Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. (toliau – pareiškėjas) atstovo advokato Algimanto Smolsko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam M. G., gim. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Bausmės pradžia 2019-11-13, pabaiga 2022-10-24. 1/3 bausmės atliko 2020 m. spalio 24 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos įstaigos nuteistajam M. G., motyvuojant, jog nuteistasis formaliai vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau jam būdingi nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai, be to, atsižvelgta ir į nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju, pagal teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis M. G. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 bausmės), be to Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius raštu informavo, kad M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju vyks gyventi adresu (duomenys neskelbtini) r. ir nurodytu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Bylos duomenimis, nuteistasis M. G. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 2 (antrą) kartą. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Remiantis turima informacija, M. G. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. jis baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuo 2020-02-26 iki 2020-03-12 lankė kassavaitines psichologo konsultacijas. Pažymėtina tai, kad pagalbos kreipėsi savo iniciatyva ir konsultacijų metu pasižymėjo atsakingumu, punktualumu, mandagumu. Taip pat nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: sportuoja, mokosi užsienio kalbų, 2020-04-06 jam įteiktas diplomas už dalyvavimą šaškių turnyre „Langeliai“ ir užėmus trečią vietą.

M. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu baustas nebuvo ir vieną kartą 2020 m. kovo 3 d. buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo režimo, dienotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu iš M. G. UAB ADB „G.“ naudai buvo priteista 3352,36 eurų turtinei žalai atlyginti. 2020 m. gegužės 25 d. gautas antstolio M. L. raštas, iš kurio matyti, kad nuteistasis padengė visą įsiskolinimą ir visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, M. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra.

Nuteistojo teigimu, jis socialinius ryšius palaiko su broliu A. G., žmona E. G., uošviene D. D., su buvusia žmona G. M., skambindamas telefonu. Nuteistasis(duomenys neskelbtini). sudarė antrą santuoką su E. D. ir yra jos lankomas pasimatymų metu. Su pirma žmona jis buvo susilaukęs dukters, jiems išsiskyrus abipusiu sutarimu, palaiko artimus santykius tiek su buvusia žmona, tiek su dukterimi ir šiuos santykius apibūdina kaip palaikančius, artimus bei pagrįstus pasitikėjimu.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad M. G. (duomenys neskelbtini) metais įgijo vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) metais baigė (duomenys neskelbtini) studijų programą, įgijo (duomenys neskelbtini) bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją. Asmens bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki sulaikymo jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) taip pat pagal verslo liudijimą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja grįžti į tą pačią darbovietę bei pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. M. raštą, kuriame pastarasis nurodo, kad M. G. jo vadovaujamoje darbovietėje dirbo nuo(duomenys neskelbtini). ir apibūdina jį kaip kompetentingą savo profesijoje, darbštų ir reikalingą jų įmonėje, pastovų darbuotoją. Būnant laisvės atėmimo vietoje įsidarbinti nebandė.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Susipažinus su nuteistojo asmens byla, teismas teigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus skatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, palankiai vertintina ir tai, kad nuteistasis mokosi užsienio kalbų, siuvėjo specialybės, turi žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą pagal OASys metodika, M. G. nustatyta žema – 28 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių tik 5 balai yra statiniai ir 23 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Taigi nepaisant to, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, visgi didžiąją nurodyto įvertinimo dalį sudaro dinaminiai balai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nustatyti pagrindiniai M. G. kriminogeniniai veiksniai – problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Jis neprisipažįsta įvykdęs veikas. Be to, nuteistajam šiuo metu yra pareikšti įtarimai taip pat dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, padarymo organizuotoje grupėje. Visgi dėl pastarosios aplinkybės teismas iš esmės sutinka su skundo argumentu, jog vien tik pats šio ikiteisminio tyrimo faktas negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Kita vertus, vertintini kaip reikšmingi socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pastebėjimai dėl M. G. požiūrio tiek į nusikalstamas veikas, už kurias paskirtą bausmę jis atlieka šiuo metu, tiek ir dėl kitos vis dar nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje įtarimai pareikšti ir jam, siejant tai su jo nuostatomis.

M. G. yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skirdamas bausmę M. G., teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskyrė žymiai švelnesnę bausmę – trejus metus laisvės atėmimo, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymima ir tai, kad teismo vertinimu šiuo metu M. G. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl Lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. G., gim. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Algimanto Smolsko skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam M. G., panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.