Panevėžio apygardos teismo sprendimas

pripažinti negaliojančia 2005-02-21 sutartį, sudarytą tarp V. Š. įmonės ir V. M.;

pripažinti negaliojančiu 2005-10-12 kainų suderinimo aktą, sudarytą tarp V. M. ir V. Š. įmonės;

pripažinti negaliojančiu paprastąjį vekselį, datuotą 2005-10-12, pagal kurį V. Š. įmonė įsipareigojo sumokėti V. M. 300 000 Lt iki 2006-01-12, o šį vekselį, kaip laiduotojas, pasirašė V. Š.;

pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono II-ojo notarų biurės notarės Ilmos Budrytės 2006-05-22 vykdomąjį įrašą išieškoti solidariai iš V. Š. ir V. Š. įmonės V. M. 300 000 Lt;

pripažinti neteisėtu antstolės E. Rulienės 2007-02-22 turto arešto, uždėto 2006-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, panaikinimą;

pripažinti negaliojančiu 2007-02-22 turto perdavimo išieškotojui aktą, patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo A. M., pagal kurį gamybinis pastatas (unikalus Nr. 4400-0228-5878), esantis Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, perduotas išieškotojui V. M.;

taikyti restituciją ir neteisėtai perleistą turtą, gamybinį pastatą, esantį Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, grąžinti IĮ „Vandens srautas“ (įmonės kodas 145043676).

Prašo priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Veikdami nesąžiningai ir turėdami tikslą pažeisti ieškovės turtines teises, atsakovai V. M. ir V. Š. įmonė pasirašė Paprastąjį vekselį, datuotą tą pačią dieną, t. y. 2005 m. spalio 12 d., pagal kurį V. Š. įmonė įsipareigojo sumokėti V. M. 300 000 Lt iki 2006-01-12. Šį vekselį, kaip laiduotojas, pasirašė V. Š.. Būtent šis vekselis buvo pateiktas Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarei I Budrytei, kuri 2006-05-22 padarė vykdomąjį įrašą išieškoti solidariai iš V. Š. ir jo individualios įmonės V. M. naudai 300 000 Lt.

1.Dėl pripažinimo negaliojančia 2005-02-21 sutarties, sudarytos tarp V. Š. įmonės ir V. M.

Ieškovė tvirtina, jog 2005-02-21 sudaryta sutartis pripažintina negaliojančia, nes yra niekinė, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). Be to, jos nuomone, sutartis pasirašyta atgaline data, jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, pasirašyta turint tikslą pažeisti jos, ieškovės, ir jos nepilnamečių vaikų turtines teises, todėl prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Sudarydami šią sutartį, ne tik atsakovas V. Š., bet ir atsakovas V. M. buvo nesąžiningi (CK 3.68 str.).

Atsakovas V. Š., ketindamas bendrosios jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigyti nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus už skolintas iš V. M. lėšas, privalėjo šiuos veiksmus derinti su ja, sutuoktine R. Š. Šiuo atveju nėra išreikštos jos valios tam, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės įsigijimui būtų panaudotos trečiųjų asmenų lėšos, todėl ji nepraranda teisės į šio turto dalį. Atsakovas V. Š., pirkdamas turtą už bendras santuokines lėšas, neturėjo teisės be jos, sutuoktinės, žinios ir sutikimo vienasmeniškai prisiimti pareigų dėl šio turto perdavimo uždarajai akcinei bendrovei, o dar vėliau prarasti pusę šio turto, perduodamas 50 procentų akcijų V. M. Pagal CK 3.93 str. 4 d. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendrosios įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Sutartis pažeidžia CK 3.92 str. 4 d. V. Š. jos neinformavo, kad V. M. yra jam davęs 5858 Lt, o šie pinigai į šeimos biudžetą nepateko ir šeimos interesais nebuvo panaudoti, žemės sklypai už juos nebuvo nupirkti. Teismo posėdyje ieškovė nepripažino fakto, kad V. M. davė pinigų V. Š. Nurodo, kad sutartis pasirašyta turint tikslą pažeisti ieškovės turtines teises, ką patvirtina 2005 m. spalio 12 d. Kainų suderinimo aktas, pasirašytas tarp V. M. ir V. Š. Pagal šį aktą V. M. ir V. Š. susitarė, kad visų trijų sklypų kainos yra 600 000 litų ir V. Š. įmonė sumoka V. M. 300 000 Lt netesybų iki 2006 m. sausio 12 d.

4. Dėl pripažinimo negaliojančiu Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. Budrytės 2006-05-22 vykdomąjį įrašą išieškoti solidariai iš V. Š. ir jo individualios įmonės V. M. naudai 300 000 Lt

Kadangi vykdomasis įrašas yra išvestinis aktas iš paprastojo vekselio, pripažinus paprastąjį vekselį negaliojančiu, vykdomasis įrašas pripažintinas taip pat negaliojančiu, kaip išduotas vykdyti neteisėtą ir nepagrįstą aktą – paprastąjį vekselį.

Šis sandoris prieštarauja imperatyvioms CK normoms, todėl pagal CK 1.80 str. 1 d. yra niekinis ir negalioja. CK 4.88 str. 1 d. numato, kad turtas, esantis bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui, o 3 d. numato, kad bendraturtis neturi teisės perleisti kito asmens nuosavybėn bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimos savo dalies, kol ši dalis nebus nustatyta konkrečiame bendrame daikte. Ši imperatyvi įstatymo norma buvo pažeista, todėl teismas pagal CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio faktą ir padarinius privalo konstatuoti ex officio. 2007-02-22 Turto – gamybinio pastato, esančio Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, perdavimo išieškotojui V. M. aktas, pripažintinas negaliojančiu, kadangi buvo realizuotas ne skolininkui priklausantis, bet esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turtas (CPK 602 str. 1 d.). CPK 690 str. 1 d. numato, jei išieškojimas yra nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Taigi įstatymas numato antstolio pareigą pačiam nustatyti duomenis apie turtą. Realizuodama ginčo turtą, antstolė šių reikalavimų nesilaikė, juos pažeidė. Pažeistas CPK 675 str. 2 d., numatanti, kad antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolė E. Rulienė 2007 m. vasario 22 d. panaikino turto areštą, uždėtą 2006-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, bei turto perdavimo išieškotojui aktu gamybinį pastatą unikalus Nr. 4400-0228-5878, esantį Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, perdavė V. M. Iš įrašo Centrinės hipotekos įstaigoje turto arešto aktų registre matyti, kad prie turto perdavimo išieškotojui akto nurodytas bylos numeris 2-1242-207/2006, o tai yra ta pati Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, kuri 2007 metais perregistruota nauju numeriu , t. y. Nr. 2-303-207/2007, o 2008 m. perregistruota Nr. 2-73-207/2008. 2006-11-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje dėl arešto gamybinio pastato, esančio Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, nurodyta arešto trukmė iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Turto arešto duomenų registre yra nurodyta, kad išieškotoja yra R. Š. Dėl šių aplinkybių teismo antstolė neturėjo teisės panaikinti areštą teismo nutartimi areštuotam turtui ir teismui šio turto priklausomybės neišsprendus, turtą perduoti trečiajam asmeniui. Antstolė pažeidė ir CPK 690 str. 2 d., kuri numato, kad prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gauti rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo matosi, kad antstolė pareikalavo duomenų apie turtą 2006-05-22, o realizuoti turtą pradėjo 2007-02-14, t. y. per 9 mėnesius nepatikrino duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir jį realizavo, neišreikalavusi rašytinių duomenų apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus.

Ginčijamas pastatas buvo įregistruotas V. Š. įmonės vardu. Pati įmonės veikla ir jos turtas buvo šeimos verslas. Ji, ieškovė taip pat šioje įmonėje dirbo (t. 1, b. 1. 92). Lėšos iš šios įmonės veiklos buvo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl šis pastatas, kaip ir visa įmonė, buvo ieškovės ir V. Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.91 str.). Antstolė realizavo santuokinį turtą be ieškovės žinios ir sutikimo, tuo pažeisdama CPK 667 str. Atsiliepime į ieškinį atsakovų V. Š. ir IĮ „Vandens srautas“ atstovas pripažįsta, kad gamybinis pastatas, esantis Šiauliuose, Basanavičiaus g. 131, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir visas kitas individualios įmonės turtas. Šią aplinkybę taip pat pripažįsta ir antstolė atsiliepime į ieškinį. Pagal CK 3.93 str. 4 d. sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendrosios įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Laikytina, kad tokia tvarka galioja ir kitiems su nekilnojamojo turto perleidimo kitų asmenų nuosavybėn veiksmams, ne tik pačių šalių tiesiogiai sudaromiems sandoriams. Perduodama santuokinį turtą V. M., antstolė neinformavo jos, ieškovės apie atliekamą veiksmą, nenustatė, kuri realizuojamo turto dalis priklauso R. Š., o kuri V. Š. Atsiliepime į ieškinį antstolė nurodo, kad 2006-10-16 ji, R. Š., buvo atvykusi į jos kontorą dėl vykdomosios bylos dokumentų kopijų. Iš to seka išvada, kad antstolė žinojo apie civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tačiau nepaisant to, ji realizavo teismo nutartimi areštuotą turtą, žinodama apie teisminius ginčus dėl šio turto. Šiuo atveju antstolė viršijo savo įgaliojimus ir nustatė tik teismo kompetencijai priskirtus nustatyti faktus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75,7; 128, 11; nutartis Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-01-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003 (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 20, p. 26) suformavo praktiką, kad po bendro turto arešto priverstinis išieškojimas, parduodant bendro daikto dalį varžytinėse, galimas po to, kai bus nustatyta skolininko – bendraturčio dalis bendrame turte, nes kitas bendraturtis, nesvarbu, ar tai sutuoktinis, ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles. Atsiliepime į ieškinį atsakovų V. Š. ir IĮ „Vandens srautas“ atstovas nurodo, kad iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos gali būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Nors antstolė atsiliepime į ieškinį teigia, jog galima teigti, kad pinigai, kuriuos įmonės savininkas V. Š., būdamas santuokoje su R. Š., skolinosi iš V. M., buvo naudojami bendro ūkio tvarkymui, šeimos namų ūkio išlaikymui, tačiau šie atsakovų argumentai nepagrįsti. Antstolė viršijo savo įgaliojimus ir nustatė tik teismo kompetencijai priskirtus nustatyti faktus, nes skolų priskyrimas bendroms sutuoktinių skoloms ar vieno sutuoktinio asmeninėms skolos yra teismo, nagrinėjančio civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo kompetencija. Pagal CK 3.118 str. dalijant turtą sudaromas turto balansas, t. y. nustatomos tiek bendros šeimos skolos, tiek asmeninės skolos, o pagal CK 3.109 str. iš bendro sutuoktinių turto vykdomos tik bendros šeimos prievolės, o ne asmeninės. Ieškovė yra įsitikinusi, kad santuokos nutraukimo byloje teismas būtų išsprendęs, ar V. M. turi teisę reikalauti skolos asmeniškai iš V. Š., ar solidariai iš abiejų sutuoktinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-09-07 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-383/2005 (skelbta „Teismų praktika“ Nr. 24, p. 108) suformavo praktiką, kad bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto prievolės, atsiradusios iš individualios įmonės veiklos. Ieškovė šioje byloje pareiškia, kad nepripažįsta jokių kreditorinių įsiskolinimų V. M. Jokie susitarimai dėl bendro turto perėjimo kitų asmenų nuosavybėn su ja nebuvo derinti, apie jokias skolas ji nieko nežinojo ir jokie V. M. pinigai į šeimos biudžetą nepateko ir joks šeimos turtas už juos įsigytas nebuvo. V. Š. įsipareigojimas nėra susiję su įmonės veikla, lėšos pagal ginčijamus sandorius įmonės veikloje nebuvo panaudotos, šeimos poreikiai iš jų nebuvo patenkinti. Be to, civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo (Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-73-207/2008) atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje atsakovas V. Š. nenurodė kreditorių, kuriems šeima būtų skolinga, nenurodė skolų ir jų padalijimo būdo. Atsiliepime į ieškinį antstolė teigia, kad iš V. M. pasiskolinti pinigai neva buvę panaudoti šeimos reikmėms, bet tai prieštarauja byloje nurodytiems surinktiems įrodymams.

Pripažinimo negaliojančiais sandorių teisinės pasekmės yra susijusios su šalių turtinės padėties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo, atstatymu. Jei sandoris yra niekinis, kai buvo pažeista imperatyvi įstatymo norma, teismas pagal CK 1.78 str. 5 d. niekinio sandorio faktą ir padarinius privalo konstatuoti ex officio. Restitucijos klausimas sprendžiamas, taikant CK 6.145-6.153 straipsnius. Kadangi turtas nėra perleistas tretiesiems asmenimis, restitucija taikytina ir turtas grąžintinas IĮ „Vandens srautas“. Tačiau CK 1.5 str. įtvirtintas sąžiningumo principas yra svarbus ir tais atvejais, kai sprendžiamas restitucijos klausimas tarp sandorio šalių. Iš bylos medžiagos matyti, kad turto įgijėjas V. M. nesielgė taip, kaip analogiškoje situacijoje būtų elgęsis bet koks sąžiningas asmuo, todėl objektyviąja prasme jis negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo V. M. pareiškė ieškinį, kuriuo jis reiškė turtinius reikalavimus, tačiau jo ieškinys priimtas nebuvo. Savo ieškinyje V. M. nurodė, kad antstolė negali vykdyti išieškojimo pagal prievoles, nepadalijus turto. Nepaisant to, V. M. dalyvavo santuokinio turto realizavime, žinodamas apie teisminius ginčus dėl šio turto. Iš 2005-02-21 sutarties, 2005 m. spalio12 d. Kainų suderinimo akto matyti, kad sutartimi ir šiuo aktu siekiama sukurti įrodymus teismui, nagrinėjančiam santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylą, kad šeima yra skolinga kuo didesnę sumą, ir kad ieškovei būtų priteista kuo mažesnė santuokinio turto dalis. Taip pat matyti, kad V. M. turėjo tikslą nesąžiningai pasipelnyti, nes Turto suderinimo akte netesybų suma ir sutartyje nurodyta neva V. M. duota V. Š. 5858 Lt suma yra daugiau kaip 50 kartų didesnė. Ieškinį patenkinus, ji, ieškovė prašo taikyti restituciją ir neteisėtai perleistą turtą grąžinti individualiai įmonei „Vandens srautas“, į kurią buvo perregistruota V. Š. individuali įmonė. Kadangi nei ieškovė, nei įmonė pagal ginčijamus sandorius negavo nieko, todėl V. Š. turės prievolę asmeniškai atsiskaityti su V. M. dėl jų asmeninių tarpusavio susitarimų, jei tokių susitarimų tarp jų būtų.

Dėl arešto išregistravimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo veiksmo – turto perdavimo skolininkui akto, kuris prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo–pardavimo sutarčiai pripažinimo negaliojančiu

Jis nurodo, kad antstolė Eurika Rulienė, vykdydama vykdomąjį dokumentą – Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro notarės I. Budrytės 2006 05 22 d. vykdomąjį įrašą – realizavo skolininkui IĮ „Vandens srautas“ nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą-pastatą, esantį Basanavičiaus g. 131, Šiauliuose. Ieškovė turto realizavimo metu neturėjo ir nebuvo pateikusi jokiam antstoliui jokio CPK 587 str. nurodyto vykdomojo dokumento dėl išieškojimo iš IĮ „Vandens srautas“, todėl antstolė Eurika Rulienė (CPK 586 str.) negalėjo nevykdyti V. M. pateikto vykdomojo įrašo. Antstolė vadovavosi CPK 693 str. nuostatomis ir teisėtai panaikino turto areštus. Arešto išregistravimas yra antstolio veiksmas, kuriam įstatymas numato specialią apskundimo tvarką ir terminus. Pagal CPK 512 straipsnį yra numatytas 10 dienų antstolio veiksmų apskundimo terminas. Ieškovė nepasinaudojo galimybe apskųsti antstolio veiksmus per įstatymo nustatytą terminą, todėl jos teisė neturi būti ginama, o ieškinys toje dalyje atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.124 str.; 1.125 str. 2 dalis; 1.131 str. 1 dalis). Todėl prašo reikalavimą dalyje dėl arešto išregistravimo pripažinimo neteisėtu taikyti ieškinio senatį ir ieškinį vien tuo pagrindu atmesti. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai IĮ „Vandens srautas“ turtą tapatina su jų savininkų turtu. Vienas pagrindinių juridinio asmens požymių yra atskiras turtas (CK 2.33, 2.48 str.). Pastatas, esantis Basanavičiaus g. 131, Šiauliuose, nuosavybės teise priklausė ne V. Š. ar ieškovei R. Š., o IĮ „Vandens srautas“. Antstolė Eurika Rulienė išieškojimą pagal individualios įmonės prievoles nukreipė į individualios įmonės turtą, o ne į jos savininko turtą. Todėl antstolė neprivalėjo aiškintis, ar išieškojimą ji turėjo vykdyti iš bendro sutuoktinių, ar asmeninio kurio nors sutuoktinių turto. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog ji dirbo IĮ „Vandens srautas“ ir tai buvo šeimos verslas, o lėšos iš šios įmonės veiklos buvo jų šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau mano, jog 2005 02 21 dienos sutartimi įmonės prisiimtus įsipareigojimus turi vykdyti atsakovas V. Š. iš savo asmeninio turto. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK III knygos normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad ji ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui yra taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). IĮ „Vandens srautas“ buvo įsteigta ieškovės ir atsakovo V. Š. santuokos metu. Taigi, minėta prezumpcija galioja ir dėl individualios įmonės. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Ji minėtos prezumpcijos neneigia.

Pagal CK 2.50 str. 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas. Pagal individualios įmonės prievoles atsako ir jos dalyviai. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos gali būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika yra suformuota išnagrinėtose civilinėse bylose: 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. B. L., Nr. 3K-3-705/2003; 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. K. v. E. K. ir kt. Nr. 3K-3-512/2004). Esant tokioms aplinkybėms ieškovės ieškinys šioje dalyje yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas V. Š. nesudarė jokių bendro turto perleidimo sandorių, todėl ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. 2005 10 12 d. Kainų suderinimo aktas yra eilinis V. Š. įmonės sudarytas sandoris, kurį sudarė jos savininkas, veikdamas individualių įmonių įstatymo jam suteikta teise. CK 3.95 str. sutuoktiniui suteikia teisę kreiptis į teismą su reikalavimu nušalinti kitą sutuoktinį nuo turto tvarkymo, jeigu kitas sutuoktinis negali tvarkyti turto ar jį tvarko nuostolingai, bet ieškovė šia įstatymo suteikta teise nesinaudojo.

Ginčijama 2005 02 21 sutartimi, nei kitais ieškovės ginčijamais sandoriais atsakovai V. Š. ar IĮ „Vandens srautas" nesudarė sandorių dėl sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu. Ginčijama 2005 02 21 sutartis yra preliminarioji sutartis, t. y. tai yra organizacinė sutartis sudaryta ikisutartinių santykių stadijoje. Joje yra aiškiai išreikštas šalių įsipareigojimas ateityje atlikti tam tikrus teisinius veiksmus. Šios sutarties prievolės dalykas yra jos šalių veiksmai, kuriais siekiama susitarti dėl bendros veiklos steigiant uždarąją akcinę bendrovę, dalyvavimo jos valdyme ir kt. Būtent, šie 2005 02 21 sutarties požymiai leidžia ją vertinti kaip preliminariąją sutartį, nes pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.).

Kadangi Paprastąjį vekselį pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo, todėl vykdomasis įrašas yra pagrįstas ir teisėtas.

Ieškovė ieškinį pateikė pažeisdama eilę procesinės teisės normų. Ieškinys pateiktas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 26 str. 1 d., 27 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 6 p.). Ieškinyje neteisingai nurodyta ieškinio suma, ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis yra skaičiuotinas nuo 1 500 000 Lt, kadangi ieškovė pareiškė penkis 300 000 Lt. vertės turtinius reikalavimus. Todėl mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 19 000 Lt. (CPK 80 str. 1 d. l p.). Teismas priėmė ieškinį savo rezoliucija, nors ieškovė nesumokėjo nei vieno lito į valstybės biudžetą. Neišsprendus žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo byla apskritai negali būti nagrinėjama.

Atsakovas V. Š. gyvendamas santuokoje su ieškove, 2005-02-21 dienos pirkimo pardavimo sutartimis nupirko tris žemės sklypus: 0,4500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. 4400-0471-8409), 0,4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. 4400-0471-8452) ir 0,7600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. 4400-0471-8430.). Tai patvirtina teismui pateiktos sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų kopijos (t. 3. b. l. 2–10). Pagal sutarčių turinį nustatyta, kad žemės sklypus iš K. B. ir V. B., kuriuos pagal šių asmenų išduotą įgaliojimą atstovavo atsakovas V. M., pirko atsakovas V. Š., šiuos žemės sklypus nupirko savo vardu, vėliau nuosavybės teises įregistravo nekilnojamojo turto registre. V. M. neturėjo teisės pirkti šių žemės sklypų, nes jis buvo pardavėjų atstovas pagal pardavėjų išduotą įgaliojimą. Žemės sklypai pirkti ne V. M. pinigais. Sutartyje nurodyta, kad V. Š. prieš pasirašant sutartį sumokėjo V. M. žemės sklypų pardavimo kainą (sutarčių 2 punktas). Paminėtų sutarčių šalys neginčija. Atsakovas V. Š. ir V. M. tvirtina, kad sklypai pirkti V. M. lėšomis, tačiau ši aplinkybė neįrodyta, nes atsakovų pasirašytoje sutartyje nurodyta kitaip, sutartis yra galiojanti. Nenustatyta, kad atsakovas V. M. šių neginčijamų sutarčių pagrindu įgijo kokias tai teises į V. Š. nupirktus žemės sklypus 2005-02-21 dienos sutartimis ir priėmimo–perdavimo aktais ir kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2005-03-07, išskyrus žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (0,76 ha ploto), kuris įregistruotas tik 2006-02-23 (t. 1, b. l. 38–45).

2005-02-21 dieną atsakovai V. Š. ir V. M. sudarė sutartį, kurioje nurodė, kad V. M. prieš pasirašant šią sutartį sumoka V. Š. 5858 Lt, taip investuodamas į perkamus žemės sklypus. Šia sutartimi V. Š. įsipareigojo iki 2006-02-21 įnešti kaip savininko įnašą į V. Š. įmonę, o ši įmonė įsipareigoja iki 2006-03-21 dienos įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę, įnešant į kapitalą V. Š. įmonės žemės sklypus, po įregistravimo neatlygintinai perduodant 50 procentų akcijų V. M. Tuo pačiu susitarė, kad jei dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo V. M. ar V. Š., negalės įvykdyti nurodytų įsipareigojimų, V. Š. įmonė sumoka V. M. pusę sklypų rinkos kainos V. M. pareikalavus. Nenustatyta, kad ši sutartis sudaryta atgaline data, kaip tvirtina ieškovė.

Šia sutartimi susitarimo dėl uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo sutarties šalys neįvykdė, to priežastys nenustatytos, todėl 2005 m. spalio 12 d. surašė kainų suderinimo aktą, nustatydami, kad 2005-02-21 sutartimis įgytų žemės sklypų rinkos kaina yra 600 000 Lt, todėl pagal 2005-02-21 sutartį V. Š. įmonė sumoka 300 000 Lt netesybų iki 2006 m. sausio 12 dienos. 2005 m spalio 12 dieną V. Š. V. Š. įmonės vardu paprastuoju vekseliu įsipareigojo V. M. sumokėti 300 000 Lt iki 2006-01-12. Skolos sumokėjimą laidavo atsakovas V. Š. Pagal korporacijos „Matininkai“ preliminarią išvadą 2007-01-01 žemės sklypo 0,76 ha (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ne 250 tūkst. Lt, o 185 tūkst. litų. Todėl kyla pagrįstos abejonės, ar atsakovai nurodė realią žemės sklypų vertę kainų suderinimo akte, nes kituose procesiniuose dokumentuose V. Š. nurodo mažesnę sklypų kainą. Be to, dėl šių priežasčių vekselio turėtojas V. M. bei vekselio davėjas V. Š. nenukreipė išieškojimo į šiuos sklypus, dėl kurių išrašytas vekselis.

2006-05-26 dieną trečiasis asmuo šioje byloje Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. Budrytė išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama išieškoti solidariai iš V. Š. įmonės (įm. kodas 145043676) ir iš V. Š. vekselio turėtojui V. M. 301 513 Lt ( t. 2, b. l. 101)

Šį vykdomąjį įrašą atsakovas V. M. pateikė vykdyti atsakovei antstolei Eurikai Rulienei. Antstolė vykdomojoje byloje 2006-06-19 dienos turto arešto aktu areštavo V. Š. įmonės sandėlį, esantį J. Basanavičiaus g. 160D, 60 000 Lt vertės ir pagalbinį pastatą J. Basanavičiaus g. 131, 150 000 Lt, apribodama jais disponavimo teisę. Prieš tai 2006-05-23 aktu antstolės padėjėjas turto arešto aktu apribojo disponavimo teisę trims žemės sklypams, įgytiems 2005-02-21 dienos pirkimo–pardavimo sutartimis, nurodydamas šių žemės sklypų vertę 92 700 Lt., iš jų 0,45 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) įvertindamas 90 000 Lt (vykdomoji byla l. 18–23). 2006-09 13 dienos patvarkymu antstolė E. Rulienė pagal atsakovo V. M. prašymą panaikino areštą pastatui J. Basanavičiaus g. 160D.

2006-10-16 dienos raštu į antstolę E. Rulienę kreipėsi ieškovė R. Š., prašydama duomenų apie atsakovo V. Š. ir jo įmonės turto areštą ir kokiu pagrindu jis padarytas. Jai tą pačią dieną buvo išduota pažyma ir areštų kopijos. Pažymoje nurodyti visi duomenys apie V. Š. skolas ir turto areštą. Nėra duomenų, kad ji buvo informuota apie pastato J. Basanavičiaus g. 131 perdavimą atsakovui V. M. 2007 m. vasario mėn., nors antstolei buvo perduota ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopija (vykdom. bylos lapas 34).

Sekančią dieną, t. y. 2006-10-17, V. M. paprašė vėl areštuoti pastatą J. Basanavičiaus g.160 D. 2006-10-17 dieną buvo surašytas šio pastato arešto aktas. Jis įvertintas 60 000 Lt. 2006-12-22 turto arešto aktu vėl areštuotas pastatas J. Basanavičiaus g. 131, nurodant jo vertę 300 000 Lt, tai padarė antstolės padėjėja Danguolė Butkuvienė. Nurodyta, kad tikslinamas 2006-05-24 turto arešto aktas, keičiant turto vertę ir turto savininką. 2006 m. spalio 11 d. V. Š. IĮ perregistruota kaip IĮ „Vandens srautas“, paliekant tą patį įmonės kodą.

2007 m. sausio 11 dieną paskelbtos pirmosios pastato J. Basanavičiaus g. 131 varžytinės, nustatant pirminę pardavimo kainą 240 000 Lt. 2007 m. vasario 14 d. varžytinės neįvyko, V. M. buvo pasiūlyta perimti pastatą J. Basanavičiaus g. 131., V. M. sutiko ir 2007-02-22 dienos turto perdavimo išieškotojui aktu antstolė Eurika Rulienė pastatą perdavė V. M., o šis priėmė. Šiaulių apyl. teismo teisėjo rezoliucija aktas patvirtintas. Po to antstolė E. Rulienė patvarkymu, adresuotu Centrinei hipotekos įstaigai, 2007-03-29 panaikino arešto aktą pastatui J. Basanavičiaus g. 131, nurodydama turto areštų registro pažymėjimo Nr. 0506-001893. Kitas turtas liko areštuotas, nes V. M. paprašė sustabdyti likusios skolos išieškojimą iš IĮ „Vandens srautas“. Antstolė E. Rulienė 2007-03-28 patvarkymu sustabdė vykdymą iki atskiro išieškotojo prašymo. (žr. vykdomąją bylą Nr. 69-817.)