- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- e2YT-11133-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00559-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, E. R., Ž. L.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, E. R., Ž. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė mirusios motinos V. P. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina V. P., kurios vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), tvartas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina iki mirties gyveno jai priklausančiame bute. Po V. P. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą ir jį valdo iki šiol. Pareiškėja rūpinosi motinos laidotuvėmis bei po jo mirties likusiu turtu. Pas ją (pareiškėją) liko mirusios motinos asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai. Pareiškėjos motina kitų vaikų neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad jos motinos sutuoktinis A. P., su kuriuo V. P. santuoka buvo sudaryta Rusijoje, į Lietuva su sutuoktine buvo atvykęs vieną kartą, 1974 m., čia gyveno apie 6 mėnesius ir vienas išvyko į (duomenys neskelbtini), kur mirė apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina ir A. P. bendrų vaikų neturėjo. Pareiškėja turi du vaikus E. R. ir Ž. L. (šioje byloje – suinteresuoti asmenys). Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjos motinos palikimą, nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (el. b. l. 33-34).
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina V. P. (el. b. l. 5-9, 10), kuriai nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), tvartas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 18-28). Pareiškėja nurodė, kad jos motinos sutuoktinis A. P., su kuriuo V. P. santuoka buvo sudaryta Rusijoje, į Lietuva su sutuoktine buvo atvykęs vieną kartą, 1974 m., čia gyveno apie 6 mėnesius ir vienas išvyko į (duomenys neskelbtini), kur mirė apie (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie A. P. nėra (el. b. l. 17). VĮ Registrų centro gyventojų registro išraše nurodyta, kad V. P. mirė būdama našle (el. b. l. 14-15). Byloje nėra duomenų, kad V. P. būtų sudariusi testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties (el. b. l. 13). Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. rugsėjo 2 d. duomenimis, po V. P. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 29).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi motinos laidotuvėmis, po jos mirties likusiu turtu (pas pareiškėją liko mirusios motinos asmeniniai daiktai, papuošalai, dokumentai, buities reikmenys, pinigai). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja. Byloje nenustatyta kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjos motinos palikimą ar prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.