Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas,10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) dažytoju, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. – 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams-bausmės neatlikęs;

kaltinamas pagal LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis 2012-11-24 apie 00:00 val. kieme, esančiame prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia peiliu smogė vieną kartą R. S. į pilvo sritį, padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios ir storosios skersinės žarnų pažeidimais, tokiu būdu, sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 dalyje.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusįjį R. S. pažįsta, santykiai blogi. Nukentėjusysis yra jo sugyventinės A. S. vyras. Kaltinamasis apie 3 metus gyveno su jo žmona. Paskutiniu metu su A. S. kartu negyveno, tačiau palaikė santykius. 2012-11-23 apie 18 val. grįžo iš darbo namo. Kadangi gavo žinutę iš A. S., kuri siūlė susitikti. Susitikę, kaltinamasis su A. S. nuėjo pas pažįstamą R. D., gyvenančią (duomenys neskelbtini).Trise truputį išgėrė. Kiek pasėdėję, kaltinamasis išėjo į namus, o A. S. liko kartu su R. D.. Tai buvo apie 23 val. Jokio ginčo tarp jo ir A. S. tą vakarą nebuvo. Kaip toliau parodė kaltinamasis, parėjęs į namus, įsijungęs žiūrėjo televizorių. Tuo metu suskambo telefonas, atsiliepęs, iš karto nesuprato kas skambina, tik vėliau atpažino nukentėjusįjį R. S.. Pastarasis kvietė V. K. išeiti į balkoną pasikalbėti. V. K. išėjo į lauką ir pamatė ateinantį R. S.. Pastarasis buvo su šunimis: vienas lakstė, o antrąjį nukentėjusysis vedėsi. Priėjęs, R. S. pasakė „duok 20000,00 Lt ir aš išsiskirsiu su žmona“. Po šių žodžių jis susistumdė su nukentėjusiuoju ir tuo metu V. K. į ranką įkando šuo. Kaltinamajam pririšus šunį, jie kurį laiką kalbėjosi. Nukentėjusysis prašė pakviesti jo žmoną, tačiau kaltinamajam pasakius, kad jos čia nėra, V. K. nukentėjusiojo rankose pamatė pistoletą. Kaltinamasis baldė pabėgti, lakstydamas tarp kieme stovinčių mašinų, nes pastarasis jį vijosi. Tuo metu išėjo kaltinamojo motina. Ji kalbėjosi su R. S., kuris tuo metu jau sėdėjo ant suoliuko. Paskui nukentėjusysis atsistojo, atsirišo šunį ir nuėjo. R. S. buvo sveikas. Prie kokių aplinkybių buvo sužalotas R. S., kaltinamasis nežino. V. K. neigia turėjęs su savimi peilį ir su juo sužalojęs nukentėjusįjį. Taip pat neigia bet kokių smūgių sudavimą R. S.. Kaltinamojo nuomone, R. S. buvo piktas ant jo ir todėl jį apkalba. Taip pat, V. K. neigia buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, nurodo, kad R. S. buvo girtas. Taip pat parodė, kad nukentėjusiojo rankose matė ir peilį. Ikiteisminio tyrimo metyu duoti parodymai skiriasi nuo teisiamojoje posėdžio metu duotų parodymų todėl, kad tyrėja patarė jam duoti tokius parodymus, todėl jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jį netinkamai gynė advokatė. Kaip parodė kaltinamasis šiuo metu jis duoda teisingus parodymus. Su pareikštu Valstybinės ligonių kasos ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. K. kaltu ir neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusysis R. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jokių santykių su juo nepalaiko. Seniau dažnai važinėdavo į komandiruotes. Tai buvo maždaug prieš du metus. Tada jo žmona ėmė bendrauti su kaltinamuoju. Todėl R. S. kurį laiką su savo žmona A. S. negyveno. Vėliau vėl susitaikė su žmona. 2012-11-23 apie 18 val. grįžo iš darbo. Namuose tuo metu žmonos nebuvo, ji buvo išjusi pas savo draugę R. D.. Vienas išgėrė ir atsigulęs užmigo. Apie 23.00 val. išgirdo beldimą į duris, pamanė, kad grįžo žmona ir nuėjo atidaryti buto durų. Tačiau durų atidaryti negalėjo, todėl jas atidarė tik pastūmęs ir pamatė stovintį kaltinamąjį ir jie abu susistumdė. R. S. neprisimena, ar kaltinamasis jam spyrė su koja į pilvą, tačiau, kaip parodė nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį iš karto po įvykio, jis davė teisingus parodymus. Tuo metu iš namų išbėgo 9 metų šuo rotveilerio ir mastito mišrūnas ir įkando V. K. į ranką. Išbėgus šuniui, kaltinamasis ėmė bėgti iš laiptinės. Šuo pradėjo bėgti iš paskos. Tada R. S. apsirengė ir išėjo į lauką parsivesti šuns. Atėjęs iki kaltinamojo namo, R. S. užsirūkė. Kaltinamojo buto balkone kažkas buvo, nes girdėjosi balsai. R. S. prašė grąžinti šunį, kvietė kaltinamąjį išeiti pasikalbėti. V. K. išėjus į lauką, jie abu susistumdė, kaltinamasis pirmiausia spyrė su koja, o paskui pajuto skausmą kairėje pilvo pusėje. Iš pradžių nesuprato kas įvyko. Paties smūgio nematė, smūgio sudavimo metu nematė ir peilio. Pajuto tik skausmą. Kai ištraukė kaltinamasis peilį R. S. matė. Tai buvo stalinis peilis, kurio geležtės ilgis buvo apie 25-30 sm. Tuo metu, kai kaltinamasis sudavė smūgį peiliu R. S., lauke nieko nebuvo, kaltinamojo motina į lauką išėjo tik po to, kai jau buvo sužalotas R. S., kuris jau sėdėjo ant suoliuko. Nukentėjusysis nežino, ar kas nors tuo metu buvo balkone. Taip pat matė, kad kai vyko konfliktas pro langą rėkė vyriškis, galimai kaltinamojo tėvas. Po R. S. suduoto smūgio peiliu, nukentėjusysis irgi išsitraukė iš kišenės mažą lenktinį peiliuką, kurį visada nešiojasi su savimi ir bandė pagauti kaltinamąjį, kuris tuo metu lakstė tarpo mašinų. Jokio pistoleto R. S. įvykio metu neturėjo. Pistoletą nukentėjusysis buvo išvežęs į savo namus, į Grigiškes. Apie įvykį pats nukentėjusysis pranešė policijai, pasakė, kad jį su peiliu sužalojo V. K.. R. S. pakėlęs striukę, parodė kaltinamojo motinai, kad jis sužalotas. Grįžęs į namus iškvietė medikus, nes pamatė, kad jam į pilvą yra įdurta.

Sutinkamai su byloje esančiu 2012-11-24 tarnybiniu pranešimu, 2012-11-24, 3 val. 15 min. į Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės chirurginį skyrių buvo paguldytas R. S., gyv. (duomenys neskelbtini) su pilvo durtine pjautine žaizda (b. t. 1, l. 1).

Iš 2013-02-14 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2012-11-24, 1 val. 44 min. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl įvykio, adresu: (duomenys neskelbtini) (b.t. 1, l. 68). Sutinkamai su 2013-02-21 daiktų apžiūros protokolu, buvo apžiūrėtas CD –diskas su minėto skambučio ir su juo susijusių pokalbių skaitmeninės garso įrašų kopijos bei Centro informacinės sistemos suformuota pranešimo apie įvykį ataskaita. Atidarius laikmeną, joje yra byla pavadinta įrašas iš BPC b.b.87-1-869-12. Atidarius šią bylą nustatyta, kad joje yra kitos šešios bylos pavadintos: pirmoji ,,2012_11_24_01-44-59_0,09_...“, antroji ,, 2012_11_24_01-48-04_0,09_..., trečioji ,, 2012_11_24_01-48-39_0,09_...“, ketvirtoji ,, 2012_11_24_01-49-53_0,09_...“, penktoji ,, 2012_11_24_01-51-09_0,09_....“, šeštoji ,,Ataskaita 1“. Atidarius bylas programos ,,Windows Media Player“ pagalba buvo nustatyta, kad tai yra kompiuterinės garso bylos. Pirmojoje byloje yra garsas su įrašu – Vyras prašo operatoriaus iškviesti greitąją pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), Lentvaris. Pokalbis yra rusų kalba. Ketvirtajame garso faile BPC operatorius klausia nukentėjusiojo, kas ji sužeidė peiliu. Sužeistasis paaiškina, kad peiliu jį sužalojo prieš 40 min, K. V., gyvenantis Ežero 6, pirma laiptinė, trečiasis aukštas durys kairėje. Penktajame garso faile BPC operatorius praneša Vilniaus VPK budėtojui apie gauta informaciją iš nukentėjusiojo apie įtariamąjį. (b. t. 1, l. 69-72).

Iš 2012-11-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kiemas, esantis šalia namo adresu (duomenys neskelbtini)bei butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Buto tualete ant įrenginio sudėti skalbinių ir minkštiklių buteliai, kur ant gelsvo butelio su etikete „SILAN“ yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. įvykio vietoje paimtas plastikinis gelsvos spalvos butelis su etikete „Silan“ ant kurio raudonos spalvos skysčio dėmės panašios į kraują. ( b.l.11-14).

Sutinkamai su 2012-12-11 medicininių dokumentų apžiūros protokolu, atliktu dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. R., R. S. 2012-11-24 buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su plonosios ir storosios skersinės žarnų pažeidimais. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. (b. t. 1, l. 31). Be to, ekspertas J. R. į tyrėjos klausimą ar R. S. pilvo srities sužalojimą galėjo padaryti pats sau parodė, kad vien iš medicininių duomenų nustatyti R. S. pilvo srities durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo aplinkybes nėra galimybės.( b.l.63-64 ).

Iš byloje esančio 2013-01-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. S. pateikė džemperį, striukę, sportinius marškinėlius, kuriais jis buvo apsirengęs įvykio metu. (b. t. 1, l. 33). Šių drabužių apžiūros metu nustatyta, kad dvipusės pilkos spalvos striukės kairėje, tarp šoninės kišenės ir pažasties yra 24 mm ilgio kiaurymė. Striukės vidinėje pusėje matyti kita kiaurymės pusė. Taip pat, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlių šone matosi 18 mm ilgio kiaurymė. Taip pat, džemperio kairėje pusėje matyti 18 mm kiaurymė. (b. t. 1, l. 34-39, 90)

Apklausta liudytoja A. S. parodė, kad nukentėjusysis R. S.-jos vyras, o kaltinamasis –sugyventinis. 2012-11-23 apie 19.00 val. ji susitiko su kaltinamuoju V. K. ir abu nuėjo pas R. D.. Vyras R. S. liko namuose vienas. Prieš tai, apie 18.00 val. ji namuose su vyru R. S. dviese išgėrė du stikliukus degtinės. Pas R. D. trise gėrė viskį, išgėrė vieną butelį 0,7 litro viskio. Prieš 24 val. V. K. išėjo į namus. Kaltinamasis užpyko, kad A. S. kartu su juo nėjo. Ji liko nakvoti pas R. D., į namus ji negrįžo. Kitą dieną 2012-11-24 apie 12.00 val. dienos ji grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose nieko nebuvo. Apie 14.00 val. jai paskambino vyras R. S. ir pasakė, kad jis ligoninėje po operacijos ir paaiškino, kad jį peiliu sužalojo V. K.. Pasakojo, kad V. K. buvo atėjęs pas juos į namus, kad vienas iš šunų išbėgo kartu su kaltinamuoju, o R. S. išėjo ieškoti išbėgusio šuns. Kur jį sužeidė ir dėl ko, vyras R. S. nesakė. V. K. ji nematė, apie minėtą įvykį su juo nekalbėjo. Gali pasakyti, kad vyras R. S. ir V. K. konfliktuodavo ir prieš tai, maždaug prieš porą metų, konfliktavo dėl to, kad ji bendravo su V. K.. Kas tarp jų įvyko 2012-11-23 dieną, nematė. Gali pasakyti, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji su vyru R. S. laiko du suaugusius 6 ir 9 metų rotveilerio veislės šunis. Ji asmeniškai nematė, ar 2012-11-23 V. K. jų šuo įkando į ranką. V. K. rankos ji nebintavo. Tik vėliau jai nuvykus į ligoninę pas vyrą R. S., jis pasakė, kad jų rotveilerio veislės kalė įkando V. K. į ranką prie jų namų durų, kai V. K. 2012-11-23 buvo atėjęs.Mano, kad V. K. nebuvo reikalo eiti pas juos į namus, nes jis žinojo, kad A. S. liko pas R. D. nakvoti. Be to, liudytoja parodė, kad netiki, jog V. K. su peiliu dūrė jos vyrui R. S., mano, kad pats nukentėjusysis galėjo save sužaloti. Šiaip tai vyras pastoviai grasino tiek V. K., tiek jo tėvams. Be to, liudytoja parodė, kad iš jų namų dingo jai priklausantis dujinis pistoletas bei peilis. Ji klausė vyro, kur dujinis pistoletas. Vyras paaiškino, kad jis dujinį pistoletą išvežė į savo mamos namus Grigiškes. Taip pat nori pasakyti, kad iš namų dingo vienas peilis. Kad dingo peilis ji pastebėjo, kai vyras R. gulėjo ligoninėje, tai yra 2012 m. lapkričio mėnesį, kai jis buvo sužeistas peiliu. V. R. paaiškino, kad peilį jis sulaužė pats ir išmetė.

Liudytoja R. D. apklausta liudytoja parodė, kad ji pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek ir nukentėjusįjį. Santykiai normalūs. 2012 m. lapkričio 24 dieną vakare apie 20 val. į jos namus atėjo A. S. ir V. K.. Liudytoja žinojo, kad A. S. skiriasi su vyru R. S.. Trise išgėrė butelį viskio. Jokio pykčio tarp A. ir V. K. nebuvo. Apie 24 val. kaltinamasis išėjo į namus vienas. V. K. išėjus, A. S. liko pas R. D. nakvoti. Kitą dieną, ryte, A. S. paskambino jos motina ar tai kaltinamojo motina ir pasakė, kad V. K. randasi policijoje. A. S. paskambino savo vyrui R. S., tačiau telefonas buvo išjungtas. Iš policijos sužinojo, kad V. S. randasi ligoninėje. Maždaug apie 13 val A. paskambino R. ir pasakė, kad guli ligoninėje, kad yra perdurtas. R. D. su A. S. nuvažiavo pas R. S. į ligoninę. Nukentėjusysis sakė, kad jį su peiliu sužalojo kaltinamasis. Jis sunkiai kalbėjo, buvo ką tik po operacijos.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja kaltinamojo motina A. K. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo, jokių santykių su juo nepalaiko. A. K. su savo vyru ir sūnumi V. K. gyvena bute, adresu: (duomenys neskelbtini) 2012-11-23 vakare sūnus išėjo susitikti su A. S., su kuria artimai bendravo. Į namus sugrįžo apie 24 val. Sugrįžęs sūnus įsijungė televizorių. A. K. girdėjo, kaip sūnui kažkas paskambino telefonu. Pakalbėjęs, išėjo pro duris. Liudytoja dar paklausė, kur jis eina, bet sūnus į tai atsakė, kad jis tuoj sugrįš. Po 15-20 min. išgirdo lauke triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad sūnus stovi prie mašinos, o priešais jį nukentėjusysis R. S., kuris, kažką turėdamas rankose, bandė pagauti sūnų. A. K., užsimetusi paltą, greitai išbėgo į lauką ir paklausė nukentėjusiojo, kas vyksta. Tuo metu R. S. kažką įdėjo į kairę kišenę ir atsisėdo ant suoliuko, esančio prie įėjimo. Nukentėjusysis sakė, kad „tegul V. atiduoda mano A., mano žmoną“. A. K. į tai atsakė, kad jokios A. pas juos namuose nėra, o jeigu netiki, gali pasižiūrėti. Tuo metu sūnus V. šaukė, kad R. S. išsitrauktų pistoletą. Tačiau į tai nukentėjusysis nereagavo. Jis tik pasakė, kad paskambins policijai ir jam traukiant iš kišenės telefoną-iškrito pistoletas. R. S. pakėlė pistoletą, įsikišo į kišenę, atsistojo ir žvaliai nuėjo. A. K. kartu su sūnumi grįžo namo. Jos sūnus rankose nieko neturėjo. Nesimatė, kad jis būtų sumuštas. Maždaug po valandos atvyko policijos pareigūnai ir sūnų išsivežė. Ji girdėjo kaip sūnus pasakojo policijos pareigūnams, kad jam įkando šuo. Nori pasakyti, kad kai sūnus išeidinėjo į kiemą, jis rankose nieko neturėjo. Matė savo sūnaus V. K. sužeistą kraujuotą dešinę ranką, kai jie abu su sūnum po konflikto lauke ėjo į namus. Ji sūnaus paklausė, kas atsitiko. Sūnus paaiškino, kad R. S. ant jo užsiundė šunį ir šuo jam įkando. A. K. patikslino, kad R. S. nesakė nieko jai apie jam padarytus sužalojimus, nebuvo pakėlęs striukės ir nerodė žaizdos. Nukentėjusysis buvo sveikas, striukė jo buvo atsegta, kraujo nesimatė. Vyras M. K. į lauką išėjęs nebuvo, jis įvykį stebėjo pro langą.

Apklaustas liudytoju kaltinamojo V. K. tėvas M. K. parodė, kad nukentėjusiojo R. S. nepažįsta. 2012 m. lapkričio 23 d. vakare sūnus V. grįžęs iš darbo, pavalgė, persirengė ir kažkur išėjo. Kada sūnus sugįžo į namus, liudytojas nežino, nes jis miegojo. Naktį jį pažadino žmona, sakydama, kad sūnus kieme su kažkuo triukšmauja. Priėjęs prie lango M. K. pamatė, kad vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusysis R. S., vaikėsi V.. Nukentėjusysis kažką turėjo rankose. M. K. atidaręs langą pradėjo barti, sakydamas, ką čia jie daro. R. S. atsisukęs piktai pasakė, kad jis uždarytų langą. Tuo metu į lauką išbėgo liudytojo žmona A. K. ir pradėjo raminti R. S.. Sūnus tuo metu šaukė, kad nukentėjusysis išsitrauktų pistoletą., o nukentėjusysis reikalavo „atiduoti jam jo žmoną A.“. Liudytojas girdėjo, kaip A. K. sakė, kad R. S. savo santykius su žmona aiškintųsi namuose. Tuo metu R. S. atsisėdo ant suoliuko ir jam sėdant, iš kišenės kažkas iškrito, tačiau kas-liudytojas nematė. Matė, kad R. S. atsikėlė ir nuėjo šaligatviu link namo adresu (duomenys neskelbtini), o žmona su sūnumi grįžo į butą. Sūnaus ranka buvo aprišta. V. paaiškino, kad R. S. užsiundė šunį, kuris jam įkando. Sūnus pats užsibintavo ranką. Sūnus daugiau nebuvo išėjęs į lauką. Jis nusirengė, įsijungė televizorių ir maždaug po 20 min. atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas M. K. parodė, kad jis gyvena trečiame aukšte. Viskas vyko kieme, o kiemas apšviestas, todėl viskas gerai matėsi.

Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamasis –draugas, o su nukentėjusiuoju R. S. pažįstami. 2012 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos liudytojas neprisimena, jis su savo broliu E. A. buvo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Išgirdę kieme triukšmą, broliai išėjo į balkoną parūkyti. Kieme, tarp mašinų matė kaltinamąjį V. K. ir nukentėjusįjį R. S.. Jie abu šūkavo. Tuo metu į lauką išėjo kaltinamojo motina ir greitai visi išsiskirstė. Liudytojas nematė jokių smūgių sudavimo, taip pat nepastebėjo, kad kuris nors iš vyrų ką nors turėtų rankose. Taip pat nieko įtartino, iš ko galėjo spręsti, kad R. S. sužalotas, nepastebėjo. Apie tai, kad tą vakarą buvo sužalotas R. S., sužinojo daug vėliau.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. A. teismui davė analogiškus parodymus kaip ir jo brolis R. A.. Be kita ko, liudytojas E. A. parodė, kad vykusio konflikto tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo R. S. metu jokio peilio bei ginklo nepastebėjo. Jo manymu, R. S. buvo blaivas, nes matė jį nueinantį vediną šunimi ir jokio įtarimo jam nesukėlė, ėjo normaliai. Be to, liudytojas parodė, kad jis per visą konfliktą nematė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju stovėtų arti vienas kito.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. 2012-11-24 kartu su viešosios policijos skyriaus patrulio būrio patruliu T. S. dirbo pagal iš anksto patvirtintą užduotį. Apie 01 val. 50 min iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)bute yra sužalotas peiliu vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. S.. Nuvykus minėtu, R. S. paaiškino, kad konflikto metu, pažįstamas V. K. dūrė jam peiliu į pilvo sritį ir taip jį sužalojo. Nukentėjęs R. S. paaiškino, kad viskas įvyko kieme, Vytauto gatvėje, Lentvaryje, prie V. K. namo laiptinės. R. S. buvo iškviesti medikai, kurie atvykę R. išvežė į Vilniaus GMPL. Per centrinę duomenų bazę buvo nustatyta, kad V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus į kaltinamojo namus, buto duris atidarė kaltinamasis V. K.. Jo ranka buvo užbintuota. Dar net nepradėjus klausti apie įvykio aplinkybes, V. K. iš karto pradėjo sakyti, kad R. S. pats ant peilio nukrito, o jis, t. y. V. K., jam jokio smūgio peiliu nesudavė. Bute tuo metu buvo V. K. motina. Ji į pokalbį nesikišo. Pasakė, kad V. K. reikės važiuoti į policijos komisariatą ir viską ten išsiaiškins. Sutinkamai su liudytojo parodymais, jie klausė kaltinamojo kur jis padėjo peilį, tačiau V. K. į tai nieko neatsakė. V. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo piktas, agresyviai nusiteikęs. A. V. K. į policijos komisariatą, vėliau jis buvo nuvežtas į Trakų ligoninės priėmimo skyrių. Čia elgėsi labai įžūliai, grubiai: triukšmavo, visus įžeidinėjo, Trakų ligoninės priėmimo skyriuje V. K. iš pradžių sakė, kad jam reikalinga pagalba, o po to nuo medikų pagalbos atsisakė. V. K. juos įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad medikai nieko neišmano, liepė kviesti jam Vilniaus gydytojus.

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulio būrio patrulis T. S. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip ir liudytojas A. M..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėja R. K. parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. 2012 m. lapkričio pabaigoje bendrosios pagalbos telefonu buvo pranešta, kad Lentvaryje su peiliu buvo sužalotas asmuo. Operatyvaus valdymo poskyris pranešė, kad į ligoninę pristatytas žmogus su durtine žaizda pilve. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje: apžiūrėjo įvykio vietą, apklausė nukentėjusįjį, pareiškė įtarimą kaltinamajam, apklausė jo motiną. V. K. dėl pareikšto jam įtarimo kaltu neprisipažino, sakė, kad vartojo alkoholį pas draugus, ar drauges, išėjo namo, sakė, kad pamatė didelį šunį, kuris jį apkandžiojo. Kieno šuo-kaltinamasis nežinojo. Grįžęs į namus apibintavo ranką ir vėl išėjo į kiemą ir pamatė šuniuką.. Apklaustas nukentėjusysis parodė, kad jis ieškojo savo šuns ir pamatė balkone kaltinamąjį, kuris išėjo į lauką išėjo į lauką ir peiliu dūrė į pilvą ir pats nubėgo už kieme stovinčio automobilio. Konfliktas kilo dėl nukentėjusiojo žmonos. Kaltinamojo motina aiškino, kad sūnus buvo išėjęs, grįžo, kad nebuvo jokio konflikto. Apklausos metu nukentėjusysis R. S. nurodė, kad jį sužalojo, būtent, kaltinamasis V. K.. Liudytoja parodė, kad ji nemokė kaltinamojo, kokius jam duoti parodymus apklausiant jį įtariamuoju.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. S. parodė vietą prie savo buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), durų ir paaiškino, kad 2012-11-24 V. K. jam spyrė į pilvą bei parodė vietą, kur jo šuo įkando V. K.. Taip pat R. S. nurodė kiemą, esantį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jam V. K. smogė peiliu, taip pat parodė kryptį, kuria jis nusivijo V. K. po to, kai pastarasis jį sužalojo. (1 t.1, l. 20-28).

Sutinkamai su Iš 2013-05-13 kratos protokolu, atlikus kratą nukentėjusiojo R. S. gyvenamojoje vietoje-bute, adresu (duomenys neskelbtini), Trakų r., nieko nerasta ir nepaimta. ( b.t. 1, l. 43-44).

Sutinkamai su byloje esančiu 2012-11-24 išrašu iš V. K. medicininių dokumentų, nurodyta, kad kaltinamajam nustatyta kairio riešo kąstinės žaizdos. Toliau seka įrašas „trauma buitinė 11.23-įkando nežinomas šuo“ (b. t. 1, l. 83).

Iš byloje esančių 2012-12-11 Medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 2012-11-24 V. K. buvo padarytas kastinės žaizdos kairiame rieše. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.(b. t. 1, l. 84).

Iš byloje esančio 2013-01-21 VšĮ Trakų psichikos sveikatos centro rašto, V. K. nuo 2011-03-07 iki 2011-03-31 gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas (b. t. 2, l. 43). Sutinkamai su 2013-04-24 – 2013-06-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 79TPK-26/2013, V. K. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2012-11-24, apie 00.00 val. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. K. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas, dėl kurio jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. K. dėl psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (b. t. 2, l. 32-56).

Taigi, V. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis neigia, kad jis 2012-11-24 naktį , kieme, esančiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia peiliu sudavė vieną smūgį R. S. į pilvo sritį, padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios ir storosios skersinės žarnų pažeidimais, t. y. nepripažįsta sunkiai sutrikdęs R. S. sveikatą. Tačiau teismas, ištyręs ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusiojo R. S., liudytojų: A. M., T. S., R. K. parodymais, o taip pat iš dalies ir liudytojų A. S., A. K., M. K. R. D. parodymais, byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaip parodė nukentėjusysis R. S., kaltinamąjį jis pažįsta ir jam buvo žinoma apie jo žmonos A. S. ir kaltinamojo V. K. artimus santykius. Nukentėjusysis parodė, kad 2012-11-23 naktį pas jį į butą atėjo kaltinamasis, Atidarius duris, nukentėjusysis apsistumdė su kaltinamuoju ir tuo metu V. K. į ranką įkando šuo. Kaltinamasis pradėjo bėgti, o jam iš paskos išbėgo ir du R. S. rotveilerių veislės šunys. Norėdamas surasti šunis, nukentėjusysis išėjo jų ieškoti. Praeinant pro namą, kuriame gyveno kaltinamasis, V. K. buvo balkone ir nukentėjusysis jį pakvietė išeiti į kiemą. V. K. išėjus, jie apsistumdė, Kaltinamasis sudavė smūgį su koja, o antrą smūgį sudavė su peiliu. Kaip nukentėjusysis parodė, pačio smūgio sudavimo jis nematė, tik pajuto skausmą. Tik jau ištraukiant peilį, R. S. pamatė, kad tai virtuvinis peilis, kurio geležtės ilgis apie 25-30 cm. Kur kaltinamasis dėjo peilį-nematė. Įdūręs, kaltinamasis iš karto nubėgo link mašinų. R. S. vijosi kaltinamąjį. Tuo metu į kiemą išbėgo kaltinamojo motina. Kaip parodė R. S., jis pakėlė striukę ir parodė kaltinamojo motinai kur buvo sužalotas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad jis iš R. D. namų, kur jis svečiavosi su nukentėjusiojo R. S. žmona A. S., vienas sugrįžo į namus. Pas nukentėjusįjį į butą užsukęs nebuvo. Bežiūrint jam televizorių, telefonu paskambino nukentėjusysis ir pakvietė V. K. išeiti į kiemą. Pastarajam išėjus, R. S. užsipuolė kaltinamąjį, sakydamas, kur jo žmona, reikalavo pinigų, sakydamas, kad jis tada išsiskirs su A. S.. Abu vyrai susistumdė ir tada kaltinamasis pamatė R. S. rankose peilį. Kaltinamasis bandė pasprukti nuo nukentėjusiojo, lakstydamas tarp mašinų. Tuo metu išėjo kaltinamojo motina ir R. S. nuėjo į savo namus. Vyrams susistumdžius, V. K. į ranką įkando nukentėjusiojo šuo, kuris tuo metu buvo su juo. V. K. neigia su peiliu sužalojęs nukentėjusįjį, neigia, kad iš vis su savimi turėjo peilį. Nurodo, kad R. S. tyčia jį apkalba, nes jis piktas ant kaltinamojo, kad pastarasis gyvena su R. S. žmona. Gi ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju iš karto po įvykio, t. y. 2012-11-25 (b. t. 1, l. 77), dalyvaujant advokatui, kaltinamasis parodė, kad 2012-11-24 naktį nukentėjusiojo iš vis nematė ir nebuvo su juo susitikęs. O šuo į ranką įkando jam einant iš R. D. buto, šuo nepažįstamas „didelis šuo, kuris buvo su grandine“. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, susibintavęs namuose ranką, jis išėjo į lauką ir pamatė nedidelį rotveilerių veislės šuniuką, kurį parsivedė į namus. Šiuos parodymus kaltinamasis patvirtino ir papildomos apklausos metu, dalyvaujant advokatui. Gi jau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė savo parodymus, tvirtindamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus, nes tokius parodymus duoti jam patarė tyrėja ir advokatė. Tokius kaltinamojo veiksmus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja tyrėja R. K. paneigė šiuos kaltinamojo parodymus. Taip pat, kaltinamasis neigia, kad jis buvo atėjęs pas R. S. į namus, ir kad šuo jam įkando ne prie nukentėjusiojo buto durų, o prie V. K. namo, kieme. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis, apklaustas įtariamuoju nurodė visai kitokias šuns įkandimo aplinkybes, nurodydamas, kad jį apkandžiojo nežinomas „didelis šuo, kuris buvo su grandine“. Tokios pat aplinkybės nurodytos ir 2012-11-24 išraše iš V. K. medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad kaltinamajam nustatyta kairio riešo kąstinės žaizdos. Toliau seka įrašas „trauma buitinė 11.23-įkando nežinomas šuo“ (b. t. 1, l. 83). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, kad jį apkandžiojo ne „nepažįstamas“ šuo, o nukentėjusiajam R. S. priklausantis šuo. Kaip jau buvo paminėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neigė bendravęs su nukentėjusiuoju R. S., tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybes, prie kurių jis 2012-11-24 naktį bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau neigia su peiliu sužalojęs R. S., aiškina, kad būtent, pats R. S. jį vaikėsi su peiliu rankoje, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė visiškai nebendravęs su nukentėjusiuoju. Taigi, toks kaltinamojo parodymų keitimas rodo, kad jo parodymai yra neišsamūs, nenuoseklūs, jis juos keičia, neigdamas savo kaltę bando atkreipti teismo dėmesį į kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, yra reikšmingesnės ir tokiu būdu, bando suklaidinti teismą. Teismui netikėti nukentėjusiojo R. S. parodymais nėra jokio pagrindo. Nors kaltinamasis ir teigia, kad R. S. jį apkalba, nes pastarasis „nuviliojo“ jo žmoną, tačiau nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. M. ir T. S., jiems atvykus pas nukentėjusįjį į namus, pastarasis neneigė įvykusio konflikto tarp jo ir V. K. ir nurodė kaltinamąjį kaip asmenį, sužalojusį jį peiliu. Kad ne kas kitas, o V. K. su peiliu sužalojo R. S., nukentėjusysis pranešė ir skambindamas Bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat, kad jį sužalojo V. K., nukentėjusysis pasakė ir sekančią dieną atvykusioms jo lankyti žmonai A. S. ir R. D.. Pažymėtina, jog nukentėjusysis R. S. parodymų patikrinimo vietoje metu pademonstravo kaltinamojo atliktus veiksmus įvykio metu. Teismas, priimdamas nuosprendį nesivadovauja liudytojų A. K. ir M. K. duotais parodymais apie tai, kad kaltinamasis rankose nieko neturėjo, kad jų sūnus nesužalojo R. S.. Minėti liudytojai yra kaltinamojo artimi giminaičiai-tėvai, todėl teismas jų parodymus vertina kaip norą padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teismas kritiškai vertina ir liudytojos A. S. parodymus apie tai, kad jos „vyras galėjo pats save susižaloti“. Tokios aplinkybės niekuo nepagrįstos, greičiau liudytojos siekimas apkalbėti nukentėjusįjį. Be to, ir ekspertas J. R. į tyrėjos klausimą ar R. S. pilvo srities sužalojimą galėjo padaryti pats sau parodė, kad vien iš medicininių duomenų nustatyti R. S. pilvo srities durtinio-pjautinio sužalojimo padarymo aplinkybes nėra galimybės.( b. t. 1, l. 63-64 ). Jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos liudytojos parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai Romanas ir E. A. patvirtino, kad 2012-11-24 naktį, kieme, esančiame prie namo adresu: (duomenys neskelbtini), Trakų r., vyko konfliktas tarp kaltinamojo V. K. ir nukentėjusiojo R. S.. Dėl ko prasidėjo konfliktas, liudytojai nematė.

Kad R. S. atžvilgiu buvo vartojamas fizinis smurtas, patvirtina byloje esantis 2012-12-11 medicininių dokumentų apžiūros protokolas, atliktas dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. R., sutinkamai su kuriuo nustatyta, kad R. S. 2012-11-24 buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pusės žaizda su plonosios ir storosios skersinės žarnų pažeidimais. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. (b. t. 1, l. 31). Tai, kad R. S. atžvilgiu buvo vartojamas smurtas įrodo ir jo drabužių, kuriais nukentėjusysis vilkėjo įvykio dieną, atžiūra: nustatyta, kad dvipusės pilkos spalvos striukės kairėje, tarp šoninės kišenės ir pažasties yra 24 mm ilgio kiaurymė. Striukės vidinėje pusėje matyti kita kiaurymės pusė. Taip pat, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlių šone matosi 18 mm ilgio kiaurymė. Taip pat, džemperio kairėje pusėje matyti 18 mm kiaurymė. (b. t. 1, l. 34-39, 90). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad R. S. iki konflikto su V. K., įvykusiu kieme prie kaltinamojo namo, jau buvo sužalotas. Taip pat, nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis R. S., eidamas į namus po įvykusio konflikto su V. K. būtų su kuo nors kitu kontaktavęs ar prie kokių kitų aplinkybių susižalojęs. Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pranešimas patvirtina, kad kaltinamasis iš karto apie savo sužalojimą pranešė, skambindamas į pagalbos centrą ir nurodydamas, kad jį sužalojo ne kas kitas, o kaltinamasis V. K..

BK 135 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kūno sužalojimas yra neteisėtas žalos padarymas kito žmogaus sveikatai tyčia ar dėl neatsargumo, pažeidžiant jo kūno audinius, organus ar jų fiziologines funkcijas.

Byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad V. K. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą:

2012-11-24 apie 00:00 val. kieme, esančiame prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia peiliu smogė vieną kartą R. S. į pilvo sritį, padarydamas jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su plonosios ir storosios skersinės žarnų pažeidimais, tokiu būdu, sunkiai sutrikdė R. S. sveikatą nes sužalojimų visuma kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. K. tyčia padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, nes, suduodamas R. S. peiliu smūgį į kairę pilvo sritį -į gyvybiškai svarbų organą-suvokė pavojingą visuomenei savo veikos pobūdį, numatė pavojingas nukentėjusiojo sveikatai pasekmes ir sąmoningai leido joms atsirasti. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. 1 d. Kad teisiamasis padarė šį nusikaltimą pilnai įrodyta jau aukščiau išvardytais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Taigi teismas, išnagrinėjęs visus surinktus duomenis, daro išvadą, kad visi surinkti ir paminėti duomenys yra įrodymai BPK 20 str. prasme. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo V. K. kaltė grindžiama ne prielaidomis ir spėjimais, o laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais, kurie buvo vertinami įrodymų vertinimo taisyklėmis, išanalizavus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidusią vidiniam teismo įsitikinimui dėl nuteistojo kaltumo susiformuoti. Teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d.

Taigi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Remdamasis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytas nusikaltimas tyčinis ir savanaudiškas, atsižvelgia į paminėtas atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra sunkus (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamasis nusikalto neatlikęs jam paskirtos bausmės, o tai rodo, kad V. K. linkęs nusikalsti, baustas administracine tvarka. Tačiau teismas, skirdamas bausmę V. K. įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, buvo gydytas Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje, charakterizuojamas teigiamai. V. K. bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54, 61 str.

Atsižvelgiant į jau paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skiriama mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė. Teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitiks bausmės paskirtį ir tikslus (BK 41 straipsnis).

Kadangi V. K. padarė nusikaltimą, neatlikęs paskirtos 2012-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bausmės, galutinė bausmė V. K. skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d. taisyklėmis.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys sumoje 4520,66 Lt, tenkintinas pilnai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- nukentėjusiojo R. S. drabužius: džemperį, striukę, marškinėlius bei V. K. nukirptus dešinės ir kairės rankos nagus, plastikinį gelsvos spalvos butelį su etikete „Silan“ - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kaltinamojo V. K. drabužius: striukę, marškinėlius, sportines kelnes, sportinius batus-nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam V. K..

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2012-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. K.paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-suėmimą-iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 10 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2012-06-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laiką, išbūtą suėmime nuo 2012-11-24 iki 2014-03-10.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš V. K. 4520,66 Lt R. S. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

nukentėjusiojo R. S. drabužius: džemperį, striukę, marškinėlius bei V. K. nukirptus dešinės ir kairės rankos nagus, plastikinį gelsvos spalvos butelį su etikete „Silan“ - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

kaltinamojo V. K. drabužius: striukę, marškinėlius, sportines kelnes, sportinius batus-nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam V. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam V. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.