Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-10 · Byla Nr. 1N-126-307/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
1N-126-307/2015
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06138-2008-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Albinas Bielskis
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1N-126-307/2015
Teisminio proceso Nr. 1-05-1-06138-2008-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.5.17; 2.5.19. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. prašymas dėl bausmės sušvelninimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 75 straipsnio nuostatas.

Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu paskirta 300 MGL bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir 300 MGL (39000 Lt) bauda. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-21 nutartimi R. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-06-21 nutartimi nuteistojo R. S. kasacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu R. S. paskirta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) bauda, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme, pakeista 90 parų arešto ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartį ir atidėti nuosprendžiu / nutartimi skirtos bausmės vykdymą bei paskirti pareigas, kurios, teismo manymu, turėtų teigiamai įtakoti nuteistojo elgesį. Vilniaus apygardos teismas 2015-05-11 nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, jog bendrai vertinant nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus ir padarytų nusikaltimų pobūdį, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. S. skunde prašo panaikinti 2015-05-11 nutartį ir pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas atidėti jam paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Skunde nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje daugiausiai remiamasi jo ankstesnių teistumų analize, jog anksčiau buvo teistas 6 kartus, išvadų nepadarė. Tačiau jo teistumai pagal 1995-03-27, 2002-03-12, 2004-03-26 ir 2006-06-29 nuosprendžius yra išnykę, todėl laikytina, jog iki subendrintos bausmės, kuria dabar atlieka, buvo neteistas. Vadinasi nebuvo teisinio pagrindo remtis jo senesniais teistumais. Nuosprendžiu paskirtos baudos, kuri vėliau buvo pakeista areštu, nevengė sumokėti. Jos negalėjo sumokėti dėl jo turtui pritaikyto arešto, o antstoliui ekonominės krizės laikotarpiu nepavyko parduoti turto už rinkos kainą.

Šio skundo padavimo metu atliko daugiau nei 1/3 dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jo paskirta bausmė beveik dvigubai mažesnė už BK 75 straipsnio 1 dalyje tyčiniams nusikaltimams numatytą maksimalų ketverių metų terminą. Yra nuteistas už ekonominio pobūdžio nusikaltimą, už kurį paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nurodo, jog nutartyje nebuvo analizuotos jam palankios aplinkybės. Teismas nevertino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-12-15 nutarimo, kuriame aptarti duomenys, patvirtinantys jo gerą elgesį bei teigiamas nuostatas bausmės atlikimo metu. Pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamumo rizika žema (rezultatas 29 balai). Komisijos nutarime nustatyta, jog neišsako diskriminacinių nuostatų, į priežiūrą reaguoja adekvačiai, remia visuomenės vertybes, turi paaiškinimus savo negatyviems poelgiams, o jo ateities planai yra realūs ir pasiekiami. Pataisos namuose dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“ užsiėmimuose, adaptacijos bei pataisos programose. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog būdamas paleistas į laisvę įsidarbintų, tai patvirtina prie prašymo pateiktos pažymos. Palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais – motina, žmona ir trijų metų dukra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė tiek baudžiamojo, tiek baudžiamojo proceso įstatymų teisės normas.

Kaip matyti iš skundo ir žemesnės instancijos teismo nutarties turinio, nuteistasis siekia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ir asmenims, nuteistiems už tyčinius sunkius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog įstatymas, švelninantis bausmę ar kokiu kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, turi grįžtamąją galią. Todėl BK 75 straipsnio pakeitimai galioja ir iki jų įsigaliojimo nuteistiesiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju, R. S. Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendžiu yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme. Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu R. S. paskirta pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 300 MGL (39 000 Lt) bauda, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2010-07-09 nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme, pakeista 90 parų arešto ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadinasi R. S. skirta galutinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, formaliai R. S. atitinka šiuo metu galiojančiose BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pagal aptariamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos R. S. yra ne kartą teistas, paskutinius du kartus už savanaudiškus sunkius nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, R. S. padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. R. S. anksčiau taikytos bausmės tiek nesusijusios su laivės atėmimu (baudos), tiek laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas lygtinis paleidimas (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-12-16 nutartimi) bei 2000-04-11 įstatymas „Dėl amnestijos akto“, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/5, jokio teigiamo poveikio nepadarė. Priešingai nei nurodoma skunde, R. S. vengė sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2009-05-05 nuosprendžiu paskirtą 300 MGL (39 000 Lt) baudą, nes antstoliui R. S. nepavyko surasti nuteistojo jo paties nurodytu adresu, vykdomajame dokumente nurodytu adresu bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, R. S. buvimo vietos negalėjo nurodyti ir jo sutuoktinė. Todėl paskirta bauda Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nutartimi buvo pakeista į 90 parų areštą (T. 5, b. l. 112-114). Be to, R. S., vengdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos 2010-07-09 nuosprendį (įsiteisėjo 2011-01-21), buvo pasislėpęs, jam buvo paskelbta paieška, sulaikytas tik 2014-08-29 (T. 5, b. l. 93, 134). Nurodytos aplinkybės bei paskutiniai du sunkūs nusikaltimai, už kuriuos R. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir kurie nėra atsitiktinio pobūdžio, rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Iš teismui pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad R. S. turi šeimą, trijų metų dukrą, jam išėjus į laisvę garantuojama darbo vieta, tačiau šie duomenys, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamumo rizika žema (rezultatas 29 balai), pataisos namuose dalyvavo įvairiose užsiėmimuose, adaptacijos bei pataisos programose, tačiau teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, R. S. nurodytu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-12-15 nutarimu buvo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik nuteistajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog R. S. taikyti naujai įsigaliojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, ką pagrįstai konstatavo ir žemesnės instancijos teismas.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Albinas Bielskis