvarka baustas, gydytas VšI Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje ir VšI Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. 2006-09-19 Vilniaus II teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. C. skirti teismo psichiatrijos ekspertize netikslinga (1 t. 151 b.l.); 2006-08-29 – 09-29 Centrines teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos ekspertizes akte Nr. 21 konstatuota, kad J. C. šiuo metu letiniu psichikos sutrikimu (psichikos liga) neserga, jam diagnozuojamas organinis asmenybes sutrikimas, del kurio jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti (1 t. 255-256 b.l.).

Kaltinamasis I. M. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje negydytas, i narkologine iskaita neirašytas.

Apeliacines instancijos teismas J. C. ir I. M. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažista tai, kad nusikalstama veika padare bendrininku grupeje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Individualizuodamas kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis J. C. nusikaltimus daro sistemiškai, nusikaltima padare neatlikes ankstesniu 2006-11-29 d. Vilniaus m. 3-o apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos bausmes, šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisves atemimo bausme. Atsižvelgiant i padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni, taip pat i veikos padarymo aplinkybes, kaltinamiesiems skirtinos realios laisves atemimo bausmes.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 3 d., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda patenkinti.

Vilniaus mieto 3 apylinkes teismo 2007 m. balandžio 2 d. nuosprendi pakeisti.

Nuosprendi dalyje del J. C. ir I. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. panaikinti ir priimti nauja nuosprendi:

J. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d., ir nuteisti 4 metams 6 menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., J. C. paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta jam už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus 6 menesius laisves atemimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmes prideti Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2006 m. lapkricio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmes neatlikta dali – 6 menesius, ir galutine bausme nuteistajam J. C. skirti 5 metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 150 str. 2 d. ir nuteisti 4 metams 6 menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., I. M. paskirta bausme apemimo budu subendrinti su bausme, paskirta jam už nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p., ir galutine bausme paskirti 4 metus 6 menesius laisves atemimo.

I bausmes laika iskaityti J. C. ir I. M. laikino sulaikymo ir suemimo laika nuo 2006-08-08 iki 2007-04-02, bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Nuteistojo J. C. gynejos apeliacini skunda atmesti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.