Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-08-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-5641-971/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
e2YT-5641-971/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Pareiškėjas
N. O.
Suinteresuotas asmuo
notarė Vanda Kasiulynienė, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius
Civilinė byla Nr. e2YT-5641-971/2023
Teisminio proceso 2-06-3-03090-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.12
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. O. skundą dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo), suinteresuoti asmenys notarė Vanda Kasiulynienė, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo) ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės Vandos Kasiulynienės 2023-04-13 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius informavo pareiškėją ir jos atstovą, kad pareiškėjai pagal 1995-05-25 Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 61-2376 galimai priklauso 6318,35 Eur už B. M. išmokėtiną kompensaciją už jai atkurtą nuosavybę į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), kurios ši nespėjo gauti, nes ji mirė 1993-11-10, nesulaukusi ir nežinodama apie 1995-05-25 sprendimą dėl minėtos kompensacijos. B. M. vienintele testamentine įpėdine buvo V. K. (pareiškėjos motina), kuri gyveno su ja ir ją globojo bei priėmė jos palikimą pagal 1992-08-18 sudarytą notarinį testamentą. Paveldėjimo byla buvo vedama Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure notarės Vandos Kasiulynienės. Paaiškėjus, kad B. M. po mirties priklauso dar ir kompensacija už žemę, V. K. kreipėsi į Telšių apskrities valdytojo administraciją ir į teismą, kad šis jai, kaip vienintelei įpėdinei, atnaujintų terminą priimti B. M. neišmokėtą kompensaciją už žemę. Mažeikių rajono apylinkės teismas įsiteisėjusia 2005-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3069-147-05/2005 atnaujino jai terminą šiam palikimui (turtinei teisei į kompensaciją), susijusiam su kompensacija už žemę, priimti ir, be kito ko, nutarties motyvacinėje dalyje nurodė, kad B. M. paliko V. K. visą jai priklausantį turtą butą Klaipėdoje ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas atnaujino terminą palikimui priimti, laikydamas, kad V. K. priklauso ši turtinė teisė į kompensaciją, priešingu atveju jis termino nebūtų atnaujinęs. Nepaisant to, kad nutarties rezoliucinėje dalyje šis faktas apie paveldėtą turtinę teisę į kompensaciją nėra minimas, tiek notarė, tiek teismas nagrinėjamoje byloje privalo vadovautis šia teismo jau nustatyta ir konstatuota aplinkybe. Todėl neturėtų būti ginčo, kad B. M. savo turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini) paliko V. K.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad šią turtinę teisę V. K. taip pat paveldėjo iš B. M. kartu su butu ir jame esančiu turtu. Nėra pagrindo kvestionuoti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-09 nutarties ir joje nustatytų faktų. Be to, Mažeikių teismo archyve nebėra išlikusios bylos medžiagos, todėl nėra galimybių išsiaiškinti, kokia bylos medžiaga remdamasis teismas priėjo prie tokios išvados. Kylančios abejonės notarei ar teismui dėl B. M. testamento turinio turėtų būti aiškinamos pareiškėjos ir jos mamos V. K. naudai, nes pačioje 2005-12-09 nutartyje gana aiškiai teismo nurodoma, kad B. M. turtinė teisė į kompensaciją buvo palikta pareiškėjos motinai V. K.. Atsižvelgiant į tai, B. M. turtinę teisę į kompensaciją paveldėjo pareiškėjos motina V. K.. V. K. dėl pablogėjusios sveikatos ir kitų asmeninių priežasčių nespėjo kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į kompensaciją išdavimo ir šį klausimą paliko galutinai neišspręstą. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ji notariniu testamentu paliko visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, vienintelei testamentinei ir įstatyminei savo įpėdinei – vienintelei savo dukrai – pareiškėjai N. O., kuriai buvo išduotas 2022-08-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Jame nebuvo nurodyta, kad pareiškėja iš savo motinos V. K. paveldėjo turtinę teisę į kompensaciją už žemę, nes testamento sudarymo metu 1997 m. dar nebuvo aišku, ar ji apskritai bus valstybės išmokėta. V. K. kitų įstatyminių ir testamentinių įpėdinių neturėjo. Tarp pareiškėjos mamos V. K. ir B. M. buvo susiklostę seseriški santykiai, trukę iki pastarosios mirties. B. M. tėvas 1943 m. pareiškėjos motiną, tuo metu dar nepilnametę mergaitę V. K., apsiėmė globoti ir užaugino kaip savo dukrą. Pareiškėja rūpinasi Meištų šeimos narių kapais. Po karo V. K. liko gyventi Lietuvoje, čia sukūrė šeimą, užaugino dukrą (pareiškėją) ir pati mirė 2019 m. būdama našle. Pareiškėja mano, kad papildomai atsiradęs palikėjos V. K. turtas (turtinė teisė į kompensaciją) yra tos pačios naudos gavėjos (pareiškėjos) paveldėjimo objektas. Kadangi notarė nepagrįstai atsisako išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už žemę, todėl skundžia notarės atsisakymą atlikti šį notarinį veiksmą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė Vanda Kasiulynienė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. M., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Palikimą priėmė V. K.. Paveldėtą turtą sudarė tik butas (duomenys neskelbtini). Testamentą B. M. sudarė 1992-08-18, jį patvirtino notarė R. K., notarinio registro Nr. 6-2125 (toliau – Testamentas). Testamente testatorė nurodė, kad „ ... butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir tame bute esantį turtą palieku ...“. 2019-07-06 mirė V. K., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties taip pat užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Palikimą priėmė pareiškėja N. O.. Paveldėjimo teisės liudijimas jai išduotas į butą (duomenys neskelbtini), ir nesumokėtą pensiją. 1995-05-25 Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-2376 B. M. (jau po jos mirties) atkurtos nuosavybės teisės į 13,11 ha žemės Naikių kaime, Mažeikių rajone, išmokant kompensaciją pinigais (toliau – Kompensacija). Pareiškėjos nuomone, ji turi teisę Kompensaciją paveldėti, o notarei paaiškinus, kad ji tokios teisės neturi, skundžia notarės veiksmus dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į Kompensaciją. Pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas ir notarinis veiksmas (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas) negali būti atliktas. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje yra reikšminga tik viena aplinkybė – ar B. M. savo Testamentu Kompensaciją už žemę paliko V. K.? Iš Testamento turinio matyti, kad ji paliko tik butą ir jame esantį turtą, o apie jokį kitą turtą testatorė nepasisakė. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005-12-09 nutartyje, civilinės bylos Nr. 2-3069-147-05/2005, pasisakydamas apie Testamentą, nurodė, kad „B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį butą Klaipėdoje ir kitą turtą esantį (duomenys neskelbtini)“, tačiau paveldėjimo byloje esančiame Testamente nėra parašyta, kad paliekamas turtas Naikių kaime, Mažeikių rajone. Notarė preziumuoja, kad tiek teismas, tiek notarė vadovaujasi tuo pačiu Testamentu. Jeigu yra kitas B. M. testamentas, sudarytas tą pačią dieną su skirtinga testatorės valia, notarei toks testamentas nebuvo pateiktas. Tikėtina, kad toks testamentas ir nebuvo sudarytas. Pažymėjo, kad įpėdinis pagal testamentą gali paveldėti tik tą mirusio asmens turtą, kuris įvardintas testamente.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto notarinėje kontoroje 1992-08-18 sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį turtą paliko pareiškėjos motinai V. K.. B. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties užvesta paveldėjimo byla ir V. K. 1994-05-11 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad paveldėtą turtą sudarė tik butas, (duomenys neskelbtini). 1997-08-13 Klaipėdos miesto 1-ajame notaro biure buvo patvirtintas V. K. testamentas, kuriuo V. K. visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, paliko dukrai N. O.. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties Klaipėdos miesto 11-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla ir pareiškėjai N. O. 2022-08-11 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 62,06 Eur nesumokėtos pensijos suma.

Taip pat nustatyta, kad 1995-05-25 Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-2376 B. M. jau po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais. Bylos duomenimis neišmokėta kompensacijos suma 6318,35 Eur. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3069-147-05/2005 nutarta V. K. atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą B. M. palikimui priimti, t. y. B. M. vardu neišmokėtai kompensacijai už žemę sumoje 20519 Lt, pagal 1995-05-25 Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimą Nr. 61-2376, kuriuo jai buvo atstatyta nuosavybės teisė į 13,11 ha žemės sklypo plotą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po šios nutarties priėmimo iki savo mirties (duomenys neskelbtini) V. K. būtų kreipusis į notarą dėl minėtos kompensacijos paveldėjimo.

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės Vandos Kasiulynienės 2023-04-13 atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai N. O. papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę Naikių k., Mažeikių r., ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į turtinę teisę į kompensaciją už 13,11 ha žemę (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.1 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. M. 1992-08-18 testamentu paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantį turtą pareiškėjos motinai V. K., kuri palikimą pagal testamentą priėmė. Jokio kito turto B. M. V. K. minėtu testamentu nepaliko. Apie jokį kitą B. M. sudarytą testamentą byloje duomenų nėra. Po B. M. mirties - (duomenys neskelbtini) Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 61-2376 B. M. atkurtos nuosavybės teisės į 13,11 ha žemės (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais, taigi iki savo mirties B. M. šios turtinės teisės neturėjo. V. K. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismas 2005-12-09 nutartimi jos pareiškimą tenkino. Pažymėtina, kad nors teismas, nagrinėjęs bylą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodė, jog nustatyta, kad 1993-11-10 mirusi B. M. testamentu paliko visą jai priklausantį turtą butą Klaipėdoje ir kitą turtą, esantį (duomenys neskelbtini) V. K., iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų negalima nustatyti, jog B. M. būtų palikusi V. K. kokį nors kitą turtą ar turtines teises, išskyrus butą, esantį I. S. g. 8-70, Klaipėda, ir šiame bute esantį turtą. Be to, minėta nutartimi teismas tik atnaujino V. K. įstatymo nustatytą praleistą terminą palikimui priimti, taigi ši nutartis savaime nereiškia palikimo priėmimo fakto, o tik reiškė teisę V. K. kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Paminėtina ir tai, kad nors terminas palikimui priimti buvo atnaujintas 2005-12-09 nutartimi, o V. K. mirė 2019-07-06, duomenų, jog V. K. būtų kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, byloje nėra. Jokių priežasčių, dėl kurių V. K. per tokį ilgą laiką nepriėmė palikimo, dėl kurio priėmimo teismas atnaujino terminą, tuo atveju, jeigu V. K. turėjo tokią teisę, nėra nurodyta.

Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį palikėjas testamentu gali palikti visą savo turtą arba jo dalį. CK 5.22 straipsnyje numatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles. Prie šių įpėdinių priklauso ir tie įpėdiniai pagal įstatymą, kuriems paveldimo turto dalis paskirta testamentu, jeigu testamente nenumatyta kitaip. Taigi testamentu nepaskirtą turto dalį gali paveldėti tik įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis), o įpėdinis pagal testamentą, kaip teisingai pažymėjo notarė, gali paveldėti tik tą mirusio asmens turtą, kuris įvardintas testamente.

Nagrinėjamu atveju V. K. nebuvo B. M. įstatyminė įpėdinė (jos nebuvo susijusios giminystės ryšiais) ir priėmė tik tą B. M. palikimą, kuris nurodytas 1992-08-18 testamente, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto, kaip tik nurodytą B. M. testamente, V. K. paveldėti negalėjo, nes ji nebuvo B. M. įstatyminė įpėdinė (CK 5.11, 5.22 straipsniai).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai papildomą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į B. M. turtinę teisę į kompensaciją už žemę, nes teisės paveldėti šią turtinę teisę neturėjo nei pareiškėja, nei pareiškėjos motina. Darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti notarės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. O. skundą dėl notaro veiksmų (notarinių veiksmų neatlikimo) atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė