Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

1) Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį 4 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta;

2) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista 13 parų areštu, bausmė atlikta;

3) Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 34 parų arešto bausme (įskaitytos dvi paros), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2019 m. lapkričio 2 d., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjai davė melagingus parodymus apie sužalojimo aplinkybes, kad 2019 m. lapkričio 1 d. virtuvėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu neblaivus sugyventinis G. S. virtuviniu peiliu įpjovė ir sužalojo jai kairės rankos riešą, o 2019 m. lapkričio 5 d. apklausiama kaip nukentėjusioji prisipažino melavusi, nurodė, kad kairės rankos riešą susižalojo tyčia pati ir davė melagingus parodymus.

V. S., apklausta įtariamąja, kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. liudytojos apklausos metu ji melagingai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. vakare, girtaujant namuose, tarp jos ir neblaivaus sugyventinio kilus žodiniam konfliktui, sugyventinis G. S. jai peiliu supjaustė ranką. Ranką ji pati tyčia susipjaustė, t. y. kilus minėtam konfliktui, ji virtuvėje sugalvojo tyčia įsipjauti ranką ir melagingai apkaltinti G. S. ją sužalojus. Ji virtuviniu peiliu tris kartus perbraukė sau per kairės rankos riešą iš vidinės pusės. Įsipjovė tik odos paviršių. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems sugyventinis G. pasakė, kad ji jam sudavė kumščiais ir šlepete, taip sukėlė fizinį skausmą. Ji supyko, kad sugyventinis apie smurtą pranešė policijai, todėl policijos pareigūnams parodė savo kairės rankos riešą ir melagingai pasakė, kad jai ranką peiliu supjaustė sugyventinis G. S. 2019 m. lapkričio 2 d. apklausiant kaip liudytoją, ji buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, bet buvo pasimetusi, išsigandusi, todėl policijos pareigūnei dar kartą melagingai nurodė, kad peiliu ją tyčia sužalojo sugyventinis G. S.. Ji suprato ir žinojo, kad būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo ir liudytojos apklausos metu duodama melagingus parodymus, ji daro nusikaltimą, bet sąmoningai melavo. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. S. parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Liudytojos V. S. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad V. S. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. apie 16.00 val. ji virtuvėje virė grybus, o sugyventinis G. S. su draugu T. gėrė alų kitame kambaryje. G. pradėjo ją įžeidinėti visokiais žodžiais. Dėl to, įskaudinta, ji, nusiėmusi nuo kojos šlepetę, vieną kartą sudavė sugyventiniui G. S. per veidą ir nuėjo į virtuvę. Būnant virtuvėje, į virtuvę atėjo sugyventinis, kuris pradėjo rėkti, kad ji nesinaudos jo dujomis, eitų iš jo namų. Konflikto metu pajautė kairės rankos riešo skausmą, pamatė, kad jai ant riešo yra trys pjautinės žaizdos. Sužalojimo metu sugyventinio rankose ji pamatė skutimosi peiliuką. Po to sugyventinis pasakė, kad jis iškvietė policijos pareigūnus, nes ji jam šlepete sudavė į veidą. Po kažkurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, jos sugyventinis nurodė, kad ji jam sukėlė skausmą, suduodama šlepete į veidą, o ji pasakė, kad šis jai įpjovė ranką. Tiek ji, tiek jos sugyventinis, abu buvo neblaivūs (b. l. 21-22).

Liudytojas T. M. parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, jis nuėjo į svečius pas V. S. ir G. S., nusinešė alaus. Pas juos namuose jie trise kambaryje keletą valandų gėrė alų. Begeriant kambaryje tarp V. ir G. kilo žodinis konfliktas. G. S. iškvietė policiją, todėl V. nuėjo į kambarį persirengti, nusiprausti. Po to V. nuėjo į virtuvę. V. rankos ir kūnas nebuvo sužaloti. Jis su G. liko sėdėti prie stalo. Kai po keleto minučių V. sugrįžo iš virtuvės, matė, kad ji kažkokiu skuduru ar servetėle buvo apsivyniojusi kairės rankos riešą. Kraujo nesimatė, matė, kad tik paviršiui pažeista, įpjauta oda. G. S. visą laiką buvo su juo, jis sužaloti V. negalėjo. V. galėjo ranką susižaloti tyčia, pati, norėdama atkeršyti sugyventiniui (b. l. 29-30).

Liudytojas G. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 1 d. po pietų atėjo jo kaimynas T., atsinešė alaus, jie trise gėrė alų. Išgertuvių metu tarp jo ir V. kilo konfliktas, kurio metu V., paėmusi nuo grindų šlepetę, ja sudavė jam vieną smūgį į galvą bei penkis smūgius delnu į veido-galvos sritį. Po smūgių V. nenurimo, elgėsi dar agresyviau, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. V., išgirdusi telefoninį pokalbį, labai supyko, kambaryje nuėjusi prie spintelės išsiėmė peiliuką ir sau įsipjovė į riešą, teigdama, kad policijos pareigūnams pasakys, kad jis ją sužalojo. Atvykus policijos pareigūnams, jis šiems paaiškino, kad sugyventinė V. S. sudavė smūgius, dėl to jis jautė fizinį skausmą, o V. nurodė, kad jis jai peiliu įpjovė rankos riešą (b. l. 32-33).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d.-2019 m. lapkričio 2 d. apžiūrėta įvykio vieta gyvenamojo namo, esančio 9duomenys neskelbtini), virtuvė; apžiūrėtas ir paimtas virtuvinis peilis; apžiūros metu ant V. S. kairės rankos riešo ir priekinio dilbio srityje matomos galimai pjautinės žaizdos (b. l. 10-11,13-15, 17-18).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamoji V. S., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime Nr. 9duomenys neskelbtini), Alytaus AVPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjai tyčia davė melagingus parodymus apie sužalojimo aplinkybes, kad konflikto metu neblaivus sugyventinis G. S. virtuviniu peiliu įpjovė ir sužalojo jai kairės rankos riešą. Kaltinamoji visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą veiką be jos pačios parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta liudytojų T. M., G. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Remiantis paminėtu, kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Kaltinamoji V. S. teista (b. l. 38-44), du kartus bausta administracine tvarka, paskirtos administracinės nuobaudos galiojančios (b. l. 50-52), nedirba (b. l. 55), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 57). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 65-69). Civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamosios elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, V. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, kaltinamajai paskirta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir keičiant bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 3 d. 08.50 val., t. y. 2 (dvi) paros, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms, pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 4 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – areštu, jas iš dalies sudedant ir keičiant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio taisyklėmis, ir paskirti V. S. galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. S. laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. 20.40 val. iki 2019 m. lapkričio 3 d. 08.50 val. laiką, t. y. 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmės pradžią V. S. skaičiuoti nuo faktinio V. S. atvykimo atlikti bausmės ar sulaikymo momento.

Išaiškinti V. S., kad ji ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dieną, įstaigos darbo metu, atvykti į Panevėžio pataisos namus atlikti arešto bausmės arba jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti, ji privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Alytaus pataisos namų administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajai teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti V. S., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.