Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės, Boleslovo Kalainio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­– BK) 228 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 3 dalimis, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, t. y. teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. A. U. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės (poskyrio teisėmis) vyriausiuoju postiniu ir vykdydamas savo tarnybines pareigas, 2018-06-24 apie 10:10 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Areštinės patalpose, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) už įvykdytą nusikalstamą veiką į policijos įstaigą pristatyto V. M. atžvilgiu, nesant jokio pagrindo, vartojo fizinę prievartą, t. y. sulaikytajam dėl blogos sveikatos atsisakius išeiti iš kameros ir vykti į apklausą pas tyrėją, jis įėjo į kamerą, rankomis sugriebė ant gulto gulinčiam nukentėjusiajam už rūbų, jėga jį persivertė per kameroje esantį suolelį ir sudavė ne mažiau 8 smūgių kumščiu į galvos, veido sritį, o po to, nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų spyrė ne mažiau 5 kartų V. M. į pilvo, nugaros sritį, dėl ko V. M. buvo padaryta dešinės akies obuolio kraujosruva, dešinės akies vokų nubrozdinimas su poodinėmis kraujosruvomis, bei krūtinės sumušimas t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas ir tokiu būdu jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus teises, Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. redakcija Nr. XII-1856) 25 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nurodytas policijos pareigūnų pareigas, 27 straipsnyje įtvirtinus prievartos panaudojimo pagrindus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnio, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4. punktų nuostatas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, viršijo savo įgaliojimus ir tuo padarė V. M. didelę fizinę bei moralinę žalą, sumenkino valstybės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos prestižą bei pasitikėjimą ja, diskreditavo policijos pareigūno vardą bei taip padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybei.

3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

7. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų (bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą nustatoma bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. paskirta minimalaus dydžio (100 MGL) bauda, nors apylinkės teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad A. U. skirtina bauda, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam bausmės minimumui. Prokuroras skundu prašo A. U. paskirti dvigubai didesnę baudą, mano, kad tokio dydžio bauda yra artima minimaliam baudos dydžiui. Tenkinti prokuroro prašymą ir pagriežtinti A. U. paskirtą baudą vien dėl to, kad nuosprendžiu paskirtos baudos dydis yra minimalus, o ne artimas minimaliam baudos dydžiui, nėra pagrindo. Be to, A. U. šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl įstatymo nustatytu terminu sumokėti didesnio dydžio baudą būtų gana sudėtinga.

8. A. U. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

9. Nuteistasis A. U. nevedęs, net 12 metų dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 121), nuo 2018-10-15 yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (t. 2, b. l. 96). Iš bylos matyti, kad A. U. anksčiau nebuvo teistas (t. 2, b. l. 95), buvo baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus (t. 2, b. l. 97–98), galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

10. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. U. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ­– 100 MGL dydžio bauda – yra adekvati padarytam nusikaltimui, atitinka nuteistojo asmenybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, paskyrė teisingą bausmę, todėl nuosprendžiu A. U. paskirtos baudos dydis nedidinamas.

12. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, motyvuojant tuo, kad „A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) vyriausiuoju postiniu, jam pagal pareigas buvo suteiktos viešosios teisės, kuriomis jis privalėjo sąžiningai naudotis, tačiau atlikdamas šioje byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus, neabejotinai viešosiomis teisėmis piktnaudžiavo, nes jomis naudojosi piktnaudžiaudamas tarnyba“. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas viešųjų teisių atėmimą vadovavosi BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame numatyta ne viešųjų teisių atėmimas, o teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas.

13. BK 68¹ straipsnio 1 dalis numato, kad viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką atimamos tik renkamos (pvz., mero, partijos pirmininko) arba skiriamos (pvz., teisėjo, prokuroro, savivaldybės administracijos direktoriaus ir pan.) pareigos, jei nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis. Piktnaudžiavimu viešosiomis teisėmis laikomas tyčinis pasinaudojimas viešosiomis teisėmis, neatitinkantis užimamų pareigų interesų, padarytas savanaudiškais ar asmeniniais tikslais. Tuo tarpu BK 68² straipsnio 1 dalis numato, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje <...>.

14. Byloje nustatyta, kad A. U. nusikalstamą veiką padarė būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) vyriausiuoju postiniu. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams.

Atsižvelgiant į tai, kad A. U. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas savo darbines pareigas, piktnaudžiaudamas savo, kaip valstybės tarnautojo, padėtimi, o ne piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. U. paskyrė viešųjų teisių atėmimą. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir A. U. skiriama BK 68² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas minimaliam 3 metų terminui (BK 68² straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

A. U. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę viešųjų teisių atėmimą pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą 3 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.