Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui F. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui F. L. prašydama nustatyti nepilnamečių vaikų C. L. ir M. L. gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai 3593 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, kiekvienam vaikui sudarantį po 1796,50 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų C. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Abu vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovė su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi, todėl tarp šalių prasidėjus konfliktams, ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuo 2017 m. birželio mėn. gyvena Lietuvos Respublikoje ir vėliau čia deklaravusi vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais C. L. ir M. L. šiuo metu gyvena pas savo mamą N. P., jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo nepilnamečiams vaikams yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo bei buities sąlygas, o aplinka, kurioje šiuo metu gyvena mažamečiai vaikai atitinka jų poreikius, reikalavimus normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jų ugdymui bei poilsiui. Nurodo, kad sūnūs yra visiškai prisitaikę prie savo gyvenamosios aplinkos, lanko mokyklą, turi draugų, o ieškovė mokyklos administracijos yra charakterizuojama kaip rūpestinga, pareiginga, atsakinga ir darbšti mama. Sūnūs yra stipriai prisirišę prie mamos, jų santykiai yra artimi ir glaudūs, juos sieja stiprus bei artimas emocinis ryšys. Ieškovės nuomone, geriausiai nepilnamečių vaikų interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (motina). Atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 200 Eur per mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškinyje taip pat nurodo, jog nuo 2017 m. birželio mėn. iki dabar atsakovas išlaikymo pareigą vykdo netinkamai, kadangi per šį laikotarpį atsakovas siuntė pinigų vaikams tik 4 kartus, t. y.: 2017 m. lapkričio 2 d. atsakovas pervedė 283 Eur, 2017 m. gruodžio 11 d. – 283 Eur, 2017 m. gruodžio 19 d. – 188 Eur ir 2018 m. sausio 10 d. – 283 Eur sumą. Iš viso nuo 2017 m. birželio mėn. pradžios iki šio ieškinio pateikimo dienos (per 11 mėnesių laikotarpį), atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui yra skyręs 1037 Eur sumą. Nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui ir kitiems būtiniems dalykams, turi būti tenkinami kiekvieną dieną, o priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2017 m. birželio mėn. minimali mėnesinė alga buvo 350 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. minimali mėnesinė alga buvo 380 Eur, o nuo 2018 m. sausio mėn. minimali mėnesinė alga 400 Eur, atsakovas F. L. nepilnamečių vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (imtinai) turėjo sumokėti 4360 Eur, t. y., 2315 Eur sumą C. L. išlaikymui ir 2315 Eur M. L. išlaikymui. Ieškovės teigimu, iki šios dienos susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam nepilnamečiam vaikui sudaro: C. L. 1796,50 Eur (2315 Eur - 518,5 Eur) ir M. L. 1796,50 Eur (2315 Eur - 518,5 Eur), ir šis įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo (I tomas. e. b. l. 105-112).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė J. P. palaikė pareikštus ieškinio reikalavimus bei papildomai paaiškino, jog su atsakovu nuo 2005 m. apie dvylika metų gyveno kartu Italijoje. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio šalys gyveno Italijoje, tačiau jau gyveno skyrium. Šalių nepilnamečiai vaikai gyveno su ieškove. 2017 metais itin pablogėjus ieškovės tėčio sveikatai bei daugėjant konfliktų su atsakovu, 2017 m. birželio 7 d. vaikai baigė mokslo metus ir 2017 m. birželio 13 d. ieškovė su nepilnamečiais vaikais atvyko į Lietuvą. J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl ieškovės grįžimo į Lietuvą atsakovas neprieštaravo, jam nerūpėjo, kadangi tuo metu jau gyveno su kita moterimi. Šalys buvo sutarę, jog atsakovas kiekvieną mėnesį iki 2017 m. rugsėjo atsiųs ieškovei 400 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Ieškovė paaiškino, jog atvykus gyventi į Lietuvą, atsakovas šiek tiek palaikė ryšį su nepilnamečiais vaikais, kadangi abu vaikai turi telefonus, naudojasi internetu (facebook‘o programa, įvairiomis žinučių siuntimo programomis - what‘s up, Messenger programomis ir pan.), vaikai šiek tiek bendrauja su tėvu, ryšys nėra nutrūkęs. Atsakovas nereiškė pretenzijų, kad vaikus augins ieškovė. Ieškovės teigimu, ji, gyvendama su atsakovu Italijoje, dažnai kraustydavosi iš vieno nuomojamo būsto į kitą, per 12 metų pakeitė 6 būstus, vaikai pakeitė tris mokyklas, todėl jų gyvenimas nebuvo stabilus, o atvykus į Lietuvą tiek ieškovės, tiek ir nepilnamečių vaikų gyvenimas stabilizavosi, jie gyvena kartu su ieškovės mama, vaikai lanko šalia namų esančią mokyklą, būrelius. Ieškovė nurodė, jog ji su vaikais gyvena pakankamai kukliai, daugelio dalykų negali sau leisti, pvz., vaikai norėtų lankyti mokykloje esantį mokamą programavimo būrelį, tačiau nesant tam lėšų, ieškovė vaikus leidžia į nemokamus būrelius, kadangi vairuotojo pažymėjimui gauti reikalingi mokymai kainuoja apie 1000 Eur, siekdama išvengti papildomų išlaidų, ieškovė su nepilnamečiais vaikais važinėja autobusu, ieškovė taip pat neturi jokių galimybių pakeisti ar įsigyti nuosavą būstą ir pan.

Pasisakydama dėl vaikų poreikių, ieškovė nurodė, jog abiejų berniukų poreikiai yra panašūs, todėl jiems išlaikyti per mėnesį yra reikalingos iš esmės tokios pat lėšos – apie 400-500 Eur. Pasak ieškovės, per metus kiekvienam iš berniukų yra reikalinga įsigyti trejetą – ketvertą kelnių, marškinėlių džemperių, neretai vyresniajam sūnui drabužius tenka pirkti jau ne iš vaikų, o iš suaugusiųjų skyriaus, kur vienos kelnės kainuoja apie 30-40 Eur. Kiekvienais metais mokykloje yra renkama po 50 Eur į klasės fondą (M. L. klasėje buvo renkama jau du kartus po 50 Eur, iš viso 100 Eur), M. L. mokymosi pratybos mokykloje kainavo 60 Eur, o C. L. – 40 Eur. Mokslo metų pradžioje ieškovė pirko nemažai kanceliarinių prekių abiem vaikams. Tokiu atveju, pasak ieškovės, vaikų mokymosi reikmėms (įmokoms į klasės fondą, pratyboms, kanceliarinėms prekėms įsigyti ir pan.) per metus abiem vaikams vidutiniškai yra reikalingas apie 500-600 Eur. Ieškovė nurodė, jog sūnūs didelių sveikatos problemų neturi. Sūnus C. L. yra alergiškas kai kuriems maisto produktams (medui ir pan.), vaikai pagal savo amžių serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurių gydymui per mėnesį vidutiniškai yra reikia skirti iki 30 Eur abiem berniukams. Ieškovė paaiškino, jog vaikai mokykloje lanko nemokamus būrelius, kadangi lankyti papildomus mokamus užsiėmimus nėra galimybių: C. mokykloje lanko nemokamą programavimo pamoką (mokamas programavimo būrelis kainuoja 35 Eur per mėnesį), dailės užsiėmimus bei papildomas lietuvių kalbos pamokas, o M. mokykloje lanko keramikos būrelį, kur vienas savaitinis užsiėmimas kainuoja 2,5 Eur, per mėnesį vidutiniškai 10 Eur). Vaikai norėtų lankyti baseiną, tačiau šiuo metu tam nėra finansinių galimybių. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog mokykloje vaikai gauna nemokamus pietus, išlaidos abiejų vaikų maistui per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 200 Eur. Kadangi jaunesnysis sūnus lanko prailgintą grupę, po 1 Eur per dieną yra skiriama jo pavakariams mokykloje. Ieškovė paaiškino, jog ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bendros išlaidos už šio būsto komunalines paslaugas vidutiniškai siekia apie 150 Eur per mėnesį vasarą ir apie 300 Eur per mėnesį žiemą. Šias išlaidas ieškovė su motina dalijasi pusiau. J. P. nurodė, jog per mėnesį vidutiniškai vieną kartą kuris nors vienas iš vaikų dalyvauja draugų gimtadienio šventėje. Su tuo yra susijusios išlaidos dovanų pirkimui, kurios paskutinį kartą sudarė apie 16 Eur (įsigytas žaidimas). Ieškovė paaiškino, jog šalių nepilnamečiai vaikai savo gimtadienių šventes dažniausiais švenčia namuose, kadangi tokiu atveju yra patiriamos mažesnės išlaidos (tortas, pica, sušiai – iš viso apie 120 Eur). Pasak ieškovės, vaikai neabejotinai norėtų savo gimtadienius švęsti įvairiuose pramogų, žaidimų kambariuose, tačiau juose vien už kambario nuomą reikėtų sumokėti apie 150 Eur, dar papildomai apie 100 Eur kainuotų maistas, todėl tokio dydžio išlaidos (apie 250 Eur) vaiko gimtadienio šventei šiuo metu ieškovei yra pernelyg didelės. Ieškovė nurodė, jog vaikai mėgsta laisvalaikiu nueiti į kiną. Šiuo atveju, norėdama sutaupyti (visiems bilietai kainuotų apie 30 Eur), ieškovė berniukus vienus išleidžia į kino salę, o pati juos pasitinka filmui pasibaigus. Pasak ieškovės, išlaidos higienos priemonėms (dantų pasta, dezodorantas, muilas, šampūnas ir pan.) vienam vaikui per mėnesį sudaro apie 30 Eur. Atsižvelgiant į sunkią ieškovės turtinę padėtį bei tarpininkaujant mokyklos socialinei pedagogei, vaikų vasaros stovykla berniukams pirmąsias dvi savaites buvo nemokama, o už likusias dvi savaites ieškovė turėjo sumokėti 50 procentų kainos, kuri sudarė 200 Eur. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog nuo 2018 m. liepos 23 d. ji įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos gaunamas darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 550 Eur. Ieškovė dirba visą etatą slankančiu darbo grafiku. Pasak J. P., ji sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi, tačiau jos gaunamų lėšų nepakanka šalių nepilnamečiams vaikams C. L. ir M. L. išlaikyti, todėl finansiškai jai padeda motina. Ieškovė nurodė, jog nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovas visiškai niekaip neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, švenčių proga neatsiuntė vaikams jokių dovanėlių. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog jai tiksli dabartinė atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma, tačiau tuo metu, kai šalys gyveno kartu, atsakovas vertėsi prekyba, buvo išsinuomojęs patalpas, kuriose buvo įrengęs parduotuvę (prekiavo vaisiais, daržovėmis, gėrimais), atsakovo gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 4000 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovas F. L. buvo paveldėjęs nekilnojamąjį turtą (apie 200 kv. m. ploto butą), kuris buvo nuomojamas, turėjo automobilį. Ieškovės žiniomis atsakovas gyveno su moterimi, turinčia ketverių metų amžiaus vaiką, be to, atsakovas pats turi du sūnus, kurių vienas jau yra pilnametis, o kitas – 17 metų amžiaus. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir skirti jiems po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Pasak ieškovės, iš atsakovo taip pat priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovui F. L. procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. lapkričio 7 d., remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu EB Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse. Per teismo nustatytą 30 dienų terminą atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė (II tomas b. l. 63 – 82, 85 – 118).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog Tarnybos specialistams apsilankius ieškovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo nustatyta, kad trijų kambarių bute gyvena ieškovė, jos vaikai C. L., M. L. ir ieškovės motina N. P. Būstas suremontuotas, tvarkingas, namuose yra reikiami namų apyvokos daiktai, baldai, buities technika. Berniukams šiuose namuose skirtas atskiras kambarys, kuriame yra reikiami baldai, ugdymosi priemonės, žaislai, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. C. L. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, baigė 4 klasę. M. L. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, baigė 1 klasę. Pasak mamos, šiuo metu sūnūs lanko dieninę vasaros stovyklą, kuri kainuoja 260 Eur/mėn. Motinos teigimu, berniukai yra sveiki, jų sveikatos priežiūra vykdoma (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Berniukai pasakojo, jog anksčiau jie gyveno kartu su savo tėvais Italijoje (duomenys neskelbtini) mieste, ten jie augo, mokėsi, kalbėjo itališkai. C. teigimu, daugiau nei prieš metus laiko, kai susirgo senelis, jie (mama ir abu berniukai) atvyko gyventi j Lietuvą, nes jų mama ir močiutė slaugė senelį. Anot berniukų, iš pradžių jiems buvo nelengva lietuviškoje mokykloje, ne iš karto susirado draugų, bet dabar jau yra viskas gerai. Pasiteiravus berniukų apie jų tėvų santykius, jie atsakė, kad tėvai gyvendami kartu pykdavosi, daugiau pykdavo tėtis, nes nenorėjo, kad mama važiuotų į Lietuvą. C. sakė, kad po to, kai atvyko į Lietuvą, jis ir brolis su tėčiu bendraudavo telefonu, susitikę nebuvo. Berniukai sakė, kad tėtis apie 1 mėn. laiko jiems neskambina ir dėl to esą ramiau, nes, kai tėtė paskambindavo, pykdavo ir bardavo, kad jie negrįžta į Italiją. C. ir M. atskirai pasiteiravus, kur ir su kuo jie norėtų toliau gyventi, abu vaikai pasisakė, kad su mama ir čia – Lietuvoje, keisti nieko nenorėtų. Jie minėjo, kad su mama puikiai sutaria, ją labai myli, ji jais gerai rūpinasi bei teigė, kad jie savo tėtį taip pat myli. Su močiute santykiai taip pat esantys geri, tik močiutė kartais griežtesnė būna dėl buitinių dalykų. Kol kas C. į Italiją pasisvečiuoti vykti nenorėtų, o M. suabejojo sakydamas, jis gal ir norėtų. Apsilankymo metu N. P. namuose nebuvo. Tarnybos nuomone, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų jų interesus. Nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis pakankamas tenkinti tik minimalius vaikų poreikius, o nustačius, jog atsakovas neteikė išlaikymo ir anksčiau, turėtų būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. (I tomas, e. b. l. 150- 151).

Atsakovas F. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu EB Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (II tomas b. l. 63 – 82, 85 – 118).

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad nepilnamečių C. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. P. ir atsakovo F. L. nepilnamečiai sūnūs (I tomas, e. b. l. 33, 34). Šalys santuokos nebuvo sudarę, nuo 2017 m. birželio mėn. šalių santykiai nutrūko. Nepilnamečiai C. L. ir M. L. gyvena kartu su motina (ieškove) bei močiute (ieškovės motina) N. P. jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute (I tomas, e. b. l. 10, 25). Ieškovė 2018 m. birželio 15 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, kadangi ji su atsakovu kartu negyvena, o šalių nepilnamečiai sūnūs nuo 2017 m. birželio mėn. gyvena su ja Lietuvos Respublikoje. Be to, pasak ieškovės, atsakovas, būdamas Italijos Respublikos pilietis bei pats gyvendamas Italijos Respublikoje, nuo 2017 m. birželio mėn. yra nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų priežiūros bei auklėjimo. Ieškovės teigimu, sūnus jai padeda auginti ir jais rūpintis jos motina N. P.. Nurodė, jog nepilnamečiai vaikai yra visiškai prisitaikę prie savo gyvenamosios aplinkos, turi draugų, yra stipriai prisirišę prie motinos, turi tinkamas buities sąlygas augti, vystytis, ilsėtis ir lavintis.

Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, į organizuotus teismo posėdžius taip pat neatvyko, nors procesiniai dokumentai bei šaukimas į teismo posėdį įteikti tinkamai, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentu EB Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse.

Išvadą teikianti institucija taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, nurodydama, kad tai atitiktų nepilnamečių vaikų C. L. ir M. L. interesus. Šalims gyvenant skyrium, sūnūs liko gyventi kartu su ieškove, kuri užtikrina vaikų teisę į tinkamas, stabilias, saugias gyvenimo sąlygas, jais visapusiškai rūpinasi kiekvieną dieną, dalyvauja jų auklėjime, išlaiko.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena kartu su motina (Italijos Respublikoje, nuo 2017 m. birželio mėn. - Lietuvos Respublikoje), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais, kartu įvertinus aplinkybę, jog atsakovas nuo 2017 m. birželio mėn. berniukų gyvenime dalyvauja tik epizodiškai (bendrauja telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis), siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių sūnų interesus, nepilnamečių C. L. ir M. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove J. P. (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Institucijos teikiančios išvadą nuomone, toks ieškovės prašymas yra pagrįstas ir 200,00 Eur suma kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra atitinkanti jų poreikius (I tomas, e. b. l. 150 - 151).

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui C. L. yra 11 metų, o M. L. – beveik 9 metai. Ieškovė, teikdama ieškinį, prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno jų sulauks pilnametystės, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius visaverčiui maistui, drabužiams, gydymo išlaidoms, laisvalaikiui bei užklasinei veiklai.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga apie 400-500 Eur, kuriuos sudaro: išlaidos drabužiams ir avalynei – 200 Eur/mėn., išlaidos ugdymo reikmėms 25 Eur/mėn. (600 Eur per metus dviem vaikams); išlaidos, susijusios su medicinine priežiūra 15 Eur/mėn. (30 Eur per mėnesį dviem vaikams); išlaidoms maistui 100 Eur/mėn (200 Eur/mėn. dviem vaikams); išlaidos šventėms (laisvalaikiui, draugų gimtadieniams ir pan.) 16-25 Eur/mėn., vaiko gimtadienio šventei 10 Eur/mėn. (120 Eur per metus); vasaros stovykloms 17 Eur/mėn. (200 Eur metams); išlaidų būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti dalis 38 Eur (vidutiniškai 225 Eur per mėn. / 2 (1/2 ieškovės dalis) / 3 (asmenų skaičius); higienos priemonėms 30 Eur/ mėn.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 450 Eur išlaikymas per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams patenkinti nelaikytinos neracionaliomis ar neproprocingomis. Priešingai, iš ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdyje spręstina, kad ieškovė yra itin organizuota sprendžiant klausimus, susijusius su nepilnamečių vaiko poreikiais, geba juos išdėstyti prioritetiškai, atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ir ekonomiškiausiu būdu pagal savo finansines galimybes šiuos poreikius patenkina.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad kiekvieno iš šalių nepilnamečių vaikų poreikiams ieškovės prašoma priteisti 200,00 Eur suma laikytina protinga ir pagrįsta.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai priskaičiuotas darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) per mėnesį vidutiniškai sudaro 686 Eur (II tomas, e. b. l. 156 – 158, 166, 167, 168), Tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė gaunanti vaikams mokamą valstybės išmoką (I tomas, e. b. l. 30). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos (I tomas, e. b. l. 11, 46). VĮ Regitra duomenimis, ieškovė transporto priemonių neturi. (I tomas, e. b. l. 42).

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį. Pasak ieškovės, atsakovas, būdamas Italijos Respublikos pilietis bei pats gyvendamas Italijos Respublikoje, nuo 2017 m. birželio mėn. yra nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų priežiūros bei auklėjimo, o išlaikymą teikia tik epizodiškai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaikų teisės į tinkamą jų būtinųjų poreikių patenkinimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaikų interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir būtų nepalankūs kitiems asmenims.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti pusę vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalingos išlaikymo sumos, t. y., po 200,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto gaunamo minimalaus darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013), nesant byloje duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums C. L. ir M. L., sudarantis po 200,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y., nuo 2018 m. gegužės 31 d., iki vaikų C. L. ir M. L. pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė J. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko(-ų) poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui(-ams) dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2018 m. balandžio 25 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio iki kreipimosi į teismą dienos (ieškinys teisme gautas 12018 m. gegužės 31 d.), atsakovas abiejų vaikų išlaikymui yra skyręs tik 1037 Eur sumą. Pasak ieškovės, nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui ir kitiems būtiniems dalykams turi būti tenkinami kiekvieną dieną, o priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2017 m. birželio mėnesį minimali mėnesinė alga buvo 350 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio minimali mėnesinė alga buvo 380 Eur, o nuo 2018 m. sausio mėnesio minimali mėnesinė alga yra 400 Eur, pasak ieškovės, nepilnamečių vaikų išlaikymui už laikotarpį nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio prašo priteisti kiekvienam iš vaikų išlaikymo įsiskolinimą, sudarantį po 1796,50 Eur (2315 Eur (atsakovo mokėtinas išlaikymas) – 518,50 Eur (atsakovo suteiktas išlaikymas) = 1796,50 Eur).

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog minimu laikotarpiu atsakovas yra padaręs keturis mokėjimo pavedimus vaikų išlaikymui, kurių metu ieškovei buvo pervesta iš viso 1037 Eur. Daugiau jokia kita forma atsakovas išlaikymo vaikams neteikė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2017 m. birželio mėn. iki kreipimosi į teismą dienos) jis sūnums teikė didesnį materialinį išlaikymą, nei nurodė ieškovė (atsakovas nepateikė byloje atsiliepimo, neteikė į bylą jokių papildomų įrodymų, nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir nepateikė paaiškinimų), kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaikų išlaikymo pareigą jis vykdė didesne dalimi, nei nurodo ieškovė, ar visa apimtimi. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovas su sūnumis beveik nebendrauja. Tiek teismui pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, jog gyvenimo skyrium metu atsakovas yra pervedęs vaikų išlaikymui 1037 Eur sumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, ar sudarančių prielaidas spręsti dėl galimai nesąžiningai pareikšto tokio reikalavimo. Dėl to sutiktina su ieškove, kad ieškovės nurodomu išlaikymo laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, atsakovas prie abiejų vaikų išlaikymo prisidėjo 1037 Eur suma. Nagrinėjamu atveju, nustatęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovės nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti buvo reikalingos ženkliai mažesnės sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina pilnai ir priteisia iš atsakovo F. L. išlaikymo įsiskolinimą C. L., sudarantį 1796,50 Eur, ir išlaikymo įsiskolinimą M. L., sudarantį 1796,50 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalis. Nagrinėjamu atveju ieškovės byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 150,00 Eur (po 75,00 Eur už neturtinį reikalavimą dėl kiekvieno vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pateikiamą elektroninių ryšių priemonėmis – CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovė nuo reikalavimo sumokėti žyminį mokestį už reikalavimus dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atleista – CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 5 dalis). Ieškinio patenkinimo atveju ieškovės sumokėtas 150,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo ieškovės naudai.

Ieškovė byloje sumokėjo iš viso 225,00 Eur dydžio žyminį mokestį (tomas 1, e. b. l. 40). Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Ieškovė byloje sumokėjo 75,00 Eur didesnį žyminį mokestį, nei numato įstatymai, todėl ieškovei grąžintina 75,00 Eur žyminio mokesčio permoka.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti pilnai, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteista 251,79 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro144 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (2 vaikai x 200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) ir 107,79 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 vaikai x 1796,50 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 39,46 Eur, todėl šios išlaidos, taip pat turėtų būti priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių vaikų C. L. ir M. L. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove (motina) J. P. bei priteisė iš atsakovo F. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui C. L. ir nepilnamečiui sūnui M. L. kiekvienam po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (I tomas, e. b. l. 155-157). Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog teismui priėmus sprendimą išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, tačiau teismo sprendimas gali būti skundžiamas, šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečių C. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui C. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui C. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., sudarantį 1796,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 50 ct).

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., sudarantį 1796,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 50 ct).

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams C. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paduodant ieškinį AB Swedbank banke 2018 m. gegužės 25 d. sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėtoja J. P., mokėtojo asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėto žyminio mokesčio).

Priteisti iš atsakovo F. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 251,79 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 79 euro centus) žyminio mokesčio ir 39,46 Eur (trisdešimt devynis eurus 46 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 291,25 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 25 euro centus). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.