Utenos apylinkės teismo sprendimas

Proces.sprend.kateg.: 22.4.;29.1.; 30.5.;30.10.;113.1.; 116.4.

2012 m. kovo 5 d.

vertėjai Svetlanai Utenkovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir V. M. ieškinį atsakovei O. L. dėl pažeistų teisių gynimo bei žemės sklypo ribų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. nurodė, kad atliko ieškovų žemės sklypo geodezinius matavimus, atstumus tarp sklypų ribų nustatinėjo pagal abrisus. Teigė, kad pagal preliminarius matavimus nustatytos ribos neatitinka realios situacijos, ieškovų sklypas yra mažesnis, nei turėtų būti, o atsakovės- didesnis. Apskritai, sudėjus visų trijų žemės sklypų (į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės kaip į buvusią N. S. žemę) plotus 9 ha neišeina.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. L. nurodė, kad dalyvavo dalijant 9 ha žemę į tris lygius žemės sklypus, pagal matininko nurodymus kalė riboženklius. Atsakovės žemės sklypo riboženkliai nuo to laiko yra nepakeisti.

Teismo posėdžio metu liudytoja T. Z. nurodė, kad jos motinai kartu su atsakove buvo atkurtos nuosavybės teisės į senelio turėtą žemę. Jai motina padovanojo žemės sklypą, kuris dabar priklauso ieškovams. Teigė, kad dalyvavo matuojant žemės sklypus, atsakovės žemės sklypo riboženkliai yra nepakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

1995-07-11 trys pretendentės K. P., N. Z. ir atsakovė O. L. susitarė atstatyti nuosavybės teises į buvusio savininko N. S. turėtą 9 ha žemės sklypą, kiekvienai suformuojant po 3 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisės į sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovams šiuo metu priklausantis sklypas) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovei priklausantis sklypas), atkurtos 1997-11-28 Utenos apskrities viršininko sprendimais (b.l. 11-12, 22-23, 39-40). Šalių žemės sklypų abrisas parengtas ir ribos pažymėtos 1996-05-22 (b.l. 15, 36-37).

2006-03-27 ieškovai pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 3 ha žemės sklypą, esantį Antapusės k., Molėtų raj., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos N. Z. (sklypas vėliau kelis kartus perleistas tretiesiems asmenims) (b.l. 11-13).

2010-05-26 UAB „KageMA“ atliko ieškovų sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad faktinis sklypo plotas yra 0,2793 ha mažesnis, nei nurodyta dokumentuose (b.l. 17-21). Surašant žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktus dalyvavo ir atsakovė, tačiau ji šiuos aktus pasirašyti atsisakė (b.l. 18, 20).

2010-07-20 UAB „Aristoma“ atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad atsakovės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei nurodyta dokumentuose- 3,0633 ha (b.l. 25-26). Ieškovai atsisakė pasirašyti UAB „Aristoma“ surašytus žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktus, kadangi jų sklypo plotas tokiu atveju būtų per mažas (b.l. 24).

UAB „KageMA“ 2010-12-09 nubraižė visų trijų žemės sklypų planą, kuriame pažymėjo ne tik preliminariais matavimais nustatytas žemės sklypų ribas, bet ir po kadastrinių matavimų nustatytas tiek ieškovų sklypo ribas, tiek UAB „Aristoma“ nustatytas atsakovės sklypo ribas (b.l. 16). Būtent iš šio plano matyti, kad šalių ginčijamas 0,1264 ha plotas pagal UAB „KageMA“ atliktus matavimus tenka ieškovams, o pagal UAB „Aristoma“ atliktus matavimus- atsakovei. Be to, iš šio plano matyti, kad preliminariais matavimais nustatyta šalių sklypų riba nesutampa nei su UAB „KageMA“, nei su UAB „Aristoma“ nubrėžta riba.

Ginčas tarp šalių dėl žemės sklypų ribų kilo atlikus kadastrinius matavimus, po kurių paaiškėjo, kad nei vienos iš šalių sklypų plotai nesutampa su žemės nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytais jų plotais. Be to, sklypus skirianti riba buvo nustatyta tik pagal preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs. Nei UAB „KageMA“, nei UAB „Aristoma“ pažymėtos sklypų ribos nesutampa su faktine šiuo metu egzistuojančia sklypų riba. Šios aplinkybės patvirtina, kad riba tarp šalių sklypų nėra aiški, todėl šalių ginčas spręstinas vadovaujantis CK 4.45 str. nuostatomis, nurodančiomis, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Dėl CK 4.45 straipsnio taikymo byloje

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CK 4.45 str. taikymo sąlygos, t.y. greitmų žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribos ir tos ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal CK 4.45 str. 1 d. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.

Tiek iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo apie ieškovų sklypą, tiek iš išrašo apie atsakovės sklypą matyti, kad sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Abiejų sklypų užregistruoti plotai- po 3,0000 ha (b.l. 11-12, 22-23). Atlikus tikslesnius šalių sklypų matavimus paaiškėjo, kad šių sklypų dydžiai neatitinka jų nuosavybės dokumentuose nurodytų dydžių, ieškovų sklypas yra mažesnis, nei nurodyta VĮ Registrų centro pažymoje ir pirkimo- pardavimo sutartyje (2,7207 ha (UAB „KageMA“)), o atsakovės sklypas didesnis (3,0633 ha (UAB „Aristoma“)) (b.l. 18-21, 25-26). Pagal 1996-05-22 nubraižytus šalių žemės sklypų abrisus matyti, kad sklypai suformuoti lygūs, taisyklingų stačiakampių formos, kurių ilgis ir plotis yra 300 m x 100 m (b.l. 15, 37). Iš šalių pateiktų žemės sklypų planų, nubraižytų atlikus kadastrinius matavimus, matyti, kad sklypai nėra taisyklingo stačiakampio formos, nei jų kraštinės, nei plotai neatitinka abrisuose nustatytų dydžių. Sklypų abrisų netisklumą pagrindžia ir tai, kad po vieną abiejų sklypų kraštinę ribojasi su Antapusnės ežeru, kurio pakrantė nėra lygi, taigi ir sklypų kraštinės negali būti lygios, kaip nubraižyta abrisuose. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal nubraižytus abrisus atlikti preliminarūs matavimai ir jų pagrindu sustatyti riboženkliai nagrinėjamu atveju nėra tikslūs, taigi jie negali būti laikomi pagrindiniu atskaitos tašku atliekant kadastrinius matavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaškinęs, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją nulėmė ne tik atlikti ieškovų ar atsakovės sklypų kadastriniai matavimai, o ir tai, kad buvo netinkamai parengti pirminiai šalių sklypų dokumentai (preliminarūs planai). Kaip matyti iš bylos medžiagos (UAB “KageMA” parengto trijų sklypų plano, b.l. 17, liudytojo M. M. parodymų), susumavus visų trijų žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės buvusio savininko N. S. įpėdinėms, plotus, bendra jų suma sudaro mažesnį nei 9 ha plotą (2,7694 ha sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5,6576 ha ieškovams ir atsakovei priklausančių sklypų bendras plotas, viso 8,4270 ha). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi trys sklypai buvo formuojami vienu metu, nuosavybė buvo atkurta būtent į 9 ha buvusio savininko N. S. žemės, tačiau esant trims pretendentėms į tėvo (senelio) turėtą žemę, sklypas po lygiai suskirstytas į tris dalis. Paaiškėjus, kad faktinis bendro sklypo, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, plotas yra mažesnis, nei nurodyta dokumentuose, proporcingai turi būti mažinami visų trijų iš jo suformuotų žemės sklypų plotai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nustačius, jog atsakovės sklypo plotas teisėtai sudaro 3,0633 ha (kaip nurodyta UAB „Aristoma“ parengtame plane), ieškovų žemės sklypo plotas sumažėtų iki 2,5943 ha. Tokiu atveju nebūtų išlaikytos jokios proporcijos, atsakovei tektų naudotis didesnis žemės sklypo plotas, nei jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, o atsakovams- gerokai mažesnis. Nustačius šalių sklypų ribą pagal UAB „KageMA“ parengtus kadastrinius matavimus, interesų pusiausvyra būtų išlaikyta, kadangi ieškovų žemės sklypo plotas sudarytų 2,7207 ha (mažiau nei pagal nuosavybė dokumentus, tačiau ieškovų teigimu tokio dydžio plotas jiems yra priimtinas), o atsakovės- 2,9369 ha. Pagal ieškovų pasiūlytą planą nustačius šalių žemės sklypus skiriančią ribą, atsakovei bet kuriuo atveju tektų didžiausias žemės plotas, todėl darytina išvada, kad toks planas atitinka visų trijų žemės sklypų savininkų pagrįstus interesus (trečiojo žemės sklypo savininkas V. B. su UAB „KageMA“ atliktais kadastriniais matavimais sutiko, dėl sumažėjusio sklypo ploto pretenzijų neturi (b.l. 116-117)).

Kaip pagrindu atmesti ieškovų reikalavimus, atsakovė atsiliepime remiasi aplinkybe, kad 2004-03-18 ieškovų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp ankstesnių sklypo savininkų, 4.5 nurodyta, jog pirkėjas su žemės sklypo planu susipažino, jokių pretenzijų dėl jo neturi, žino kad sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir kad atlikus kadastrinius matavimus sklypo ribos gali pasikeist. Pagal tos pačios sutarties 4.6 p. šalys patvirtino, kad pardavėjas pardavė tinkamos kokybės žemės sklypą, todėl pirkėjas dėl jo būklės jokių pretenzijų neturi, be to, patvirtina, kad gavo žemės sklypo planą. Šis atsakovės argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 str., 6.154 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.), taigi išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, asmenų pasikeitimas prievolėje) turi teisinės įtakos tik jos šalims. Tai – sutarties uždarumo principas, šiuo atveju reiškiantis, kad jei šalis įsipareigoja nereikšti pretenzijų, tai pareiškusi pretenzijas ji bus atsakinga tik prieš kitą sutarties šalį, bet ne trečiąjį asmenį (materialiosios teisės prasme). Svarbu ir tai, kad pirkėjas įsipareigojo nereikšti pretenzijų pardavėjui, bet ne tretiesiems asmenims.

Nepagrįstu laikytinas taip pat atsakovės argumentas, kad pakeistus sklypo ribą nustotų galioti jos parengtas statinių techninis projektas, kadangi visiškai neesminis žemės sklypo ploto sumažėjimas neturėtų jokios įtakos techninio projekto galiojimui, kadangi statiniai suprojektuoti visai kitoje sklypo vietoje ir su ginčo riba neturi nieko bendra.

Vertinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti.

Pagal LR CPK 93 str. 1 d. iš atsakovės ieškovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos- 135 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 80 str., b.l. 8), 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., b.l. 52) bei 564 Lt kitų išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p., b.l. 89-93, 106, 134). Pagal LR CPK 96 str. iš atsakovės taip pat priteistina 38,88 Lt pašto išlaidų bei 865,15 Lt vertimo išlaidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 1 p., 3 p., b.l. 70-71, 85-86, 104-105).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ir V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad riba tarp jiems ir atsakovei O. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančių žemės sklypų, esančių Antapusės k., Molėtų raj., (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) yra linija, einanti tarp taškų, kurių koordinatės (duomenys neskelbtini) (9207 kv.m. žemės sklypo plane taškas Nr. 4); (duomenys neskelbtini) (9207 kv.m. žemės sklypo plane taškas Nr. 5); (duomenys neskelbtini) (9207 kv.m. žemės sklypo plane taškas Nr. 6); (duomenys neskelbtini) (18000 kv.m. žemės sklypo plane taškas Nr. 2); (duomenys neskelbtini) (18000 kv.m. žemės sklypo plane taškas Nr. 3); įpareigoti atsakovę atlaisvinti užimtą 1264 kv.m. ploto ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Priteisti iš atsakovės O. L. ieškovams 2699 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. L. 904,03 Lt (devynis šimtus keturis litus 3 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.