- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-09
- Bylos Nr.
- 1-1730-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, taip pat paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės apribojimo,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G., mušdamas ir smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2022 m. kovo 25 d. 21.31 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini), trenkė dešine ranka į galvą, po ko smaugė savo sugyventinę V. P., tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą V. P.. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad tarp jo ir sugyventinės buvo konfliktas, bet fizinio smurto nebuvo. Įvykio metu jis buvo išgėręs, gėrė degtinę su alumi, apie butelį, gėrė namuose, iš pradžių su kaimynu, po to vienas. Jis viską atsimena, buvo pamiršęs savo telefoną, nuėjo jo pasiimti pas V. P., į (duomenys neskelbtini) butą, pabeldė, ji jį įleido. Jie su V. P. gyvena kartu 12 metų, jis grįžo kaip į namus. Grįžo apie 21 val., ji neįleido, kadangi buvo išgėręs, paskui įleido, jis paėmė telefoną, o policija buvo atvažiavusi. Jis jos nesmaugė, tik paėmė už gerklės, tai padarė, nes ji rėkė, nes jis išgėręs atėjo, jam tai nepatiko. Jis norėjo, kad ji užsičiauptų, už gerklės ėmė švelniai. Jis nėra gydęsis nuo priklausomybės nuo alkoholio. Jo ankstesni teistumai taip pat už smurtavimą prieš sugyventinę. Šį kartą tik žodinis konfliktas buvo. Jis pripažįsta, kad paėmė sugyventinę už gerklės, tačiau nepripažįsta, kad ją smaugė ir trenkė į galvą. Tos dienos įvykius jis atsimena puikiai iš dalies. Buvo smurtas, buvo žodinis konfliktas. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino. Jis tik suėmė gerklę, bet nespaudė. Nežino, kodėl reikėjo kviesti policiją, gal V. P. bijojo. Pas nukentėjusiąją ant kaklo nebuvo likusių žymių. Jis įvykio metu buvo girtesnis, nei sugyventinė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai (papildomos apklausos metu), kuriuose jis nurodė, kad, praėjus kelioms dienoms po įvykio ir prasiblaivius, jis geriau atsimena 2022 m. kovo 25 d. vakaro įvykius ir nori pakeisti savo parodymus, areštinėje jis buvo pasimetęs ir susijaudinęs ir nelabai atsiminė, kas vyko 2022 m. kovo 25 d. vakare, dėl to nori prisipažinti, kad jis naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę V. P.. 2022 m. kovo 25 d. jis visą dieną vartojo alkoholį kartu su savo sugyventine V. P.. Jie buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dienos metu gal apie 14-15 val., V. P. iškvietė policijos pareigūnus, jie jį išvežė į nakvynės namus. Jis iš ten po kelių valandų grįžo atgal namo pas V. P., jie abu toliau vartojo alkoholį. Vakare apie 21 val. tarp jo ir V. P. kilo konfliktas dėl pinigų, tiksliau konflikto priežasties nepamena, mano, kad ji jam pradėjo priekaištauti dėl to, kad jis neturi darbo. Konflikto metu jis dešine ranka trenkė V. P. per galvą, ir abejomis rankomis ją smaugė. Negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė, jis labai gailisi dėl to, kad sukėlė V. P. skausmą, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka atlikti arešto bausmę. Jis labai gailisi (b. l. 71).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. G. nurodė, kad jis tokių paaiškinimų nesakė. Jo išsilavinimas yra vidurinis, skaityti jis moka. Truputį paskaitė ir viskas. Kiek truputį paskaitė, tai teisingi parodymai, išskyrus tai, kad jis sudavė dešine ranka ir ją smaugė, turi būti parašyta, kad jie susitaikė komisariate, jam atleido. Jis patikėjo tyrėja, nes ši sakė, kad nieko nebus, jie susitaikė. Tyrėja jam davė pasirašyti, kad jie susitaikė vietoje, sakė, kad teisminio tyrimo nebus, paskui atvažiavo, davė pasirašyti, jis neatsimena, kokie tai dokumentai buvo, ar davė kopijas. Dokumentai yra jo namuose, jis nežiūrėjo į jokius dokumentus, juos lauke pasirašė ir viskas. Su V. P. jis negėrė. Gėrė su kaimynu. Tą dieną V. P. kvietė policiją ir jis buvo išvežtas į nakvynės namus, kad išsiblaivytų. Iš nakvynės namų jis grįžo 21 val. Jis nežino, dėl kokių priežasčių V. P. taip parašė pareiškime ir nurodė tokias aplinkybes, gal jį apkalbėjo. Ji jam nieko nepaaiškino, jis jos neklausė. Gal jis girtas buvo, gal parėkė ir ji išsigando. Jis išgėręs nelabai agresyvus. Ankstesnių teistumų metu visada būdavo išgėręs. Ankstesni įvykiai irgi buvo žodiniai, jis nežino, kodėl jį nuteisdavo, trenkė gal vieną kartą per galvą ir viskas. Šis teismas jam trečias.
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad V. G. 2022 m. kovo 25 d. 22.54 val. nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 87).
Nukentėjusioji V. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį V. G., jis yra jos sugyventinis, jie 12 metų gyvena kartu. 2022 m. kovo 25 d. V. G. su kaimynu iš (duomenys neskelbtini) buto buvo atėję vienas pas kitą ir vartojo alkoholį, dėl bendravimo su šiuo kaimynu V. G. kyla agresija, o paskui ji kenčia. Išėjus kaimynui. V. G. pradėjo mosikuotis, kadangi jai skydliaukė, jis paėmė jai už kaklo, ji pradėjo dusti ir kosėti, supykusi iškvietė pareigūnus. Policiją kvietė, nes V. G. buvo išgėręs ir agresyvus, jis jos nemušė, tik prilietė kaklą ir ji pradėjo kosėti, nebuvo tokio siaubo, kaip čia prirašyta. Jis jos nesmaugė, o sudavė jai ne tuo metu, ne kovo 25 dieną. Policiją ji kvietė dėl to, kad prisilietė, kad ji ant jo nerėktų, jis jai už burnos paėmė ir už plaukų truputį timptelėjo, jo buvo baltos akys, jis buvo agresyvus, ji išsigando ir dėl to iškvietė. Pareigūnai V. G. išvežė į nakvynės namus ir pasakė neįleisti jo į namus. Tačiau praėjo 3-4 val. ir V. G. išleido iš nakvynės namų, jis atvyko namo, beldėsi, tačiau kadangi policijos pareigūnai pasakė neįleisti, ji ir neįleido. Tačiau matė, kad jo telefonas buvo namie ir jis laužėsi į namus. Tada ji jį įsileido ir jis vėl pradėjo triukšmauti. Grįžęs iš nakvynės namų, jis jai lengvai sudavė su ranka į petį, bet ne į veidą. Kitą dieną juos abu iškvietė apklausai į policijos nuovadą.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. apie 21.31 val., ji ir jos sugyventinis V. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ji ir jos sugyventinis kartu gyvena anksčiau minėtame bute, veda bendrą ūkį apie 12 metų. Ji ir jos sugyventinis vartojo alkoholį. Būnant namuose su sugyventiniu, tarp jos ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas tarp jos ir sugyventinio kilo dėl pinigų, kadangi V. G. yra nedirbantis, naujos darbovietės neieško ir prašo grynųjų pinigų iš jos. Ji jam pasakė, jog pinigų neduos, ir pats laikas jam būtų susirasti darbą. Konflikto metu jis savo ranka vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, ko pasėkoje ji pajuto stiprų fizinį skausmą, taip pat rankomis suėmęs jai už kaklo, smaugė ir smaugimo metu ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po to, kai V. G. prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kurie sulaikė V. G. bei pristatė į policijos komisariatą. Šiuo metu dėl jai sukelto fizinio skausmo ir padarytos fizinės žalos ji civilinio ieškinio nereikš. Anksčiau V. G. yra prieš ją smurtavęs, ir buvo kreiptasi į policiją, taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, galimai prieš 3-4 metus. V. G. ji šiuo metu pretenzijų neturi, kadangi apskritai jis yra labai rūpestingas, namuose gamina maistą, tvarko butą, kuriame gyvena, rūpinasi ja. Dėl jai padarytų sužalojimų V. G. jos atsiprašė, ji jam atleido, tačiau skausmą ir galvos svaigimą vis dar jaučia. Ji jam pretenzijų neturi (b. l. 34).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji parodė, kad tebūnie, jog nebuvo prieš ją smurto. Ji ne melagingai kvietė policiją, baimės jausmas nepaaiškinamas, buvo išsigandusi ir ne melagingai kvietė policiją. Tam nereikia fizinio smurto, kartais užtenka žodinio, ypač kai yra ne kartą gavusi, tai baimės akys didelės. O paskui, kai V. G. gavo procesinius dokumentus, tai pasitaisė ir nevartojo alkoholio. Jie nemanė, kad tai prieis iki teismo, tačiau priėjo. Ji nesupranta, kaip gali būti priimtas baudžiamasis įsakymas už akių. Dėl sužalojimų ji nesikreipė, nes nebuvo jokių žymių, pareiškimo irgi nerašė. Ji buvo apklausta 2022 m. kovo 26 d.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pakartotinai pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 26 d. apklausos metu duoti parodymai (b. l. 34), taip pat nukentėjusiajai pakartotinai išaiškintos teisės ir pareigos dėl melagingų parodymų davimo.
Pagarsinus minėtus parodymus, nukentėjusioji nurodė, kad fizinį skausmą jautė tik tiek, kad ji turi skydliaukę ir gal iš to išgąsčio jai taip pasirodė. V. G. jai sudavė į kaklą, ne į galvą, bet sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose viskas surašyta teisingai, tik dėl smaugimo ne taip, V. G. ją suėmė už gerklės, gal tyrėja ne taip suprato. Jai sudavė į apatinę pakaušio sritį, ji rodė ir tyrėjai, ši gal ne taip suprato. V. G. ją paėmė viena ranka už gerklės ir sakė „užsičiaupsi ar ne?“. Po to ji pranešė pagalbos numeriu 112. Toliau viskas surašyta teisingai. Tyrėjai, kurios vardas Ilona, pavardės nežino, aplinkybes nurodė teisingai. Joks vyras jos neapklausinėjo. Kitą dieną jie važiavo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) jos namas, (duomenys neskelbtini) jos butas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu (apklausą atliko tyrėja G. K.) duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d., apie 21.31 val., ji ir jos sugyventinis V. G., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Būnant namuose su sugyventiniu, tarp jos ir V. G. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl pinigų, kadangi V. G. yra nedirbantis, naujos darbovietės neieško ir prašo pinigų iš jos. Ji jam pasakė, jog pinigų neduos, ir jis pats galėtų susirasti darbą. Konflikto metu jis savo ranka vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, ji pajuto stiprų fizinį skausmą, taip pat V. G., rankomis suėmęs jai už kaklo, ją smaugė, ji taip pat jautė fizinį skausmą. Po jo panaudoto smurto ji iškart paskambino pagalbos numeriu 112 ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai V. G. išsivežė. Anksčiau V. G. yra prieš ją smurtavęs ir buvo kreiptasi į policiją, taip pat dėl smurto buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų, galimai prieš 3-4 metus. Dėl jai padarytų sužalojimų V. G. jos atsiprašė, ji jam atleido, tačiau skausmą ir galvos svaigimą vis dar jaučia. Ji jam pretenzijų neturi (b. l. 38).
Pagarsinus minėtus parodymus, nukentėjusioji parodė, kad tyrėja G.. Jos (V. P.) išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis. Ji skaitė, ką pasirašė. Ji kreipėsi į advokatę, kad yra surašyta neteisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas 2022 m. kovo 26 d. V. P. apklausos protokolo specialus priedas, kuriame nukentėjusioji užrašė „Perskaičiau, surašyta teisingai“ ir pasirašė (b. l. 36).
Pagarsinus minėtą dokumentą, nukentėjusioji nurodė, kad ji gal nesuprato, tyrėja ranka buvo parašiusi, neatspausdinta buvo. Ji buvo blaivi, bet negalėjo papūsti, nes pradėjo dusti, jai buvo pasibaigę vaistai. Ji nežino, kodėl pareigūnai prašė, kad ji papūstų, kai pamatė jos draugą, gal jiems buvo įtarimas, ji dar iš baimės drebėjo. Ji atsimena, kaip atvyko pareigūnai. Pareigūnams ji kalbėjo tiesą, tik gal iš pykčio netyčia galėjo pasakyti, kad smaugė. V. G. ją viena ranka suėmė už kaklo, už tai, kad ji supyko ir rėkė, kad ji užsičiauptų ir nesikeiktų. Ir ji užsičiaupė, baimė, skausmas, išgąstis, pas ją yra didelė kairės pusės skydliaukė, ji geria vaistus „metizolį“. Kitose bylose gal ir nebuvo smurto, buvo stalo sulaužymas, durų spynos sulaužymas. Tada ji nesikreipė, jei smurto nėra, žodžiai nesiskaito. Ji prašė nagrinėjimo teisme, nes galvojo, kad užteks paaiškinti pas tyrėją, sprendimą priims tyrėja, kuri paskirtų viešuosius darbus, griežtą papeikimą ar įspėjimą, kad gal į probaciją vaikščiotų atsižymėti. Ji to tikėjosi, kad V. G. turėtų įsidarbinti.
Liudytoja G. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Ji negali pasakyti, kad tiksliai atsimena įvykį, bet esmė tame, kad kai ji gavo bylos medžiagą, ir po įvykio buvo praėjusios viena ar dvi dienas, kai šie asmenys (kaltinamasis ir nukentėjusioji) atėjo pas jos (G. K.) kolegę dėl kitos bylos medžiagos, tačiau taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje. Jie atėjo, nes norėjo pasišnekėti ir jai kaip ir jau buvo aišku, kadangi šiuos asmenis ji ne pirmą kartą mato ir žino situaciją. Pokalbio metu jie jokių procesinių dokumentų nepildė. Kadangi kaltinamasis yra teistas už smurtą, tai jokių susitaikymų negali būti. Jei ji gerai pamena, ji nukentėjusiosios paklausė, ar asmuo smurtavo, o kaltinamasis sėdėjo nuleidęs galvą, ir nukentėjusioji pasakė, kad taip, smurtavo. Kaltinamasis taip pat neneigė fakto, kad smurtavo. Tada ji jiems paaiškino, kad jie gali kaip žmonės susitaikyti ir gyventi kartu, tačiau teisiškai susitaikymas nėra įmanomas. Kadangi asmuo prisipažįsta, yra įrodymai, garso ir vaizdo įrašai, liudytojas, bylos nutraukimas nėra galimas. Jei nebūtų įrodymų, tai gal ir būtų galima bylą nutraukti. Po pokalbio praėjus apie porai savaičių, nes ji rinko įrodymus, apklausė liudytoją, klausė garso įrašus, žiūrėjo „body“ kamerų vaizdo įrašus, ji skambino ir kvietė kaltinamąjį ir nukentėjusiąją į komisariatą, tačiau pas juos atsirasdavo reikalų, kaltinamasis buvo tai išvykęs pas mamą ar į kapus ruošėsi. Tą dieną, kai jau vyko apklausa, ji jiems viską išaiškino ir jie viską aptarė, kad būtų greičiau, ji jiems davė paskaityti baudžiamojo įsakymo kopiją ir nebuvo jokių priekaištų. Praėjus gal trims savaitėms, gal mėnesiui, jai paskambino nukentėjusioji ir ėmė sakyti priekaištus, kodėl kaltinamasis yra siunčiamas į Kauną ir kaip jis galės būti nepilnamečių kolonijoje su nepilnamečiais. Ji priekaištus gavo ne dėl baudžiamojo įsakymo, o dėl to, kad kaltinamasis buvo siunčiamas į Kauną. Ji dar kartą išaiškino, kad Kaune yra atskiras skyrius ir kaltinamasis nebus su nepilnamečiais, ir dar kartą sakė, kad jie kaip žmonės gali susitaikyti, bet įstatymiškai susitaikyti neįmanoma. Nukentėjusioji byloje buvo apklausta du kartus, kovo 26 d. yra liudytojo apklausos protokolas (b. l. 34), ir kovo 31 d., kai surašytas baudžiamasis įsakymas. Ji negali tiksliai pasakyti, ar pirmą kartą patruliai ją apklausinėjo. Areštinėje kaltinamojo ji neapklausinėjo, jį apklausinėjo kitas pareigūnas, o kai ji davė parodymus, irgi buvo neblaivi. Kaltinamasis buvo areštinėje ir pagal parodymus matosi, kad jis nemažai promilių įpūtė. Būna, kad žmonės neatsimena visko, kai būna neblaivūs, bet jie buvo atėję praėjus kelioms dienoms po medžiagos gavimo ir jie kalbėjo apie įvykį ir kas tą dieną buvo. Kiekvieną kartą, kai skambino, ji klausdavo, ar viską gerai suprato. Iš aplinkybių ji atsimena tai, kad kaltinamasis tą dieną buvo išvežtas į nakvynės namus kitų pareigūnų, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, jis grįžo iš nakvynės namų, kiek ji pamena, jis pradėjo laužtis į duris, o nukentėjusioji pradėjo kviesti policiją ir jį įsileido į namus, tada jis trenkė ir smaugė, bent jau ji taip pamena, nėra visiškai tikra.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pakartotinai pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 34).
Pagarsinus minėtus parodymus, liudytoja G. K. nurodė, kad parodymai surašyti iš nukentėjusiosios žodžių, ji tą pati sakė, taip pat ir tą dieną, kai buvo atėję pas jos kolegę dėl kitos smurtinės medžiagos. Nukentėjusioji tikrai sakė tai, kad jai vieną kartą sudavė į galvos sritį ir suėmęs už kaklo smaugė, tai yra nukentėjusiosios žodžiai. Ji (G. K.) norėjo surasti vaizdo medžiagą, bet ji tiksliai neatsimena laiko, kada vyko apklausa, o įvykių tikrai labai daug ir jai nepavyko rasti medžiagos. Apklausos metu jie užduoda konkrečius klausimus: kur trenkė, kada trenkė, ar po trenkimo buvo fizinis skausmas, ar liko mėlynių, ir tuo metu užfiksuojama, parodymus tikslina, rodo veiksmais, ar ten trenkė, ar kaip kitaip buvo suduoti smūgiai, tiksliai išsiaiškina, kur ir kaip buvo trenkta. Ji pamena, kad kaltinamasis galbūt jautėsi kaltas dėl to, ką padarė, nes jis sėdėjo galvą nuleidęs ir nedrąsiai, bet pasakė, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji jai žinomi dėl ikiteisminio tyrimo, kuris buvo prieš 3 metus, ji atliko ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl tokių pačių aplinkybių. Jų komisariate šie asmenys ganėtinai žinomi. Pas asmenis susidaro tokia situacija, kad policiją reikia kviesti dėl alkoholio. Kiek jai teko su asmenimis bendrauti, ji skambindavo dieną, tačiau asmenys neatsiliepdavo ir perskambindavo vakare jau išgėrę, ir tie skambučiai nebūdavo malonūs. Jei bendraudavo dieną, kai asmenys blaivūs, tuomet nebūdavo bendravimo problemų. Ji šioje byloje atliko ir bendro pagalbos centro skambučių, ir vaizdo įrašų apžiūrą.
Liudytojas L. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis neprisimena asmenų ir nieko daugiau nepasakys. Dėl įvykio yra „body“ kameros vaizdo įrašai ir tarnybinis pranešimas, yra daug įvykių, tačiau jis pakeitęs darbą, nebesigilina.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. apie 21.35 val., iš Vilniaus VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš moterį. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko V. P., ji paaiškino, kad jos sugyventinis V. G. daužėsi į jos namų duris, kadangi ji jį buvo išvijusi, bet namuose buvo likęs jo telefonas. Ji atidarė namų duris ir jis be jokios priežasties iš rankos, kurios - ji pasakyti negalėjo, trenkė jai į galvą ir smaugė ją, po ko jis ją paleido ir ji iškvietė policiją. Ji akivaizdžiai buvo neblaivi, negalėjo aiškiai paaiškinti įvykio aplinkybių. V. P. kelis kartus buvo bandyta patikrinti blaivumą tačiau ji nesugebėjo atlikti patikrinimo, buvo per daug neblaivi. V. G. tai pat akivaizdžiai buvo neblaivus, jam nustatytas 1,95 promilių girtumas, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Namuose matėsi girtavimo požymių, buvo netvarkinga, išmėtyti daiktai. V. P. greitosios pagalbos atsisakė. Ant jos akivaizdžių smurto požymių nesimatė, tačiau sakė, kad jai skauda galvą (b. l. 41).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas L. Z. nurodė, kad savo paaiškinimus patvirtina. Įvykio metu buvo filmuojama „body“ kamera. Jis nežino, ar nukentėjusioji negalėjo įpūsti dėl girtumo, ar dėl kitų priežasčių, tačiau pūsti bandė ne vieną, o kelis kartus. Jie ne gydytojai, siūlė nukentėjusiajai medikų pagalbą, tačiau ji atsisakė, nepasakys, dėl ko. Yra fizinio smurto artimoj aplinkoje aprašas ir jie pagal 10 punktų aiškinasi, supildo anketinius duomenis, nustato blaivumą, neblaivumą, klausia, ar nėra nepilnamečių vaikų ir viskas gaunasi eigoje. Jei žmogus nepapučia į alkotesterį, jie tai fiksuoja, jei asmens neišeina apklaust, jis painiojasi parodymuose, tuomet jie pildo tokį vadinamą trilapį, yra daugiau tokių žmonių, kurie pripučia daug promilių, bet papasakoja konkrečiai, be melo, tada jie pildo 5 viename, kur pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta ištrauka iš 2022 m. kovo 31 d. apžiūros protokolo, kuriuo buvo apžiūrėti BodyCam vaizdo įrašai, vaizdo įrašo Nr. 2022_0325_215103_006, kurioje matyti, kaip pareigūnas klausia nukentėjusiosios, ar šiandien dabar kai kvietė policiją, buvo vartojamas fizinis smurtas. Moteris atsakė, kad taip. Pareigūnas paklausė, ką vyras jai darė. Moteris atsakė, kad ją dusino. Pareigūnas prašė jos parodyti, Moteris pasiklausė, ar parodyti kaip dusino, pareigūnas paprašė, kad parodytų maždaug. Moteris, ėmė rodyti rankomis. Pareigūnas pasiteirauja, ką toliau darė vyras. Moteris priėjo arčiau ir labai tyliai pasakė kažką pareigūnui, tačiau nieko nesigirdi. Pareigūnas kolegos pasiteirauja- ar dusino. Kolega patvirtina- taip dusino. Pareigūnas dar kartą pasiteirauja moters, ar ją smaugė ir kaip smaugė, paprašo parodyti. Tačiau vaido įraše nesimato, kaip moteris rodo. Pareigūnas su žibintuvėliu pašviečia į moterį, pasiteirauja, kodėl nėra smaugimo žymių. Moteris paaiškina, kad bus po 3-4 dienų, nes balsas jau prarastas (b. l. 48).
Pagarsinus minėtą apžiūros protokolą, liudytojas L. Z. nurodė, kad jis neprisimena aplinkybių, kad asmuo davė į galvą ar smaugė. Jam nepasirodė, kad nukentėjusioji galėtų pati smurtauti prieš vyrą.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad Bendrojo pagalbos centro telefonu 2022 m. kovo 25 d. 21.31 val. gautas V. P. pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis laužo duris, nors bute jis nepageidaujamas. GMP atsisakė, mažamečių nėra (b. l. 4-6).
2022 m. kovo 25 d. Vilniaus apsk. VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio L. Z. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog policijos pareigūnams atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja V. P., kuri paaiškino, kad į jos butą atėjo sugyventinis V. G.. Ji norėjo jo neįleisti, tačiau jis pradėjo daužyti duris, kadangi pas ją namuose buvo likęs jo telefonas. Atidarius duris sugyventinis V. G. pradėjo tarpduryje ją smaugti bei trenkė jai smūgį į galvos sritį, tačiau į kur ir kuria ranka, nurodyti nesugebėjo dėl neblaivumo. Moteris teigė dėl šių veiksmų pajutusi fizinį skausmą. Nurodyta, kad abu tiek nukentėjęs asmuo, tiek įtariamas asmuo neblaivūs, bute matyti girtavimo pėdsakai (b. l. 11-14).
2022 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), vieno kambario bute, esančiame daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Užėjus į butą patenkama į koridorių, kur priekyje matomos uždarytos kito buto durys, iš kairės pusės matomos praviros buto durys, užėjus į butą ir žiūrint tiesiai matoma patalpa, kurioje iš kairės pusės prie sienos matoma sulaužyta kėdė, šalia kurios guli drabužiai, šalia kėdės matomas stovintis kosmetinis staliukas, ant kurio guli įvairūs daiktai. Apžiūrimoje patalpoje aplinka netvarkinga, ant grindų matomi gulintys įvairūs daiktai, rūbai. Iš dešinės pusės matomas įėjimas į miegamąjį kambarį, kuriame matomas stovintis stalas, už jo stovi lova, iš kairės pusės prie sienos matoma stovinti sekcija, kurios viduje stovi įvairūs indai, guli daiktai. Apžiūros metu daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui paimta nebuvo (b. l. 15-21).
2022 m. kovo 29-31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Įrašas centro informacinėje sistemoje užregistruotas 2022 m. kovo 25 d. 21 val. 33 min. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Girdimas moters ir BPC darbuotojos balsas. Garso įrašo trukmė 57 s. ir 26 s. Pirmojo skambučio metu moteris, prisistačiusi V. P., praneša, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte jos sugyventinis V. G. laužia duris, kurias ji laiko įsispyrusi. Antrojo skambučio metu moteris nurodo, kad ji nebežino, ar jai reikalinga pagalbos tarnyba, nes žmogus jau bėga nuo jos, operatorė informuoja pranešėją, kad policija vis tiek atvažiuos, atšaukti jau negalima, liepia laukti (b. l. 44-45).
2022 m. kovo 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų „BodyCam“ kameros vaizdo įrašai. Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022-0325-214103-004. Trukmė – 05:02 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įraše matosi, kaip pareigūnai lipa laiptais. Vyksta dialogas tarp pareigūnų, informacija nėra susijusi su iškvietimu. Pareigūnas pasibeldžia į duris, iš vaizdo įrašo matoma, kad durys yra praviros. Pareigūnus pasitinka moteris. Bute esantys moteris ir vyras nerišliai bando paaiškinti kvietimo priežastis. Garso įraše užfiksuotos tokios reikšmingos bylai detalės: moteris pareigūnui nurodė, kad ji neleido (vyro), po to įleido ir įleidus iš karto buvo jo agresija, ją mušė. Pareigūnui papriekaištavus, kodėl įleido vyrą, užuot sulaukusi policijos pareigūnų, jau vyras nurodė, kad neįleistas jis būtų išlaužęs duris. Pareigūnui paklausus moters, dėl ko ji kvietė policiją šį konkretų kartą, moteris atsako, kad dėl to, kad vyras laužė duris. Įėjęs į butą jis pasakė: „Pizdec tau bus, ate“.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0325_214604_005. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vaizdo įraše matosi stovinti moteris su kauke. Garso įraše užfiksuotos tokios reikšmingos bylai detalės: moteris paaiškino, kad po to, kai vyras buvo anksčiau išvežtas, jis vėl atėjo, nes jam buvo reikalingas telefonas. Pareigūnas bando patikrinti moteriai girtumą, tačiau procedūros nepavyksta padaryti, nes moteris neteisingai pučia į alkotesterį, vėliau nurodo, kad negali įpūsti dėl skydliaukės, reiškia nepasitenkinimą, kodėl apskritai privalo tikrintis blaivumą.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0325_215103_006. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Vyras paklausia pareigūno rusiškai, ar išeiti. Pareigūnas nurodo kaltinamajam, kad jis bute nepageidaujamas, jam reikės pasišalinti, vaizdo įrašo metu derinamas klausimas, kur V. G. galėtų išeiti nakvoti. Pareigūnas klausia moters, ar šiandien dabar kai kvietė policiją, buvo vartojamas fizinis smurtas. Moteris atsakė, kad taip. Pareigūnas paklausė, ką vyras jai darė. Moteris atsakė, kad ją dusino. Pareigūnas prašė jos parodyti, Moteris pasiklausė, ar parodyti kaip dusino, pareigūnas paprašė, kad parodytų maždaug. Moteris, ėmė rodyti rankomis. Pareigūnas pasiteirauja, ką toliau darė vyras. Moteris priėjo arčiau ir labai tyliai pasakė kažką pareigūnui, tačiau nieko nesigirdi. Pareigūnas kolegos pasiteirauja- ar dusino. Kolega patvirtina- taip dusino. Pareigūnas dar kartą pasiteirauja moters, ar ją smaugė ir kaip smaugė, paprašo parodyti. Tačiau vaido įraše nesimato, kaip moteris rodo. Pareigūnas su žibintuvėliu pašviečia į moterį, pasiteirauja, kodėl nėra smaugimo žymių. Moteris paaiškina, kad bus po 3-4 dienų, nes balsas jau prarastas.
Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0325_215602_007. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0325_215602_007. Trukmė – 05:00 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno(ės) kūno kameros. Pareigūnas klausinėja nukentėjusiosios, ar ji jautė fizinį skausmą. Moteris atsakė, kad jautė tik dusulį. Nurodo, kad fizinį skausmą jautė tada, kai sumušė su kėde. Pareigūnui paklausus, ką konkrečiai vyras jai darė su kėde, moteris patikslino, kad vyras sulaužė kėdę, ant jos atsisėdęs. Tada nerišliai pradėjo aiškinti pareigūnui, kad jai trenkė į galvą su ranka. Vėliau patikslino, kad vyras ją smaugė ir trenkė su ranka. Kai ji atidarė vyrui duris, buvo suduotas smūgis. Pareigūnui bandant patikslinti smurto detales, moteris matosi pati nebesupranta, ką kalba, sako, kad spardė duris vyras. Pareigūnas pasiteirauja dar kartą, kas buvo toliau, moteris patikslina, kad smūgis. Pareigūnas vėl gi pasiteirauja koks smūgis, kur trenkė. Moteris rodo kaip vyko, uždaro duris kambario, iš kurio išėjo. Moteris- „Aš taip atidarau duris vos vos ir mane (rodo rankomis, kad griebė už kaklo), štai ir štai. <...>“( b. l. 46-49).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Teisme duodamas parodymus, kaltinamasis V. G. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad jis, žodinio konflikto metu paėmė sugyventinę už gerklės, tačiau nepripažįsta, kad ją smaugė ir trenkė jai į galvą. Jis tik suėmė gerklę, bet nespaudė. Pažymėtina, kad tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuriuose jis nurodė, jog minėto konflikto metu jis dešine ranka trenkė nukentėjusiajai V. P. per galvą, ir abejomis rankomis ją smaugė. Teismo posėdyje pagarsinus minėtus kaltinamojo parodymus, pastarasis nurodė, jog jis tokių paaiškinimų nedavė, jie yra surašyti neteisingai. Nukentėjusioji V. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad konflikto metu V. G. pradėjo mosikuotis, jis paėmė jai už kaklo, kadangi ji turi problemų su skydliauke, ji pradėjo dusti ir kosėti, supykusi iškvietė pareigūnus. Iš pradžių nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis jos nemušė, tik prilietė kaklą ir ji pradėjo kosėti, tačiau po to nurodė, kad visgi kaltinamasis jai lengvai sudavė su ranka į petį, bet ne į veidą. Kadangi nukentėjusiosios teisme duodami parodymai buvo nenuoseklūs, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nuosekliau, abiejų apklausų metu parodė, kad konflikto metu V. G. savo ranka vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, ko pasėkoje ji pajuto stiprų fizinį skausmą, taip pat rankomis suėmęs jai už kaklo, smaugė ir smaugimo metu ji taip pat jautė fizinį skausmą. Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodė, kad fizinį skausmą ji jautė tik tiek, kad ji turi problemų su skydliauke ir gal iš to išgąsčio jai taip pasirodė. V. G. jai sudavė į kaklą, ne į galvą, bet sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose viskas surašyta teisingai, tik dėl smaugimo ne taip, V. G. ją suėmė už gerklės, gal tyrėja ne taip suprato. Jai sudavė į apatinę pakaušio sritį, ji rodė ir tyrėjai, ši gal ne taip suprato. V. G. ją paėmė viena ranka už gerklės ir sakė „užsičiaupsi ar ne?“, ir ji užsičiaupė, jautė baimę, skausmą. Taigi, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat tam tikra apimtimi bandė keisti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (nors nukentėjusiajai taip pat buvo parodytas apklausos protokolo priedas, kur ji pati įrašė „perskaičiau, surašyta teisingai“ ir pasirašė). Visgi, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ir nukentėjusiosios apklausą atlikusi tyrėja G. K., kuri nurodė, kad V. P. parodymai buvo surašyti iš nukentėjusiosios žodžių, nukentėjusioji tikrai sakė tai, kad kaltinamasis jai vieną kartą sudavė į galvos sritį ir suėmęs už kaklo smaugė, tai yra nukentėjusiosios žodžiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog kaltinamasis ją smaugė (dusino) ir bei sudavė jai smūgį ranka į galvos sritį, nukentėjusioji taip pat nurodė ir iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams, tai užfiksuota tiek tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, tiek liudytojo policijos pareigūno L. Z. parodymuose, taip pat tai matyti ir iš policijos pareigūnų „BodyCam“ kameromis darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog būtent ikiteisminio tyrimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji davė tikrovę atitinkančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu kaltinamojo teisme duoti parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Nukentėjusioji taip pat galimai yra motyvuota padėti kaltinamajam išvengti griežtesnės atsakomybės, kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, iš teisme duotų parodymų akivaizdu, kad jie šiuo metu susitaikė, be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat išreiškė nepasitenkinimą bausme, kuri kaltinamajam V. G. buvo paskirta dėl tos pačios nusikalstamos veikos teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vadovaujasi kaltinamojo bei nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie kaltinamojo smurtinius (kuriuos jie visgi iš dalies patvirtino teisiamajame posėdyje, abu asmenys neneigė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai suėmė už gerklės, taip ją nutildydamas, o nukentėjusioji neneigė ir to, kad kaltinamasis jai vieną kartą sudavė, nors kaltinamasis tai neigė) bei kitais anksčiau minėtais juos patvirtinančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. P., o būtent trenkė jai dešine ranka į galvą, po ko ją smaugė. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas tris kartus, visi teistumai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 82-85), baustas administracine tvarka (b. l. 78-80), šiuo metu nedirbantis, bet įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje (b. l. 76), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau ketvirtą kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš griežtesnių įstatymo sankcijose numatytų bausmių – areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis), tačiau artimas šiam vidurkiui.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina, kad nors kaltinamasis V. G. yra ne vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, visus kartus prieš tą patį asmenį, tačiau šiai dienai kaltinamasis ir nukentėjusioji yra susitaikę, nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamajam atleido, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šis procesas kaltinamajam V. G. padarė teigiamą įtaką, po procesinių dokumentų gavimo V. G. pasitaisė, nevartojo alkoholio, prašė kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad bausmės tikslai V. G. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymą tikslinga atidėti 1 metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat paskiriant jam įpareigojimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d., 21.50 val., iki 2022 m. kovo 26 d., 11.56 val. (1 diena) (b. l. 55-56, 64), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant viena arešto parai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
V. G. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, V. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 25 d., 21.50 val., iki 2022 m. kovo 26 d., 11.56 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant viena arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. G., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.