- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- I-2282-426/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Raimondas Blauzdžius, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Advokatai
- Muradas Bakanas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, dalyvaujant pareiškėjai J. S., jos atstovui advokatui Muradui Bakanui, atsakovo atstovei Jūratei Kučinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. S. prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau Inspektorius) 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SN-101.
Skunde (b. l. 3-7) paaiškino, kad įspėtas gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija ar kitas asmuo, rengiantis viešąją informaciją. Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 2. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Pareiškėja, kaip fizinis asmuo, nėra ir negali būti pripažinta viešosios informacijos rengėju, todėl negali būti įspėjimo subjektu.
Nurodo, kad VšĮ „Šiauliai plius“ yra laikraščio „Šiauliai plius“ leidėja ir viešosios informacijos rengėja. VšĮ „Šiauliai plius“ savaitraštį „Šiauliai plius“ ėmė leisti nuo 2007 m. vasario 1 d. Nuo jo leidybos pradžios buvo priimta dirbti vyriausiąja redaktore. Laikraštis „Šiauliai plius“ nėra juridinis asmuo, jis nėra įregistruotas kaip savarankiškas asmuo. „Šiauliai plius“ tėra tik savaitraščio pavadinimas. Darbuotojai, rengiantys savaitraštį „Šiauliai plius“, dirba VšĮ „Šiauliai plius“. Jie yra VšĮ „Šiauliai plius“ redaktoriai, korespondentai, maketuotojai ir pan., ir vadovaujasi pareiginiais nuostatais, patvirtintais VšĮ „Šiauliai plius“ direktoriaus. „Šiauliai plius“ adresas nurodomas laikraščio metrikoje - Tilžės g. 74, Šiauliai. Tai VšĮ „Šiauliai plius“ buveinės adresas. Laikraščio redakcija galėjo būti įspėta tik tuo atveju, jei ji būtų registruota kaip juridinis asmuo. Redaktorius negali būti tapatinamas su redakcija kaip atskira įstaiga ar jos padaliniu, kur grupė žmonių redaguoja leidinį. Inspektorius turėjo priimti sprendimą tik dėl viešosios informacijos rengėjo VšĮ „Šiauliai plius“, bet ne dėl laikraščio „Šiauliai plius“ redakcijos, ar juo labiau dėl vyriausiojo redaktoriaus veiksmų.
Teigia, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė trečiajam asmeniui kreiptis į Inspektorių dėl įstaigos/įmonės/organizacijos, kuriame jis dirba, dalykinės reputacijos pažeidimo, todėl mano, kad tyrimas yra atliekamas nepagrįstai, pažeidžiant teisėtumo principą. Su tokia pareiškėjos išsakyta nuomone sutiko ir Inspektorius, kuris sprendime nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatymo prasme L. G. nėra suinteresuotas asmuo dėl UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos gynimo.
J. S. nuomone, administracinė procedūra turėjo būti nutraukta ir skundas grąžintas L. G.. Inspektorius neturėjo teisės savo iniciatyva atlikti administracinę procedūrą ir priimti tokį sprendimą, kokį priėmė. Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Inspektorius vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą. Tačiau ši įstatymo nuostata nesuteikia Inspektoriui teisės pačiam pradėti administracinę procedūrą. Inspektoriui teisės pradėti administracinę procedūrą savo iniciatyva nenumato ir Viešojo administravimo įstatymas bei Inspektoriaus veiklos reglamentas. Mano, kad Inspektorius tokiais piktnaudžiauja savo teisėmis ir viršija kompetenciją.
Inspektorius savo sprendime net nenurodo, kokie konkrečiai visuomenės informavimo principai buvo pažeisti. Inspektorius sieja skundžiamą publikaciją iliustruojančią nuotrauką su tekste pavartotu terminu „Š...krūva“ ir daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas piktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Tačiau Inspektorius visiškai neatsižvelgė į parašą po minėta nuotrauka: „Šiuo automobiliu važinėjančiųjų savininkas sau išsirinko kur kas prašmatnesnį variantą - kaip kitaip pateksi į gyvenimo stiliaus mokančias televizijos laidas ar tikrųjų žmonių žurnaliukus“. Nuotraukoje matomas senas automobilis surūdijusia skarda, ir tai neturi nieko bendra su Inspektoriaus analizuojama iš konteksto ištraukta fraze.
Inspektoriaus paprašė skundo nagrinėjimą perduoti kitam tarnybos darbuotojui, kad būtų išlaikyti teisingumo ir nešališkumo principai. Savo prašymą motyvavo tuo, kad tas pats Inspektoriaus tarnybos darbuotojas iki tol buvo nagrinėjęs ne vieną skundą, kurio šalys - “Šiauliai plius“ ir „Šiaulių naujienos“, dėl Inspektoriaus priimtų sprendimų vyko ir tebevyksta teisminiai procesai. Vieną Inspektoriaus sprendimą, nepalankų „Šiauliai plius“, jau panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tačiau Inspektorius, nepateikęs jokių motyvų ir argumentų, neatsižvelgė į jos prašymą, ir skundą nagrinėjo tas pats tarnybos darbuotojas. Dėl šių priežasčių turi pagrindą manyti, kad Inspektoriaus atliktas tyrimas nebuvo objektyvus ir nešališkas.
Šalies argumentai
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 28-34) paaiškino, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 62 d. įtvirtina viešosios informacijos rengėjo sąvoką – tai transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, rengiantis ar pateikiantis skleisti viešąją informaciją. Įstatymo 22 str. 7 d. yra suformuluota pareiga kiekvienam viešosios informacijos rengėjui ar jo dalyviui paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Ši teisės norma reikalauja, kad kiekviena visuomenės informavimo priemonė turėtų aiškiai išskirtą fizinį asmenį, kuriam pavedama šaltinių pateikiamos informacijos redagavimo bei sprendimo dėl visuomenės informavimo priemonės turinio teisė. Vyriausiasis redaktorius yra specialusis subjektas, kurio pagrindinis požymis yra tas, jog jam tenka atsakomybė už visuomenės informavimo priemonės turinio atitikimą įstatymų ir žurnalistinės etikos reikalavimams. Pareiškėja yra savaitraščio „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė. Todėl jai, kaip specialiajam už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingam subjektui, ir adresavo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SN-101, kuriuo nurodė apie nustatytą pareiškėjos redaguojamos žiniasklaidos priemonės turinio neatitikimą Visuomenės informavimo įstatymo bei žurnalistų profesinės etikos normų reikalavimams. Priešingu atveju būtų paneigta įstatymų leidėjo valia aiškiai reglamentuoti atsakomybės už turinį subjektą ir netektų prasmės Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 7 d. nuostatos.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja yra ne tik publikacijos „Kas bijo šeškų, arba Kam reikia Kultūros centro vadovo galvos?“ („Šiauliai plius“, 2007 m. liepos 13 d.) autorė, ne tik „Šiauliai plius“ vyriausioji redaktorė, bet ir VšĮ „Šiauliai plius“ direktorė. Pagal VšĮ „Šiauliai plius“ įstatų 6.1. p. įstaigos vienasmenis valdymo organas yra įstaigos vadovas - direktorius, kuris, remiantis minėtų įstatų 6.2.1 p., atstovauja įstaigai teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, santykiuose su kitais asmenimis. Ši aplinkybė akivaizdžiai įrodo, kad pareiškėja yra tinkamas įspėjimo subjektas.
Skundžiame sprendime nustatė, kad paskelbiant fotomontažą, iliustruojantį publikaciją „Kas bijo šeškų, arba Kam reikia Kultūros centro vadovo galvos?“ („Šiauliai plius“, 2007 m. liepos 13 d.), buvo pažeista žurnalistinė etika, kurios normų laikymasis yra esminis visuomenės informavimo principas. Akivaizdu, kad etikos normos gali būti pritaikytos tik žmonių, t. y. fizinių asmenų atžvilgiu, nes tik žmogus suvokia atlikto veiksmo dorovinę ir etinę vertę. Žurnalistinės etikos reikalavimų turi laikytis specialusis subjektas - žurnalistas.
Atsakovas yra valstybės pareigūnas, į kurį gali būti kreipiamasi dėl viešosios informacijos vertinimo žurnalistų profesinės etikos ir visuomenės informavimo principų laikymosi požiūriu. Jau vien atsakovo pareigybės pavadinimas - Žurnalistų etikos inspektorius - fiksuoja jo įgaliojimus spręsti dėl žurnalisto, t. y. fizinio asmens profesinės - etinės atsakomybės. Būtent šiuo aspektu atsakovas išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir tai aiškiai nurodė savo sprendime. Atsakovo teigimu, juridinis asmuo nėra ir negali būti profesinės - etinės atsakomybės subjektu.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skunde daroma išvada, kad dėl tos priežasties, jog L. G. nėra suinteresuotas asmuo dėl UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos gynimo, turėjo nutraukti administracinę procedūrą ir skundą grąžinti L. G.. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 5 p. suteiktą kompetenciją Inspektorius taip pat vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi Visuomenės informavimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Atsakovas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 5 p. L. G. skundžiamą publikaciją įvertino būtent šiuo požiūriu, apie tai aiškiai nurodydamas savo sprendime. Inspektorius yra įgaliotas ne tik nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (dalykinės reputacijos), bet ir vertinti viešosios informacijos atitikimą visuomenės informavimo principų bei žurnalistų profesinės etikos laikymosi požiūriu. Inspektorius net nesant suinteresuoto asmens skundo ar pranešimo, turi pareigą atlikti viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programas (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 9 p.), ir pastebėjęs visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įspėti apie tai viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus ir reikalauti juos pašalinti (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju į atsakovą su skundu kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo L. G.. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 3 p. vienu iš pagrindų pradėti administracinę procedūrą yra kito asmens pranešimas. Įstatymas suteikia teisę atsakovui pradėti administracinę procedūrą ne tik dėl suinteresuotų asmenų skundų, tačiau ir gavus kito asmens pranešimą, o taip pat reaguoti į visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pastebėtus savo iniciatyva.
Atsakovo nuomone, nepagrįstas yra ir pareiškėjos tvirtinimas, kad jis sprendime nenurodo, kokie konkrečiai visuomenės informavimo principai buvo pažeisti. Sprendime yra aiškiai nurodytos ir aptartos teisės normų nuostatos, kurių pažeidimą pripažino. Žurnalistų profesinės etikos normų laikymasis pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. nuostatas yra vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų. Įvertinęs publikaciją „Kas bijo šeškų, arba Kam reikia Kultūros centro vadovo galvos?" („Šiauliai plius“, 2007 m. liepos 13 d.) žurnalistinės etikos aspektu, padarė išvadą, jog žurnalisto profesinei etikai nusižengta paskelbiant nuotraukos fotomontažą ir jį susiejant su atitinkama publikacijos tekstine konstrukcija, kas iš esmės pažeidžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 56 str. įtvirtintą reikalavimą.
Pareiškėjos motyvas, kad tas pats atsakovo tarnybos darbuotojas iki tol buvo nagrinėjęs ne vieną skundą, kurio šalys buvo „Šiauliai plius“ ir „Šiaulių naujienos“, nesudaro jokio pagrindo abejoti tyrimo objektyvumu ar tarnybos darbuotojų nešališkumu. Jokių pagrindų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 25 str. 1 d., pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo nušalinimui nėra. Nei atsakovas, nei sprendimo projektą teikęs tarnybos darbuotojas nėra susijęs jokiais ryšiais nei su „Šiauliai plius“, nei su „Šiaulių naujienomis“, nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai suinteresuotas skundo tyrimo baigtimi, taip pat nėra jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti bent menkiausių abejonių dėl atsakovo ar jo darbuotojų nešališkumo. Joks teisės aktas pareiškėjai nesuteikia teisės savo nuožiūra pasirinkti atsakovo darbuotojus, kurie teikia priimamų sprendimų projektus, išnagrinėjus atitinkamus atsakovo kompetencijai priskirtus skundus. Jei kiekvieną paskesnį gaunamą skundą turėtų tirti ir sprendimo projektą teikti vis kitas tarnybos darbuotojas, kaip to nepagrįstai reikalauja pareiškėja, tai Inspektoriui tiesiog pritrūktų darbuotojų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs administracinio akto, kuriuo pareiškėja buvo įspėta dėl Visuomenės informavimo įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. liepos 30 d. Žurnalistų etikos inspektorius gavo laikraščio „Šiaulių naujienos“ vyriausiojo redaktoriaus L. G. 2007 m. liepos 23 d. skundą dėl publikacijoje „Kas bijo šeškų, arba Kam reikia Kultūros centro vadovo galvos?" („Šiauliai plius“, 2007 m. liepos 13 d.) paskelbtos informacijos (b. l. 35-36). Inspektorius, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 5 p., 2 d. 1 p., 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SN-101 (b. l. 45-50) įspėjo laikraščio „Šiauliai plius“ vyriausiąją redaktorę J. S. dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d., 41 str. 2 d. 4 ir 5 p. pažeidimo, padaryto viešosios informacijos rengėjui paskelbiant fotomontažą, iliustruojantį publikaciją „Kas bijo šeškų, arba Kam reikia Kultūros centro vadovo galvos?“ („Šiauliai plius“, 2007 m. liepos 13 d.).
Visuomenės informavimo įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 1 d.). Inspektoriaus kompetencija apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. Minėtame straipsnyje numatyta, kad Inspektorius atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 4) pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą; 6) vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius; 7) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose; 8) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti; 9) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose.
Žurnalistų etikos inspektorius yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinas ir Viešojo administravimo įstatymas. Inspektorius 2007 m. liepos 14 d. sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, tačiau neįvardino, kokie konkretūs principai buvo pažeisti, iš esmės apribojo galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Toks sprendimas, kolegijos nuomone, iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų („individualus administracinis altas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis“).
Visuomenės informavimo įstatymo 22 str. 2 d. įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, išskyrus informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojus, gali būti tik Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais gali būti visi Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių asmenys, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Įstatymo 51 str. 1 d. numatyta, kad už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas. Sistemiškai analizuojant paminėtas Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad nei laikraščio redakcija, nei laikraščio vyr. redaktorė J. S. nėra nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys – viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai. Dėl šios priežasties Inspektorius negalėjo skirti įspėjimo laikraščio vyr. redaktorei J. S.. Ji nėra tinkamas įspėjimo subjektas. Įspėjimas gali būti skirtinas tik atitinkamam viešosios informacijos rengėjui ar skleidėjui. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2007 m. gruodžio 3 d. nutartis adm. byloje Nr. Nr. A18-836/2007).
Tokiu būdu kolegija, atsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Inspektoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SN-101 kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti atsakovą, atsižvelgiant į šiame sprendime išdėstytus motyvus, L. G. 2007 m. liepos 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2, 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos J. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SN-101 ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių L. G. 2007 m. liepos 23 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.