Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I1-132-428/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-01-15
Bylos Nr.: I1-132-428/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00789-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Jolanta Medvedevienė (pirm.), Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius, Ramūnas Šarka
Pareiškėjas: A. V.
Atsakovas: Alytaus pataisos namams, Alytaus pataisos namai
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-132-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00789-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 37.5; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 15 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarimą Nr. 376-2 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-03-02 raštą Nr. 2S-716; 3) tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pataisos įstaigos specialųjį padalinį-pusiaukelės namus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 ir 5 dalimi Departamento direktorių surašyti sprendimą.

Skunde ir jo patikslinime (b. l. 1–9, 29–30) nurodė, jog Vilniaus pataisos namuose atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2026-08-12. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) pateikė prašymą perkelti likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai) BVK 69 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pareiškėjas nurodė, jog yra atlikęs vieną trečdalį bausmės, pakartotinis nusikaltimo elgesio rizikos vertinimo balas yra 57, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarimu Nr. 376-2 netenkino pareiškėjo prašymo. Nutarimas neteisėtas ir neteisingas. Nurodė, jog pareiškėjas atitinka visas nurodytas BVK 69 straipsnio 2 dalyje sąlygas. Teigė, jog jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas, yra atlikęs trečdalį bausmės, Vilniaus pataisos namuose yra pateikęs raštišką prašymą dėl teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos siekdamas pradėti dirbti, bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, vykdo pataisos namų sudarytą ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikaltimo elgesio rizika yra vidutinė ir bausmės atlikimo metu mažėja, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi nebaigtą vidurinį išsilavinimą (šiais metais baigs vidurinį išsilavinimą), yra 4 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, dukromis ir seserimi, per ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimą nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, savo priežiūrą vertina teigiamai, neprieštarauja būti stebimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, darbdavių pažymos patvirtina, jog yra saugomos darbo vietos.

Nurodė, jog pagal BVK normas teisę perkelti nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Be to, įsigaliojus naujiems BVK pakeitimams iki pareiškėjo skundo padavimo dienos Departamento direktorius nėra numatęs naujos tvarkos dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus, o senoji patvirtinta tvarka neteko galios patvirtinus naujus BVK pakeitimus. Todėl nėra aišku kokiu pagrindu pareiškėjo prašymą nagrinėjo ir dėl jo sprendimą priima Komisija, o ne Departamento direktorius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog Nutarime nebuvo nurodyta aiški apskundimo tvarka. Be to, priimtas Nutarimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo. Pasitelkus OASys metodiką yra atliekamas rizikos vertinimas yra statinis, t. y. ateities elgesio prognozė daroma surinktais statinės informacijos pagrindu, iš esmės faktais kurie niekada nepasikeis, netgi nuteistajam pilnai atlikus bausmę. Vilniaus pataisos namų pakartotinis socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog pareiškėjo elgesys nepablogėjo ir išlaiko mažėjančią dinamiką, o prieš tai atlikti vertinimai buvo sudaryti neteisingai ir yra įsivėlusios klaidos. Komisija nutarime neįvertino to, jog elgesio pokyčių, daromos pažangos. Komisijai visiškai nevertino nusikalstamos elgesio rizikos pokyčių, jų dinamikos. Komisija antrą kartą vertindama tas pačias aplinkybes ką jau buvo įvertinęs teismas priimdamas nuosprendžiu, pareiškėjas baudžiamas antrą kartą netenkindamas prašymo dėl tų pačių priežasčių. Nutarime nėra visiškai motyvuojamosios dalies, jis yra visiškai nemotyvuotas. Pareiškėjas visiškai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus.

Teigia, jog Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) prieštarauja BVK 69 straipsniui, nes keliami pertekliniai reikalavimai, papildomos sąlygos, nustatyti nauji reikalavimai ko nenumatyta BVK.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 93–95) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad BVK 69 straipsnio 2 dalis Komisijai suteikia teisę, bet ne pareigą nuteistąjį perkelti į pusiaukelės namus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-05-24 įsakymu Nr. V-211 sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2020-01-15 nutarimu pareiškėjo prašymo netenkino ir neperkėlė į Pusiaukelės namus. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, teistas penkis kartus, nusikaltimai sunkėja. Jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė patirtis. Teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, likęs ilgas bausmės atlikimo laikas. Nuteistasis stokoja objektyvaus savo gyvenimo situacijos analizavimo, sunkumų identifikavimo. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 57 balai. Paskutinio vertinimo metu stebimas dviejų balų padidėjimas lyginant su paskutiniu vertinimu, kuris buvo atliktas 2019-08-12 (buvo 55 balai), todėl galima teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika nežymiai padidėjusi. Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, savo kompetencijos ribose, vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Todėl Komisijos 2020-01-15 Nutarimas priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimus ir yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (jo dalies), Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo patikros, kiek tai susiję su šia byla spręsti bylos nagrinėjimo metu ABTĮ 113 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma ištirti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus, pareiškėjas teismui pateiktame skunde jį grindė bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, kurių nepatvirtino jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios galėjo turėti įtakos tiesiogiai taikant Tvarkos aprašą, todėl atsakovo manymu netikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo patikros.

Šalies argumentai

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 69–72). Kalėjimų departamentas pažymi, kad 2019-12-30 pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus PN administracijai dėl galimybės būti perkeltu tolimesniam bausmės atlikimui į Alytaus PN pusiaukelės namus bei prašė persiųsti visus tam reikalingus dokumentus. Pareiškėjui buvo pateiktas Komisijos 2020-01-15 nutarimas Nr. 376-2, kuris jo netenkino. Pakartotinai 2020-01-20 pareiškėjas su prašymu Nr. 29(4)-l kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl galimybės būti perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į pusiaukelės namus. Aprašas yra galiojantis, nepanaikintas teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi tiek, kiek jis neprieštarauja 2019-07-06 įsigaliojusiems BVK 69 straipsnio pakeitimams. Pagal Aprašo nuostatus sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Komisija. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Aprašo 36 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Pagal Aprašo 28 punktą, nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: 28.1. nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą; 28.2. sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti priėmimą. Išnagrinėjus visą dokumentinę medžiaga, buvo nustatyta, kad Komisija sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus PN Pusiaukelės namus priėmė 2020-01-15 įvykusio posėdžio metu. Komisijos narių balsų dauguma buvo priimtas minėtas sprendimas. Komisija vertino Aprašo 28.1 p. nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. darbas, mokslas, skatintas, drausmės pažeidimai, nusikalstamo elgesio rizikos įvertį ir kt. Komisija pažymėjo, jog nors pareiškėjas dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesyje stebimi korekcijos požymiai, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog pareiškėjo pažanga sudaro pagrindą manyti, jog jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog priimdama sprendimą Komisija vadovavosi pateikta labai detalia ir išsamia Vilniaus PN parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. 10/2019-10-25 su kuria pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Kalėjimų departamentas išnagrinėjęs pateiktą dokumentinę medžiagą nenustatė aplinkybių, kurių Komisija nebūtų nagrinėjusi posėdžio metu ir pažymi, jog Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nutiestųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, savo kompetencijos ribose, vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 str. 2 d. nustatytiems reikalavimas ir turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus neįpareigoja Komisiją priimti pareiškėjui palankaus sprendimo. Kaip matyti iš aukščiau paminėto, Kalėjimų departamentas surinko ir išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą susijusią su pareiškėjo neperkėlimu į pusiaukelės namus, nustatė, kad Komisija priimant nutarimą nepažeidė nustatytos tvarkos: nutarimas yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančiais teisės aktų normomis. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, kuris neturi būti naikinamas vien tik todėl, kad netenkina pareiškėjo. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde prašymą dėl norminio akto tyrimo grindė bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, kurių nepatvirtino jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis patvirtinti, kad Aprašo taikymas pareiškėjui sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Dėl aukščiau paminėto, Kalėjimų departamentas mano, jog netikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto bei kitų su skundu susijusių dokumentų ištyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarimo Nr. 376-2 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-03-02 rašto Nr. 2S-716 pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys dokumentai, patvirtina, jog pareiškėjas 2019-12-31 pateikė Vilniaus pataisos namų direktoriui prašymą dėl perkėlimo tolimesniam bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus (b. l. 122).

Komisija 2020-01-15 vykusiame posėdyje (b. l. 102–104) nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį-Pusiaukelės namus, ir vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 3 dalimi, posėdyje dalyvavusių Komisijos narių vienbalsiu balsavimu, nutarė nuteistojo A. V. prašymo netenkinti ir neperkelti į Pusiaukelės namus.

Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarime Nr. 376-2 (b. l. 81–82) konstatuota, jog nuteistasis teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, teistas penkis kartus, nusikaltimai sunkėja. Jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė patirtis. Teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Likęs ilgas bausmės atlikimo laikas. Nuteistasis stokoja objektyvaus savo gyvenimo situacijos analizavimo, sunkumų identifikavimo. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 57 balai. Paskutinio vertinimo metu stebimas dviejų balų padidėjimas lyginant su paskutiniu vertinimu, kuris buvo atliktas 2019-08-12 (buvo 55 balai), todėl galima teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika nežymiai padidėjusi.

Pareiškėjas Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2020-03-02 sprendimu Nr. 2S-716 pripažino, kad Komisijos 2020-01-15 nutarimas Nr. 376-2 priimtas nepažeidus teisės normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas (b. l. 54–55).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Nutarimas ir Sprendimas yra neteisėti, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą, Komisiją, kuri sudaryta pažeidžiant BVK 69 straipsnio 5 dalies reikalavimus (neaišku kodėl prašymą nagrinėjo Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose, o ne Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nors prašymą pateikė Vilniaus pataisos namams), turi dominti tik tai, kas numatyta BVK 69 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas teigia, jog jis atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, o visa kita skundžiamame Nutarime ir Sprendime pateikiama informacija yra tuščiažodžiavimas ir pažeidžia pareiškėjo teisę į tinkamą, teisingą ir bešališką administracinę procedūrą.

Alytaus pataisos namai ir Departamentas atsiliepime į skundą teigė priešingai, jog Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti nuteistuosius į pusiaukelės namus ir savo kompetencijos ribose, įvertinusi ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir turi formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, tačiau tai neįpareigoja Komisijos priimti palankų sprendimą.

Nuteistųjų perkėlimą į kitas pataisos įstaigas numato Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis (redakcija galiojusi nuo 2019-07-06) ir detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus tvarkos aprašas (akto redakcija, galiojusi iki 2020-03-17).

BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, o kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės, – atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės; 2) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 3) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 4) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus; 5) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio BVK 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę (Aprašo 2.3 p.)) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Pagal Aprašo 6 punktą, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija, kuri pagal Aprašo 7 punktą yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija.

Kaip matyti iš BVK 69 straipsnio 5 dalies bei minėtų Aprašo nuostatų, sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, ir į kuriuos prašoma būti perkeltiems, kaip ir nagrinėjamu atveju tai patvirtina Nutarimas. Todėl yra nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog pareiškėjo prašymą turėjo nagrinėti Departamento direktorius.

Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka šias sąlygas: jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė (Aprašo 3.1 papunktis); turi leidimą išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos arba atitinka kriterijus, būtinus gauti tokį leidimą (Aprašo 3.3 papunktis); 3.4. yra sudarę mokymosi sutartį, susitarimą dėl įdarbinimo arba kitais rašytiniais dokumentais gali pagrįsti gautą darbo pasiūlymą, priėmimą į mokymo įstaigą. Jei bus studijuojama ištęstinėse studijose, nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal sesijinį tvarkaraštį,– nuteistasis privalo pagrįsti ir įsidarbinimo galimybę (Aprašo 3.4 papunktis); turi galiojantį asmens tapatybės dokumentą (Aprašo 3.5 papunktis).

Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus. Kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai. Nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami.

Komisijos posėdžiai vyksta pataisos įstaigoje, kurioje veikia Pusiaukelės namai. Komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja Komisijos pirmininkas. Jei Komisijos pirmininkas negali dalyvauti Komisijos darbe, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas (Aprašo 22 p.). Komisijos posėdžio datą ir darbotvarkę tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos posėdžiai turi būti organizuojami taip, kad nuteistojo prašymas perkelti į Pusiaukelės namus būtų išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo Komisijoje dienos (Aprašo 23 p.).Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, Komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių. Negalintys dalyvauti Komisijos posėdyje Komisijos nariai savo nuomonę dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus gali pateikti raštu iki Komisijos posėdžio. Raštu pateikta nuomonė turi būti paskelbta posėdyje (Aprašo 25 p.).

Pagal Aprašo 28 punktą nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007-03-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014-02-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012-05-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980-03-11 rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013-03-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytus reikalavimus, ir todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą Komisijai dėl perkėlimo atlikti bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ar mokytis laisvėje, atstumą iki mokymosi ar darbo vietos, kitas aplinkybes, kurios Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo (Aprašo 28.1 pap.).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir LVAT praktika nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad: 1) nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai, įskaitant nuteistojo sutikimą dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; 2) Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; 3) Komisija, nustačiusi, kad pateiktas prašymas neatitinka išimtinai formalaus reikalavimo (pvz., nėra pateiktas nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai), prieš atsisakydama tenkinti nuteistojo prašymą vien dėl tokio formalaus trūkumo, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo imtis priemonių, kad toks formalus trūkumas būtų pašalintas, o vien šiuo pagrindu nuteistojo prašymas gali būti atmestas tik turint įrodymų, kad nuteistasis nesutinka, kad jo duomenys būtų perduoti Komisijai; 4) Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).

Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamame Nutarime nurodytas priežastis dėl kurių buvo priimtas Nutarimas pareiškėjo prašymo netenkinti ir neperkelti į Pusiaukelės namus, sprendžia, jog jis neatitinka Aprašo 28.1 punkte numatytų kriterijų. Komisija, atsižvelgdama į Aprašo 28.1 punktą turėjo įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, galimybę dirbti ir mokytis laisvėje. Komisija turėjo pareigą aiškiai ir pakankamai motyvuoti bei pagrįsti faktiniais socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymo duomenimis, kitais objektyviais faktais, ir kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš Nutarimo turinio, Komisija apsiribojo tik šių priežasčių išvardijimu, ir nepatvirtino jokiais konkrečiais objektyviais faktais, kurie suteikė Komisijai diskreciją priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus netenkinimo. Tokių duomenų nėra ir Departamento Sprendime. Departamentas Sprendime nurodė, jog Komisija pažymėjo, jog nors pareiškėjas dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesyje stebimi korekcijos požymiai, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog pareiškėjo pažanga sudaro pagrindą manyti, jog jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonės bei atkreipė dėmesį, jog Komisija priimdama sprendimą vadovavosi pateikta labai detalia ir išsamia Vilniaus pataisos namų parengta Socialinio tyrimo išvada Nr. 10/2019-10-25. Tačiau paminėti Departamento argumentai visiškai nebuvo aptarti skundžiamajame Nutarime. Nutarimo įžanginėje dalyje tik buvo nurodyta, jog Komisija išnagrinėjo nuteistojo prašymą ir pateiktą dokumentinę medžiagą, tačiau neįvardino, kuriais tiksliai dokumentais buvo remtasi motyvuojant Nutarimo išvadas.

Be to, Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir prašymo netenkinimo teisinis pagrindas. Nutarime nurodoma, jog prašymas netenkintas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalimi ir komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsų dauguma. Minėto straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) nėra numatyta atsakovės teisės priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui skundžiamas Nutarimas ir Sprendimas neatitinka iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ, redakcija galiojusi iki 2020-11-01) 8 straipsnio 1 dalies kylančių motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamo reikalavimų, nes nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, naikintini Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarimas Nr. 376-2 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-03-02 sprendimas Nr. 2S-716 kaip objektyviai nepagrįsti, nes jie neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo teismo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pataisos įstaigos specialųjį padalinį-pusiaukelės namus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 ir 5 dalimi Departamento direktorių surašyti sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-10 nutartyje Nr. A602-1902/2013 yra konstatavęs, jog administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. teismas kontrolės modelio bylose vykdo objektyvios teisinės tvarkos apsaugos funkcijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o viešojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimą dėl administracinio sprendimo priėmimo, o administracinis teismas tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialinės teisės normas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašo teismo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pataisos įstaigos specialųjį padalinį-pusiaukelės namus ir įpareigoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 ir 5 dalimi Departamento direktorių surašyti sprendimą yra viešojo administravimo subjekto, iš naujo nagrinėsiančio klausimą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, pareiga. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimus dėl nuteistųjų prašymų į pusiaukelės namus priima Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija (BVK 69 str. 5 d., Aprašo 6 p.), todėl šis pareiškėjo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovas Alytaus pataisos namai įpareigotini iš naujo išnagrinėti nuteistojo A. V. 2019-12-31 prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto (jo dalies), nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo (2016-03-23 patvirtinto Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-97) (2017-03-17 įsakymo Nr. V-112 redakcija)) teisėtumo patikros.

Pažymėtina, jog teisės aktus teismas tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjo prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl pareiškėjo nurodytų Aprašo prieštaravimo BVK normoms. Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pareiškėjo likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020-01-15 nutarimą Nr. 376-2 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-03-02 sprendimą Nr. 2S-716 „Dėl A. V. skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti atsakovą Alytaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti nuteistojo A. V. 2019-12-31 prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėRamūnas ŠarkaNatalja Zelionkienė