Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. (M. Š.) skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir KASP) vado pulkininko L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 (toliau – ir Įsakymas) 1-ą punktą, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. buvo atleistas iš karių savanorių tarnybos, (duomenys neskelbtini) nekinetinių operacijų kuopos (toliau – ir NOK) (duomenys neskelbtini) pareigų; įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d.; įpareigoti atsakovą, grąžinus pareiškėją į tarnybą KASP NOK sudėtyje, neplanine tvarka pagal individualų karinio rengimo planą, atlikti pareiškėjo karinį rengimą, numatytą per laikotarpį nuo 2022 lapkričio 24 d. iki pareiškėjas bus visiškai grąžintas į tarnybą, siekiant atstatyti prarastus įgūdžius ir kompetencijas. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad KASP vadas pulkininkas L. K. Įsakymu nuo 2022 m. lapkričio 24 d. atleido jį iš karių savanorių tarnybos. Įsakymo pirmasis (iš trijų) punktas, nurodantis apie pareiškėjo atleidimą, yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl teismui būtent šis punktas ir yra skundžiamas.

Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. KASP vadui pateikė skundą „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“ (toliau – ir Skundas). Minėtas Skundas buvo pateiktas dėl NOK, kurioje tuo metu tarnavo pareiškėjas, vado galimai neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo skundo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Paaiškina, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. NOK vadui pateikė prašymą „Dėl kario-savanorio sutarties pratęsimo“, NOK vadas 2022 m. spalio 11 d. ant minėto prašymo pratęsti kario savanorio sutartį parašė: „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. Siūlau užskaityti pilną karinį parengtumą“. KASP (duomenys neskelbtini) štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, prašyme 2022 m. spalio 17 d. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siūlymu, užskaitau pagr. karinį parengtumą“.

Teigia, jog NOK vadas, 2022 m. spalio 11 d. vizuodamas pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. prašymą dėl kario savanorio sutarties pratęsimo, jau žinojo, kad pagal pareiškėjo Skundą jo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas ir negalėjo tarnybos pratęsimo klausimo vertinti objektyviai ir nešališkai.

Atkreipia dėmesį, kad jokio atsakymo į Skundą negavo, nors kelis kartus dėl to kreipėsi į KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės raštinę. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija sudaro pagrįstas prielaidas manyti, jog po Skundo šališką poziciją pareiškėjo atžvilgiu užėmė ir KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, kuris dėl nenustatytų priežasčių be papildomo aiškinimosi pritarė NOK vado vizai. Mano, jog be jokių motyvų ir argumentų atsisakant pratęsti kario savanorio sutartį su pareiškėju, buvo siekta ne krašto apsaugos interesų, o asmeninių tikslų - buvo kerštaujama pareiškėjui už tai, kad pateikė Skundą.

Pažymi, jog KASP nenutrūkstamai tarnauja nuo 2006 metų, neturi drausminių nuobaudų, ne kartą skatintas, yra patyręs ir kvalifikuotas karys savanoris. Formaliai tarnybinė veikla buvo vertinta keturis kartus: 2015 m. – „patenkinamai“, 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. – „gerai“. Atlikęs 2018 m. vertinimą, kuopos vadas pateikė rekomendaciją suteikti aukštesnį karinį laipsnį, tačiau laipsnis keliamas nebuvo.

Mano, kad sprendimas nepratęsti su pareiškėju sutarties buvo priimtas, nesiaiškinant priežasčių ir motyvų, vien dėl to, kad taip norėjo NOK vadas. Tokius NOK vado ir KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės štabo viršininko veiksmus vertina kaip mobingą, kai karys, pateikęs skundą dėl netinkamų savo vado veiksmų nėra išklausomas, o tiesiog yra išmetamas, kad netrukdytų tokio tipo vadams elgtis taip, kaip jie nori.

Teigia, kad 2022 m. lapkričio 7 d. buvo atliktas pareiškėjo tarnybos vertinimas. Tačiau šį vertinimą pareiškėjas laiko formalumu, kadangi NOK vadas prašymą dėl tarnybos pratęsimo pavizavo 2022 m. spalio 11 d., t. y. nelaukęs tarnybos vertinimo rezultatų. Pats tarnybos vertinimas nesudaro jokių prielaidų nepratęsti tarnybos sutarties, kadangi pareiškėjo, kaip kario, potencialas yra įvertintas kaip „labai aukštas“, pateiktas siūlymas tęsti individualių įgūdžių tobulinimą, siųsti į papildomus kursus. Bendras įvertinimas „Gerai“. Vertinimo rezultatai skundžiami nebuvo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) nuostatomis, nurodo, kad karių savanorių poreikis neginčijamas, iš esmės jį gali riboti tik Lietuvos kariuomenės struktūra, esami poreikiai ir pajėgumai. KASOKTĮ aiškiai apibrėžtos procedūros, atvejai, kada Lietuvos kariuomenei leidžiama sudaryti su asmeniu savanoriškos tarnybos sutartį, o kada - ne.

Mano, jog šiuo atveju neteisinga taikyti bendrąjį sutarties (kaip susitarimo) aiškinimą. Lietuvos kariuomenė yra įsteigta konkretiems tikslams, susijusiems su krašto apsaugos įgyvendinimu. Jai, kaip įgaliotai institucijai, suteiktos priemonės ir sukurtas atitinkamas reglamentavimas. Kario savanorio sutartis nėra atskiras susitarimas tarp dviejų nepriklausomų šalių. Įstatymų leidėjas tokia forma nusprendė įforminti kario savanorio tarnybą, bet nesuteikė teisės nei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (toliau – ir KAM), nei Lietuvos Kariuomenės padalinių vadams elgtis, kaip savo privačios įstaigos steigėjams ir savarankiškai spręsti dėl to, kokiais atvejais kario savanorio tarnybos sutartis gali būti sudaryta, nutraukta, pratęsta ar pakeista. Karys savanoris neturi visiškai jokios įtakos tokios sutarties turiniui, kadangi tai yra bendro tarnybos reglamentavimo dalis su fiksuotu nekeistinu turiniu.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 802 „Dėl Priėmimo į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Priėmimo į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) yra reglamentuota kandidatų atranka į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarka.

Nurodo, kad pareiškėjo atveju teisę pratęsti sutartį turi KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadas, o kuopos vadas neturi įgaliojimų (ne-)pratęsti kario savanorio sutarties. Kario padalinio vadui apskritai nenumatyta teisė atlikti tokio pobūdžio vertinimų/rekomendacijų dėl kario prašymo dėl sutarties pratęsimo, o nuomonei ir vertinimui pagal galiojantį reglamentavimą yra skirtas Tvarkos aprašo 19 punkte nurodytas kario tarnybos vertinimas.

Mano, jog atsakovo teiginiai, kad asmuo neatitinka „krašto apsaugos sistemos poreikių“ ir jo „individualios savybės“ netinka sprendimą dėl sutarties pratęsimo priimančiam karininkui, sudaro prielaidas nepratęsti tarnybos sutarties visais atvejais, nepalieka galimybių sąžiningai ir uoliai tarnybą vykdžiusiam kariui įrodyti, kad jo pasiekimai ir individualios savybės netiko ne gimtinės gynybai, o jo vadui (ar vadams), dėl religinio tikėjimo, tautybės, asmeninių santykių, charakterio savybių, galbūt net žemesnio laipsnio kario pranašumų vado atžvilgiu.

Pažymi, jog nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti kario tarnybos sutarties terminą, tačiau nustato aiškias procedūras ir pagrindus, dėl kurių tokios sutarties leidžiama nesudaryti. Mano, kad Lietuvos kariuomenė, įgyvendinama jai pavestas funkcijas dėl šalies gynybos vienareikšmiškai gali ir turi identifikuoti bei pagrįsti individualias karių savybes, dėl kurių šie kariai galėtų trukdyti įgyvendinti Lietuvos kariuomenės planus ar kitaip trikdyti Lietuvos kariuomenės veiklą. Bet tokios išvados turėtų būti preciziškai pagrįstos.

Pareiškėjo manymu, vėlavimas, pagarbos neatidavimas, atsikalbinėjimas (subordinacijos nesilaikymas) ir kiti netinkamos elgsenos pavyzdžiai yra drausmės pažeidimai, už kuriuos galima skirti nuobaudas, tačiau to nebuvo daroma.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas mano, kad Įsakymo 1 punktas yra neteisėtas, todėl prašo jį panaikinti, taip pat prašo įpareigoti atsakovą pratęsti tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. bei neplanine tvarka atlikti pareiškėjo karinį rengimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad paskutinė pareiškėjo kario savanorio tarnybos sutartis sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d., kurios 1 punkte nurodoma: „KAM priima karį savanorį į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą iki 2022 m. lapkričio 24 d.“ Minėtos sutarties 6 punkte nurodyta: „Sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka“.

Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo” 1.8.1 papunkčiu KASP vadui suteikta teisė nutraukti kario savanorio karo tarnybos sutartis pagal KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalį ir 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 7 punktus, taip pat 38 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus su kariais savanoriais iki majoro imtinai, išleisti juos į atsargą ir suteikti teisę dėvėti karinę uniformą iškilmingomis progomis esant atsargoje, o 1.11 papunkčiu KASP rinktinių vadams suteikta teisė sudaryti ir pratęsti kario savanorio ir aktyviojo rezervo kario sutartis su karo prievolininkais.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktika, profesinė karo tarnybos sutartis gali būti, o ne turi būti pratęsta. Teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai. LVAT savo praktikoje taip pat nurodo, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintinas kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp KAM ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Nei KASOKTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Šioje byloje taip pat turėtų būti laikoma, kad sprendimas dėl kario savanorio sutarties pratęsimo yra krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens diskrecija.

Paaiškina, kad pareiškėjo kario savanorio tarnybos nepratęsimui lemiamos įtakos turėjo krašto apsaugos sistemos poreikiai ir paties pareiškėjo individualios savybės, kurios pagal KASOKTĮ yra atrankos kriterijus priimant į kario savanorio tarnybą. Pagal pareiškėjo Skundą KASP vadui atliekant tarnybinį patikrinimą buvo gautas NOK vado 2022 m. spalio 5 d. išsamus paaiškinimas, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su pareiškėjo kario savanorio sutarties pratęsimu. Paaiškinimus taip pat pateikė ir kiti NOK tarnaujantys kariai.

Atkreipia dėmesį, kad nors NOK vadas neturi jokių įgaliojimų priimti sprendimo dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo, tačiau kaip pareiškėjo viršininkas gali pateikti rekomendacijas aukštesniems vadams dėl kario savanorio sutarčių pratęsimo ar nepratęsimo.

Pažymi, kad dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu pranešimu teikė rekomendaciją KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiškėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra iš esmės priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siūlymų.

Pažymi ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir jos prieduose esantys karių paaiškinimai ir kiti dokumentai neigiamai apibūdina pareiškėjo kaip kario savanorio drausmę ir jo individualias asmenines savybes.

Mano, kad nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog kario savanorio sutarties nepratęsimas yra NOK vado vykdyto mobingo, keršto, ambicijų ir arogancijos rezultatas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, abstraktūs, paremti iš esmės bendro pobūdžio nepagrįstais kaltinimais, o ne realia ir objektyvia informacija. Visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimas ir įprastos moralės nuostatų nesilaikymas, pagarbos ir taktiškumo trūkumas yra nesuderinami su Lietuvos kariuomenės kario savanorio statusu, Lietuvos kariuomenės vertybėmis ir neskatina Lietuvos Respublikos gyventojų pagarbos Lietuvos kariuomenei. Pareiškėjas neatitiko krašto apsaugos sistemos poreikių dėl asmeninių individualių savybių, todėl pasibaigus tokio kario savanorio sutarties terminui, sutartis su juo nebuvo pratęsta ir pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš kario savanorio tarnybos.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas (2023 m. sausio 20 d. priimant išvadą Nr. TPI-1) buvo atliktas ne pagal drausmės statutą, t. y. nebuvo turima jokios objektyvios informacijos apie padarytą drausmės pažeidimą, todėl šiuo tarnybiniu patikrinimu buvo siekiama tik nustatyti aplinkybes, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl KASP vado 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. SP-808 1-ojo punkto, kuriuo pareiškėjas nuo 2022 m. lapkričio 24 d. yra atleistas iš karių savanorių tarnybos, (duomenys neskelbtini) NOK (duomenys neskelbtini) pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. Š. kariu savanoriu tarnavo nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Paskutinė kario savanorio sutartis Nr. KS1-399 tarp KAM ir pareiškėjo M. Š. buvo sudaryta 2018 m. lapkričio 25 d. Minėtos sutarties 1 punkte nurodoma, kad KAM priima karį savanorį į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą iki 2022 m. lapkričio 24 d., o sutarties 6 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti pratęsta, laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2022 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pranešimu „Dėl tarnybos sutarties laikotarpio pabaigos“ Nr. 801 PR-16, buvo informuotas, kad 2022 m. lapkričio 24 d. baigiasi kario savanorio tarnybos sutartis ir nurodomos galimybės pateikti prašymą dėl sutarties pratęsimo.

Pareiškėjas KASP vadui pulkininkui L. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė skundą „Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir demotyvuojančio elgesio karių atžvilgiu“. Skundu pareiškėjas apskundė KASP NOK vado majoro D. T. veiksmus. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl kario savanorio vyr. eil. M. Š. 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas būtų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę.

Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą „Dėl kario savanorio sutarties pratęsimo“, kuriuo prašė pratęsti kario savanorio tarnybos sutartį ketveriems metams (ar kitam maksimaliam terminui, jei tokį nurodo galiojantys teisės aktai). KASP NOK vadas majoras D. T. 2022 m. spalio 11 d. ant prašymo nurodė „Kario savanorio sutarties termino pratęsimui nepritariu. Siūlau užskaityti pilną karinį parengtumą“. 2022 m. spalio 17 d. KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės štabo viršininkas, vykdantis rinktinės vado funkcijas, majoras V. L. nurodė: „Sutinku su kuopos vado siūlymu, užskaitau pagr. karinį parengtumą“.

2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame vertinime už tarnybos laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. pareiškėjo tarnyba buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjas vertinimo anketoje nurodė, kad sutinka su vertinimu.

KASP vadas pulkininkas L. K. 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iš karių savanorių tarnybos atleisti M. Š. ir paskirti jį atlikti tarnybą aktyviajame rezerve.

Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Ginčo santykius reglamentuoja KASOKTĮ ir Tvarkos aprašas.

KASOKTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) 2 straipsnio 18 dalis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą apibrėžia kaip karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį atliekamą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Pagal KASOKTĮ 29 straipsnio 1 dalį, į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai. Kariais savanoriais ir kitais savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti: 1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys tol, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis; 2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo; 3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos (KASOKTĮ 29 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, kad į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu.

Vadovaujantis KASOKTĮ 32 straipsniu, kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas (KASOKTĮ 32 straipsnio 1 dalis). Kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui (KASOKTĮ 32 straipsnio 2 dalis). Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų (KASOKTĮ 32 straipsnio 3 dalis). Kario savanorio sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras (KASOKTĮ 32 straipsnio 4 dalis).

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 32¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai) (KASOKTĮ 38 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras patvirtino Tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja kandidatų atranką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, kario savanorio ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarčių sudarymo ir pratęsimo tvarką.

Tvarkos aprašo 10 punktas nustato, kad su kandidatu, priimamu į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, KASOKTĮ 32 arba 32¹ straipsniuose nustatyta tvarka sudaroma atitinkamai kario savanorio arba savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis. Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad karinis vienetas, kuriame tarnauja savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki tarnybos sutarties pabaigos įteikia (išsiunčia) savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui pranešimą dėl tarnybos sutarties laikotarpio pabaigos. Pagal Tvarkos aprašo 17 punktą, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos raštišku prašymu gali kreiptis į vadą (viršininką), turintį teisę pratęsti sutartį, dėl sutarties pratęsimo. Pagal Tvarkos aprašo 18 punktą, jeigu savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą dėl sutarties pratęsimo nuo paskutinio tarnybos vertinimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių, atliekamas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario vertinimas, vadovaujantis Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2015 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-738 „Dėl Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 19 punktu, vadas (viršininkas), turintis teisę pratęsti sutartį, gavęs kario prašymą ir laikydamasis KASOKTĮ 32, 32¹ straipsniuose nustatytų reikalavimų, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį krašto apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimą (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimą dėl sutarties pratęsimo.

Aptartų teisės aktų nuostatų analizė leidžia konstatuoti, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas tam įstatymų numatytus įgaliojimus turinčio subjekto – KASP vado pulkininko L. K.

Kaip jau minėta, tarp pareiškėjo ir KAM 2018 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta kario savanorio sutartis, pagal kurią pareiškėjas į krašto apsaugos savanorių karo tarnybą buvo priimtas iki 2022 m. lapkričio 24 d. Ginčijamo Įsakymo priėmimo ir šiuo metu galiojančios redakcijos KASOKTĮ 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

LVAT savo praktikoje, aiškindamas KASOKTĮ nuostatas, reglamentuojančias profesinės karo tarnybos sutarties sampratą, šios sutarties sudarymą, pratęsimą ir nutraukimą, konstatavo, kad profesinė karo tarnybos sutartis yra terminuota, t. y. sudaroma tam tikram laikotarpiui (terminui), kuriam pasibaigus teisės aktų nustatyta tvarka priimamų sprendimų pagrindu gali būti pratęsiama arba nepratęsiama. Nustatytų reikalavimų atitikimas yra tik sąlyga profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo klausimo svarstymui Komisijoje, tačiau tai nereiškia, kad, atitikus teisės aktuose nurodytus kriterijus, profesinės karo tarnybos sutartis visais atvejais turi būti pratęsta. KASOKTĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra eksplicitiškai įtvirtinta, jog profesinė karo tarnybos sutartis gali būti pratęsta, o ne turi būti pratęsta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado sprendimų pratęsti ar nepratęsti profesinės karo tarnybos sutartį aiškinama, kad teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su numatytus reikalavimus atitinkančiais kariais, todėl tai paliekama krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1419/2013, 2013 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-561/2013, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1130/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-624/2015, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022). LVAT yra pažymėjęs ir tai, kad atsižvelgiant į KASOKTĮ įtvirtintą profesinės karo tarnybos sutarties sampratą bei terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo galimybę, darytina išvada, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra vertintinas kaip dvišalis savanoriškas sandoris dėl profesinės karo tarnybos atlikimo, sudaromas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir asmens. Abi sutarties šalys yra lygios ir lygiavertės ir jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties tuomet, kai baigiasi jos terminas. Pati terminuotos sutarties prigimtis suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato atvejų ir pagrindų, įpareigojančių krašto apsaugos ministrą ar kariuomenės vadą pratęsti profesinės karo tarnybos sutarties terminą su nustatytus pagrindus atitinkančiais kariais. Tokiu atveju krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama diskrecijos teisė spręsti dėl profesinių karo tarnybos sutarčių pratęsimo ( žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-376/2011, 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1188-756/2022).

Nors aptarta LVAT praktika apibūdina profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau atsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties ir karo savanorio sutarties reglamentavimo KASOKTĮ panašumą, į tai, kad abiem atvejais sudaroma terminuota sutartis, į terminuotos sutarties prigimtį, kuri suponuoja, kad ji yra sudaroma tam tikram apibrėžtam laikotarpiui, taip pat siekiant užtikrinti teisės aiškinimo nuoseklumą ir sistemiškumą, konstatuotina, kad aptartais LVAT išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir vertinant sprendimų dėl kario savanorio sutarties pratęsimo ar nepratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsižvelgdamas į galiojantį teisinį reglamentavimą ir LVAT formuojamą praktiką, teismas konstatuoja, kad KASOKTĮ ir Tvarkos apraše nėra nustatyta pareigos pratęsti kario savanorio sutartį, nėra apibrėžti atvejai (aplinkybės), kada tai daryti būtų privaloma, taigi krašto apsaugos ministrui (ar jo įgaliotam asmeniui) yra paliekama visiškos diskrecijos teisė spręsti dėl karių savanorių sutarčių pratęsimo. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas, pasirašydamas 2018 m. lapkričio 25 d. tarnybos sutartį žinojo, kad ji sudaroma apibrėžtam laikotarpiui (iki 2022 m. lapkričio 24 d.) ir kad ji, vadovaujantis minėtos sutarties 6 punktu, tik gali (bet neprivalo) būti pratęsta.

Remiantis Tvarkos aprašo 19 punktu, vadas (viršininkas), turintis teisę pratęsti tarnybos sutartį su kariu savanoriu, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro įsakymu nustatytus einamųjų kalendorinių metų karių savanorių ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančių karių ribinius skaičius, atitinkamo pasirengimo bei kvalifikacijos karių specialistų poreikį krašto apsaugos sistemoje, į paskutinį kario tarnybos vertinimą (ne senesnį negu 12 mėnesių) ir kario individualias savybes, priima sprendimą dėl Sutarties pratęsimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimas nepratęsti sutarties, priimtas atlikus pareiškėjo tarnybos vertinimą.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kerštavimu jo atžvilgiu, mobingu teismas pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių buvo baigtas 2023 m. sausio 20 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl kario savanorio vyr. eil. M. Š. 2022 m. rugsėjo 15 d. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. TPI-1, kurioje konstatuota, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kad KASP NOK vadas majoras D. T. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nenustatyta, kad savo veiksmais ar pasisakymais karininkas būtų pažeidęs teisės aktus ar karių drausmę. Be to, kaip minėta, dar 2015 m. lapkričio 8 d. anksčiau buvęs NOK vadas tarnybiniu pranešimu teikė rekomendaciją KASP (duomenys neskelbtini) rinktinės vadui nepratęsti sutarties su pareiškėju, tačiau sutartis buvo pratęsta, kas įrodo, kad sutarčių pratęsimas nėra priklausomas tik nuo KASP kuopos vadų teikiamų siūlymų, rekomendacijų

Nei tarnybinis patikrinimas, nei tarnybinio patikrinimo išvada nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, todėl plačiau dėl su tuo susijusių šalių argumentų teismas nepasisakys.

Dėl atsakovo argumentų apie galimai netinkamą pareiškėjo elgesį tarnyboje galima spręsti tik iš teismo posėdžio metu pateiktų liudytojo mjr. D. T. parodymų, tačiau teismas pažymi, kad tarnybos vertinimo anketoje esminių tarnybos trūkumų, pareiškėjo netinkamo elgesio atvejų nenurodyta. Pareiškėjas nebuvo baustas drausmine tvarka. Į bylą pateikti kartu su pareiškėju tarnavusių asmenų pranešimai gauti jau po ginčijamo Įsakymo priėmimo (nors kai kuriuose iš jų nurodyta data 2021 m. lapkričio 21 d., teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad tai techninė klaida), todėl šie paaiškinimai neturi reikšmės vertinant Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą .

Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 3 dalį, profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama: 1) puikiai; 2) labai gerai; 3) gerai; 4) patenkinamai; 5) nepatenkinamai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad formaliai pareiškėjo tarnyba buvo vertinta keturis kartus: 2015 m. – „patenkinamai“, 2016 m., 2018 m. ir 2022 m. – „gerai“. Teismas atkreipia dėmesį, kad nė vieno tarnybos vertinimo metu pareiškėjo tarnyba nebuvo įvertinta „puikiai“ ar „labai gerai“.

Teismas vertindamas bylos faktines aplinkybes galiojančio teisinio reglamentavimo ir LVAT formuojamos praktikos kontekste, daro išvadą, kad nors objektyvių įrodymų apie pareiškėjo netinkamumą tarnybai (t. y. apie pareiškėjo atitiktį KASOKTĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytiems kriterijams, kuriuos atitinkantys asmenys negali būti kariais savanoriais ir kitais savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais) ar pareiškėjo neigiamas individualias savybes, byloje nėra, visgi pagal KASOKTĮ ir Tvarkos aprašą sprendimas dėl kario savanorio sutarties pratęsimo paliekamas krašto apsaugos ministro (ar jo įgalioto asmens) diskrecijai, ir minėtuose teisės aktuose nėra nustatyta pareigos tokią sutartį pratęsti, net jei ir asmuo atitiktų kariams savanoriams keliamus reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Įsakymas (taip pat ir 1-asis Įsakymo punktas) yra teisėtas, paremtas galiojančiu teisiniu reglamentavimu, priimtas tam įgaliojimus turinčio subjekto, todėl nėra pagrindo jo naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais pagrindais, taigi šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

Atmetus pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus - įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjo tarnybos sutartį nuo 2022 m. lapkričio 24 d.; įpareigoti atsakovą, grąžinus pareiškėją į tarnybą KASP NOK sudėtyje, neplanine tvarka pagal individualų karinio rengimo planą, atlikti pareiškėjo karinį rengimą, numatytą per laikotarpį nuo 2022 lapkričio 24 d. iki pareiškėjas bus visiškai grąžintas į tarnybą, siekiant atstatyti prarastus įgūdžius ir kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas)

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai atmesti, jis neįgyja ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai pateikė daugiau argumentų, tačiau teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. (M. Š.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.