Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos A.M.L. atstovams - pagal įgaliojimą A.Š. ir advokatui Pranui Rimgaudui Mickui, atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Pranui Demeniui, trečiojo suinteresuoto asmens Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos atstovams – klebonui V.G. ir advokatui Feliksui Užpelkiui, trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, 2012 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A.M.L. ir V.K. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą (4.7.1 l.)KS-243 ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą NR. (4.7.1 l.)KS-273 bei Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 286;

- įpareigoti atsakovą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Palangos mieste esančią koplyčią, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei A.M.L. ir V.K. nuosavybės teises į minėtą koplyčią, nurodant, kad A.M.L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V.K., a.k. (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise valdo Palangos mieste esančią koplyčią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 38/100 dalys nuosavybės teise priklauso V.K., 62/100 dalys nuosavybės teise priklauso A.M.L.

Šventojoje iki 1940-06-15 galiojo Svod miestnych uzakonenij gubernij ostzejskich (pribaltijskich), kurio 771 straipsnyje įtvirtintas principas, kad ant žemės pastatyti statiniai laikomi tos žemės dalimi.

Po motinos M.G.K. mirties, visą turtą paveldėjo pareiškėjai, tai yra A.M.L. ir V.K., kurie pagrindinį daiktą valdo sekančiai: 38/100 dalys priklauso V.K., o 62/100 dalys priklauso A.M.L.

2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. prašymais kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydami įregistruoti Palangos mieste esančią koplyčią, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų nuosavybės teises į tą koplyčią, tačiau atsakovas atsisakė tenkinti prašymus, motyvuodamas kad nepateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai. Su šiuo atsakovo sprendimu nesutinka, nes mano, kad pateikė visus reikiamus dokumentus. Teigia, jog jeigu atsakovui trūko dokumentų, jis galėjo informuoti kokius papildomus dokumentus reikia pateikti, kad gyvenamojo namo priklausinį (koplyčią) būtų galima įregistruoti. Nurodo, kad pareiškėjai visada nuosavybės teise valdė ir valdo koplyčią, ją prižiūri ir remontuoja. Dėl to, kad nėra įregistruotos nuosavybės teisės į koplyčią, Nacionalinė žemės tarnyba negali suformuoti prie koplyčios esančio žemės sklypo bei negrąžina žemę natūra.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, todėl koplyčios duomenų nepagrįstai neįrašius į kadastrą, nepagrįstai buvo atsisakyta registruoti ir teises į ją.

Pareiškėjai nurodo, jog atsakovas, priimdamas sprendimus, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką. Jie atsakovo sprendimus apskundė VĮ Registrų centro centriniam registratoriui, tačiau centrinis registratorius 2011-09-21 sprendimu Nr. 286 paliko galioti abu skundžiamus atsakovo sprendimus (b.l.3-7, 72).

Pareiškėjų atstovai A.Š. ir advokatas Pranas Rimgaudas Mickus palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.

Pareiškėjos atstovė A.Š. papildomai nurodė, jog minėta koplyčia nėra įrašyta į sąrašą pastatų, priklausančių bažnyčios nuosavybėn ir kurie nėra registruoti nekilnojamojo turto registre, ji pateikė minėtą sąrašas – b.l. 129-141. Ji taip pat nurodė, kad jos motina ir ji visą laiką prižiūrėjo ir rūpinosi minėta koplyčia, leisdavo kunigams joje laikyti šv. mišias.

Atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas (toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjų skundą (b.l. 43-45) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimais bei prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą argumentuoja tuo, kad pareiškėjai 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises - 38/100 dalis V.K. ir 62/100 dalis A.M.L. į koplyčią, esančią Palangos mieste (šiuo metu suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir pateiktus dokumentus, 2011 m. liepos 11 sprendimu Nr. (4.7.11)KS-243 atsisakė tenkinti prašymą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktu, nes nebuvo pateikta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro byla.

Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 2 d. pakartotinai kreipėsi su prašymu ir papildomai pateikė, be aukščiau nurodytų dokumentų, ir nekilnojamojo turto (koplyčios) kadastro duomenų bylą, tačiau Kadastro tvarkytojas taip pat atsisakė tenkinti prašymą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, nes jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Pareiškėjai minėtus sprendimus apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2011 rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 286 paliko galioti atsakovo priimtus sprendimus. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise daiktą valdantis asmuo. Teigia, jog pareiškėjai nurodė, kad prašomas įregistruoti koplyčios pastatas priklausė jų motinai ir jie yra jos turto paveldėtojai, tačiau po M.K. mirties, 1981-11-06 išduotame paveldėjimo teisės liudijime yra pasisakyta apie gyvenamąjį namą ir daržinę, o duomenų apie koplyčios pastatą paveldėjime nėra.

Taip pat nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnį, kartu su prašymu turi būti pateiktas atitinkamas dokumentas dėl kadastro duomenų įrašymo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Teigia, jog šiuo atveju nei vienas iš įstatymo numatytų ir registracijai būtinų dokumentų pateiktas nebuvo. Dėl 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (4.7.11)KS-273 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, jog registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu jau yra priimtas registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti registruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu.

Nurodo, jog kreipėsi ir Šventosios Švc. Mergelės Marijos Jūros žvaigždės parapijos atstovas su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į tos pačios koplyčios pastatą.

Atsakovo atstovas Pranas Demenius palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir pareiškėjų skundą prašo atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros žvaigždės parapija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b.l. 63-64) nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad V.G. 1928 m. iš Būtingės dvaro įgijo 8,0059 ha žemės be pastatų. Gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą tikėtina pasistatė pats, o koplyčią, jam leidus, pastatė jo brolis Telšių Katedros kanauninkas dr.J.G. Jo pastangų dėka 1930 m. įkurta Šventosios Romos Katalikų religinė bendruomenė, kuri savo lėšomis ir pastangomis prisidėjo prie koplyčios pastatymo. 1935 m. V.G. perleido žemę savo seseriai M.G., tačiau notarinėje sutartyje nieko nenurodyta apie pastatus.

1940 m. atėjus sovietų valdžiai ar vėlesniais metais koplyčia buvo nacionalizuota ar municipalizuota, arba kitaip nusavinta. 1978 m. sutartimi Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas (toliau -„Vykdomasis komitetas“), perdavė bendruomenei nemokamai naudotis medinį kulto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

M.K. vardu pastatų teisinė registracija pirmą kartą atlikta 1974 m., tačiau koplyčios toje registracijoje nėra. Pareiškėjai po motinos mirties minėtos koplyčios nepaveldėjo, nes palikėja nuosavybės teise jos nevaldė.

Teigia, kad pagal Kanonų teisę, koplyčia, kaip religinės paskirties pastatas, negali būti privati fizinio asmens nuosavybė. Be to, koplyčia yra savarankiškas statinys, o ne gyvenamojo namo priklausinys. Nurodo, kad koplyčia visada rūpinosi Šventosios religinė bendruomenė ir Telšių Vyskupijos Kurija, o ne pareiškėjai. Koplyčioje yra kultūros paveldo saugotinų objektų, kuriuos religinė bendruomenė yra įsipareigojusi saugoti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonas V.G. ir advokatas Feliksas Užpelkis palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašo pareiškėjų skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškėjų skundą (b.l. 70) nurodė, kad teismas turėtų vertinti, ar ginčo teisiniams santykiams netaikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo patvirtinimo“ nuostatos.

Trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės atstovas Vytautas Korsakas mano, kad koplyčia gali būti gyvenamojo namo priklausinys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą (b.l. 95-96) nurodė, kad koplyčia, adresu Paupio g. 30, Palangoje, nėra kultūros paveldo objektas bei nepatenka į kultūros paveldo objekto ar vietovės teritoriją ar apsaugos zoną. Kultūros vertybių registre nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti kitaip, todėl mano, kad šios bylos išsprendimas jokios įtakos jų teisėms ir pareigoms neturės. Informavo, jog atstovas teisme nedalyvaus.

Teismas konstatuoja: skundas atmestinas.

Dėl faktinių aplinkybių.

Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog V.G. iš Būtingės dvaro įsigijo 8,0059 ha žemės, vėliau ant jos buvo pastatyti trys pastatai – gyvenamasis namas, daržinė ir koplytėlė (b.l. 12, 110).

Iš Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1935 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo matyti, kad 1935 m. rugsėjo 29 d. V.G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavė M.G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), vieną žemės sklypą 8,0059 ha, esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą kainą tris tūkstančius litų (b.l.14-16). Sudarant šį sandorį jokie pastatai nenurodyti.

Iš Valstybės draudimo įstaigos Poliso matyti, jog 1937 m. M.G.K. apdraudė nuo ugnies gyvenamąjį namą, daržinę ir koplyčią, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19).

Telšių Vyskupijos Kurijos 1995 m. kovo 20 d. pažymoje nurodyta, jog Telšių Katedros kanauninkas dr.J.G. Dievo garbei paskyrė žemės sklypą 4,28 ha ir ant jo pastatydino medinę Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės vardo bažnyčią, kuri dar ir šiandien veikia. Dokumentai paskutinio karo metu dingę (b.l. 47, 109). Analogiška informacija ir tai, kad pastatyta bažnyčia perduota įkurtai Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijai, kuri veikia ir dabar, nurodyta ir Telšių Vyskupijos Kurijos 2012 m. vasario 8 d. pažymoje (b.l. 108).

1983-12-27 Palangos miesto valstybinio draudimo inspekcija siuntė pranešimą Rymo katalikų bažnyčios religinės bendruomenės Šventosios komitetui dėl draudimo už bažnyčią įmokų sumokėjimo 1984 m. (b.l. 147).

Iš Religijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos Įgaliotinio 1978-05-30 pažymėjimo matyti, kad 1948 m. rugpjūčio 25 d. įregistruotas Šventosios katalikų bažnyčios religinės bendruomenės vykdomasis organas, nurodyta jo sudėtis (b.l. 145).

1978 m. gruodžio 23 d. sutartimi, sudaryta tarp Šventosios R. katalikų religinės bendruomenės, įregistruotos 1948 m. rugpjūčio 25 d. (toliau vadinama „Asmenys“), ir Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto (toliau - „Vykdomasis komitetas“), „Vykdomasis komitetas“ perduoda, o „Asmenys“ perima nemokamam naudojimui medinį kulto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 116). Iš 1979 m. sausio 3 d. Palangos miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto rašto matyti, kad tai atnaujinta sutartis (b.l. 115).

1990 m. rugpjūčio 14 d. raštu patvirtinama, kad Telšių Vyskupijos Kurija skyrė 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų Šventosios koplyčios remontui ir naujosios bažnyčios statybai (b.l. 113).

M.K. vardu pastatų teisinė registracija pirmą kartą atlikta 1974 m., tačiau koplyčios toje registracijoje nėra (b.l. 119), 1974-08-02 Apklausos lape nurodyti gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (b.l. 118). Iš 1981 m. lapkričio 6 d. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo matyti, kad po K.M. mirties jos turtą – gyvenamąjį namą su mansarda, veranda ir priestatu, rąstų daržinę, plytų tvartą ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) paveldėjo V.K. ir L.A.M. (b.l.120).

Dėl reikalavimų panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 11 d. sprendimą (4.7.1 l.)KS-243 ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą NR. (4.7.1 l.)KS-273

Byloje esančiuose dokumentuose koplyčios adresas nurodytas skirtinas: (duomenys neskelbtini), tačiau proceso šalys pripažįsta, jog dokumentai yra apie tą pačią koplyčią.

Pareiškėjai A.M.L. ir V.K. 2011-06-28 ir 2011-08-02 kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises - 62/100 dalis A.M.L. ir 38/100 dalis V.K. - į koplyčią, esančią Palangos mieste (šiuo metu suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini).

2011-06-28 pareiškėjai pateikė Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1935 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą Nr.183 (nuorašą), Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštą 2006-05-03 Nr.(3.1)R4-367 (nuorašą), 1931-10-23 liudijimą Nr.4184 (nuorašą).

Kadastro duomenų tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, priėmė 2011-07-11 sprendimą Nr.(4.7.1 l.)KS-243 (b.l. 9), kuriuo netenkino pareiškėjų A.M.L. ir V.K. prašymo, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktu, nes kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, kadastro tvarkytojui nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų dokumentų ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Atsakovas tame spendime pažymėjo, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro 13 straipsnio 1 dalis) .

2011-08-02 pareiškėjai A.M.L. ir V.K. be ankščiau nurodytų dokumentų papildomai pateikė ir nekilnojamojo daikto (koplyčios) kadastro duomenų bylą.

Kadastro tvarkytojas 2011-08-16 sprendimu Nr.(4.7.1 l.)KS-273) (b.l. 10) pareiškėjų prašymo netenkino, nurodydamas jog jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas). Taip pat nurodė, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas.

Pareiškėjai A.M.L. ir V.K. atsakovo 2011-07-11 sprendimą Nr.(4.7.1 l.)KS-243 ir 2011-08-16 sprendimą Nr.(4.7.1 l.)KS-273) įstatymų nustatyta tvarka apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimti sprendimai 2011-07-11 Nr.(4.7.11.)KS-243 ir 2011-08-16 Nr.(4.7.1 l.)KS-273) yra teisėti ir pagrįsti, todėl paliekami galioti, o pareiškėjų skundas netenkinamas (b.l. 11).

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise nekilnojamąjį daiktą valdantis asmuo, išskyrus šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pareiškėjai nurodė, jog prašomas įregistruoti koplyčios pastatas priklausė jų motinai ir jie yra jos turto paveldėtojai. Po pareiškėjų motinos M.K. mirties 1981 m. lapkričio 6 d. išduotame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime (b.l. 120) yra nurodytas paveldimas turtas - gyvenamasis namas, plytų tvartas ir daržinė su kiemo įrenginiais, tačiau duomenų apie koplyčios pastatą minėtame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nėra. Kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjų nuosavybės teises į prašomą įregistruoti statinį, pareiškėjai Registrų centro Klaipėdos filialui nepateikė.

Pareiškėjai ir teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jų motina buvo ir jie yra nekilnojamojo daikto - koplyčios (statinio) savininkai, kad ši koplyčia naudojama jų privatiems interesams ir poreikiams. Priešingai, byloje esantys rašytiniai duomenys (b.l. 47, 48, 54, 108, 109, 113, 115, 116, 145-147) patvirtina, jog koplyčia, esančia Palangos mieste (šiuo metu suteiktas adresas - (duomenys neskelbtini) naudojasi katalikų bažnyčios religinė bendruomenė, 1978-12-23 Palangos „Vykdomasis komitetas“ perdavė minėtai bendruomenei nemokamam naudojimui medinį kulto pastatą (b.l. 116), šios koplyčios (bažnyčios) komiteto pirmininkas įpareigotas saugoti dailės paminklą - paveikslą „Šv.Kazimieras“ (T) ir varpą (TP) (b. l. 122), 1990 m. Telšių Vyskupijos Kurija skyrė pinigus šios koplyčios remontui (b.l.113).

Iš Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, jog statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinimas – koplyčia, paskirtis - religinė, matavimų data 2011-04-08, statybos pradžia ir pabaiga - 1931 m.; iš statinio nuotraukų matyti, jog ši koplyčia panaši į kitas Lietuvoje esančias koplyčias (b.l.101-103).

Pareiškėjai skunde nurodo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nėra atvejo, kad koplyčia būtų pripažinta gyvenamojo namo ar namų valdos priklausiniu, nes to nenumato galiojantys įstatymai.

Tarptautinių žodžių žodyne (Valerija Vaitkevičiūtė, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2001) nurodyta žodžio „koplyčia“ reikšmė: 1. nedidelis katalikų ir anglikonų kulto pastatas, savarankiškas arba sujungtas su kitu didesniu architektūriniu ansambliu, bažnyčia ar vienuolynu; 2. atskira nedidelė patalpa su altoriumi kulto pareigoms atlikti; dažniausi koplyčios tipai: bažnyčios, vienuolyno, kapinių, Kalvarijų, pilies, rūmų, ligoninės, mokyklos; statomos nuo ankstyvosios krikščionybės (b.l. 112).

Nepagrįstas pareiškėjos atstovės teigimas, jog tai, kad ginčo koplyčia nėra nurodyta jos pateiktame Lietuvos vyskupų konferencijos 2011-10-21 „Bažnyčių, koplyčių ir varpinių, kuriomis Katalikų Bažnyčia naudojosi ir tebesinaudoja ir kurie nėra registruoti nekilnojamojo turto registre kaip Katalikų Bažnyčios nuosavybė, sąrašas“, nėra pagrindas laikyti, kad ginčo koplyčia nesinaudoja Katalikų Bažnyčia; kad tai patvirtina, jog minėtą koplyčią paveldėjo pareiškėjai. Pagal INFOLEX informaciją LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ruošia 2011-11-23 projektą „Dėl LR religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo sureguliavimo įstatymo projektas“ (Nr. XIP-2349). Tai, kad Lietuvos vyskupų konferencijos pateiktame sąraše (b.l. 129 – 141) yra nurodyti 140 statinių, patvirtina aplinkybę, jog dar yra daug į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą neįregistruotų statinių. Atskirai sąraše yra nurodyti ir kitoms įvairioms religinėms bendruomenėms priklausantis nekilnojamasis turtas; sąrašas nėra baigtinis ir jis gali būti papildytas iki nurodyto termino. Trečiojo suinteresuoto asmens Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros žvaigždės parapijos klebonas teisme paaiškino, jog minėtame sąraše dar nėra nurodyta ginčo koplyčia, nes jis tikėjosi iki nustatyto termino Nekilnojamojo turto registre įregistruoti koplyčią, tuo klausimu kreipėsi į atsakovą, yra laiko pateikti duomenis ir dėl koplyčios įrašymo į minėtą sąrašą (jei atsakovas neįregistruos).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūros žvaigždės parapijos atstovas kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į minėtos koplyčios pastatą (b.l. 45). Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012-01-13 sprendimu Nr. 3346879 nurodė, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl Registro tvarkytojų priimto sprendimo, kuriuo atsisakė įregistruoti nuosavybės teises į koplyčią A.M. L.ir V.K. vardu ir, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, administracinę procedūrą sustabdė kol teismas išnagrinės skundą (b.l.55-56).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis numato, kad su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo turi būti pateiktas atitinkamas dokumentas dėl kadastro duomenų įrašymo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Pareiškėjai nepateikė nė vieno iš įstatymo numatytų ir registracijai būtinų dokumentų, todėl konstatuojama, kad 2011 m. liepos 11 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priimtas sprendimas Nr.(4.7.11.)KS-243 yra teisėtas ir pagrįstas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktas numato, kad registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, jeigu jau yra priimtas registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą tų pačių dokumentų pagrindu. Vertinant pareiškėjų 2011-06-28 ir 2011-08-02 prašymus matyti, jog su vėlesniuoju prašymu pateikta prašomo įregistruoti statinio kadastrinių matavimų byla, kuri su 2011-06-28 prašymu pateikta nebuvo. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla yra duomenų, apibūdinančių bei identifikuojančių nekilnojamąjį daiktą ir jo parametrus, rinkinys. Pati kadastrinių matavimų byla nėra juridinis dokumentas, kurio pagrindu gali būti įrašomi daikto duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ar registruojamos teisės Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi ir daiktinės teisės registruojamos tik esant atitinkamiems dokumentams - įstatyme numatytiems juridiniams pagrindams. Pažymėtina, jog šiuo atveju tiek su 2011-06-28 , tiek su 2011-08-02 prašymu buvo pateikti tie patys dokumentai dėl koplyčios pastato kadastro duomenų įrašymo ir nuosavybės teisių į ją įregistravimo: 1931-10-23 valsčiaus viršaičio liudijimas; Kauno notarinio archyvo Kretingos apskrities 1935 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštis išrašas, 2006-05-03 Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštas, todėl konstatuojama, jog atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (4.7.11)KS-273 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl reikalavimo panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus (toliau – ir Centrinis registratorius) 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 286.

Pareiškėjai A.M.L. ir V.K. pasinaudojo įstatymų suteikta jiems teise ir apskundė valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimus 2011-08-16 Nr.(4.7.1 l.)KS-273, 2011-07-11 Nr.(4.7.11.)KS-243 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo pareiškėjų skundą bei pateiktus dokumentus ir priėmė 2011-09-21 sprendimą Nr.286, kuriuo paliko galioti minėtus Teritorinio registratoriaus sprendimus kaip teisėtus bei pagrįstus.

Kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo (sprendimų) pareiškėjo (pareiškėjų) skundo netenkina, pareiškėjams teisines pasekmes sukelia Teritorinio registratoriaus (šiuo atveju - VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo) sprendimai. Centrinis registratorius šioje byloje yra tik trečiuoju asmeniu. Taigi, šis reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti koplyčią, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų nuosavybės teises į ją - 38/100 dalis V.K. ir 62/100 dalis A.M.L.

Teismas dėl aukščiau nurodytų ir aptartų faktinių bei teisinių aplinkybių konstatavo, jog atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 11 d. sprendimas Nr.(4.7.11.)KS-243 ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. (4.7.11)KS-273 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo juos panaikinti, pareiškėjų skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Esant teisėtiems ir pagrįstiems minėtiems atsakovo sprendimams, kuriais netenkinti pareiškėjų prašymai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą atlikti pareiškėjų nurodytus veiksmus - Nekilnojamojo turto registre įregistruoti koplyčią, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjų nuosavybės teises į ją - 38/100 dalis V.K. ir 62/100 dalis A.M.L., todėl pareiškėjų skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų A.M.L. ir V.K. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.