Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl S. R. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad S. R. prisistatęs asmuo (toliau – ir užsienietis) 13 asmenų grupėje 2025-07-11 buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir 2025-07-12 Lenkijos Respublikos pasieniečių perduotas LR VSAT pareigūnams. VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2025-07-12 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro 2025-07-14 sprendimu Nr. 15K-2569 sprendimu užsienietis laikinai iki 2025-09-14 apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, kad Bangladeše jam gresia pavojus, jis išvyko iš savo šalies ir atvyko prašyti prieglobsčio. Prašo suteikti jam prieglobsti Lietuvos Respublikoje. Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 18⁴ punktą prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Iš aukščiau išdėstyto užsieniečio elgesio ir jo veiksmų darytina išvada, kad užsienietis išreiškė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Ta aplinkybė, kad šis prašymas nebuvo tinkamai įformintas negali būti pagrindu bloginti užsieniečio teisinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, S. R. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Kaip minėta, užsienietis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir perduotas LR VSAT pareigūnams, jis neturi asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė teisme nagrinėjant prašymą dėl jo sulaikymo, anksčiau dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė. Šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir neaišku kada bus priimtas. Duomenų, kad užsienietis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad jis vengia bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas mano, kad sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jo prieglobsčio byloje vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 1, 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti Bangladešo Liaudies Respublikos piliečiu S. R., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-11-26, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.