- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- I-1113-289/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo R. K. patikslintą skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymą Nr.2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K.“.
Pareiškėjo patikslintame skunde (II t., b. l. 2–6) nurodoma, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau - Šiaulių TI) Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius, vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau - Taisyklės) VII skyriaus nuostatomis, atliko tarnybinį patikrinimą dėl 2017 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) viršininkės J. L. tarnybiniame pranešime Nr. 11/01-1030 nurodytų aplinkybių. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 37/05-23 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus Būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų" pripažino, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas R. K. padarė tarnybinį nusižengimą - pažeidė Statuto 25 str. 2 d., LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. 1 ir 4 punktų nuostatas bei Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 7 punkto reikalavimus - neužtikrino pavaldžių darbuotojų veiklos kontrolės ir skyrė už tarnybinį nusižengimą R. K., Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui, tarnybinę nuobaudą - pastabą. Pareiškėjas R. K. nesutinka su skirta tarnybine nuobauda ir grindžia nesutikimą toliau išdėstomais argumentais. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų bei iš tarnybinio tyrimo išvadų 2016 m. gruodžio 30 d. būrio viršininkė informavo SRS viršininką R. K., kad teikia Šiaulių TI direktoriui prašymą leisti 690 eurų pervesti įstaigai kaip paramą. Tarnybinio tyrimo išvadose nurodyta, kad pagal dokumentų valdymo praktiką įstaigoje tiesioginis vadovas vizuoja pavaldžių darbuotojų dokumentus, teikiamus įstaigos direktoriui, todėl vizavo jos teikiamą prašymą direktoriui. Būtina akcentuoti, kad vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus finansų kontrolės taisyklių 39¹ p. gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti LR labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje Gautų dokumentų registre neperduodamas Ūkio skyriui. Ūkio skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į įstaigos direktoriaus Įsakymu nustatytus prioritetus, įvertinęs gautos paramos pobūdį, pateikia Ūkinei finansinei komisijai prie įstaigos direktoriaus prašymą, nurodydamas, kur ir kokiems tikslams siūloma gautą paramą panaudoti. Ūkinei finansinei komisijai prie įstaigos direktoriaus priėmus sprendimą, Ūkio skyriaus viršininkui prašymas grąžinamas vykdymui". Taigi, paramos klausimus sprendžia ne darbuotojai, ne tiesioginiai darbuotojų vadovai, t.y. pareiškėjas negali svarstyti klausimo dėl paramos, neturi teisės leisti ar neleisti teikti paramą įstaigai. Taip pat būtina pažymėti, jog tarnybinio tyrimo išvadose akcentuojama „SRS viršininko R. K. pareigybė reikalinga „<...> organizuoti ir kontroliuoti SRS pareigūnų darbą ir jo kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis" (II. Paskirtis); „SRS viršininkas vadovauja Socialinės reabilitacijos skyriui, yra atsakingas už skyriaus veiklą ir jam pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą. <...>. Organizuoja socialinės reabilitacijos darbą su suimtaisiais ir nuteistaisiais" (III. Veiklos sritis); taip pat „vadovauja būrių viršininkams, vyresniajam specialistui bei bibliotekininkui, kontroliuoja jų darbą, užtikrinant jų veiklos kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis " (V. Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos 7 punktas).“ Pareiškėjas neskyrė būrio viršininkei užduoties skirti paramą įstaigai ir tokios užduoties jis negali skirti. Todėl pareiškėjas nesutinka ir su tyrimo išvadose pateiktu siūlymu Nr. 5 SRS viršininką R. K. įpareigoti ateityje kontroliuoti ir domėtis jo kontroliuojamų pareigūnų teikiamos paramos šaltiniais, tam, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartotų. Parama gali būti teikiama pinigais, turtu, paslaugomis. Be to, parama gali būti teikiama anonimiškai. Paramą gali teikti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsienio valstybės, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, tarptautinės organizacijos (LPĮ 5 str. 2 d.). Pagal LPĮ 7 straipsnio nuostatas paramos gavėjai gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir turintys paramos gavėjo statusą labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Taigi, paramos teikimas yra individualus savanoriškas ir asmeninis fizinio asmens sprendimas ir veiksmas, tai nėra būrio viršininko pareigybinė funkcija ar užduotis, todėl tai nėra SRS viršininko, t.y. jo vadovavimo ir kontrolės objektas. Pareiškėjas yra tikras, kad jis SRS viršininko funkcijas vykdė tinkamai ir jokių įstatymų, susijusių su pareigų vykdymu (netinkamu vykdymu), nepažeidė. Tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas, siekdamas išsamiai atlikti tyrimą bei patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis galėjo papildomai kreiptis raštu į pareiškėją dėl neaiškių aplinkybių, reikšmingų tarnybinio patikrinimo atlikimui. Tačiau, po pareiškėjo pateikto paaiškinimo, pareigūnas, atlikęs patikrinimą, nei karto nesikreipė į pareiškėją dėl duomenų tikslinimo, o tik tarnybinio tyrimo išvadose pateikia savo samprotavimus, jog neva SRS viršininkas R. K. nepripažindamas savo padaryto tarnybinio nusižengimo bei pateikdamas klaidingus duomenis apsunkino tarnybinio patikrinimo eigą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-153 8 (toliau - Statutas), 2 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) tarnybinis nusižengimas - šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtos nuostatos turinį, savo praktikoje nekart akcentavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose kalėjimų veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pvz.: 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013). Aptartų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad tarnybinė atsakomybė gali būti (ir yra) tik individuali. Šio principo taikymas valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose suponuoja išvadą, jog pareiškėjo inicijuoto ginčo nagrinėjimo iš esmės metu turi būti nustatyta, ar 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 37/05-23 išdėstytos ir teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog R. K. padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), kuri buvo inkriminuota konkrečiai jam. Pažymėtina, kad kito to paties skyriaus pareigūno (I. B.) patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimas pareiškėjo pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo požiūriu yra visiškai nesvarbus, t. y. šiai bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes - ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinio patikrinimo išvados nepatvirtina, kad SRS viršininkas R. K. padarė tarnybinį nusižengimą. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Konstatavus, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tyrimo išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), jo padarymo ir paaiškėjimo diena, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, ar nėra suėję Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos (Taisyklių 72 punktas). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padarytas konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje (2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012, 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (2007 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt.). Visais atvejais, norint konstatuoti pareigūno įvykdytą tarnybinį pažeidimą, būtina nustatyti patį pažeidimą, jį padariusį pareigūną ir jo kaltę, tačiau šiuo atveju pareiškėjo veiksmuose negalima konstatuoti visų būtinų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų. Pirmiausia, tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra įvardyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė nurodytas teisės normas. Pareiškėjas nesutinka, kad pareigūnės prašymo dėl paramos teikimo Šiaulių TI vizavimu neva pareiškėjas, tokiais savo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, pažeidė Pareigybių aprašymo 7 punkto reikalavimus. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadose pateiktais argumentais, kad neva R. K., nepripažindamas savo padaryto tarnybinio nusižengimo ir pateikdamas klaidingus duomenis, neva apsunkino tarnybinio patikrinimo eigą. Būtina pažymėti, jog minėtoje išvadoje nėra akcentuotina, kokie būtent pateikti duomenys neatitinka realybės. Negalima sutikti, kad R. K. teikdamas 2017 m. sausio 25 d. paaiškinimą apsunkino tarnybinio patikrinimo eigą. Pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. gavęs pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (Nr. 103/05-139) 2017 m. sausio 25 d. pateikė paaiškinimą, kuriame išdėstė faktus apie tariamą tarnybinį nusižengimą. Tai, kad R. K. nesutiko su neva padarytu tarnybiniu nusižengimu, negali būti traktuojama jog apsunkino tarnybinio patikrinimo eigą. Taigi Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius netinkamai vertino ir kvalifikavo pareiškėjo veiksmus, pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų visumos, pareiškėjas nepadarė jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo, todėl pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, todėl naikintina. Išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių (objekto - nustatytos valstybės tarnybos tvarkos, objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės - valstybės pareigūno neteisėto elgesio (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas), nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės - esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių nuostatas. Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedūros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K.", kuriuo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas R. K. nurodė, kad paramos teikimas, organizavimas nėra Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko pareigybės funkcija. Jis neskyrė užduoties, todėl ir neturėjo kontroliuoti. Susirinkimų metu viršininkams buvo pateikiama bendro pobūdžio informacija, vadovybės pozicija, kad biudžetinei įstaigai reikalinga parama, bet tai nėra tarnybinė užduotis. Kiekvienas asmuo apsisprendžia laisva valia. Jokie teisės aktai, vidaus tvarkos nenumato pareigos, teisės vertinti paramos. Niekada netikrino, nesigilino dėl paramos dalykų, šaltinių. Paramos prašymai teikiami Ūkio skyriaus viršininkui, o paskui komisijai. Pasirašydamas prašymą jis nieko nederino, tai buvo paprasčiausias informavimas, jį pasirašė, tikrinimo neatliko. Nebuvo parašyta „sutinku“, „suderinta“. Išvadose neteisingai pritaikytos tyrimo normos, nėra nusižengimo sudėties. Nei vienas punktas nenumato būrio viršininkui organizuoti, skirti paramą, kaip būrio viršininkė neturėjo tokios pareigos. Ji galėjo kreiptis tiesiogiai viršininkui, neteikti pareiškėjui. Padėjo parašą nesigilindamas, taip įprasta, visus dokumentus neša būrio viršininkai. Šiaip prašymą teikė ji kaip fizinis asmuo. Tyrimo esmė iš pat pradžių buvo esmė neteisėti būrio viršininkės ryšiai su nuteistuoju. Išvadą gavo tik pats paprašęs, kai grįžo po atostogų. Neaišku, kas buvo tyrėjas.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (II t., b. l. 12–20 ) nurodoma, kad 2017 m. sausio 17 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - Šiaulių TI) buvo gautas Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau - KŽS) viršininkės J. L. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-1030, kuriame pranešama, jog 2016 m. gruodžio 30 d. Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus (toliau - SRS) būrio viršininkė I. B. pateikė Šiaulių TI l.e. direktoriaus pareigas P. Ž. prašymą Nr. 11/01-27751, kuriuo prašė leisti pervesti įstaigai 690 eurų kaip paramą. Aiškinantis paramos pervedimo aplinkybes, 2017 m. sausio 2 d. SRS būrio viršininkė I. B. nurodė, kad savo vardu pateikė prašymą dėl paramos pervedimo (690 eurų) įstaigai, kuriuos Šiaulių TI skyrė (tyrimo metu nustatyta, kad perdavė grynais) pilietis (UAB „V. B. ir kompanija" konsultantas) A. K., su kuriuo dirbo ir šiuo metu Šiaulių TI kalintis suimtasis A. Ž., gim. 1961 m. (būrio viršininkės I. B. 2017 m. sausio 2 d. paaiškinimas Nr. 103/05-19). Tarnybinio patikrinimo metu aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad SRS būrio viršininkė I. B. 2016 m. gruodžio 30 d. teikdama asmeniškai prašymą Nr. 11/01-27751 dėl paramos perdavimo, jį suderino su savo tiesioginiu viršininku R. K., kuris suderinimą pažymėjo spaudu, parašu ir užrašė suderinimo datą – 2016 m. gruodžio 30 d. Tai įrodo, jog pastarasis turėjo galimybių susipažinti su SRS viršininkės I. B. pateiktu prašymu, tačiau netinkamai kontroliavo jos veiksmus, t. y. žinodamas (tyrimo metu patvirtinta I. B. 2017 m. kovo 3 d. papildytame paaiškinime Nr. 11/01-4322) ir suprasdamas, kad I. B. įstaigai kaip paramą perveda ne asmeniškai savo pinigus, o A. K., nesiėmė jokių veiksmų neteisėtiems būrio viršininkės veiksmams užkardyti. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau - Statutas) 30 straipsnio ir Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 (toliau -Taisyklės) VII skyriaus nuostatomis buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl 2017 m. sausio 17 d. Šiaulių TI KZS viršininkės J. L. tarnybiniame pranešime Nr. 11/01-1030 nurodytų aplinkybių. Tarnybinio tyrimo išvados išdėstytos Šiaulių TI 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko R. K. bei to paties skyriaus būrio viršininkės I. B. neteisėtų veiksmų" Nr. 37/05-23. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, kad SRS viršininkas R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Statuto 25 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų bei pažeidė Šiaulių TI SRS viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Šiaulių TI direktoriaus 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1/01-71, 7 punkto reikalavimus ir skirti jam tarnybinę nuobaudą - pastabą. Kito, to paties skyriaus pareigūno, t.y. I. B. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn klausimas šiai bylai neturi jokios teisinės reikšmės. Atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą, Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K." buvo skirta tarnybinė nuobauda - pastaba. Pažymima, kad Šiaulių TI direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2/01-42 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkei I. B." buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Su įsakymu minėta pareigūnė supažindinta 2017 m. balandžio 4 d. Duomenų, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos būtų skųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, Šiaulių tardymo izoliatorius iki šio atsiliepimo į skundą pateikimo teismui dienos, neturi. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą, kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas nustato Statutas. Statuto 25 straipsnio 2 dalis įpareigoja, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, jog „Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus <...> pataisos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka". Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis". Pažymėtina, kad Statuto 4 straipsnio (Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir pataisos pareigūnų veiklos etikos principai) 2 dalyje nurodoma, jog svarbiausi pataisos pareigūnų veiklos etikos principai nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio (Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principai) 2 dalyje įvardinami valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai, t. y. padorumas - valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas (4 punktas) ir nešališkumas - Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų (5 punktas). Tyrimo metu 2017 m. sausio 26 d. buvo gautas SRS būrio viršininkės I. B. paaiškinimas Nr. 11/01-1716, kuriame nurodė, kad 2016 m. gruodžio 30 d. ji pateikė prašymą Nr.11/01-27751 leisti pervesti Šiaulių TI 690 eurų kaip paramą. Tačiau faktiškai šią paramą skyrė A. K., jos žiniomis, UAB „HUMMEL LT" direktorius. Per paskutinius metus jis jau ne vieną kartą paramą daiktais yra skyręs Šiaulių TI, pvz., sportinius marškinėlius, teniso stalus ir kt. Suimtasis A. Ž. prieš suėmimą dirbo A. K. vadovaujamoje įmonėje. Paaiškinime I. B. nurodo, kad iki 2016 m. paramos gavimas tarnybinio vertinimo metu visada būdavo įtrauktas į jų veiklos rezultatus - „Užtikrinti efektyvų materialinių ir finansinių išteklių valdymą. Vykdyti priemones, užtikrinančias turto gavimą paramos būdu (paramos gavimo faktinė reikšmė)". 2016 m. tokio veiklos rezultato formuluotė buvo pakeista, tačiau žodžiu buvo pasakyta, kad parama reikalinga ir įstaiga ragina bei teigiamai vertina jų pastangas vykdyti priemones, galinčias padėti gauti paramos. Tikslinant būrio viršininkės I. B. paaiškinime pateiktus duomenis, 2017 m. sausio 31 d. raštu Nr. 14/01-1436 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo parašyta apklausti pilietį A. K., tikslu, kad pastarasis paaiškintų susidariusios situacijos aplinkybes. 2017 m. vasario 9 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. 20-S-14197(1.15) buvo gautas piliečio A. K. 2017 m. vasario 1 d. paaiškinimas. Paaiškinime pilietis A. K. pasirašytinai įspėtas dėl melagingų pranešimų pagal LR ANK 224 str. 2 d. Pilietis A. K. paaiškino, kad Šiaulių TI pareigūnę I. B. jis pažįsta. Susipažino maždaug 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje (tikslaus laiko nepamena), kai ji paskambino jam į mobilųjį telefoną dėl paramos Šiaulių TI. Jie susitarė paramos klausimą apsvarstyti ir maždaug po dviejų savaičių nuo pokalbio telefonu jis nuvyko į Šiaulių TI. Dėl atvykimo dar telefonu bendravo su I. B.. Iki 2017 metų keletą kartų jų įmonė rėmė Šiaulių TI. 2016 m. rudenį (tikslaus laiko nepamena) jam skambino I. B. pasiteirauti, ar negalėtų jų įmonė nupirkti teniso salės dangos Šiaulių TI. Apie tai, kad reikalinga salės danga, jis kalbėjosi ir su pavaduotoju G. dar pirmo susitikimo metu. Dėl paramos jam dar teko bendrauti su I. B. telefonu. Taip pat buvo atvykęs į Šiaulių TI lankyti savo kolegos suimtojo A. Ž., tuomet I. B. jį (pilietį A. K.) palydėjo pas minėtą suimtąjį bei padėjo sutvarkyti lankymo formalumus. Su I. B. bendravo pagrinde paramos klausimais. Bekalbant natūraliai galėjo būti ir nereikšmingų nukrypimų nuo pagrindinės temos. Pamena teiravosi jos, kaip laikosi jo kolega, kurį minėjo lankęs Šiaulių TI, tačiau jokių paslaugų jos nėra prašęs. I. B. gyvai yra matęs du kartus, t.y. vieną kartą kai buvo atvykęs į Šiaulių TI pokalbiui dėl paramos; antrą - kai atvyko į Šiaulių TI aplankyti kolegos. I. B. pokalbių dėl paramos metu jam buvo sakiusi, kad parama jiems reikalinga įsigyti stalo teniso salės dangai, bei ji elektroniniu paštu atsiuntė jam išankstinę sąskaitą minėtai dangai. Kadangi, salės danga nėra jų įmonės produkcija, jų įmonė negalėjo skirti paramos šiai prekei, todėl jis sutiko kaip fizinis asmuo skirti paramą - 700 eurų (tiek buvo nurodyta išankstinėje sąskaitoje) dangai įsigyti. 2016 m. laikotarpiu tarp Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų (tikslios dienos nepamena) perdavė 700 eurų nepažįstamai moteriai. Taip telefonu buvo sutaręs su I. B.. Pastaroji pati atvykti negalėjo, todėl paprašė, kad jis perduotų pinigus moteriai, kurią ji įvardino vardu ir pavarde, tačiau jis (pilietis A. K.) nebepamena šios moters nei vardo, nei pavardės. Pinigus minėtai moteriai perdavė grynais savo darbovietėje, adresu Jonavos g. 43A, Kaunas. Perduodant pinigus nebuvo pasirašyta jokia sutartis, nerašė jokių pasižadėjimų, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad pinigai, t.y. 700 eurų, pasieks paramos objektą, nes apie salės dangą buvo kalbėjęs su pavaduotoju D. G. susitikimo metu, ir kaip minėjo, I. B. buvo atsiuntusi jam išankstinę sąskaitą salės dangai. Taip pat jo pasitikėjimą lėmė ir tas faktas, kad Šiaulių TI rėmė ir anksčiau. Kaip minėjo, Šiaulių TI nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio kali jo kolega A. Ž.. Jo įmonės parama Šiaulių TI niekaip nesusijusi su jo kolega A. Ž.. Jokios asmeninės naudos iš jo paramos jis (pilietis A. K.) neturi. Jokių paslaugų, susijusių su A. Ž. gerbūviu, Šiaulių TI administracijos nėra prašęs. Pinigus, skirtus Šiaulių TI kaip paramą perdavė fiziniam asmeniui, nes taip susiklostė aplinkybės, jam (piliečiui A. K.) buvo patogu. Taip pat nematė būtinybės tai daryti anonimiškai, juolab, kad apie tai jau buvo kalbėta su Šiaulių TI administracija (pavaduotoju D. G. bei I. B.). Kadangi SRS būrio viršininkei I. B. nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 28 d. įskaitytinai buvo suteiktos kasmetinės atostogos (2017 m. vasario 2 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 3/01-21), atliekant tarnybinio patikrinimo procedūrą nebuvo galimybės tikslinti tyrimui reikšmingų aplinkybių, kurių neišsiaiškinus nebuvo galimybės priimti sprendimo ir dėl SRS viršininko veiksmų, todėl atsižvelgiant į tyrimo metu susidariusias svarbias aplinkybes, vadovaujantis Taisyklių 70 punkto nuostatomis įstaigos vadovas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą nuo 2017 m. vasario 15 d. dar 30 dienų (2017 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11/01-3121). Atsižvelgiant į piliečio A. K. paaiškinime pateiktus duomenis tapo akivaizdu, jog būrio viršininkė I. B. siekdama išvengti atsakomybės, savo pateiktame paaiškinime Nr. 11/01-1716 pateikė neteisingas (melagingas) įvykio aplinkybes bei ne visas aplinkybes tiksliai paaiškino. Siekiant atlikti išsamų patikrinimą bei nustatyti tikslias aplinkybes, 2017 m. vasario 28 d. būrio viršininkei I. B. buvo įteiktas Prašymas dėl papildomos informacijos suteikimo Nr. 103/05-408, kuriuo paprašyta, kad pastaroji iki 2017 m. kovo 3 d. Kriminalinės žvalgybos skyriui pateiktų papildomą paaiškinimą, atsakant prašyme į pateiktus klausimus. Vienas iš jai pateiktų klausimų buvo – „ar jos tiesioginiam viršininkui, t.y. R. K. buvo žinoma iš kur ji gavo piniginę sumą (690 eurų), kurią perdavė kaip paramą įstaigai? Ar tuo metu, kai ji pateikė prašymą SRS viršininkui R. K. vizuoti, ar jis domėjosi iš kur šie pinigai? Jei taip, tai ką ji jam paaiškino?“ Siekiant patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, t. y. aptikti ir pridėti prie tarnybinio patikrinimo medžiagos elektroninį laišką su išankstine sąskaita, kurią būrio viršininkė I. B. siuntė piliečio A. K. teigimu jam elektroniniu paštu, 2017 m. vasario 28 d. pastarosios akivaizdoje buvo patikrintas jai priskirto tarnybiniam naudojimui kompiuterio tarnybinis elektroninis paštas irma.bukantiene@siauliuti.lt. Apžiūros metu nustatyta, kad susirašinėjimas vykdomas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki kompiuterio patikrinimo datos, ankstesnių duomenų nebuvo. Duomenų (susirašinėjimų), reikšmingų tarnybinio patikrinimo atlikimui (tikrinimo metu nei vienas laiškas nebuvo atidarytas, peržiūrėti tik susirašinėjimo adresatai) tikrintame elektroniniame pašte neaptikta (2017 m. vasario 28 d. apžiūros protokolas Nr. 20/01-1364). 2017 m. kovo 6 d. iš Šiaulių TI Administracijos reikalų skyriaus buvo gauta Pažyma dėl kompiuterio keitimo Nr. 20/01-1517, kurioje pažymima, kad 2016 m. lapkričio 24 d. buvo pakeistas būrio viršininkės kompiuteris (inv. Nr. STI0140268) nauju (inv. Nr. STI7003193). 2017 m. kovo 3 d. SRS būrio viršininkė I. B. pateikė informaciją Nr. 11/01-4322 (atsakymai į jai 2017 m. vasario 28 d. užduotus papildomus klausimus), kuriame nurodo, kad teikdama prašymą konkrečių aplinkybių nematė būtinybės nurodyti, nes įmonės UAB „V. B. ir kompanija" parama Šiaulių TI skiriama jau ne pirmą kartą. Norėdama supaprastinti visą pinigų pervedimo procedūrą ir neketindama pasisavinti paramos, kuri buvo skirta įstaigai, pinigus pervedė savo vardu. Kadangi guminei grindų dangai įsigyti buvo numatyta ir sutarta suma - 700 eurų ir visa procedūra dėl paramos gavimo su UAB „V. B. ir kompanija" truko ištisus metus, tai visa situacija buvo žinoma ne tik SRS viršininkui, bei ir Buhalterinės apskaitos skyriui, Ūkio skyriui, bei kitiems suinteresuotiems įstaigos darbuotojams. Taip pat buvo žinoma situacija, kad vietoje grindų dangos A. K. nori skirti paramą piniginėmis lėšomis. A. K. pinigus, skirtus paramai, kategoriškai atsisakė tiesiogiai pervesti izoliatoriui ir pageidavo paramą skirti grynaisiais pinigais. A. K. apsisprendimo ji nei įtakoti, nei pakeisti tikrai negalėjo. Patvirtina, kad asmuo, paėmęs paramai skirtus pinigus iš A. K., jai yra pažįstamas. Pinigus, skirtus paramai, paėmė K. Ž. jos pačios (būrio viršininkės I. B.) žodiniu prašymu ir nuėjusi į banką įnešė pinigus į savo asmeninę sąskaitą. Kadangi, kaip jau minėjo, šių pinigų įstaiga laukė ilgą laiką, tai norėdama pagreitinti procesą paprašė K. Ž. persiųsti kuo greičiau pinigus į jos (būrio viršininkės I. B.) asmeninę sąskaitą. Patvirtina, kad 690 eurų buvo persiųsti iš „Swedbank" į „SEB" banko sąskaitą, o 10 eurų savavališkai atsiskaičiavo už banko pavedimus ir kelionės išlaidas. Be to, 2017 m. vasario 27 d. tarnybiniu prašymu suteikti informaciją Nr. 11/01-3877 buvo kreiptasi į įstaigos vadovą, kuriuo paprašyta suteikti informaciją, kokiuose teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose yra reglamentuota bei SRS būrio viršininkams pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos gavimu, organizavimu įstaigai. 2017 m. kovo 2 d. Socialinės reabilitacijos skyrius pateikė informaciją Nr. 20/01-1452, kurioje pažymima, kad jokiuose teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose nėra numatyta ar užfiksuota (reglamentuota), kad 2016 metais SRS būrių viršininkams būtų pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos įstaigai gavimu ir organizavimu. Tačiau SRS darbuotojų susirinkimų metu, kartu su direktoriaus pavaduotoju D. G., buvo žodžiu aptarta, kad vykdant vieną iš būrių viršininkams numatytų siektinų rezultatų „Asmeninės iniciatyvos ir pasiūlytos priemonės" (vertinimo rodiklis - Iniciatyvų dėl tarnybinės veiklos, vidaus administravimo, teisinio reguliavimo tobulinimo. Ne mažiau - 1), gali būti vertinami ir suorganizuoti paramos Šiaulių TI atvejai. Statuto 25 straipsnio 2 dalis įpareigoja, jog pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovautųsi įstatymais ir kitais teisės aktais, o to paties straipsnio 6 dalis nustato, jog „Už įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus <...> pataisos pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka". Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas nurodo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis". Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau - Labdaros ir paramos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje apibūdinama paramos samprata, kuriame nurodoma, kad Parama yra paramos teikėjų savanoriškas ir neatlygintinas, < ... > paramos dalykų teikimas šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams šio įstatymo nustatytais tikslais ir būdais, įskaitant tuos atvejus, kai paramos dalykai perduodami anonimiškai ar kitu būdu, kai negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įvardintas Paramos tikslas - teikti paramos dalykus šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams jų įstatuose ar nuostatuose < ... >, statutuose ir kitose normose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams. O 3 dalyje paaiškinama, kad visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Be to, Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 1/01-200 „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-208 „Dėl vidaus finansų kontrolės užtikrinimo" papildymo ir pakeitimo" pakeitimo“ 39¹ straipsnyje įtvirtinta, kad „gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje <...> . Vadovaujantis minėtais įstatymais būrio viršininkė I. B. savo vardu negalėjo teikti įstaigai prašymo, dėl paramos pervedimo (690 eurų), kuriuos jai perdavė tretieji asmenys (pilietis A. K.), nes ji nėra tiesioginė paramos tiekėja (kaip tai numatyta minėtuose įstatymuose). Šių normų visuma apibrėžia, kad paramos davėjas, savanoriškai ir neatlygintinai teikdamas paramą, išreiškia savo valią padėti įstaigai įgyvendinti visuomenei naudingus tikslus (pažymėtina, kad paramos teikėjas gali paramą teikti anonimiškai). Tačiau paduodamas pinigus - 700 eurų nepažįstamam asmeniui, pilietis A. K. neturėjo jokių garantijų, kad jo išreikšta valia (pinigai) pasieks įstaigą. Akivaizdu, kad tokie būrio viršininkės I. B. veiksmai yra ydingi ir ši jos veika buvo nukreipta į kur kas platesnės apimties įstatymo saugomų vertybių ratą, kadangi pilietis A. K. pasąmonėje susidarė neigimą nuomonę apie Šiaulių TI autoritetą ir prestižą, nes susidarė menkinamą įspūdį, kad įstaigos pareigūnai, kaip sudėtinė bausmių vykdymo sistemos dalis, neįsipareigoja tarnybinių teisių ir pareigų visuma sąžiningai įgyvendinti įstaigai priskirtus uždavinius, tinkamai laikytis jų tarnybą reglamentuojančių teisės aktų, nustatančių pareigūnų elgesio normas, bei pabrėžiančių nepriekaištingo elgesio ir besąlyginio įstatymo laikymosi būtinybę, t.y. jie gali ir nesivadovaudami įstatymais, savo nuožiūra priimti ir disponuoti piniginėmis lėšomis iš trečiųjų asmenų. Atkreiptinas dėmesys į būrio viršininkės I. B. paaiškinime išdėstytus faktus, kad iki 2016 m. paramos gavimas tarnybinio vertinimo metu visada būdavo įtrauktas į jų (būrių viršininkų) veiklos rezultatus - „Užtikrinti efektyvų materialinių ir finansinių išteklių valdymą. Vykdyti priemones, užtikrinančias turto gavimą paramos būdu (paramos gavimo faktinė reikšmė)". 2016 m. tokio veiklos rezultato formuluotė buvo pakeista, tačiau žodžiu buvo pasakyta, kad parama reikalinga ir įstaiga ragina, bei teigiamai vertina jų (būrių viršininkų) pastangas vykdyti priemones, galinčias padėti gauti paramos (tai patvirtina ir 2017 m. kovo 2 d. SRS pateikta informacija Nr. 20/01-1452). Akivaizdu jog šiuos pateiktus faktus (žodžiu duotas užduotis, kuriomis būrio viršininkė bando pateisinti savo veiksmus) galima įvardinti ne kitaip kaip - skirtos užduotys. Vertinant SRS viršininko R. K. veiksmus pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1868/2013 yra pažymėjęs, kad nustatant, kokia valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimtis, būtina atsižvelgti ne vien tik į pareigybės aprašyme nurodytą tarnautojo veiklos sritį, bet ir į pareigybės aprašyme nurodytą pareigybės paskirtį, specialiuosius reikalavimus, funkcijų aprašymą. SRS viršininko R. K. pareigybė reikalinga „<...> organizuoti ir kontroliuoti SRS pareigūnų darbą ir jo kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis" (II. Paskirtis); „SRS viršininkas vadovauja Socialinės reabilitacijos skyriui, yra atsakingas už skyriaus veiklą ir jam pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą. <...>. Organizuoja socialinės reabilitacijos darbą su suimtaisiais ir nuteistaisiais" (III. Veiklos sritis); taip pat „ vadovauja būrių viršininkams, vyresniajam specialistui bei bibliotekininkui, kontroliuoja jų darbą, užtikrinant jų veiklos kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis" (V. Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos 7 punktas). Šios pareigybės aprašymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad SRS viršininko R. K. paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog „paramos teikimas yra individualus asmeninis fizinio asmens sprendimas ir veiksmas, tai nėra būrio viršininko pareigybinė funkcija ar užduotis, todėl tai nėra SRS viršininko, t.y. jo, vadovavimo ir kontrolės objektas" tyrimui yra nesvarbios ir jokiu būdu negali pateisinti netinkamo priskirtų funkcijų atlikimo, nes pareigūnas, eidamas šias pareigas, turi pasirinkti tokius darbo organizavimo ir kontrolės būdus, kurie užtikrintų optimalų ir tinkamą teisės aktų laikymąsi. Iš SRS viršininko R. K. paaiškinimo galima suprasti, kad jis paramos teikėją būrio viršininkę I. B. vertina kaip fizinį asmenį, kuri savo individualiu apsisprendimu įstaigą parėmė savo asmeninėmis lėšomis. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad SRS būrio viršininkė I. B. nėra tiesioginė paramos teikėja, savo veiksmais ji atliko tarpininkės vaidmenį tarp A. K. ir įstaigos, todėl ji neatitinka Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme įvardintų paramą galinčių teikti asmenų kriterijaus. Pažymėtina, kad I. B. teikta 690 eurų parama - didesnė nei vidutinis įstaigos pareigūnų atlyginimas, tai praktikoje pirmas atvejis, kai pareigūnas savo lėšomis teikia paramą įstaigai tokia didele pinigų suma (2017 m. kovo 2 d. SRS pateikta informacija Nr. 20/01-1452). Atsižvelgiant į tai, kad tokia didelė pareigūno parama įstaigai skiriama pirmą kartą, tai yra ne kasdieninis (įprastas) atvejis, tokia pinigų suma sudarytų didžiąją pareigūnės darbo užmokesčio dalį, leidžia pagrįstai įtarti, jog skiriant paramą gali būti pažeisti teisės aktai ar pareigūno etika, tuo pažeidžiant įstaigos ir visos pataisos sistemos reputacijai. Dėl šių priežasčių SRS viršininkas R. K., vykdydamas jam pavestas funkcijas, privalėjo domėtis skiriamos paramos šaltiniais, kilus abejonėms, imtis veiksmų, kad jo vadovaujama pareigūnė atsisakytų atlikti veiksmus, kuriais pažeistų teisės aktus, pasielgtų neetiškai. Tačiau SRS viršininkas R. K. savo neveikimu sudarė galimybes vadovaujamai pareigūnei pasielgti netinkamai, o vizuodamas (suderindamas) būrio viršininkės I. B. prašymą pervesti paramą pareigūnę paskatino pasielgti netinkamai. Be to, savo pateiktame paaiškinime SRS viršininkas R. K. net neneigia, kad žinojo apie būrio viršininkės I. B. pateiktų pinigų kilmę, o tik bandydamas išvengti tarnybinės atsakomybės apie tai neužsiminė, nutylėjo bei pažymėjo, jog ji pateikė paramą kaip fizinis asmuo (nuslėpdama paramos teikėją A. K., bei nurodydama tik save kaip paramos teikėją). Pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t.y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Šiuo nagrinėjamu atveju pažeidimo subjektu laikytinas R. K., einantis SRS viršininko pareigas, o objektu - jam priskirtame Pareigybės aprašyme įtvirtinta pareiga -vadovauti būrių viršininkams, <...> kontroliuoti jų darbą, užtikrinant jų veiklos kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis (V dalies Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos 7 punktas). Objektyvioji tarnybinio nusižengimo pažeidimo pusė pasireiškė neteisėtu SRS viršininko R. K. elgesiu, kai jis, 2016 m. gruodžio 30 d. vykdydamas jam pavestas funkcijas ir nesiimdamas jokių veiksmų (nekontroliuodamas), kad jo vadovaujama būrio viršininkė I. B. atsisakytų atlikti veiksmus, kuriais pažeistų teisės aktus, ne tik pažeidė Pareigybės aprašymo 7 punkto reikalavimus, bet ir darbdavio (šiuo atveju įstaigos) subjektyviąją teisę (tam tikrus interesus). Tarnybinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma, jog tarnautojas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas ar kitaip pažeidė teisės aktų reikalavimus ir kai šios aplinkybės yra įrodytos. Išsamiai įvertinus tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, akivaizdžius ir neginčytinus įrodymus, patvirtinančius kaltą SRS viršininko R. K. veikimą (neveikimą), laikytina, kad šio pareigūno subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė - pareigūno tyčiniai veiksmai, bei prieita prie išvados, kad toks jo elgesys, pasireiškęs tyčiniu tarnybos pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, nevykdymu (kai jis, darydamas veiką, suprato šios veikos priešingumą teisės aktams, reglamentuojantiems jo tarnybą, nes atsižvelgiant į prievolės esmę jis tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), sukėlė jam tarnybinę atsakomybę, kadangi jis žinojo, kad paramos teikėja yra ne būrio viršininkė I. B., tačiau 2016 m. gruodžio 30 d. vizuodamas jos prašymą leisti teikti paramą, suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių SRS viršininko R. K. kaltę, nenustatyta. Tačiau pažymėtina, kad SRS viršininkas R. K. nepripažindamas savo padaryto tarnybinio nusižengimo, pateikdamas klaidingus duomenis arba nutylėdamas faktus apie šį įvykį, apsunkino tarnybinio patikrinimo eigą. Toks SRS viršininko R. K. požiūris į tarnybą nesudaro prielaidos tikėti, jog jis ateityje laikysis teisės aktų reikalavimų ir pavyzdingai atliks pareigas. Atsižvelgiant į pareigūno R. K. patirtį bausmių vykdymo sistemoje (tarnauja nuo 1996 m.) ir į prievolės esmę, konstatuojama, kad jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir privaloma, siekiant sąžiningai eiti užimamas pareigas ir tinkamai vykdyti nustatytas funkcijas, reikalaujančias išskirtinio apdairumo ir atsakingo požiūrio į tarnybą. Išanalizavus ir objektyviai įvertinus patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą siūloma pripažinti, kad SRS viršininkas R. K. žinodamas, kad ne ji (būrio viršininkė I. B.) yra tiesioginė paramos davėja, vizuodamas jos prašymą įstaigos direktoriui ir tokiu būdu neužkirsdamas kelio tolimesnei pastarosios neteisėtai veikai, nekontroliavo būrio viršininkės I. B. atliekamų funkcijų, užtikrinant jos veiklos kokybę pagal skirtas užduotis, ir tokiais savo tiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad siūlant tarnybinę nuobaudą buvo vertinama ne tik konkreti situacija ir surinkti duomenys, bet buvo atsižvelgta ir į tai, kad SRS viršininkas R. K. per daugiau nei 21 tarnybos metų Šiaulių TI, vieną kartą buvo baustas ir septyniolika kartų skatintas. Be to, buvo atsižvelgiama į tai, kad statutiniam valstybės tarnautojui keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio, tarnybinės drausmės standartai, t.y. pareigūno statusas įpareigoja jį veikti (pagal jam suteiktus atitinkamus įgaliojimus) įstaigos interesais, todėl pareigūnui pažeidus tarnybinę drausmę, mažėja pasitikėjimas įstaiga ir kenkiama jos reputacijai. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes siūloma SRS viršininkui R. K. skirti proporcingą ir adekvačią padarytam tarnybiniam nusižengimui tarnybinę nuobaudą - pastabą. Tarnybinę atsakomybę, kaip individualaus pobūdžio priemonę, galima taikyti konkretiems teisinio santykio subjektams, ne tik įrodžius, kad jie pažeidė teisės aktų reikalavimus, bet ir jeigu nėra praėję teisės aktuose numatyti nuobaudos skyrimo terminai. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nėra praėjęs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo sąvoką, ne kartą yra konstatavęs, kad iš šio apibrėžimo matyti, jog priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis: aktyviai, t.y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas, ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų, (žr. pvz., 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-l 149/2014). Tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo R. K. skunde nurodytu teiginiu, kad „tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, siekdamas išsamiai atlikti tyrimą bei patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis galėjo papildomai kreiptis raštu į pareiškėją dėl neaiškių aplinkybių, reikšmingų tarnybinio patikrinimo atlikimui. Tačiau, po pareiškėjo pateikto paaiškinimo, pareigūnas, atlikęs patikrinimą, nei karto nesikreipė į pareiškėją dėl duomenų tikslinimo <...>" yra nepagrįsti, nes Taisyklių 67 punkte numatyta pareigūno teisė, Tarnybinio patikrinimo metu pataisos pareigūnas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, turi teisę teikti tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotam asmeniui arba komisijai informaciją bei dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotam asmeniui arba komisijos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti tarnybinį patikrinimą atlikti įgalioto asmens arba komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir kita tarnybinio patikrinimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, R. K. per visą tarnybinio patikrinimo laiką, tarnybinį patikrinimą atlikti įgaliotam pareigūnui nepateikė papildomos informacijos, duomenų ar kitų faktų, leidžiančių išsamiai ir objektyviai ištirti šią situaciją bei įrodyti, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. K. patikslintas skundas tenkintinas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymo Nr.2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K.“ (toliau – Įsakymas) (I t., b. l. 7), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.
Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose. Nuobauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 29 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pataisos pareigūnams už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriama pastaba.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
Šiuo atveju, sprendžiant, ar Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių
LR teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-59 patvirtintų Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklių ) (nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. birželio 16 d.) 61 punktas numato, kad vadovas, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs oficialią informaciją apie pataisos pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios informacijos gavimo paveda savo vadovaujamos įstaigos tarnybinius tyrimus ir patikrinimus atliekančio administracijos padalinio vadovui ar kitam valstybės tarnautojui atlikti tarnybinį patikrinimą arba šiam patikrinimui atlikti sudaro komisiją; Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų.
Darytina išvada, kad nustatyti Taisyklių 61, 62, 70 punktų pažeidimai negali būti laikomi formaliais. Priimant skundžiamą Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeistos pagrindinės procedūros.
Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties
Pastebėtina, kad Pranešime nurodytomis teisės normomis (Statuto 25 straipsnio 2 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai) pareiškėjui formuluojama bendro pobūdžio pareiga savo tarnybinėje veikloje vadovautis teise, tačiau minėtų teisės aktų normos per se negali būti laikomos pakankamai konkrečiomis, kuriomis galima būtų kvalifikuoti valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2022/2012). Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbi Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7 punkto analizė.
Pažymėtina, kad pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7 punkte numatyta pareiga kontroliuoti darbą užtikrinant jų veiklos kokybę yra įgyvendinama pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis.
Šiuo atveju aktualu atsižvelgti, pagal kurias Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr.1/01-11 patvirtintas Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pareigybės aprašymo nuostatas arba skirtas užduotis pareiškėjas nekontroliavo I. B. darbo užtikrinant jos veiklos kokybę.
Atsakovas Išvadoje vadovaujasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. raštu Nr. 20/01-1452 (I t., b. l. 57), kuriame numatyta, kad jokiuose teisės aktuose ar kituose norminiuose dokumentuose nėra numatyta ar užfiksuota (reglamentuota), kad 2016 metais Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams būtų pavesta vykdyti priemones, susijusias su paramos įstaigai gavimu ir organizavimu, tačiau Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų susirinkimų metu kartu su direktoriaus pavaduotoju D. G. buvo žodžiu aptarta, kad, kartu vykdant vieną iš būrių viršininkams numatytų siektinų rezultatų „Asmeninės iniciatyvos ir pasiūlytos priemonės“ (vertinimo rodiklis – Iniciatyvų dėl tarnybinės veiklos, vidaus administravimo, teisinio reguliavimo tobulinimo. Ne mažiau – 1), gali būti vertinami ir suorganizuoti paramos Šiaulių tardymo izoliatoriui atvejai. Atsakovo Išvadoje nurodoma, kad „akivaizdu, jog šiuos pateiktus faktus (žodžiu duotas užduotis, kuriomis būrio viršininkė bando pateisinti savo veiksmus) galima įvardinti ne kitaip kaip - skirtos užduotys“.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi (II t., b. l. 72) nutarta įpareigoti Šiaulių tardymo izoliatorių iki 2017 m. birželio 16 d. pateikti teismui visą medžiagą, susijusią su Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017 m. kovo 2 d. rašto Nr. 20/01-1452 „Dėl informacijos suteikimo“ 1 punktu, pateikti 1 punkte minimų Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų susirinkimų protokolus, garso įrašus, kitus susijusius duomenis.
2017 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas Šiaulių tardymo izoliatorius Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų 2016 m. rugpjūčio 4 d. pasitarimo protokolas Nr.61/04-1838 (II t., b. l. 75-76), Šiaulių tardymo izoliatorius Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų 2016 m. rugsėjo 6 d. pasitarimo protokolas Nr.61/04-2079 (II t., b. l. 77-78), Šiaulių tardymo izoliatorius Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų 2016 m. gruodžio 16 d. pasitarimo protokolas Nr.61/04-2882 (II t., b. l. 79-80).
Darytina išvada, kad rašytinai įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus darbuotojų susirinkimų metu kartu su direktoriaus pavaduotoju D. G. buvo žodžiu aptarta, kad, kartu vykdant vieną iš būrių viršininkams numatytų siektinų rezultatų „Asmeninės iniciatyvos ir pasiūlytos priemonės“ (vertinimo rodiklis – Iniciatyvų dėl tarnybinės veiklos, vidaus administravimo, teisinio reguliavimo tobulinimo. Ne mažiau – 1), gali būti vertinami ir suorganizuoti paramos Šiaulių tardymo izoliatoriui atvejai teismui nepateikti. Taigi negalima konstatuoti, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo metu surinko įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas netinkamai kontroliavo būrio viršininkės I. B. veiklos kokybę pagal skirtas užduotis.
Išvadoje nurodoma, kad išanalizavus ir objektyviai įvertinus patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą siūloma pripažinti, kad būrio viršininkė I. B. pateikdama savo vardu prašymą dėl paramos (690 eurų) pervedimo Šiaulių TI nesilaikė Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr.1/01-200 „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1/01-208 „Dėl vidaus finansų užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje („gautas prašymas dėl paramos perdavimo iš paramos teikėjų, kurie numatyti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme, registruojamas Administracijos reikalų skyriuje Gautų dokumentų registre ir perduodamas Ūkio skyriui. Ūkio skyrius parengia Paramos perdavimo – priėmimo aktą (toliau - aktas), kurį pasirašo Ūkio skyriaus komendantas. Jis priima paramos būdu gautus daiktus, juos skaičiuoja, patikrina, atiduoda į centrinį sandėlį, savo parašu patvirtina daiktų gavimo faktą. Šio akto originalas saugomas Buhalterinės apskaitos skyriuje. Ūkio skyriaus sandėlio vedėjas paramos būdu gautus daiktus įtraukia į apskaitą. Ūkio skyriaus viršininkas, atsižvelgdamas į direktoriaus įsakymu nustatytus prioritetus, įvertinęs gautos paramos pobūdį, pateikia Ūkinei finansinei komisijai prie įstaigos direktoriaus prašymą, nurodydamas, kur ir kokiems tikslams siūloma gautą paramą panaudoti. Ūkinei finansinei komisijai prie įstaigos direktoriaus priėmus sprendimą, Ūkio skyriaus viršininkui prašymas grąžinamas vykdymui“) įtvirtintų reikalavimų ir tokiais savo tiesioginiais tyčiniais veiksmais pažeidė Statuto 25 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų reikalavimus.
Taigi, kaip matyti, Išvadoje buvo siūloma būrio viršininkei I. B. skirti tarnybinę nuobaudą ne dėl pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų nevykdymo (netinkamo vykdymo), o dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr.1/01-200 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.1/01-32 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1/01-208 „Dėl vidaus finansų užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje numatytų reikalavimų nesilaikymo.
Svarbu pažymėti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos 2017 m. sausio 23 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 103/05-139 (I t., b. l. 28-29) Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr.1/01-200 „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1/01-208 „Dėl vidaus finansų užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnio nuostatos minimos tik būrio viršininkės I. B. veiksmų kontekste; po šių argumentų Pranešime parašytas apibendrinantis sakinys „atsižvelgiant į turimus duomenis yra pagrindo manyti, kad būrio viršininkės I. B. veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo požymių“. Pranešime toliau išskiriant pareiškėjo galimai pažeistas teisės aktų normas, 39¹ straipsnio nuostatos nenurodomos.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-473/2007 nurodoma, jog pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui skirtame pranešime jo veiksmai (neveikimas) vykdant Pareigybės aprašymo 7 punkto reikalavimus nebuvo siejami su Šiaulių TI nesilaikė Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr.1/01-200 „Dėl Šiaulių TI 2013 m. vasario 11 d. įsakymo Nr.1/01-32 „Dėl Šiaulių TI 2011 m. birželio 28 d. įsakymo Nr.1/01-208 „Dėl vidaus finansų užtikrinimo“ papildymo ir pakeitimo“ pakeitimo“ 39¹ straipsnyje numatytos tvarkos nuostatomis, toliau nepasisakytina šiuo aspektu.
Išvadoje konstatuota, kad pareigūno R. K. subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – pareigūno tyčiniai veiksmai, bei prieita prie išvados, kad toks jo elgesys, pasireiškęs tyčiniu tarnybos pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, nevykdymu (kai jis darydamas veiką suprato šios veikos priešingumą teisės aktams, reglamentuojantiems jo tarnybą, nes atsižvelgiant į prievolės esmę jis tai turėjo žinoti ir privalėjo numatyti), sukėlė jam tarnybinę atsakomybę, kadangi jis žinojo, kad paramos teikėjo yra ne būrio viršininkė I. B., tačiau 2016 m. gruodžio 30 d. vizuodamas jos prašymą leisti teikti paramą, suprato savo veikos žalingumą, numatė dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti.
Lietuvių kalbos žodyne žodis viza aiškinamas kaip pareigūno įrašas, pažymintis dokumento tikrumą ar suteikiantis jam teisinę galią.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės I. B. 2016 m. gruodžio 30 d. prašymas (I t., b. l. 133) adresuotas laikinai einančiam direktoriaus pareigas P. Ž.. Ant prašymo pasirašė Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas R. K., nurodė pasirašymo datą. Teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, kad pasirašydamas prašymą jis nieko nederino, tai buvo paprasčiausias informavimas, jį pasirašė, tikrinimo neatliko. Nebuvo parašyta „sutinku“, „suderinta“. Pareiškėjo 2017 m. sausio 25 d. paaiškinime (I t., b. l. 30) nurodoma, kad pagal dokumentų valdymo praktiką įstaigoje tiesioginis vadovas vizuoja pavaldžių darbuotojų dokumentus, teikiamus įstaigos direktoriui, todėl vizavo teikiamą prašymą direktoriui. Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių, kad pareiškėjo nurodomos dokumentų valdymo praktikos laikomasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, t.y. kad pareigūno, vizuojančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui adresuotą prašymą, parašas nepažymi dokumento tikrumo ir (ar) nesuteikia jam teisinės galios, o tik atlieka informavimo funkciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo atveju teisme privalo įrodyti, jog yra pagrindas valstybės tarnautojui taikyti drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. vasario 23 d. Nr. A-333-146/2015,2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62–2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.).
Atsižvelgiant į šias nuostatas, bei tai, kad pareiškėjas yra silpnesnioji šalis, darytina išvada, kad neturint aukščiau nurodytų įrodymų, susijusių su dokumentų valdymo praktika (tvarka) Šiaulių tardymo izoliatoriuje, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pasirašydamas ant Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos būrio viršininkės I. B. 2016 m. gruodžio 30 d. prašymo (I t., b. l. 27) galutinai išsprendė prašymo pagrįstumo klausimą. Taip pat darytina išvada, kad atsakovo Išvadoje neįrodyta, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7 punktą, įpareigojantį vadovauti būrių viršininkams, kontroliuoti jų darbą užtikrinant jų veiklos kokybę pagal pareigybių aprašymus ir skirtas užduotis, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimas pareiškėjui už išvardytus pažeidimus yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad tarnybinė nuobauda skirta vadovaujantis neišsamia, prieštaringa tarnybinio patikrinimo Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti ir panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymą Nr.2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. kovo 20 d. įsakymą Nr.2/01-29 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui R. K.“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.