Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 1 d. apie 19 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir motinos N. K. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs dėl to, kad pastaroji prišlapino ant sofos-lovos, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į galvą, veidą, taip nukentėjusiajai padarė dvi poodines kraujosruvas dešiniosios akies vokuose, pasmakrės dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir likvoro susitvenkimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kauno apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį peržiūri paduoto apeliacinio skundo ribose. Kadangi apeliantas (prokuroras) neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos bei įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas E. J. neteisingai paskyrė bausmę, neatsižvelgė į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tuo teismas pažeidė BK 54 str. 2 d. 7 p bei BK 61 str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apygardos teismas, skirdamas bausmę E. J. , netinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., ir BK 61 str. nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.).

Kaip matyti iš nuosprendžio, skirdamas bausmę, apygardos teismas akcentavo E. J. asmenybę bei byloje nustatytas jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. J. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, todėl jis laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.), yra baustas administracine tvarka, policijos išduotoje charakteristikoje apibūdinamas neigiamai. E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), suteikė nukentėjusiajai pagalbą, bandydamas išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apygardos teismas šias atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę E. J. pripažino pagrįstai. Nors prokuroras skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju nuteistasis kaltu prisipažino visiškai ir išsamiai bei detaliai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 30-31). Šias aplinkybes taip pat detaliai ir išsamiai pakartojo bei parodė parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 33-41). Papildomos apklausos metu E. J. taip pat visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir patvirtino ankstesnėje apklausoje duotus parodymus (b. l. 104). Teisminio bylos nagrinėjimo metu į pirmininkaujančiojo klausimą nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta pilnai. Duodamas parodymus teigė, kad su motina išgėrė du butelius degtinės, tarp jo ir motinos kilo konfliktas ir jis ją sumušė, dėl girtumo gerai neprisimena, kaip sužalojo motiną, o aplinkybes, nurodytas ikiteisminio tyrimo metu sukūrė policija, jis tik sutiko su jomis. Tačiau čia pat teigė, kad buvo supykęs ant motinos, gerai neprisimena, kodėl taip nutiko, gal dėl to, kad ji apsišlapino, teigė, jog viskas įvyko dėl girtumo, blaivas taip nepadarytų. Savo poelgį vertino labai blogai, nurodė, jog medikams taip pat pasakė, jog jis sumušė motiną (b. l. 175). Šie E. J. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra prieštaringi, juos sunku vertinti vienareikšmiškai, tačiau iš jų matyti, kad jis vis tik pripažino esmines faktines aplinkybes, nurodė, jog jis sužalojo motiną (N. K. Z.), dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms yra pagrindas E. J. parodymus vertinti kaip prisipažinimą padarius nusikaltimą. Tai, kad jis nurodė, jog dėl girtumo gerai neprisimena, kaip sužalojo motiną, o visas aplinkybes išsigalvojo policija, vertintina kaip nuteistojo siekis švelninti savo padėtį, tačiau nėra pakankamas pagrindas teigti, jog jis neprisipažino padaręs nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog E. J. ne tik prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir nuoširdžiai gailisi dėl to - jis po nusikaltimo padarymo rūpinosi motina, davė jai vaistų, maisto (valgydino), vyko kartu su ja į ligoninę, lankė ir lanko ją ligoninėje, ja rūpinosi ir rūpinasi iki šiol. Visa tai rodo, kad jis ne vien formaliai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, bet kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius, todėl apygardos teismas E. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 d. - prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, pripažino pagrįstai. Pašalinti šią aplinkybę iš nuosprendžio nėra pakankamo pagrindo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo dalimi, jog apygardos teismas neatsižvelgė į nustatytą E. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nepakankamai įvertino nuosprendyje nurodytas kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 12 metų, nuteistasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia dėl menkavertės priežasties, t. y. iš pykčio, kad sena, 68 m. amžiaus, sunkiai vaikščiojanti motina prišlapino į lovą. Kai byloje yra nustatyta ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į BK 61 str. 2 d. nuostatas, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šioje byloje nustatyta viena E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, turi būti įvertintos ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybes, taip pat E. J. asmenybė bei padarytais nusikaltimais veiksmais sukelti padariniai. Nuteistasis anksčiau teistas net 7 kartus, teistumai išnykę, tačiau jis yra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, policijos charakteristikoje apibūdinamas neigiamai, nurodoma, jog gauta žodinių nusiskundimų dėl girtavimo ir triukšmavimo (b. l. 97, 98). Liudytojas V. Z. (nuteistojo brolis) parodė, jog E. J. labai dažnai girtauja, išgėręs būna agresyvus (b. l. 15-16, 176). Akivaizdu, kad E. J. , nors jo ankstesni teistumai išnykę, yra pavojingas visuomenei.

Apygardos teismas, E. J. skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas sukėlė itin sunkius, neatitaisomus padarinius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji N. K. Z. dėl patirto sunkaus galvos sužalojimo tardama pavienius žodžius ir sakinius, kalba nerišliai, dažnai nesiorientuoja vietoje, laike, savo asmenyje. Dėl sunkaus centrinės nervų sistemos sužalojimo liekamųjų padarinių ji nevaikšto ir abejojama, kad ateityje kada nors vaikščios, juntamas rankų judesių ir koordinacijos sutrikimas, silpnumas, ji yra visiškai priklausoma nuo kito asmens (b. l. 135, 167). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad visos išvardintos aplinkybės rodo, jog E. J. paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė yra per švelni ir neužtikrina bausmės tikslų bei paskirties, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti, per laikotarpį, praėjusį nuo šio nusikaltimo padarymo, naujų nusikaltimų nepadarė, turi reikšmės nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, tačiau negali būti pervertinta. Atsižvelgiant į tai, kad E. J. nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, trys atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei įvertinus kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, nuteistajam turi būti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmė, nežymiai mažesnė, nei prašo prokuroras apeliaciniame skunde, tačiau griežtesnė nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirtą laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 5 (penkerių) metų, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.