- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-1078-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. P., Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 586 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį penkeriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – ketveriems metams ir dviem mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą – ketveriems metams laisvės atėmimo, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams laisvės atėmimo. Paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta subendrinta ketverių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos su bausmėmis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – aštuoneri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu D. P. paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme ir paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2007 m. gruodžio 6 d., jos pabaiga – 2016 m. liepos 4 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 2 mėnesiai ir 26 dienos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 586, konstatuodamas, kad, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės charakteristiką, dabartinę nusikalstamo elgesio riziką, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, ankstesnius teistumus, paskirtos bausmės dydį ir likusios neatliktos bausmės dalį, negalima spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau šiuo metu galėtų būti tęsiamas ne pataisos įstaigoje.
Su minėta Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi nesutinka nei pats nuteistasis, nei prokuroras ir prašo Kauno apygardos teismo šią nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriuo nutarta taikyti D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde D. P. nurodo, kad pataisos namų administracija jį charakterizuoja teigiamai, bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, keletą specialybių, buvo paskatintas, galiojančių nuobaudų neturi, be to, visos buvusios nuobaudos padarytos iki jam patenkant į Marijampolės pataisos namus. Deklaruoja, kad dėl padarytų nusikaltimų ir pažeidimų, už kuriuos buvo paskirtos drausminės nuobaudos, labai gailisi. Akcentuoja, kad papuolęs į Marijampolės pataisos namus, padarė išvadas, pradėjo tikėti Dievą, aktyviai dalyvauja visose programose, jogos būrelyje, mokosi užsienio kalbų. Pažymi, kad, būdamas šiuose pataisos namuose, sukūrė šeimą, šiuo metu žmona laukiasi naujagimio, atvažiuoja į pasimatymus, labai laukia jo sugrįžimo. Teigia, kad laisvėje turės gyvenamąją vietą, o žmona jam jau yra suradusi darbą pagal įgytą specialybę, todėl, būdamas laisvėje, jis galės atlyginti priteistą žalą. Taigi, anot nuteistojo, pataisos namuose jis pasikeitė kardinaliai, suprato visas padarytas klaidas, laisvėje yra kas jį myli, laukia, rūpinasi, todėl prašo teismo patikėti, kad žmogus gali pasikeisti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, be nuteistojo D. P. skunde nurodytų teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, ypatingai akcentuoja, kad nors nuteistasis atlieka bausmę už 12-tąjį teistumą, bausmę atlieka nuo 2009 m. gruodžio 1 d., anksčiau 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinė nuobauda skirta 2013 m. gegužės 31 d., skatintas 6 kartus, po 2014 m. rugpjūčio 1 d. pristatymo Komisijai, įvykdė visus įpareigojimus, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, komisijos charakterizuojamas teigiamai, tai patvirtina nuteistojo norą ir siekį koreguoti savo elgesį tinkama linkme ir sėkmingai integruotis i visuomenę. To pasėkoje, anot prokuroro, privalo būti išnaudoti visi probacijos įstatyme numatyti tikslai ir priemonės, nuteistojo elgesio vertinimas per visą laisvės atėmimo bausmės laiką netenka prasmės, lygtinio paleidimo institutas negali būti paremtas nuteistojo ankstesnių teistumų skaičiumi. Pažymi, kad nuteistasis turi darbinių įgūdžių, darbinės patirties, nuostata į darbą teigiama, darbą supranta kaip privalumą, motyvuotas ir ketina dirbti išėjęs iš pataisos namų statybose pagalbiniu darbininku. Būdamas pataisos namuose padengė 124,21 Eur ieškinio. Teigia, kad pataisos namuose jis pajamų negauna, todėl ieškinį atlygins, kai išeis į laisvę. Su artimaisiais santykiai tvirti, turi ganėtinai aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius. Supranta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimų prasmę. Gebėjimą atpažinti savo problemas galima būtų vertinti kaip apsauginį faktorių nuo tolimesnio nusikalstamumo. Susipažinęs su pataisos programomis, kurių veikloje aktyviai dalyvauja. Prokuroro nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo manyti, kad nuteistasis iš pataisos įstaigos paleistas anksčiau laiko nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bus pasiekti Probacijos įstatyme numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo ir prokuroro skundai atmestini
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Išnagrinėjus nuteistojo D. P. ir prokuroro aukštesniajam teismui pateiktų skundų argumentus bei skundų nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo ir prokuroro netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.
Analizuojant skundų nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad D. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, sveikos gyvensenos programoje „Stresų mažinimas ir reabilitacija“, ES struktūrinių fondų finansuojamame projekte „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“ stimuliaciniame žaidime „Mano kelias 2 versija“, priklausomybių prevencijos programoje „Intervencija“, pataisos programoje „Veiklieji žmonės“, programoje „Kitoks“, rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat – šaltkalvio-remontininko specialybę, šiuo metu mokosi statybininko-apdailininko specialybės. Nors darbu pataisos namuose nebuvo aprūpintas dėl sumažėjusių gamybos apimčių, tačiau, anot pataisos namų administracijos pareigūnų, jis yra motyvuotas dirbti laisvėje, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu D. P. už dorą elgesį, mokymąsi ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 6 kartus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, palaikomi laiškais ir pasimatymų metu. Su žmona susituokė būdamas pataisos namuose 2011 metais, bendrų vaikų neturi. Po paleidimo nuteistasis laikinai planuoja gyventi bendruomenės namuose „Tėvo namai“, o vėliau ketina persikelti į kitą gyvenamąją vietą, t. y. kur anksčiau gyveno su broliu. Vertinant D. P. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad jis mandagus, atviras, linkęs analizuoti savo problemas ir elgesį, geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, bendravimo įgūdžiai pakankami. Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
D. P. ir prokuroro apygardos teismui pateiktų skundų argumentų kontekste vertinant skundų nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, kurių dvi, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi – apysunkių ir dar dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad savo kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme nuteistasis linkęs pripažinti, tačiau save įvardija tik kaip vykdytoją darant nusikaltimus. Be to, jis yra nuteistas jau dvyliktą kartą, anksčiau, be kita ko, taip pat buvo teistas ir už nusikaltimus nuosavybei. Pirmą kartą teisiamas buvo septyniolikos metų amžiaus. Ankstesnių teistumų metu jam vieną kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. Taigi, šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suponuoja pagrindą spręsti, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti, kas neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.
Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis specialisto išvada, D. P. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis net dvylika kartų grubiai pažeidė režimo reikalavimus ir, nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys neabejotinai vertinamas itin neigiamai. Juolab, kad nebaustu jis laikomas tik metus laiko (nuo 2014 m. kovo 20 d.). Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. P. priklauso vidutinės rizikos grupei – 69 balai.
Skundus nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. P. ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundus atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.