Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-91/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-01
Bylos Nr.
2-91/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Timidus“
Ieškovas
Duke House Asset Managers
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-91/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timidus“ atstovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-743-45/2007 pagal ieškovo Duke House Asset Managers ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Timidus“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Duke House Asset Managers kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo UAB „Timidus“ priteisti 974 849,83 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 13 748,49 Lt žyminį mokestį.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. su atsakovu UAB „Timidus“ sudarė susitarimą dėl nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorio, nustatė terminus ir sąlygas preliminariajai bei pagrindinei sutartimis sudaryti. UAB „Timidus“ iki sutarto laiko sutarties nesudarė. Tarp šalių vykusios derybos dėl sutarties sudarymo buvo nutrauktos be pakankamos priežasties.

Tuo pačiu ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Timidus“ ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto areštą ir įpareigoti viešą registrą padaryti įrašą dėl tokio turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas UAB „Timidus“ kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas neturi. Visas atsakovo UAB „Timidus“ turimas turtas įkeistas, todėl jį pardavus būtų pirmiausia patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, o likusios lėšos panaudotos kitų kreditorių reikalavimams ir ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas taptų nebeįgyvendintas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovui UAB „Timidus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Nemenčinės pl. 4, Vilnius, uždraudžiant perleisti tretiesiems asmenims: pastatus-gamybinius pastatus, unikalus Nr. 1094-0249-5010, Nr. 1094-0249-5063, Nr. 1094-0249-5074, Nr. 1094-0249-5085, pastatą-gamybines patalpas, unikalus Nr. 4400-0037-9746:2010, pastatą, kuriame yra patalpos Nr. 1094-0249-5096, pastatą-juostos apdorojimo cechą, unikalus Nr. 1094-0249-5024, pastatą-elektros pastotę, unikalus Nr. 1094-0249-5030, pastatą-siurblinę, unikalus Nr. 1094-0249-5041, pastatą-šiluminį centrą, unikalus Nr. 1094-0249-5052, pastatą-administracines patalpas, unikalus Nr. 4400-0038-0956:2013, pastatą, kuriame yra patalpos Nr. 1094-0249-5096, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. 1094-0249-5109, pastatą-angarą, unikalus Nr. 1094-0249-5112, Nr. 1094-0249-5126, pastatą-valymo įrenginius, unikalus Nr. 1094-0249-5130.

Teismas nutartyje nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, o ieškovo reikalavimų suma yra didelė. Teismui pateikta atsakovo UAB „Timidus“ 2005 metų finansinė atskaitomybė patvirtina, jog turimo ilgalaikio materialaus turto suma lygi 61 152 665 Lt, trumpalaikio turto - 10 002 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 61 152 702 Lt. Tokia atsakovo finansinė padėtis rodo, kad, esant galimai palankiam ieškovo atžvilgiu teismo sprendimui, galimybių atlyginti prašomus priteisti nuostolius nėra. Faktas, kad prašomas teismo areštuoti atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, tik patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi hipoteka seka paskui turtą (CK 4.171 str. 9 d.). Hipoteka nėra laikinoji apsaugos priemonė, galinti pakeisti CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, ir neužtikrina nei ieškinio, nei būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas UAB „Timidus“ ginčo objektą, t. y. nuosavybės teise turimą turtą, gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ir turto išreikalavimas iš sąžiningų įgijėjų gali pasidaryti nebeįmanomas (CK 1.80 str. 4 d., 6.153 str.). Teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė nepranešęs atsakovui, nurodęs, kad yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovo UAB „Timidus“ atstovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, netenkinant prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas, priimdamas nutartį, pažeidė CPK 144 straipsnio pirmąją dalį, 145 straipsnį, teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teismas nepagrįstai areštavo žymiai didesnės vertės (daugiau nei 60 kartų) atsakovo nuosavybės teise valdomo turto, nei yra ieškinio suma. Finansinėje atskaitomybėje yra nurodoma turto įsigijimo savikaina, bet ne turto rinkos vertė, kuri 2006 m. lapkričio 10 d. buvo 100 mln. Lt. Be to, teismas nesiaiškino, kokio dydžio reikalavimai yra apsaugoti hipoteka. Nurodo, kad hipoteka užtikrintų reikalavimų dydis yra 42,7 mln. Lt. Net ir po išieškojimo iš įkeisto Turto hipotekos kreditoriui, ieškovo reikalavimams patenkinti liktų suma, daugiau nei penkiasdešimt kartų viršijanti atsakovo ieškinio sumą.

2. Teismų praktikoje didelė ieškinio suma pripažįstama tik kaip viena iš aplinkybių, didinančių grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau būtina atsižvelgti į šį kriterijų tais atvejais, kai atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas, bendrovės įstatinis kapitalas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Atsakovo nuosavybės teise valdomo turto vertė daugiau nei 100 kartų didesnė už ieškinio sumą.

3. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis, padarė nepagrįstą išvadą, jog, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, galimybių atlyginti prašomus priteisti nuostolius nėra, todėl tai laikė grėsme būsimam galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo turto suma yra lygi jo turimų įsipareigojimų (kurių dalis yra mokėtinos sumos) sumai. Be to, finansinėje atskaitomybėje fiksuojama turto įgijimo savikaina, o ne turto rinkos vertė.

4. Teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Pranešimas atsakovui gali būti nepateiktas tik esant realiai grėsmei, jog toks pranešimas sutrukdys laikinujų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių tokią realią grėsmę, ieškovas neprašė teismo spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos taikymo nepranešus atsakovui. Teismas nenurodė motyvų, kodėl ieškovo prašymas yra sprendžiamas nepranešus atsakovui. Tad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, CPK nuostatas (133 str. 3 d., 148 str. 1 d., 153 str. 2 d.), kooperacijos, teisės būti išklausytam, rungimosi, tinkamo teismo proceso ir kitus principus (CPK 8, 12, 17 str.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Duke House Asset Managers prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad be jo reikalavimo atsakovo mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų būtų daugiau nei atsakovo turto. Jei išieškojimas būtų vykdomas per varžytines, nėra galimybės užtikrinti, kad turtas bus parduotas už turto rinkos vertę. Didelė ieškinio vertė preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje yra pakankamai atsakovo kaltę dėl nutrūkusių derybų patvirtinančių duomenų. 2007 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nutarė leisti UAB „MG Valda“ vykdyti koncentraciją, įsigyjant 100 proc. UAB „Timidus“ akcijų pagal UAB „MG Valda“ 2006 m. lapkričio 21 d. pateiktą pranešimą. UAB „Timidus“ įsigijimas leis perimti šios bendrovės valdomą nekilnojamąjį turtą. Atsakovo įprastinė veikla nebuvo sutrikdyta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 144 straipsnio pirmoji dalis nurodo, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Šios proceso teisės normos pagrindu pagal suinteresuoto asmens prašymą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje aplinkybė, galinti pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, preziumuojama tuomet, kai yra kilęs ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio kaina gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Kaip matyti iš pareikštojo ieškinio (b.l. 21-30) dalyko – prašymo priteisti 974 849,83 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 13 748,49 Lt žyminį mokestį – atsakovui yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog dėl pakankamai didelės apimties turtinio reikalavimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesivadovavo teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodydamas konkretų areštuotiną nekilnojamąjį turtą. Skundžiama teismo nutartimi atsakovui buvo suvaržyta tik teisė disponuoti ginčo turtu, t. y. uždrausta perleisti turtą tretiesiems asmenims, tačiau paliktos teisės ginčo turtą valdyti ir juo naudotis.

Pagal byloje esančią UAB „Ober-Haus“ 2006 m. lapkričio 15 d. turto vertės nustatymo pažymą nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir pastatų, esančių Nemenčinės pl. 4, Vilnius – rinkos vertė yra 100 mln. Lt (b.l. 6-7). Byloje esantis UAB „Timidus“ 2005 m. balansas patvirtina, kad bendrovės ilgalaikis materialusis turtas sudaro 61 152 665 Lt, trumpalaikis turtas – 10 002 Lt (b. l. 46), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 61 152 702 Lt. Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą, nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio užtikrinimas turi būti realus, t.y. taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas realiai galėtų būti įvykdytas. Faktas, jog teismo nutartimi areštuotas atsakovo turimas nekilnojamas turtas yra apsunkintas hipoteka (2007 m. vasario 23 d. atsakovo raštas, b.l. 78), tik patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jam priklausančios sumos atlyginimą (CK 4.192 str. 1 d.). Tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, likusia suma gali būti tenkinami kitų kreditorių, tarp jų ir šios bylos ieškovo, jei ieškinys būtų patenkintas, reikalavimai. Atsakovas pats pripažįsta, kad visas turtas, kurį teismas areštavo, yra įkeistas. Todėl areštavus tik tokį įkeistą turtą, kurio vertė būtų lygi arba artima pareikštojo ieškinio kainai, nebūtų realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes bet kuriuo atveju į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius. Atsakovas nenurodo, ar yra kokio nors kito jam nuosavybės teise priklausančio turto, kurio vertė būtų lygi arba artima pareikštojo ieškinio kainai ir kuris nebūtų apsunkintas hipotekos ar kitų kreditorių reikalavimais. Todėl tik areštavus visą įkeistą atsakovo turtą, gali būti realiai užtikrintas šioje byloje pareikštas ieškinys, nes ieškinio patenkinimo atveju, ieškovui tapus atsakovo kreditoriumi ir pirmumo teise iš įkeisto turto patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, būtų užtikrinta galimybė iš likusiojo atsakovo turto patenkinti ir ieškovo reikalavimą. Aplinkybė, kad hipoteka užtikrintų reikalavimų dydis yra 42,7 mln. Lt, neleidžia daryti išvados, kad po išieškojimo iš įkeisto turto hipotekos kreditoriui, ieškovo reikalavimams patenkinti liktų suma, daugiau nei penkiasdešimt kartų viršijanti ieškinio sumą, kaip tai nurodo apeliantas. Būtina pažymėti, kad priverstinio turto realizavimo atveju suma, gauta pardavus turtą, gali būti žymiai mažesnė negu apskaičiuotoji jo rinkos kaina. Todėl viso hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas ir aplinkybė, kad areštuoto tokio turto bendra vertė yra žymiai didesnė nei ieškinio suma, nereiškia, kad pažeidžiami teisingumo, ekonomiškumo ar proporcingumo principai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina ieškovų bei atsakovo teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.

CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus atsakovui ir nesant ieškovo prašymo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešus atsakovu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškinio suma yra pakankamai didelė. Nors teismas ir nenurodė išsamių argumentų, kodėl, pranešus atsakovams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudarytų pagrindo panaikinti teisingos dėl aukščiau nurodytų motyvų teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėMarytė MitkuvienėDonatas Šernas