- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- 1-559-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41116-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- R. L.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorui S. P., kaltinamajam R. L., kaltinamojo gynėjui advokatui P. R. M.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) medienos apdirbimo staklių operatoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,5 promilės neblaivumas, o būtent: 2019 m. rugsėjo 24 d. apie 17.24 val., Kretingos r., (duomenys neskelbtini), R. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.46 val. alkotesteriu Alcotest 6820 Nr. ARHK- 0648 jam nustatytas 1,82 ‰ (promilių) neblaivumas.
R. L. savo kaltę pripažino ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendradarbė J. G. jam davė savo automobilį paremontuoti. Kitą dieną, jis, sutvarkęs automobilį, važiavo nusipirkti žuvyčių žvejybai. Porą valandų prieš važiuojant buvo išgėręs dvi skardines 5,6 laipsnių stiprumo alaus. Suprato, kad negali vairuoti, bet važiavo, dėl to labai gailisi. Automobilis priklauso jo bendradarbei, kuri nežinojo, kad jis vairuos neblaivus. Jeigu būtų tai žinojusi, automobilio nebūtų davusi. Dėl padaryto labai gailisi, paskirtos baudos iš karto sumokėti negalėtų, nes uždirba minimumą (b. l. 69).
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2019 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.24 val. Kretingos r., (duomenys neskelbtini) tarnybos metu sustabdytas patikrinimui automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui R. L., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu Alcotest 6820 Nr. ARHK-0648 (patikros Nr. 1087098) 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.26 val., pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,99 promilių girtumas, 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.46 val., antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 1);
2019 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuose užfiksuotas R. L. vairuotas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelkraštyje Kretingos r., (duomenys neskelbtini)(b. l. 10-18);
asmens blaivumo patikrinimo rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad R. L. 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.26 val. alkotesteriu Alcotest 6820 Nr. ARHK-06488 nustatytas 1,99 promilių girtumas, 2019 m. rugsėjo 24 d. 17.46 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 26);
alkotesterio Alcotest 6820 Nr. ARHK 0648 patikros sertifikatu Nr. 1087098, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas R. L. neblaivumas galioja iki 2020 m. vasario 2 d. (b. l. 27);
liudytojos J. G. parodymais, kad ji su R. L. dirba kartu ir yra bendradarbiai. Ji R. paklausė ar jis gali pagelbėti suremontuodamas jai priklausantį automobilį. R. sutiko. 2019 m. rugsėjo 22 d. R. L. kartu su kaimynu, kaip R. jį pristatė, atvažiavo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir išsivežė jai priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pati matė kaip už vairo sėdo R. kaimynas ir išvažiavo iš kiemo. R. pasakė, kai sutvarkys automobilį, jai pasakys. Ji nežinojo, kad R. vairuos jai priklausantį automobilį būdamas neblaivus. Jei būtų žinojusi, būtų tikrai jam neleidusi to daryti ir būtų nedavusi jam jai priklausančio automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nori paaiškinti, kad automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš savo pinigų, tačiau registravo savo tetos Z. P. vardu, todėl automobilio registracijos liudijime yra registruota kaip automobilio valdytoja, o automobilio savininkė jos teta. Automobiliu Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatos naudojasi ji, nes jis jai priklauso (b. l. 22-24).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas.
Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. L. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6820, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. L. neblaivumu teismas neturi. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę R. L. atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas (b. l. 44), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. 42-43), dirbantis (b. l. 41).
Įvertinus visų aplinkybių visumą, R. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, tai, kad kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, skirtina bausmės minimumui artima 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam pripažinus kaltę, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Nagrinėjamu atveju R. L. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas ne jam pačiam, o Z. P. vardu registruotą, faktiškai J. G. priklausantį automobilį, kuri apie tai, kad R. L. vairuos neblaivus nežinojo. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu J. G. duotų parodymų matyti, kad automobilį ji davė bendradarbiui R. L. paremontuoti ir nebūtų jo davusi, jei būtų žinojusi, kad jis vairuos neblaivus. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad J. G. apie tai, kad jis vairuos neblaivus, nieko nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog trečiajam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.
Teismas, atsižvelgdamas į R. L. nustatytą girtumo laipsnį – 1,82 ‰ promilės etilo alkoholio, tai, kad R. L. vairavo automobilį būdamas ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių, taip pat į tai, kad R. L. nusikalto pirmą kartą, savo kaltę nuo pat nusikaltimo padarymo pripažino, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti konfiskuojant automobilio Audi A4 vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 868 Eur.
R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58-60), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 5 dalimis paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A4 vertę atitinkančią sumą, t. y. 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).
R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.