- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 2-878-986/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03288-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. V. turtinę žalą: 2 525 Eur už klubo endoprotezo komplektą, 162 Eur už apgyvendinimą VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, taip pat priteisti 30 000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2008-04-30 apie 13 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršydamas leistiną greitį, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Renault-19“, priklausantį J. U. Įvykio metu ieškovė buvo mažametė (9 metų amžiaus), sėdėjo automobilyje „Renault-19“ ant galinės sėdynės. Jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po įvykio 9 dienas gulėjo komoje, vėliau 4 mėnesius gydoma Kauno medicinos universiteto klinikose, buvo atlikta daug operacijų, pašalintas klubo sąnarys, 6 cm sutrumpintas kojos kauliukas. Apie pusantro mėnesio išbuvo sanatorijoje, o 2008-10-31 parvežta į namus. Jai nustatytas sunkus neįgalumas. Atsakovas 2009-01-08 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas. Atsakovas taip pat įpareigotas teikti ieškovei pagalbą, kol bus gydoma. Kadangi įvykio metu buvo mažametė, nežino kiek ir kokios pagalbos jai yra suteikęs atsakovas. Apie tai žino tiktai iš mamos pasakojimų. Baudžiamojoje byloje jos motina buvo pripažinta nukentėjusiąja, dalis turtinės žalos buvo atlyginta. Bylos nagrinėjimo metu jos tėvai civilinio ieškinio nereiškė, nurodė, kad atsakovui žalos neatlyginus, ieškinį pareikš civilinio proceso tvarka. Tačiau tėvai civilinio ieškinio atsakovui taip ir nepareiškė. Ji buvo mažametė, vėliau nepilnametė, todėl pati pareikšti civilinio ieškinio negalėjo. Nuo įvykio iki šios dienos yra gydoma. 2017-07-12 jai buvo atlikta kairės kojos klubo sąnario operacija. Už klubo endoprotezo komplektą sumokėta 2525 Eur, už apgyvendinimą dar 162 Eur. Jos mama D. K. kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti patirtas išlaidas, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti. Ieškovės savijauta labai bloga, nebūna dienos, kad neskaudėtų kojų ar kažkurios vienos kojos. Dažnai geria vaistus nuo skausmo, pastoviai geria vitaminus kaulams stiprinti. Tokia būklė neleidžia dalyvauti įvairiose veiklose, dėl šių metų vasarą vykusios operacijos nedalyvavo net brandos atestatų teikime, kadangi sunku vaikščioti. Mano, kad nepelnytai patyrė tiek kančių, kiek nepatiria dauguma žmonių per visą savo gyvenimą.
Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2018-01-19 (įteikimo data nustatyta iš internetiniame tinklalapyje www.post.lt esančios informacijos, kadangi pažymoje nurodyta data neaiškiai užrašyta) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, atsakovui asmeniškai. Per nustatytą 14 dienų terminą ir per protingą laiką minėtam terminui pasibaigus atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).
Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas G. V. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-736/2009 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, įpareigojant teikti ieškovei (nukentėjusiajai) G. K. pagalbą, kol ji bus gydoma (b. l. 5- 7). Iš nuosprendžio matyti, kad atsakovas 2008-04-30, apie 13 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršydamas leistiną greitį nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „Renault-19“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilyje „Renault-19“ sėdėjusioms D. K. ir mažametei M. U., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nežymiai, nepilnametei S. U., gim. (duomenys neskelbtini), – nesunkiai, o mažametei G. K., gim. (duomenys neskelbtini), – sunkiai sutrikdyta sveikata. Nuosprendis įsiteisėjęs (Liteko duomenys). Įvykio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Po eismo įvykio ieškovei buvo atliktos įvairios operacijos (b. l. 12- 18). Nuo 2008-11-17 iki 2012-11-16 jai nustatytas sunkus neįgalumas; nuo 2012-11-08 iki 2016-06-30 –vidutinis neįgalumas; nuo 2016-07-01 iki 2018-07-06 – 50 proc. nedarbingumo lygis (b. l. 19-22). 2017-07-12 ieškovei buvo atlikta kairės kojos klubo sąnario operacija. Už klubo endoprotezo komplektą buvo sumokėta 2 525 Eur (mokėtojas D. K.), už apgyvendinimą 162 Eur (b. l. 8- 11).
Dėl turtinės žalos atlyginimo.
Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiškas žalos (nuostolių) atlyginimo principas ir numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1–2 dalys numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
Atsakovo neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, lėmę eismo įvykio kilimą, nustatyti įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-736/2009, kuriuo atsakovas pripažintas kaltu, ieškovė minėtoje byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, kurią sudaro 2 525 Eur už klubo endoprotezo komplektą ir 162 Eur už apgyvendinimą VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje, po operacijos atlikimo. Nors ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus – sąskaitas-faktūras (b. l. 8, 11), tačiau iš pateikto 2017-07-11 mokėjimo nurodymo (b. l. 9) matyti, kad PVM sąskaitą-faktūrą serija OST Nr. 22264 apmokėjo D. K. (kuri nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo), o ne ieškovė, kuri sąskaitoje faktūroje nurodoma tik kaip klubo endoprotezo komplekto gavėja. Todėl, nesant įrodymų, kad ieškovė, tuo metu būdama pilnametė, patyrė 2 525 Eur išlaidas už klubo endoprotezo komplektą, ar jai perleista šios sumos reikalavimo teisė, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu bei konstatavus, jog atsakovui kyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos ieškovei atlyginimo, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina tik 162 Eur turtinė žala už apgyvendinimą VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.249, 6.263, 6.270 straipsniai). Kitoje dalyje ieškovės prašymas, kaip pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės (teismas dar 2017-12-19 nutartyje atkreipė dėmesį, kad ieškovė su pradiniu ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių kad ji patyrė šias išlaidas), dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Teismas pažymi, kad asmuo, sumokėjęs 2 525 Eur už ieškovės klubo endoprotezo komplektą, gali kreiptis į teismą, CPK numatyta tvarka, dėl šios sumos priteisimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnis nustato, kad sužalojęs ar kitaip suluošinęs asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).
Teismas pripažįsta, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė G. K. dėl atsakovo G. V. padarytos nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o patirtas sveikatos sutrikdymas turėjo ir turi tiesioginės įtakos ieškovės gyvenimo kokybei. Ieškovė dėl patirto sužalojimo patyrė ir patiria skausmus, išgyvenimus ir nepatogumus. Ieškovei po 2008-04-30 eismo įvykio, kurį sukėlė neblaivus atsakovas, buvo atlikta ne viena operacija, operuoti abiejų klubų sąnariai, dešinės kojos pėda, šlaunikaulis ir kt. (b. l. 12- 18); jai nuo 2008-11-17 iki 2012-11-16 nustatytas sunkus neįgalumas, šiuo metu nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Be to ieškovei sužalojimai padaryti atsakovui šiurkščiai pažeidus kelių eismo taisykles- vairuojant transporto priemonę neblaiviam, viršijus leistiną greitį, o atsakovei sveikata sutrikdyta būnant mažametei. Vertindamas ieškovės patirtos neturtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovės fizinei ir dvasinei būklei, ir sprendžia, kad ieškovės reikalaujamas iš atsakovo priteisti neturtinės žalos dydis – 30 000 Eur, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti ir priteistinas ieškovei iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą neturtinę žalą asmens (CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniai).
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Nagrinėjamu atveju atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, jis atsiliepimo į ieškinį ir jokių kitų prašymų nepateikė, todėl teismas šio klausimo nesprendžia (CK 1.126 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-09-26 sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-17T-4585-18356 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismui ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 92,28 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 880 Eur žyminio mokesčio, 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 37) ir 1,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) turtinės žalos ir 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovei G. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei: 881,28 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660), ir 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.