Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio AVPK Patrulių kuopos vyresnysis patrulis V. V. (toliau – policijos pareigūnas) 2010 m. vasario 14 d. surašė V. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 prom. girtumas) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, 2010 m. vasario 14 d., apie 18 val. 57 min., Panevėžio mieste, Nemuno g. – Taikos al. sankryžoje vairavo automobilį ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 6). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. Ž. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties (Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1896-768-2011 (toliau – ATP byla), b. l. 30-31). Teismas, priimdamas nurodytą nutarimą, rėmėsi Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2010 m. vasario 14 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, patvirtinančiais, kad V.Ž. įvykio metu buvo blaivus (ATP byla, b. l. 19, 20). Panevėžio AVPK, nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT, prašydamas minėtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (ATP byla, b. l. 34-35). LVAT 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (b. l. 18-20). LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. Ž. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Iš naujo nagrinėdamas V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, Panevėžio miesto apylinkės teismas, siekdamas pašalinti nustatytus įrodymų prieštaravimus, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę neblaivumui nustatyti, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar 2010-02-14, 18 val. 57 min. policijos darbuotojams sustabdžius V. Ž., vairuojantį automobilį, jis automobilį vairavo blaivus (ATP byla, b. l. 46). Teismo priklausomybės ligų psichiatrė ekspertė ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą, kad 2010-02-14, 18 val. 57 min. V. Ž. vairavo automobilį blaivus, nes alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršijo leistinos normos - 0,40 promilių (ATP byla, b. l. 53-54). Panevėžio miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, ją nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 7).

Pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Panevėžio AVPK policijos pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė neteisėtai nustatytu neblaivumu, administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bei apeliacinio skundo surašymu.

Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda.

Jurisprudencijoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies. LVAT yra konstatavęs, jog atsižvelgus į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias, būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, taip pat į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi, žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ( 2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-2176-11, ).

Atsižvelgus į išvardintas teisės normų nuostatas, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar Panevėžio AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas), reglamentuojančio policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, 3 straipsnyje nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais ir kitais teisės aktais. Policijos institucijos ir pareigūnai savo veikloje privalo vadovautis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo ir kt. principais; vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, nešališkai ginti visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje (Policijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys). Konkrečius policijos pareigūnų veiksmus, vykdant eismo saugumo priežiūrą, nustatant šioje srityje daromus administracinius teisės pažeidimus ir juos tiriant, reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija) (bylai aktuali 2010-02-14 galiojusi Instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660), Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452; Bendros asmens būklės įvertinimo metodika ( toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu nr. V-505; Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23. Be to, Panevėžio AVPK viršininko 2010-01-28 įsakymu Nr. 50-V-46 buvo patvirtinta Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos instrukcija ( b. l. 36-38).

Instrukcijos 66 punkte buvo išvardinta 11 atvejų, kai patrulis gali sustabdyti transporto priemones, tarp jų ir kai dalyvaujama policijos specialiosiose operacijose (66.9 punktas). Panevėžio AVPK pateikė 2010-02-12 darbo planą „Dėl Panevėžio mieste įvyksiančios policinės prevencinės priemonės“, kurio duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasario 14 d., nuo 18.15 val. iki 19.15 val. Panevėžio mieste, Nemuno g. - Taikos al. gatvėje buvo vykdoma policinė prevencinė vairuotojų blaivumo patikrinimo priemonė (b. l. 49). Šias aplinkybes taip pat patvirtina policijos pareigūnų V. V. ir G. V. tarnybiniai pranešimai, alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ duomenų išrašas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (ATB byla, b. l. 8-11). Aukščiau išvardintų rašytinių įrodymų duomenų visetui neprieštarauja ir liudytojo V. V. parodymai apie 2010 m. vasario 14 d., Panevėžio mieste, Nemuno g. - Taikos al. gatvėje vykdytą policinę prevencinę priemonę ir jos tikslą. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į Instrukcijos 66 punkto nuostatas, daroma išvada, kad policijos pareigūnai V. Ž. vairuojamą transporto priemonę sustabdė, vykdydami Panevėžio AVPK organizuotą prevencinę priemonę, t.y. teisėtai.

Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnas techninę priemonę vairuotojo girtumui patikrinti naudojo netinkamai, kadangi K. Ž. pradėjus pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, jis pyptelėjo ir neparodė jokio rezultato, tai pasikartojo pučiant antrą kartą, ir tik trečią kartą pučiant, prietaisas užfiksavo 0,48 promilių rezultatą.

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjo neblaivumas buvo tikrinamas naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Lion alcometer 500“, serijos numeris 18885. Patikros sertifikato Nr. 0644263 duomenimis, ši specialioji techninė priemonė 2009 m. lapkričio 5 d. buvo patikrinta ir pripažinta tinkama naudoti iki 2010 m. gegužės 4 d. (ATB byla, b. l. 13). Teismui buvo pateikta alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcija (toliau – Naudotojo instrukcija, b. l. 39-48). Šioje instrukcijoje yra nurodyta, kad prietaiso matavimo ribos yra nuo 0,00 iki 4,00 promilių; mėginys paimamas pučiant orą; testo rezultatai spausdinami spausdintuvu. Naudotojo instrukcijos 3 dalyje yra reglamentuota pati blaivumo testo procedūra, pagal kurią, pirmasis blaivumą tikrinančiųjų veiksmas – įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 – 20 minučių ir nerūkė per paskutines dvi minutes, jei reikia, tikrinantysis turi palaukti. Naudotojo instrukcijoje taip pat sakoma, kad jei asmuo pučia orą pakankamu stiprumu, tai prietaiso ekrane rodomas tekstas „Pučiamas oras“ ir girdimas pastovus garsinis signalas tol, kol mėginys nebus paimtas automatiškai. Tuo atveju, jei tiriamasis asmuo pūs orą nepakankamai ilgai, arba bandys traukti orą, mėginys nebus paimtas (Naudotojo instrukcijos 3.6 punktas). Pažymėtina, jog 3.6 punkto pastaboje nurodyta, kad nepavykusio mėginio atveju, jeigu pučia tas pats asmuo, toje pačioje vienas po kito einančių testų sekoje, alkoholio kiekio matuoklio antgalio pakeisti nereikia ( b. l. 43).

Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas V. V. nurodė, kad V. Ž. kelis kartus pūtė į alkoholio kiekio matuoklį, nes aparatui nepavykdavo užfiksuoti rezultato. Liudytojas, nurodęs, kad nebeprisimena tikslių 2010-02-14 įvykio aplinkybių, prašė remtis jo parodymais, duotais Panevėžio miesto apylinkės teisme, 2010-03-22 nagrinėjant V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą. Duodamas šiuos parodymus, V. V. nurodė, kad jis 2010-02-14 buvo sustabdęs vairuotoją V. Ž., paklausė jo, ar prieš 15-20 minučių jis nevartojo alkoholio, informavo jį apie vykdomą prevencinę akciją ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas nurodė, kad alkoholio nevartojo ir sutiko tikrintis blaivumą. Liudytojas teigė, kad V. Ž. kelis kartus negalėjo įpūsti į alkoholio kiekio matuoklį, vis pritrūkdavo kelių sekundžių, kad būtų užfiksuotas rezultatas. Alkoholio kiekio matuokliui užfiksavus 0,48 promilių girtumą, vairuotojas nurodė, kad su rezultatu nesutinka, prašė patikrinti jo neblaivumą iš naujo. V. V. pasiūlė V. Ž. pačiam vykti pasitikrinti neblaivumo į medicinos įstaigą (ATP byla, b. l. 28-29).

Teismas, atsižvelgęs į alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ Naudotojo instrukcijos reikalavimus, pareiškėjo ir liudytojo V. V. parodymus apie minėto prietaiso panaudojimo aplinkybes, daro išvadą, jog policijos pareigūnas, tikrindamas pareiškėjo blaivumą, alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Naudotojo instrukcija vadovavosi tinkamai. Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į nurodytos techninės priemonės naudojimo specifiką, pareiškėjui pučiant orą į alkoholio kiekio matuoklį, mėginys iš pirmo karto nebuvo paimtas dėl paties pareiškėjo neteisingai atlikto oro pūtimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad policijos pareigūnas tikrindamas jo blaivumą netinkamai naudojo techninę priemonę, yra nepagrįsti bylos aplinkybėmis, todėl jais daromų išvadų negrindžia.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai, pažeidė Taisyklių 5 ir 9.1 punktų reikalavimus, neturėdami jokio įtarimo, kad pareiškėjas gali būti neblaivus, tikrino jo girtumą, neleido pareiškėjui pakartotinai alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumo, negalėdami objektyviai patikrinti jo būklės, nepristatė jo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Instrukcijos 102 punktas nustatė, jog policijos specialiųjų akcijų metu transporto priemonių vairuotojai gali būti tikrinami alkoholio kiekio matuokliu ar taikomos kitos greito tyrimo priemonės ir nesant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių bei neįvertinus bendros asmens būklės. Tokiais atvejais alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale registruojami tik neblaivumo (girtumo) nustatymo atvejai, o pasibaigus akcijai įrašomas atliktų tikrinimų, kai neblaivumas (girtumas) nenustatytas, skaičius. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais – tikrinimu arba atliekant medicininę apžiūrą. Taisyklių 2 punktas tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taisyklių 5 ir 10 punktų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: t. y. kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba kai transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, patvirtinančių įvykio metu buvus objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima nustatyti asmens neblaivumo (girtumo), ar kad V. Ž. būtų įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, nebuvo nustatyta. Kaip buvo nurodyta, pareiškėjui sutikus, jo neblaivumas buvo nustatytas, atlikus tikrinimą specialiąja technine priemone - alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcolmeter 500“. Pareiškėjas su patikrinimo rezultatais nesutiko, apie tai nurodydamas administracinio teisės pažeidimo protokole (ATP byla, l. 2). Iš byloje pateiktos Transporto priemonių vairuotojų neblaivumo ir apsvaigimo patikrinimo 2010-02-14 ataskaitos matyti minėtos prevencinės priemonės rezultatai, tarp jų - ir duomenys apie Panevėžio mieste Nemuno g. – Taikos al. sustabdytą pareiškėjo vairuojamą automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. Ž. tikrinimą 18.57 val. alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcometer 500“, Nr. 18885, ir jam nustatytą 0,48 prom. girtumą (b. l. 50). Atsižvelgus į Taisyklių 4, 5, 10 punktų nuostatas, daroma išvada, kad tuo atveju, kai transporto priemonės vairuotojo neblaivumas buvo tikrinamas naudojant tam skirtas specialiąsias technines priemones ir vairuotojas nesutinka su tikrinimo rezultatais, teisės aktai policijos pareigūnų neįpareigoja tokį asmenį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai arba pakartotinai atlikti tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu.

Dėl šių priežasčių policijos pareigūnai V. V. ir G. V. neprivalėjo V. Ž. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Liudytojas V. V. nurodė, kad apie tokios apžiūros atlikimą, asmeniui nesutinkant su tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatais, V. Ž. jis išaiškino. Byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikęs su jam nustatytu 0,48 prom. girtumu, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai (ATB byla, b. l. 19). Iš V. Ž. ATP byloje esančių VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad 2010 m. vasario 14 d., 20 val. buvo paimtas V. Ž. kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta. Iškvepiamame ore alkoholio taip pat nenustatyta. Tačiau apžiūrą atlikusiam medikui V. Ž. nurodė, kad vakarą prieš tai išgėrė 1,5 litro alaus ( ATP byla, b. l. 19,20).

LVAT nuosekliai laikėsi aiškinimų, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009; 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009). Panevėžio miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs V. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu ją nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti papildomi medicininiai tyrimai pareiškėjo neblaivumui nustatyti, kurie skyrėsi nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų. Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-1896-768-2011, nei Panevėžio miesto apylinkės teismas, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos procedūrinių pažeidimų nenustatė, šioje byloje nė vienas iš nurodytų teismų nėra konstatavęs, jog Panevėžio AVPK pareigūnai, pradėdami administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną bei vykdydami tarnybines pareigas, renkant pirminius įrodymus, veikė pažeisdami įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, kiekvienu atveju turi būti nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tarp jų - ir neteisėti asmens veiksmai ar neveikimas. Pagal ATPK 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba kitas įgaliotas subjektas surašo protokolą, išskyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad policijos pareigūnas V. V., patikrinęs specialiąja technine priemone V. Ž., vairavusio transporto priemonę, neblaivumą ir nustačius, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija yra 0,48 prom.± 5 proc., turėjo pakankamų duomenų, sudarančių pagrindą pareiškėjui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo.

Pareiškėjas nurodė, kad jam žala buvo padaryta ir tuo, kad Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2010-03-22 nutarimo, kuriuo buvo nutraukta jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Tokius argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Bylos išnagrinėjimas teismų instancine tvarka užtikrina visų ginčo šalių, įskaitant ir policijos įstaigos, teises administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK 257 straipsnio nuostatos suteikia teisę organui (pareigūnui) įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Administracinėje byloje Nr. N444-867/2011 priimtoje LVAT 2011-05-13 nutartyje, kuria buvo panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-22 nutarimas ir grąžinta bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, buvo konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, todėl, remiantis tokiais įrodymais, negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. Ž. padarė ar nepadarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 18-20). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad faktas, jog Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundą dėl nutarimo, pagrįsto prieštaringais įrodymais, nesudaro pagrindo šių policijos įstaigos veiksmų vertinti kaip neteisėtų.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iš būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, nekyla prievolė atlyginti V. Ž. turtinę ir neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. Ž. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.