- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-772-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei, dalyvaujant ieškovei G. P. , atsakovui A. P. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1306-192/2008 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
atsakovas A. P. yra buvęs ieškovės G. P. sutuoktinis. Jų ištuoka įregistruota 2006-11-28 ( b.l. 6).
Šalies argumentai
Ieškovė G. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. P. , gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės; nustatyti, kad priteista išlaikymo suma būtų kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu teismas nutraukdamas santuoką bei nustatydamas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, iš atsakovo, A. P. , priteisė vaiko išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, tačiau vaiko išlaikymui priteista per maža suma, atsižvelgiant į tai, kad pasikeitė vaiko poreikiai, o atsakovas turi galimybes teikti ir didesnį išlaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu civ. byloje Nr. 2-338-598/2006 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nustatytą išlaikymo dydį ir priteisė iš A. P. , a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. P. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2008-03-06 iki K. P. pilnametystės, taip pat priteisė 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 7,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas, atsižvelgdamas į Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu ne ginčo tvarka priteisto išlaikymo dydį, nepilnamečio vaiko poreikių dydį bei šalių gaunamas pajamas, padarė išvadą, kad teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str.). Šalių sūnus yra 4 metų amžiaus, lanko darželį, specialių poreikių neturi, kadangi vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004), todėl teismas nustatė, kad sūnaus K. P. išlaikymui reikalinga 800 Lt suma mėnesiui. Įvertinus šalių turtinę padėtį, teismas priėjo išvados, kad atsakovas sūnaus K. P. išlaikymui galėtų skirti po 400 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo:
1) ieškovė nepateikė teismui jokių įrodančių dokumentų, kurie pagrįstų jos išvardintas patiriamas išlaidas. Teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais. Be to LR CK 3.203 str. numato, jog materialinis išlaikymas turi būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti, todėl šis išlaikymas negali būti naudojamas ieškovės poreikiams tenkinti, todėl negali ieškovė reikalauti, kad atsakovas prisidėtų prie buto nuomos ir komunalinių mokesčių. Ieškovė tokiu būdu siekia pasipelnyti.
2) Teismas, priteisdamas po 400 Lt mėnesinių periodinių išmokų neteisingai įvertino esamą faktinę padėtį, rėmėsi tik ieškovės parodymais, nesirėmė jokiais faktiniais duomenimis. Teismas neįvertino, kad atsakovas pagal pateiktą į bylą paskolos sutartį moka po 600 Lt per mėnesį bankui, taip pat sūnui nuperka drabužių ir kitų reikalingų daiktų. Pats teismas nenustatė, kad yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas, kaip tai numato LR CK 3.53 str. 3 p., todėl neturėjo jokio pagrindo keisti 2006-10-23 Jonavos rajono apylinkės teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, nes ši sutartis buvo sudaryta gera valia abiejų sutuoktinių ir įvertinus visas faktines aplinkybes.
3) Teismas priimdamas sprendimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes, tačiau šito nepadarė, rėmėsi ne rašytiniais įrodymais, o tik ieškovės teiginiais, neatsižvelgė į A. P. turtinę padėtį, į gaunamas pajamas, į turimas išlaidas, į kitas bylos aplinkybes (trukdymas bendrauti su vaiku, dalyvauti vaiko auklėjime).
Atsiliepimas
Ieškovė G. P. atsiliepimu prašo atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-06 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti 250 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Motyvuose nurodo:
1. Tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių sąlygų - vaiko aprūpinimas gyvenamuoju būstu, yra užtikrinta teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str.). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p.), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14 str., 35 str.), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.) ir kt, įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalga). Ieškovė neturėdama jai nuosavybės teise priklausančio būsto ir siekdama užtikrinti vaiko teisę į jam tinkamas gyvenimo sąlygas, nuomojasi dviejų kambarių butą, kuris geriausiai tenkintų vaiko poreikius, t. y. sudaro sąlygas vaikui turėti atskirą kambarį, naudotis visais patogumais ir komunikacijomis, esančiomis bute. Teismas vertindamas vaiko poreikių tenkinimui reikalingas lėšas, visiškai pagrįstai atsižvelgė į ieškovės nurodytas išlaidas būsto nuomai bei mokesčiams, sudarančias vaiko dalį, nes šios išlaidos yra visiškai pagrįstos ir reikalingos būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms užtikrinti.
2. Atsakovas teigia, jog remiantis CK 3.53 str. 3 d., kurioje įtvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimas, nebuvo teisinio pagrindo pakeisti šalių susitarimą dėl vaiko išlaikymo, kuris buvo patvirtintas Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje. Teismų praktikoje vienas iš pagrindų pakeisti jau nustatytą vaiko išlaikymo dydį yra tada, kai nustatytas išlaikymas neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t. y. privalančiojo jį teikti galimybių ar vaiko poreikių. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-10-23 sprendimu patvirtintas šalių susitarimas teikti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, negali patenkinti net būtinų vaiko poreikių. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą pažymą apie jo gaunamas pajamas (b.l. 33), akivaizdžiai matyti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vaiko išlaikymui skirti tokią pinigų sumą, kuria būtų užtikrintas visų būtinųjų vaiko poreikių patenkinimas. Būtent proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių pagrindu rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismas priimdamas ginčijamą sprendimą, todėl sprendimas yra teisėtas ir atitinkantis tiek įstatymų reikalavimus, tiek vaiko interesus.
3. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimas išlaidas. Tėvų vaiko išlaikymo prievolė yra abipusė, todėl abu tėvai turi procesinę pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą. Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Atsakovas pats nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių jo turtinę padėtį, t.y. nepateikė nekilnojamojo turto registro išrašų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nepateikė transporto priemonių registro išrašų apie jo vardu registruotas transporto priemones ir pan., todėl nepagrįstai nurodo apeliaciniame skunde, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi atsakovo darbo užmokesčio dydį patvirtinančiais įrodymais, iš kurių padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo pajamos leidžia nepilnamečiui sūnui teikti 400 Lt dydžio išlaikymą. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2008-03-06 sprendimą, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokiose bylose, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2004, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Ieškovė kaip pagrindą padidinti teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią atsakovas kas mėnesį teikia sūnaus išlaikymui 200 Lt, nurodė savo turtinės padėties pablogėjimą dėl to, kad ji neteko buto, priversta nuomotis butą ir sumokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, o atsakovo gaunamo 200 Lt išlaikymo nepakanka vaiko normalių poreikių patenkinimui, atsakovas dirba LK karinėse oro pajėgose, pastoviai gauna didelį atlyginimą ir gali teikti vaikui didesnį išlaikymą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir štai dėl ko:
bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią atsakovui atiteko butas, esantis Chemikų g. 78-43 Jonavoje ir automobilis VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei iš atsakovo priteista 30 000 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią bendro turto dalį, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti iki 2008-02-28, nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt ( b.l. 7-9).
Atsakovas 2007-03-22 paėmė iš banko 30 000 Lt kreditą, kas mėnesį bankui grąžina apie 600 Lt paimto kredito. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2012-03-21 ( b.,l. 35-37).
Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notaro patvirtintas ieškovės pareiškimas patvirtina, kad 2007-04-02 atsakovas išmokėjo ieškovei 30 000 Lt kompensaciją ( b.l. 32).
Ieškovė vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius, uždirba 1067 Lt, o atsakovas-2308 Lt ( b.l. 11,33).
Ieškovė nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi ( b.l.19,20). Ieškovė taip pat gauna 52 Lt pašalpą vaikui ( b.l. 52).
Šalių sūnus lanko lopšelį-darželį ”Obelėlė”. Ieškovė moka 2,45 Lt vaiko mitybai, 0,50 Lt ugdymo priemonėms už kiekvieną lankytą dieną, už papildomą ugdymą (šokius) 20 Lt bei 3-3.50Lt per mėnesį už lopšelyje rodomus spektaklius vaikams (b.l. 53) t.y. vidutiniškai apie 60 Lt (b.l. 53,12). Ieškovė nors ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių buto nuomos dydį, tačiau tikėtina, kad 2 kambarių buto nuomos mokestis -400 Lt per mėnesį Kaune. Riomerio g. yra protingas ir nedidelis. Be to, ieškovė sumoka visus mokesčius, susijusius su nuomojamu butu (b.l. 54-66). Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad siekiant užtikrinti būtinas sūnaus gyvenimo ir jo vystymosi sąlygas, didėjant infliacijai ir kylant kainoms jai nepakanka 200 Lt sūnaus išlaikymui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad jai dirbant virėja pagal suminę darbo laiko apskaitą pagal nustatytą grafiką restorane ”in Tilsit”, kurio darbo laikas yra pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 10 val. iki 22 val., penktadienį nuo 10 val. iki 24 val., šeštadienį nuo 12 val. iki 24 val., sekmadienį nuo 12 val. iki 22 val. ( b.l. 21) ji negali pasiimti sūnaus iš darželio ir jį prižiūrėti jai dirbant, todėl turi samdyti žmogų, kuris tuo laiku jį prižiūrėtų, dėl to atsirado papildomos išlaidos ir auklės paslaugos-100 Lt per mėnesį, ieškovei dirbant pamainomis, yra protingos. Be to, pažymėtina, kad ieškovei tenka kasdieninė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei CK 3.192 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, CK 6.461 str. 2d., pagal kurią vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti sūnaus Kristupo išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.