Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-409/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
1-220-409/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00550-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-220-409/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00550-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; (S) 1.2.14.6.1; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: D. K. žodinės sutarties su A. P. pagrindu 2011 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli data ir vieta nenustatyta, metalo darbams atlikti įgijęs A. P. priklausančias 12000,00 Lt vertės metalo apdirbimo stakles, neteisėtai, neatlygintinai pavertė jas savo turtu ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą, A. P. priklausantį, 12000,00 Lt vertės turtą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog datos tiksliai neprisimena, galėjo būti 2011 metų vasaros pradžia, su A. P. sugalvojo įkurti bendrą verslą, užsiimti kalvystės darbais. Iš L. A. tam tikslui nusipirko metalo apdirbimo stakles. Už stakles mokėjo A. P. apie 6000 litų. Tas stakles L. A. atvežė į jo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) kaime ir pastatė. Dirbti kalvystės darbų nepradėjo. Praėjus kažkuriam laiko tarpui, galėjo būti 2012 metų vasarą, iš aplinkinių žmonių sužinojo, kad A. P. mirė. Dėl staklių atsiėmimo į jį niekas nesikreipė, todėl stakles pardavė. Pripažįsta, jog pardavė svetimas stakles, be savininko leidimo. Kaltę pripažįsta dalinai todėl, kad staklės 12000 Lt nekainavo, už jas A. P. mokėjo tik 6000 Lt. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Liudytojas G. P. parodė, jog yra A. P. brolis. Brolis A. P. dažnai atvažiuodavo pas jį į Panevėžį. Brolis pasakojo, kad ruošiasi pirkti metalo apdirbimo stakles, sakė, kad jo buto nuomininkas D. K. daro įvairius metalo dirbinius, rodė tinklalapį. Brolis sakė, kad jie su D. K. sutarė, kad brolis nupirks įrangą, o D. K. dirbs. Įrangą brolis nusipirko 2011 metų vasarą. Po to, kai brolis nupirko tas stakles, kitą dieną jis išvažiavo į Švediją. Dar prieš išvykstant į Švediją jis pasakė, kad nupirko įrangą. Jie planavo dirbti garaže, bet po to brolis pasakė, kad persigalvojo ir tą įrangą nuvežė į kaimą pas D. K. tėvus. Grįžęs iš Švedijos, brolis D. K. savo bute neberado, butas buvo apvogtas. Brolis pradėjo D. K. ieškoti, sakė, kad nepavyksta rasti. Brolis minėjo, kad už tą įrangą jis sumokėjo apie 12 tūkstančių litų, sakė, kad pinigai dideli, o D. K. kažkur dingo. Nežino, kodėl brolis A. nesikreipė į policiją, matomai jis bandė D. K. ieškoti pats, norėjo viską išsiaiškinti gražiuoju. Broliui dažnai teko gulėti ligoninėse. Jis lankydavo brolį. Brolis sakė, kad reikia kreiptis į policiją. Kelios dienos prieš brolio mirtį jis surašė pareiškimą policiją, ką rašyti padiktavo brolis, po to brolis perskaitė pareiškimą ir jį pasirašė. Važiuodamas pro Šiaulius pareiškimą paliko policijos komisariate. Mirusio brolio turto paveldėjimo klausimas dar nėra išspręstas, kilo ginčas, byla nagrinėjama teisme.

Liudytojas A. P. parodė, jog jis yra A. P. sūnus. Tėvas bendraudavo su kaltinamuoju D. K., buvo išnuomojęs D. K. butą, esantį Kuršėnuose. Žino, kad tėvas su D. K. žadėjo užsiimti kalvystės darbais ir tam tikslui pirko metalo apdirbimo stakles. Kartu su tėvu vyko į banką, kur tėvas nusiėmė 13000 litų. Po to kartu su D. K. važiavo iki garažų, esančių Šiauliuose, kur susitiko su nepažįstamu vyriškiu. Visi kalbėjosi apie metalo apdirbimo įrangos pardavimą. Už įrangą vyriškis prašė 12000 litų. Matė kaip tėvas išsitraukė pinigus, skaičiavo juos ir pardavėjui padavė 12000 Lt. Jis stebėjo kaip buvo skaičiuojami pinigai ir matė, kad pardavėjui buvo sumokėta 12000 litų. Kitą dieną po staklių pirkimo tėvas išvažiavo į Švediją. Grįžęs iš užsienio tėvas gydėsi ligoninėje. Dar prieš grįžtant tėvui iš ligoninės D. K. iš tėvo buto išsikraustė. Vėliau, kai tėvas grįžo iš ligoninės, kartu su juo buvo susitikę su D. K.. D. K. buvo nusipirkęs naują automobilį, sakė, kad jam draugas buvo skolingas, atidavė skolą ir jis nusipirko automobilį. Kai tėvas paklausė dėl staklių, D. K. sakė, kad pardavėjas yra išvykęs į Norvegiją ir negalima pasiimti tos įrangos. Po to tėvas vėl gydėsi įvairiose ligoninėse. Su dėde G., tėvo broliu, ieškojo D. K., D. K. žmona sakė, kad metalo apdirbimo įranga buvo nuvežta į D. K. tėvų sodybą. Tėvas į policiją dėl įrangos nesikreipė, tikėjo, kad D. K. tą įrangą grąžins. Mėnesį laiko iki mirties tėvas gulėjo slaugos ligoninėje. Jis su dėde G. lankė tėvą. Tėvas buvo sąmoningas, su dėde kalbėjo apie tai, kad reikia kreiptis į policiją dėl to, kad D. K. pasisavino stakles.

Liudytoja J. D. parodė, jog buvo A. P. draugė. A. P. buvo kalbėjęs, kad jis rado žmogų, kuris moka daryti gražius metalo dirbinius, kad su tuo žmogumi susitarė imtis kalvystės verslo ir susitarė pirkti metalo apdirbimo stakles. Tas žmogus buvo kaltinamasis D. K.. Ji bandė atkalbėti A. P., sakė, kad nepasitikėtų mažai pažįstamu žmogumi, bet jai atkalbėti nepavyko. A. P. stakles nusipirko, už jas sumokėjo 12000 litų. Vėliau yra girdėjusi A. P. pokalbį telefonu su D. K., A. P. priekaištavo D. K., kad pinigus sumokėjo, o staklių D. K. neparvežė. A. P. ilgą laiką gydėsi ligoninėse. Ji iki pat mirties su juo bendravo, jis buvo sąmoningas ir kalbėjo, jog reikės parašyti pareiškimą policijai dėl staklių.

Liudytojas V. K. parodė, jog yra kaltinamojo D. K. tėvas. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011 metai, pas jį į namus atvažiavo L. A., pas kurį yra dirbęs sūnus, ir paliko kažkokį įrenginį. Po poros mėnesių tą įrenginį išsivežė du vyriškiai. Tuo metu sūnus D. K. atlikinėjo arešto bausmę. Grįžęs sūnus sakė, kad tikriausiai įrenginį pasiėmė savininkai. Daugiau apie tą įrenginį sūnus nieko nesakė.

Liudytojas L. A. parodė, jog jis 2011 metų vasarą pardavė metalo apdirbimo įrangą. Dėl įrangos pardavimo su juo kalbėjosi D. K., o pinigus sumokėjo kitas asmuo. Jam buvo sumokėta 12000 litų. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs mažesnę sumą, tačiau šiuo metu viską gerai apgalvojęs prisiminė, kad buvo sumokėta 12000 litų. Staklės buvo brangios, parduoti jas už 6000 litų negalėjo. Įrangą nuvežė į D. K. tėvų sodybą ir ten paliko.

Šalies argumentai

A. P. 2012-06-26 pareiškime nurodyta, kad jis buvo išnuomojęs savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. K. ir jo žmonai. D. K. anksčiau buvo dirbęs metalo darbus ir pasiūlė jam nupirkti metalo apdirbimo įrangą ir įdarbinti jį dirbti su šia įranga. 2011 m. jis už 12000 Lt nupirko minėtą įrangą, ji buvo iškrauta pas D. K. tėvus (duomenys neskelbtini). A. Tais pačiais metais jis sunkiai susirgo ir atsigulė į ligoninę. Gydymosi ligoninėje metu sužinojo, kad D. K. savavališkai pardavė minėtą įrangą (1 t., 3 b. 1.).

Liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad V. K. parodė vietą savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur buvo laikoma metalo apdirbimo įranga (1 t., 23-26 b. 1.)

Iš 2012-11-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir parašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 11 (1 t., 15-18 b. 1.).

Iš 2011-04-15 terminuotojo indėlio sutarties matyti, kad A. P. 2011-04-15 sudarė terminuoto kaupiamojo indėlio sutartį, indėlio suma 15000 Lt, sutarties termino pabaiga – 2011-10-12 (1 t., 71-72 b. 1.).

Iš 2011-05-26 A. P. prašymo AB SEB bankui matyti, kad jis prašo nutraukti terminuoto indėlio sutartį, indėlio suma 15000 Lt (1 t., 73 b. 1.).

Iš A. P. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, išrašo matyti, kad 2011-05-26 jam buvo grynais pinigais išmokėta 15000 Lt (1 t., 74 b. 1.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis D. K. savavališkai, be turto savininko leidimo pardavė A. P. priklausantį turtą – stakles, kurias jam A. P. buvo patikėjęs saugoti, ir taip pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Nors kaltinamasis D. K. teigė, kad staklių vertė buvo 6000 Lt, šiuos parodymus teisme paneigė apklausti liudytojai A. P., G. P., J. D., kurie nurodė, jog A. P. už stakles mokėjo 12000 Lt, bei liudytojas L. A., kuris nurodė, jog jis pardavė stakles ir už jam buvo sumokėta 12000 Lt. Dėl šių aplinkybių teismas laiko įrodytu, kad kaltinamojo D. K. paversto savo nuosavybe svetimo turto vertė yra 12000 Lt.

Todėl D. K. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, vėliau jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. K. skirtina bausmė – bauda, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 9 dalies nuostatomis subendrintina su 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Nukentėjęs asmuo A. P. yra miręs, dėl jo turto paveldėjimo yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas teisme, nėra aišku, kokią mirusiojo turto dalį paveldi asmenys, turintys teisę į mirusiojo palikimą, todėl padarytą žalą mirusiojo turto paveldėtojai turės teisę išsiieškoti civilinio proceso tvarka.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje yra pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-02 pažyma Nr. VI-1785(04.8) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 537,20 Lt išieškojimo valstybei iš kaltinamojo D. K..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis D. K. nedirba, neturi pajamų bei turto, todėl teismas laiko, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamasis buvo suimtas, advokato dalyvavimas buvo privalomas ir jis neturėjo galimybės atsisakyti gynėjo paslaugų. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punkto, 104 straipsnio 1 dalies, 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo D. K. priteistinos valstybės patirtos proceso išlaidos – liudytojams išmokėtų kelionės išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 120 MGL dydžio, tai yra 15600 litų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę D. K. skirti laisvės apribojimą 1 metams ir 120 MGL dydžio (15600 litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktą bausmę D. K. įskaityti visą bausmę, atliktą pagal 2012-10-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį – vienerius metus laisvės apribojimo bausmės, ir suėmimo laiką nuo 2014-08-05 iki 2014-10-03 (60 dienų), vieną suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir D. K. laikyti atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę D. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 1 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, iš D. K. priteisti 348,73 Lt (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 73 centus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė