Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. M. dėl šių kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad kai su uošviene nusprendė įsigyti namą, kurį pirko iš S. U., uošvienė turėjo atitinkamą pinigų sumą. Jis pats pasiėmė paskolą. Jis pats buvo pasiėmęs 160 000 Lt paskolą, uošvienė buvo pasiėmusi 180 000 Lt paskolą, dar jos santaupos buvo. Atsiskaitant tie grynieji pinigai buvo atiduoti S. U.. Jam buvo sumokėta 390 000 Lt. Buvo uošvienės būstas, žmonos, žemė įkeista. Neigia, kad jų, kaip pirkėjų, iniciatyva buvo rodyti mažesnę kainą. Nurodo, kad būtent S. U. prašė rodyti dar mažesnę sumą nei 180 000 Lt, bet jie nesutiko, nes „(duomenys neskelbtini)“ būtų išdavusi visą 390 000 Lt paskolą. Kita suma S. U. pas notarę buvo atiduota grynaisiais. Kai jis gavo pinigus, ėjo pas notarę, formino, o po 3 dienų pristatė pažymą, kad su juo visiškai atsiskaityta. Toliau vyko namo įrengimas, nes namas nebuvo iki galo įrengtas, reikėjo baigti kai kuriuos apdailos darbus. Kai kuriems darbams pats meistrus užsakinėjo, nes uošvienė prašė pavadovauti visoms statyboms, visiems remonto darbams. Praktiškai visuose darbų užsakymuose dalyvavo jis pats, uošvienė, kai kuriuose dalyvavo žmona. Buvo V. R. paprašęs apmokėti kai kurias sąskaitas, kur iš anksto buvo aptarę sumas, kas ir buvo padaryta. Buvo su V. R. sutarta, kad jie išrašys įmonės sąskaitas, o po to su juo bus atsiskaityta. Tai ir buvo padaryta. Iki šios dienos už tuos darbus, kuriuos darė įmonė, yra atsiskaityta.

Įmonę „(duomenys neskelbtini)“ rado per kaimyną, nes jam kažkas įrenginėjo vėdinimo sistemą. Susitikęs su (duomenys neskelbtini) aptarė, kad vėdinimo sistema bus įrengiama už 9000 Lt. Buvo sudaryta sąmata, sutartis. Kadangi pinigų neturėjo, tai paprašė V. R., gal jis galėtų atsiskaityti už tuos darbus. Buvo išrašyta sąskaita. Kažkurią dieną paskambino (duomenys neskelbtini), jis labai skubėjo ir paprašė sąskaitą perduoti V. R.. Sutiko tai padaryti, nes dažnai su V. R. susitikdavo. Paskutiniu momentu (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jam skubiai reikia parašo, tai nieko blogo negalvodamas pasirašė viename lape, o kitą, nepasirašytą sąskaitą, atidavė V. R. gal tą pačią dieną, o gal po kelių dienų. Tikėjosi po skyrybų greitai gauti pinigus, nes taip geranoriškai su žmona buvo sutarta, bet atsiskaitymas užtruko. Kalbėjo su V. R. dėl sumų, kurios buvo išrašytos. Kodėl V. R. įformino įmonei, nežino, galima gal buvo forminti skolinimo lapeliu. Esmė ta, kad liko skolingas įmonei arba V. R.. Tai buvo sutarta žodžiu. Gal tai ir buvo klaida. Nors ir vėliau nei planavo, tačiau iš žmonos gavo pinigus. Pinigai buvo gauti 2009 m. pradžioje. Žmona sumokėjo 240 000 Lt. UAB „V.“ buvo išrašytos sąskaitos L. R. vardu. Praeitais metais 63 000 Lt pagal pateiktas sąskaitas buvo apmokėta. Dalį apmokėjo jis pats, dalį L. R.. Sąskaitose buvo viskas detalizuota, už kokius darbus apmokama, įskaitant ir vėdinimo sistemą.

Įrenginėjant namą buvo dar atliekami tinkavimo, dažymo darbai, įgyta įranga. Buvo grindų tvarkymo darbai už 25 000 Lt, durų gamyba. Dėl tų darbų patys tarėsi, sumos buvo sulygtos ir aiškios, todėl kai išrašė sąskaitą, dėl to nebuvo jokių abejonių, kad jos yra teisingos. Kai kuriems darbininkams už darbą mokėjo, kai kuriems individualiai grynaisiais už atliktus darbus sumokėta. Stambiems dalykams pinigų nebuvo, buvo sutarta sumokėti vėliau. Smulkiems darbams dar pinigų buvo. Jei nebūtų apribojimo dėl bendravimo su V. R., tai viskas būtų sumokėta anksčiau. Įsiskolinimas buvo žodiniu susitarimu, nes buvo konkretūs darbai, medžiagos, sumos buvo suderintos ir aiškios. Po susitarimo, jei tai buvo įmonės darbuotojai, tai prašė, kad atsiskaitytų įmonė, po to atsiskaitydavo su UAB „V.“.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 14, b. l. 9–11) V. M. teigė, jog jam parodytose UAB „V.“ mokykloje atliktų darbų aktuose darbo kiekiai galbūt nurodyti teisingai, tačiau mano, jog yra padidintos kainos. Be to, šioje apklausoje jis paaiškino, kad už namo (duomenys neskelbtini) , įrenginėjimą atsiskaitymo formos su V. R. tiesiogiai neaptarė. Tarėsi tik dėl to, kad dalis namo statybos kaštų bus padengta (duomenys neskelbtini) ir jos bendrabutyje atliktų darbų kainomis. Kokia suma jau yra padengta minėtais UAB „V.“ atliktų darbų aktais, negalėjo nurodyti. Mano, kad atliktų darbų vertė (duomenys neskelbtini) yra tarp 25 000 ir 30 000 Lt. Atsakydamas į klausimą, kaip būtų padengiami kiti (duomenys neskelbtini) namo statybų nepadengti kaštai, atsakė, kad mano, jog ateityje iš UAB „V.“ atliktų statybos darbų, kuriuos ji gal atliks (duomenys neskelbtini), o likusi dalis iš jo asmeninių lėšų – grynaisiais pinigais.

Pagarsinus šiuos parodymus V. M. pareiškė jog jie nėra teisingi, kadangi apklausos metu gal buvo įtampa, skyrybos, gal ne taip ką pasakė. Galvojo, kad ateityje „V.“ atliks darbus ir tai buvo susiję su skolinamais pinigais. Juk ateityje su jais bus dar atsiskaitoma. Negalėjo garantuoti, kad tie darbai bus atliekami, nes nežinojo kainos. Išankstinio susitarimo, kad už darbus ir statybines medžiagas prie (duomenys neskelbtini) kad bus apmokėta fiziniams, juridiniams asmenims iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, nebuvo. Buvo susitarę žodžiu. Jei raštu būtų įforminę, būtų viskas paprasčiau. Daugiausia buvo žodiniai susitarimai. UAB „V.“ atsiskaitinėjo su įmonėmis, kurios dirbo (duomenys neskelbtini), už darbus, kurių vertę visi žinojo, todėl ir nebuvo problemų. Visi darbai buvo įvertinti ir tas sumas žinojo. Apklausoje tikslių sumų nepasakė gal dėl įtampos. Grindų dangą degė „(duomenys neskelbtini)“. Su ja atsiskaitė „V.“, nes taip buvo sutarta. Sumokėjo, atrodo, 25 000 Lt. Su ta įmone buvo susitaręs dėl terminų, sumų, kvadratūra buvo aiški. Kaminėlis buvo reikalingas dėl ventiliacijos išvedimo iš katilinės. (duomenys neskelbtini) pasikvietė žmones ir jie padarė. (duomenys neskelbtini) su jais atsiskaitė, o jis pats su (duomenys neskelbtini). Buvo dar vienas kaminėlis remontuojamas, tai už tai pats atsiskaitė, bet ne iš karto, o vėliau, gal už mėnesio. Tai kainavo 100 ar kelis šimtus litų. Namo remontui naudoti medžiagas, skirtas mokyklai, susitarimo nebuvo, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Prie (duomenys neskelbtini) „V.“ buvo atsivežusi pastolius. Buvo sutarta, kad įvertinus darbus, bus ir pastoliai įvertinti, bet paprastai kalbant apie darbus, pastoliai jau įeina į tą sumą už visą darbą. (duomenys neskelbtini) neprašė išrašyti sąskaitos „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Čia jau buvo susitarimai V. R. ir (duomenys neskelbtini). Jie su V. R. derino. (duomenys neskelbtini) tik sakė, kad gali būti, kad pagal sutartį pateiktą sąskaitą galbūt apmokės „V.“, bet jie turi susitikti ir susitarti. Nesakė kategoriškai, kad sumokės „V.“, o ne V. R.. „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta sąskaita, nes, kaip suprato, jie buvo susitikę su V. R., jie taip sutarė. Ar (duomenys neskelbtini) sakė, kieno vardu išrašyti sąskaitą, nepamena, bet nemano, kad galėjo tai sakyti, nes tai yra dviejų įmonių susitarimas. Paklausė V. R., ar jis gali atsiskaityti už duris. Motyvavo tuo, kad skolą grąžins. V. R. pasakė, kad gali sumokėti. Nežino, kaip jis atsiskaitė už darbus, bet 6000 Lt įmonei buvo sumokėti ir durys įstatytos. Su V. R. buvo susitarta, kad iš mokyklos neims jokių medžiagų, nes juk žino, kaip atsiranda problemos, kalbos dirbant tiems patiems. Su A. T. ir dar vienu buvo sutarta, kad jie paklos trinkeles. Trinkelės buvo nupirktos, o jie plyteles paklojo. Iš pradžių buvo kalba su (duomenys neskelbtini) kuris suvedė su (duomenys neskelbtini), o vėliau atsiskaitė su (duomenys neskelbtini), bet tai įvyko vėliau, ne iš karto. Buvo tik žodinis susitarimas.

Dėl specialiosios mokyklos remonto V. M. paaiškino, kad mokykloje prieš tai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Jie pateikė pirmo aukšto remonto sąmatą. UAB „V.“ dirbo Jaunuolio dienos centre, įsikūrusiame šalia esančiame bendrabutyje. Matė, kad darbai atliekami kokybiškai ir pasidomėjo, kas juos atlieka. Jaunuolio dienos centro direktorė davė kontaktinius telefonus. Pirmiausia atvyko (duomenys neskelbtini), kurio paprašė paskaičiuoti darbų kainas. Po to su V. R. susitiko ir paprašė, kad jis paskaičiuotų sąmatą. Tą sąmatą lygino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) sąmatomis, kurios jau buvo pateiktos, ir buvo 30 000 Lt skirtumas. Todėl ir pradėjo dirbti su „(duomenys neskelbtini)“ įmone. Tai buvo 2007 m. liepos mėnesį. Kitais metais darbų sumos neviršijo konkursinių sumų, tai vėl tarėsi su ta pačia įmone. Darbo kokybė tenkino, derindavosi ir prie įmonės ritmo, dirbo ir šeštadieniais, švenčių dienomis, tai su ta įmone ir pratęsė sutartį. Galėjo darbus vykdyti apklausos būdu, be konkurso. Kas atnešė kitus pasiūlymus, nežino. Gal įmonės atnešė, gal paštu gauta, gal buvo palikta sekretorei. Jei tos įmonės būtų pateikusios mažesnes sąmatas, tada su jomis būtų sudarę sutartis. Pasiūlymus, kurie buvo geriausi, pigiausi, pateikė viešųjų pirkimų komisijos pavaduotoja ūkio reikalams (duomenys neskelbtini).

Vykdant apklausą įmonių pateikti siūlymai buvo reikalingi, ir įmonės pateikė tuos siūlymus. Su V. R. apie tai ir nereikėjo tartis. V. R. nesakė, ką reikia daryti, kad reikalingi ir kitų įmonių pasiūlymai. Teigia, jog net nežinojo, kokios kitos įmonės pateikė pasiūlymus. Nežinojo ir to, kad V. R. viešųjų pirkimų komisijai atnešė kitų įmonių pasiūlymus. Nemato nieko keisto, kad V. R. pateikė ir kitų firmų pasiūlymus, nes juk jie yra registruojami. V. M. teigia, jog neatsimena, ar sekretorei padavė tuos pasiūlymus ar jam pačiam, bet tai nekeičia prasmės. Vis tiek pasiūlymai yra registruojami ir pateikiami viešųjų pirkimų komisijai.

Dėl 2008 m. sausio mėnesį daryto sporto salių remonto paaiškino, kad metų pabaigoje būna pinigų sumos, kurios įplaukia paskutiniu metu. Reikia parodyti pinigų panaudojimą. Todėl paprašė įmonės „V.“, kuri jau dirbo ir priekaištų jiems neturėjo, kad pradėtų darbus, kad lėšų negrąžinti į valstybės biudžetą, o įsisavinti. Toks atvejis buvo išimtinis. Nenorėjo, kad pradingtų pinigai, reikėjo pradėti įsisavinti lėšas. Jei būtų daroma naujais metais, nebebūtų jokio objekto. 2008 m. kovo mėnesį vyko konkursas dėl klasių, kabinetų, sporto salės, scenos remonto darbų – konkursas nebuvo fiktyvus. Jei būtų kitas laimėjęs, būtų darbai nutraukti, sumokėta „V.i“ už pradėtus darbus ir pradėti nauji darbai. Su V. R. nebuvo kalbos, kad kitos įmonės atneštų pasiūlymus. Tik jo paprašė, kad pradėtų darbus, nes tuos darbus reikėjo atlikti.

Dėl 2008 m. liepos mėnesį atlikto pirmo aukšto kabinetų 16, 17, 18 ir antro aukšto 24, 25 kabinetų remonto, kokios įmonės atnešė komercinius pasiūlymus, nepamena, bet sprendžiant, kad tuos darbus atliko „V.“, reiškia, jie ir buvo nugalėtojai. Išankstinio susitarimo su V. R., kad jie bus nugalėtojai, nebuvo. Galėjo daryti kaip elementarią apklausą ir pripažinti juos nugalėtojais. Buvo pateikti pasiūlymai ir išrinktas nugalėtojas. Apie tai, kad V. R. prašė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauti konkurse, sužinojo tik teisme. Nežinojo, kokios įmonės dalyvavo.

Niekam nenurodinėjo didinti darbų apimtį. Tie darbai, kurie buvo atlikti pas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo atlikti atskirai. Pas motiną vienoje vietoje buvo gyvatukas trūkęs. Tuo metu mokykloje darbininkai likvidavo avariją. Paklausė, ar jie galės padaryti tuos darbus. Jie sakė, kad galės po darbo. Po darbo jie atsivežė gyvatuką ir pakeitė. O pas L. R., kadangi vyko viso namo remontas, reikėjo pakeisti vamzdyną. Tai pakeitė vamzdyną, kada galėjo. Su įmone buvo atsiskaityta. Buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais, po to išrašant pajamų orderius. Atliekant avarijos likvidavimo darbus, jokių padidinimų niekam neliepė daryti ir negalėjo būti, kadangi dar kiti darbai vyko ir vėliau, ne tik tuo metu.

(duomenys neskelbtini) nuorodos jokios nedavė. Jis pats sumaišė su darbais kituose objektuose, nes buvo 3 objektai mokykloje. Kai derino apmokėjimą, jis paklausė, kaip rašyti sąskaitą. Liepė į vieną sąskaitą rašyti visus tris objektus, kad nereikėtų daryti 3 pavedimų. O (duomenys neskelbtini) pripliusavo ir tuos darbus, kurie vyko ir privačiuose objektuose. Bet, kiek žino, sąskaita nebuvo apmokėta už tuos darbus ir pinigai nepervesti. Į jokį mokyklos turtą nesikėsino. Su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pokalbių žadant atsiskaityti per mokyklą nepamena. Gal ėjo kalba apie remonto darbus mokykloje, nes buvo atsitikusi avarija, pavaduotoja ūkio reikalams norėjo kviestis santechnikus. Paklausus, kuriuos kvies, sakė, kad kaip visada „(duomenys neskelbtini)“, nes jie operatyviausiai atlieka. Ir kadangi jų meistras (duomenys neskelbtini) negalėjo to padaryti, tai paskambino (duomenys neskelbtini), kad duotų nuorodą (duomenys neskelbtini), tas ir buvo padaryta. Buvo kelios avarijos ir tos sąskaitos išrašymas išsitempė per ilgą laiką. Ne vienu metu buvo 3 įvykiai, buvo 3 objektai.

Pas (duomenys neskelbtini)įmonėje asmeninis įsiskolinimas buvo įrašytas. Pas jį galioja žodis, gali pasiimti prekes, o vėliau atsiskaityti. 2008 m. birželio mėnesį „(duomenys neskelbtini) “ – (duomenys neskelbtini) , vertė 100 Lt; darbai pas I. M., vertė 130 Lt, darbai pas L. M., vertė 910 Lt. Už medžiagas įsiskolinimas buvo pačioje įmonėje, nes buvo tokia praktika, buvo atsiskaityta vėliau, tų metų pabaigoje. Ar tada jau buvo iškelta baudžiamoji byla, neatsimena. Nepamena, kada atsiskaitė, bet žino, kad dabar nėra skolingas.

Kaltinamasis V. R. dėl kaltinimo davus kyšį kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad laimėjo konkursą ir atliko darbus Jaunuolio dienos centre, kuris yra prie pagalbinės mokyklos. Būtent tada ir susipažino su V. M., kurį iki to tik iš laikraščių žinojo. Remonto darbus atliko kokybiškai. Kažkuriuo metu priėjo V. M. ir paprašė paskaičiuoti remonto darbų mokykloje kainą. Tuo laiku vieninteliam sūnui buvo nustatytas auglys skrandyje, buvo operacija, buvo stresas, todėl negali chronologiškai sudėlioti faktų, nes sunku prisiminti. Kiek prisimena, 2007 m. liepos mėnesį pirmą kartą buvo atliekami darbai mokykloje. V. M. liepė pristatyti dokumentus, liepė dirbti. Pristatė dokumentus, sąmatą, pasiūlymą, nors gal to ir nebūtina buvo pristatyti. Darbas buvo nedidelis, suma nedidelė, prieš pat mokslo metus. Tada pirmo aukšto gabaliuką remontavo. Po to V. M. visą laiką kviesdavosi paskaičiuoti darbų kainą, kai reikėdavo ką nors remontuoti. Liepė pasiūlyti keletą firmų, kurios galėtų tariamai sudalyvauti konkurse. V. R. nurodo, kad pats konkrečias firmas paprašydavo dalyvauti konkurse, prašydavo paskaičiuoti darbų kainą. Neatsimena, ar jie skaičiuodavo darbus, ar jis pats jiems duodavo jau paskaičiavęs. Tuo laiku statybininkų labai trūko. Jei vieną kartą laimi, tai tęsi darbus ir toliau, nes viskas žinoma, kitas nenori pabaigti pradėto darbo. Tokiu atveju kitos firmos, pateikdamos dokumentus dalyvauti konkurse, specialiai nurodydavo daug didesnę darbų kainą ir taip faktiškai nepretenduodavo į tuos darbus. Toks tarp statybininkų buvo nerašytas kodeksas.

Dėl 2007 m. atliekamų darbų buvo sudarytos sutartys. 2008 m. V. M. liepė dirbti, sakė nepergyventi, pinigų bus. V. R. nurodo, kad nebuvo brangininkas, kainos neužkeldavo, našumas nešė pinigus. Tokia tvarka tenkino ir tuo, kad nereikėjo ieškoti darbų kitur, leisti pinigų reklamai. V. M. kviesdavo daryti darbus, nors dar pinigų neturėdavo. V. M. garantavus, kad bus ir užsakymas ir pinigai, pradėdavo darbus.

2007 m. rugsėjo ar lapkričio mėnesį V. M. nusivežė į namą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis nesakė, kieno tai namas, tačiau suprato, kad su V. M. susijęs namas. Apžiūrėjęs tą namą pamatė dar ir broką. V. M. prašė skirti darbininkų to namo įrengimui. Sakė, kad tuo metu neturi pinigų įrengimui. Vykdydamas tą prašymą, paskambino Romui, paprašė surasti daugiau žmonių, kas gali padaryti namo įrengimo darbus. Sakė, kad jie turėtų patentą ar dirbtų pagal individualią veiklą, nes čia žmogus yra gana žinomas, gali patikrinti. Už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) mokėjo iš asmeninių pinigų. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, už grindis mokėjo įmonės pinigais. V. M. sakė, kad po to atsiskaitys, kai turės pinigų. Kadangi V. M. – žinomas žmogus, tai galvojo, kad pinigus atiduos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už grindis mokėjo, bet sumos tiksliai nepamena. Abejoja, ar galėjo būti 47 000 Lt. Būtų sudaręs sutartį su V. M. per įmonę, bet negalėjo jo pagauti. Ir kitų darbų turėjo, o jis vis sakė, kad sumokės. Už (duomenys neskelbtini) namo grindis sumos neatsimena, nes mokėjo pagal bendrą sąskaitą. Nes kai dirbi, turi daug objektų, sumoki pagal bendrą sąskaitą, niekas po vieną nerašinėja. Turėjo būti daugiau nei 8000 Lt. Už dangą ir jos padengimą galėjo būti 21 000 Lt. Dėl šių darbų ir medžiagų V. M. viską derino pats. V. M. vis žadėjo, kad tuoj sumokės. Tikėjosi pinigų grąžinimo. V. M. pinigus būtų įtraukęs į kasą už name atliktus darbus, kuriuos buvo kažkur susirašęs. Atgaline data būtų daręs sutartį. Anksčiau to nedarė, nes viskas vyko greitai, sakė „susirokuosim“. Kiek mokėjo „(duomenys neskelbtini)“ už šildymo montavimo darbus, neatsimena. Tokių darbų bendrovė neatlieka, todėl pas save to negalėjo nusirašyti. Tos medžiagos buhalterijoje „kabojo“, todėl nervinosi, kad greičiau pervestų pinigus, bet V. M. vis delsė. Galėjo būti 21 271 Lt „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) mokėjo 100 Lt už durų angos praplatinimą. Kadangi bendrovė su privatininkais nedirba, todėl jam sumokėjo iš savų pinigų. V. M. prašė sumokėti, nes sakė, kad tuoj bus pinigai ir „susirokuosim“.

Tuo laikotarpiu pardavė net sodą ir pinigus sukišo į (duomenys neskelbtini) namą. V. M. mokėjo spausti. Tuo laiku silpnas jautėsi, pats jau sunkiai finansiškai laikėsi. V. M. vis spaudė dar darbus daryti. Galiausiai jau nebeturėjo iš ko ir pasiskolinti. V. M. mieste buvo žinomas, nesinorėjo su juo pyktis, norėjosi išlaikyti gerus santykius, tikėjosi, gal ateityje duos rekomendacijas. Darbuotojai V. M. spaudė sumokėti, o jis – jį (V. R.). V. M. vis sakė, kad pinigai tuoj bus. V. K. ir (duomenys neskelbtini) mokėjo 6000 Lt už jų atliktą perdangos tvirtinimą iš asmeninių pinigų. Už signalizaciją 2398 Lt mokėjo iš bendrovės pinigų. V. M. atveždavo sąskaitas ir prašydavo sumokėti. Pirkti betonines trinkeles atsisakė, nors V. M. ir spaudė. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepažinojo, tačiau jiems už atliktą darbą galėjo 7900 Lt iš savų pinigų sumokėti. Kažkuriuo laiku V. M. atvežė „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir jo prašymu ją apmokėjo. Už 7 duris V. M. prašė sumokėti ir tam žmogui (dariusiam duris) sumokėjo. Nurodo, kad jautė baimę, kad V. M. nesumokės, juk sutarčių neturėjo, bijojo, kad jis nesupyktų, kad supykęs nesumokės skolos, juk V. M. gerai nepažinojo. Paskolos raštelių iš V. M. neprašė, kadangi nepatogu buvo parodyti nepasitikėjimą, juk jis yra žymus žmogus. Neatsimena, ar mokėjo 100 Lt už kaminėlio remontą. Tas namas buvo „kyla“. Atsilyginant už paslaugas ir prekes, V. M. sakė, kad pakvies dirbti, kai bus pinigų. Tikėjosi, kad V. M. sumokės tas investuotas pinigų sumas. Negalvojo, kad būsimų užsakymų užteks skoloms sumokėti. Nesitikėjo, kad iš namo asmeniškai gaus pelno. Kai ten jau įlindo, tai V. M. vis spaudė, o pinigų – kaip nebuvo, taip nebuvo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 85–92) V. R. ne kartą nurodė, kad kaskart pradėjus kalbą su V. M. dėl darbų prie (duomenys neskelbtini) namo apmokėjimo jis atsakydavo, kad išlaidas galės pasidengti gaudamas pajamas už būsimus specialiosios mokyklos remontus. Pagarsinus šioje apklausoje duotus parodymus V. R. patvirtino, kad visi jie yra teisingi.

Tęsdamas parodymus V. R. paaiškino, kad kainų padidinti negalėjo, nes negalima dirbti brangiau, nei valstybinės kainos. Būtų kažkiek iš mokyklos remonto pasidengęs, pelną įmonė būtų gal gavusi, bet kad tiek daug, kiek išleido (duomenys neskelbtini) namui, tai negalvojo. Tikėjosi, kad kažkiek pasidengs išlaidos iš gauto pelno V. M. mokykloje. Didžiųjų sumų tikrai nesitikėjo tokiu būdu atgauti. V. M. prašė, ir jo prašomas darė paslaugas (mokėjo už darbus ir medžiagas). Ar tai kyšis, negalvojo. Nėra teisininkas ir nežinojo, kad čia kyšis. Tų darbų atlikimas buvo ne jo iniciatyva, tuo laiku ir taip buvo darbų, darbuotojų trūko, bet su V. M. jau buvo įklimpęs, nebebuvo kur dingti, nes bijojo, kad jei išeis, neatgaus pinigų. Po to jau nesutiko taip daryti. V. M. dar garažą prašė įrengti, bet jau pinigų nebeturėjo. Su žmona pradėjo pyktis, nes pinigų amžinai trūko, o maitinamas buvo V. M. pažadais.

Dėl medžiagų panaudojimo (duomenys neskelbtini) name paaiškino, kad darant mokyklos remontą liko medžiagų ir jas nuvežė į tą namą. Mokykloje liko kažkiek plokščių ir išlyginamosios medžiagos ir visa tai nuvežė į namą (duomenys neskelbtini).

Šiuo metu pagal sąskaitas už atliktas paslaugas V. M. pinigus pervedė bendrovei, o grynuosius, sakė, kad atiduos. Bendrovei pervedė 63 839,39 Lt, t. y. tiek, kiek buvo paskaičiuota pagal atliktų darbų aktą. Yra patyręs ir asmenines išlaidas. Su V. M. apie tai kalbėjo. Jis liepė surašyti, kiek skolingas, sakė, kad apmokės. Dabar jau nežino, neatsimena, kiek jam paskolino, bet mano, kad daugiau kaip 20 000 Lt savų pinigų išleido.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) darė namo apdailą. Dėl tų darbų atlikimo derino su V. R.. To namo savininkas buvo V. M.. Ar su juo ką nors derino, nepamena. Už tą atliktą darbą atlyginimą mokėjo Romas – UAB „V.“ darbų vykdytojas. Jo pavardės nežino. Kai (duomenys neskelbtini) dirbo, tai tas Romas atveždavo pinigus. Už tuos pinigus nepasirašinėjo. Buvo mokama už atliktus darbus. Su kuo derino dėl (duomenys neskelbtini) namo darbų kainos, nepamena. Mokėjo ir avansą. Pinigai buvo mokami kas 2 savaites. Kiek reikia sumokėti už atliktą darbą, t. y. galutinę kainą paskaičiuodavo ir pasakydavo patys darbininkai. Kartu dirbo A. D..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 6–8) V. J. paaiškino, kad UAB „V.“ įdarbintas nebuvo, o dirbo pagal individualios veiklos liudijimą. Šį liudijimą padėjo įforminti (lydėjo į VMI) V. R.. Taip pat nurodė, kad pinigus atveždavo K. Š.. Jis mokėdavo apvaliomis sumomis. Apklausos metu parodžius K. Š. užrašų knygelės įrašus, patvirtino, kad toje knygelėje nurodytas sumas gavo. Pagarsinus šiuos parodymus V. J. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Patikslino, jog pinigus atveždavo (duomenys neskelbtini) ir K. Š.. Be to, apklausos protokole nurodyta 10 000 Lt suma yra klaida. Mano, kad tai turėtų būti 1000 Lt.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame V. M. name apdailos darbus, tačiau datos nepamena. Kartu dirbo V. J.. Į tą darbą nukreipė V. R.. Mokėjo už atliktus darbus, už atlikto darbo kvadratus. Už darbą (duomenys neskelbtini) kainas derino su V. R.. Kas 2 savaites už tą darbą gaudavo įvairiai: 500 Lt, 250 Lt. Dirbant šiame objekte už gaunamus pinigus nepasirašydavo. Pinigus atveždavo darbų vykdytojai R. arba K., tačiau jų pavardžių neatsimena.

Liudytojas D. B. paaiškino, kad datos nepamena, tačiau prisimena, jog dirbo prie namo (duomenys neskelbtini) g. Ten darė lietaus kanalizaciją, pamato darbus, palanges. Šį darbą gavo per draugus. Kadangi yra dirbęs UAB „V.“, pažįsta K. Š., todėl gali būti, kad K. Š. nurodė šį darbą. Tuo metu turėjo individualios veiklos liudijimą. Darbas buvo be sutarties sudarymo. Tos paslaugos kilo iš individualios veiklos. Iš anksto dėl apmokėjimo nesitarė. Tada gavo gal 300–400 Lt. Nežinojo, kieno tai namas, nes nebuvo įdomu. Mano, kad pinigus galėjo mokėti K. Š.. Su niekuo kitu nebendravo, todėl niekas kitas ir negalėjo mokėti.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2008 m. dirbo Panevėžyje pagal verslo liudijimą statybininku. Tuo metu atliko prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stogo darbus. Prisimena, kad tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) dirbo porą valandų prie vieno namo kaminėlio rekonstrukcijos. Vienas žmogus prirodė šį darbą, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nežino. Rekonstruojant kaminėlį dirbo kartu su V. G.. Už darbą abiem sumokėjo po 400 ar 500 Lt. Už kaminėlį mokėjo atskirai tas žmogus, kuris prirodė tą darbą. Už kaminėlio rekonstrukciją atskirai mokėjo, atrodo, tą pačią dieną, kai baigė darbą. R. Š. nedirbo prie kaminėlio rekonstrukcijos.

Liudytojas S. I. paaiškino, kad 2008 m. birželio mėnesį dirbo prie V. M. namo (duomenys neskelbtini), klojo trinkelėmis kiemą. Tą darbą per pažįstamus pasiūlė R. M.. Buvo sutartas atlygis už paklotą kvadratą. Tuo metu turėjo verslo liudijimą. Ten dirbo kartu su A. T. apie 3 savaites. Per tą laiką uždirbo apie 8000 Lt ir tą sumą abu per pusę pasidalijo. Pinigus sumokėjo R. M.. Pasirašyti už juos nereikėjo. Prieš pradedant darbus V. M. buvo atvykęs, nurodė, kur norėtų takelių. Dėl atsiskaitymo už darbą su V. M. nekalbėjo. Dėl atlyginimo A. derino su R. M.. Už kvadratą buvo suderėta gal 50–60 Lt.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad dirba K. K. individualioje įmonėje, kuri užsiima signalizacijų įvedimu. Dirbo V. M. iniciatyva jo name (duomenys neskelbtini). Padarė darbą, išrašė sąskaitą. Dirbo kelias dienas, kadangi darbo buvo nemažai. Sąskaitą išrašė „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nesidomėjo, kodėl taip reikėjo padaryti, nors su tos įmonės atstovu nebendravo. Su V. M. kalbėjo asmeniškai. Ne pats sugalvojo rašyti sąskaitą „(duomenys neskelbtini) vardu. Kadangi tik su V. M. bendravo, tai kitas asmuo negalėjo liepti minėtai įmonei išrašyti sąskaitą. Už darbą, atrodo, buvo 2000 Lt. Buvo dar viena sąskaita, išrašyta moters vardu už likusius darbus. Iš pradžių vedė apsauginę signalizaciją, už kurią sąskaita buvo išrašyta „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o po to buvo vedama priešgaisrinė signalizacija, už kurią buvo išrašyta sąskaita moters vardu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 83–86) S. M. nurodė, kad kur ir kaip įrengti apsauginę signalizacija derino su V. M.. Kadangi tai buvo žinomas žmogus, todėl išankstinės sutarties nesudarinėjo. Pasitikėjo, kad nekils problemų ir viskas bus apmokėta. Signalizacija buvo įvesta naudojat K. K. įmonės medžiagas. Aptariant darbus V. M. nesiteiravo, kiek tai kainuos, kokia bus konkreti galutinė suma. Atlikus darbus V. M. pasakė, kad už juos apmokės UAB „V.“ bei davė šios įmonės rekvizitus. Pagal tuos rekvizitus buvo išrašytos dvi sąskaitos – 2300 Lt ir 530 Lt. Kiek jam žinoma, tas sąskaitas apmokėjo UAB „V.“.

Pagarsinus šiuos parodymus S. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir visiškai patvirtino.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad yra individualios įmonės „K. K.“ savininkas. Įmonė užsiima signalizacijų įvedimu. Dėl (duomenys neskelbtini) nieko paaiškinti negalėjo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 87–89) K. K. paaiškino, kad 2008 m. sausio mėnesio pabaigoje jo įmonė atliko apsaugos signalizacijos įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Tuos darbus atliko S. M., kuris vėliau pasakė, kad už darbus atsiskaitys UAB „V.“. Pagal jo pateiktus duomenis išrašė sąskaitas 2 300 Lt ir 530 Lt UAB „V.“. Šios sąskaitos buvo apmokėtos.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas K. K. patvirtino, kad parodymai teisingi ir visiškai juos patvirtino.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė dirbo (duomenys neskelbtini), atliko santechnikos darbus. Buvo atliekamas dujotiekio montažas, katilinės, vienos patalpos šildymo rekonstrukcija. Už atliktus darbus įmonei atsiskaitė. Atrodo, kad už darbus apmokėjo R.. Su „V.“ nėra susidūręs. Tuo metu specialiojoje mokykloje įmonė darbų neatliko.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad yra „(duomenys neskelbtini) akcininkas ir „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei direktorius. V. M. pažįsta. Yra seniai pažįstami, nes po institutų baigimo yra kartu dirbę. „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal sutartį atliko šildymo sistemos darbus. Sutartis buvo sudaryta su L. R..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 110–111) D. J. nurodė, jog 2007 metų pabaigoje konsultavo V. M. dėl šildymo katilo ir židinio kapsulės išsirinkimo. V. M. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje išsirinko tiek katilą, tiek kapsulę. Kartu buvo suderinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ atliks šios įrangos montavimo darbus. V. M. iš karto pasakė, kad 25 000 Lt už šildymo įrangą sumokės UAB „V.“, o kas sumokės likusius pinigus nebuvo aptarta. Jokia rašytinė sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“, V. M. ir UAB „V.“ dėl prekių pirkimo ir darbų atlikimo nebuvo sudaryta. Po kurio laiko V. M. telefonu padiktavo UAB „V.“ direktoriaus V. R. telefoną. Paskambinus tuo telefonu V. R. patvirtino, kad sutinka apmokėti 25 000 Lt sąskaitą. Išrašytoje sąskaitoje buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „V.“ prekių už 25 102,06 Lt. Ši sąskaita buvo apmokėta pavedimu.

Pagarsinus šiuos parodymus D. J. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytoja I. G. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini) “ projektai direktore. Pažįsta V. M., V. R.. Įmonė (duomenys neskelbtini) įrenginėjo grindis. Darbus užsakinėjo moteris vardu J. ar J. Už darbus sumokėjo „V.“. Buvo parinktos grindų dangos, gal už 25000 Lt. Ta moteris padavė lapelį, kad mokės „V.“. Įmonės duomenų bazėje buvo tos įmonės duomenys. Bendravo su V. R., nes pasitikrino dėl apmokėjimo. Su V. M. nebendravo. Dėl apmokėjimo patvirtinimo bendravo tik su V. R.. Darbai buvo atlikti, sąskaita apmokėta.

Su V. R. buvo pasirašyta sutartis ne dėl (duomenys neskelbtini). Buvo sutartis dėl darbų (duomenys neskelbtini) g. esančioje neįgaliųjų mokykloje. Į šias sąskaitas buvo įtrauktas ir (duomenys neskelbtini) namas. Atskiros sąskaitos dėl (duomenys neskelbtini) nebuvo.

Liudytojas P. K. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ projektai meistru. 2008 m. (duomenys neskelbtini) klojo grindis. Ten dirbti nurodė įmonės vadovai. Dirbo apie 2 savaites. Paklojo apie 70–80 kvadratų metrų grindų. Apie darbų apmokėjimą nieko nežino.

Liudytojas E. J. ir liudytojas A. U. davė analogiškus parodymus, kaip ir P. K..

Liudytojas B. T. paaiškino, kad 2007–2008 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ santechniku-suvirintoju. Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) virino vamzdį.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 9–11) B. T. parodė, kad 2007–2008 metais (duomenys neskelbtini) tris kartus taisė įvairius gedimus. Kanalizacijos sistemos valymo darbų neatliko. Apie atliktų darbų vertę nežino, kadangi tai ne jo žinioje. Savo vadovo nurodymu 2008 metų antrą pusmetį dirbo (duomenys neskelbtini). Kaip suprato, ten buvo V. M. uošvės butas. Bute lankėsi pats V. M., domėjosi darbų eiga. Dirbo apie 3–4 dienas. Pakeitė kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius, įrengė klozetą, praustuvę ir vonią bei maišytuvus. Didžiąją dalį medžiagų pateikė buto savininkė. Tais pačiais metais taip pat A. P. nurodymu dvi dienas dirbo adresu (duomenys neskelbtini) . Šiame objekte pastatė ir prijungė santechninius mazgus. Ar su įmone buvo atsiskaityta, taip pat nežino. Tie klausimai jo nedomina, kadangi jam atlyginimas mokamas nuo išdirbtų valandų skaičiaus ir jam nesvarbu kokiame objekte dirba.

Pagarsinus parodymus B. T. patvirtino, kad jie yra teisingi. Tik patikslino, kad apklausoje sakęs, jog kanalizacijų nevalo, nors trosą turi.

Liudytojas R. G. davė analogiškus parodymus kaip ir B. T..

Liudytojas J. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojai B. T., R. G.. Papildomai nurodė, kad jam teko atlikti santechnikos darbus ir bute, esančiame Nendrės gatvėje. Tame bute keitė gyvatuką.

Liudytojas K. R. davė parodymus, analogiškus liudytojo J. P. parodymams.

Liudytoja I. G. paaiškino, kad dirba J. G. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Žino, kad firmoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo darytas dokumentų poėmis. Kitą dieną pareigūnai buvo atėję į G. firmą „(duomenys neskelbtini)“ ir žiūrėjo kompiuterį, ar buvo tokie dokumentai. Tos dvi firmos yra atskiros, viena priklauso vyrui, o kita – žmonai. Pareigūnai apžiūrėjo dokumentus, tai yra krovinio važtaraščius, kurie buvo pavadinti kaip „objektai išvežta – M.“ ir tada tyrėjo paliepimu išrašė PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes jos buvo išrašytos „(duomenys neskelbtini)“, tik objektas buvo parašytas žodis „M.“. Nežino, ką reiškia tas žodis „M.“. PVM sąskaitas faktūras išrašo pardavėjai, vedėjai. Negali pasakyti, dėl ko iki gruodžio mėnesio tie dokumentai nebuvo išrašyti. Už sąskaitų išrašymą atsakingi pardavėjai. Firma „(duomenys neskelbtini)“ yra statybinių medžiagų pardavėjai. Iš šios firmos fiziniai, juridiniai asmenys, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, perka medžiagas. Firma yra kaip medžiagų tiekėja „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, važiuodami į savo objektus, pasiima medžiagas ir tada būna sudaromi krovinio važtaraščiai. Važtaraščius sudaro vedėja arba pardavėjai, jie yra atsakingi. Šiuo atveju ji negali pasakyti, iš kurio kompiuterio buvo sudaryti važtaraščiai su prierašu „M.“. Objektą pažymėjo tas, kas išrašė dokumentą, pardavėjas, kuris išrašė to krovinio važtaraštį. Paskui už tas prekes atsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja B. K. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2007–2008 m. dirbo ten pat, buvo viešųjų pirkimų pirmininkė. Mokykloje viešieji pirkimai vykdavo taip pat, kaip ir visur. Tai žino iš spaudos, matydavo, kaip kitur vyksta. Mokyklos remontui atlikti rinkosi organizaciją pagal mažiausią kainą, nes patys nėra specialistai ir nelabai ką supranta apie remontus. Gaudavo surašytus kelių organizacijų pasiūlymus ir pasirinkdavo, kurių yra mažiausia kaina. Kada tai buvo, tiksliai neatsimena.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 8–9) B. K. paaiškino, kad UAB „V.“ statybos darbų konkursus mokykloje laimėjo jau vadovaujant V. M.. Iš pradžių jie dirbo (duomenys neskelbtini) o po to iš karto pradėjo darbus mokykloje. Teigia, kad kai pasirašinėjo tiekėjų apklausos pažymas 2007-07-20 ir 2007-07-31, darbai jau realiai buvo prasidėję. V. M. per vykstantį pasitarimą yra sakęs, kad UAB „V.“ daro darbus ir darys. Teigia, kad visais apklausoje paminėtais atvejais mokykloje sudarytos komisijos dėl viešųjų pirkimų posėdžių nebuvo. Visais atvejais A. J. ateidavo ir atnešdavo pasirašyti tiekėjų apklausos pažymas. Ji sakydavo, kad darbai jau vyksta. Kadangi buvo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tai į ūkio reikalus labai ir nesikišo, pasitikėjo A. J. ir kitais komisijos nariais.

Pagarsinus šiuos parodymus B. K. patvirtino, kad jie teisingi. Kartu patikslino, kad negali sakyti, jog viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai visai nevyko. Gal ne visai pagal reikalavimus buvo tie visi pasirašymai, bet tada buvo laikomasi pagrindinio kriterijaus – kainos. Būdavo, kad susirenka į kabinetą, susitvarko, pasirašo, tai irgi kažkoks posėdis. Būdavo ir taip, kad nesirinkdavo į kabinetą, o A. J. apibėgdavo komisijos narius ir surinkdavo parašus.

Atsakinėdama į klausimus B. K. paaiškino, kad mokyklos patalpose antrame aukšte yra (duomenys neskelbtini). Jie nuomoja tas patalpas. UAB „V.“ ten jau atliko remonto darbus ir toliau tęsė mokykloje, kadangi tas pats aukštas buvo. Jie darė remontą antrame aukšte ir toliau ėjo į trečią aukštą. Nežino, kas paprašė UAB „V.“ po atliktų darbų Jaunuolio dienos centre tęsti darbus mokykloje. Visi buvo suinteresuoti, kad mokykloje būtų geriau, kad būtų remontuojama, tvarkoma. Tai ir buvo atliekama. Tuo metu atrodė, kad dirbama gerai. Nežino, kas buvo suinteresuotas, kad ta bendrovė atliktų mokyklos remontą. Suinteresuotumas buvo tas, kad jie trečiame aukšte atliko remontą ir kitiems darbams kviestis kitą firmą nebuvo jokio tikslo. Dėl darbo su „V.“ pasirašė visa komisija kovo mėn., o darbai prasidėjo vasario mėn. Kodėl taip atsitiko, negali paaiškinti. Visur taip atsitinka. Norėjo, kaip geriau. Liudytoja paaiškino, kad ji, kaip viena iš vadovių, buvo už tai, kad „V.“ tęstų darbus. Pripažįsta, kad nevykdavo specialus susirinkimas, tačiau tarpusavyje komisijos nariai kartais aptardavo dėl konkurso galimų rezultatų.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad dirba specialioje mokykloje seniai. Pagal savo darbą yra susijusi su viešaisiais pirkimais. Surašydavo apklausas. Buvo kaip ir organizatorius. Mokykloje pirkimai vykdavo atsižvelgiant į kainas. Buvo daromi paklausimai, dėl smulkesnių prekių pirkimo būdavo žiūrimos kainos parduotuvėse. Komisijos posėdžių dėl pirkimų nebūdavo. Koks būdavo reikalavimas, tą ir pirkdavo. Jei kas nors sugesdavo, tą ir pirkdavo. Visi nuspręsdavo, ką pirkti. Tardavosi su buhaltere ir direktoriumi piniginiais klausimais. Statybos remonto darbai pirmiausia prasidėjo mokykloje. Buvo pasiūlymai, sakė, kad planuoja remontuoti, reikia paskaičiuoti apytikriai plotus pagal inventorizacijos bylą. Apskaičiavo maždaug plotą ir po to iš pasiūlymų surašydavo apklausą. Būdavo pateikiami pasiūlymai ir surašydavo apklausas, o ne konkursai vykdavo. Pasiūlymus gaudavo iš raštinės arba buhalterijos, arba direktoriaus. Asmeniškai niekas neatnešdavo tų pasiūlymų. Statyboms buvo gal 3–4 konkursai. Paskelbus konkursą, ateidavo kokie trys pasiūlymai, gal yra buvę ir keturi pasiūlymai. Gavusi pasiūlymus, surašydavo apklausos pažymas. Pasiūlymai būdavo gal ir vokuose, susegti kartu su sąmatomis, kitais dokumentais. Peržiūrėjusi surašydavo apklausos pažymas. Buvo pateikti pasiūlymai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „V.“. Pamena tokius pavadinimus. Parinko tuos, kur buvo žemiausia kaina. Nežino, iš kur bendrovės sužinodavo, kad būtent joms reikia atlikti kažkokius darbus, gal vieni per kitus susižinodavo. Tuo metu atrodė, kad viskas vyksta, kaip priklauso. Dabar taip nebeatrodo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 12–15) A. J. nurodė, kad iki 2007 m. remonto darbai mokykloje buvo atliekami labai nedidelėmis apimtimis. Į mokyklą atėjus dirbti V. M., jis pradėjo organizuoti mokyklos remonto darbus. 2007 m. vasarą padarė mokyklos pirmo aukšto koridoriaus matavimus ir duomenis pateikė V. M.. Po kurio laiko jis padavė komercinį darbų atlikimo pasiūlymą. Kadangi tokius pasiūlymus jis yra davęs ne kartą, tai neatsimena, ar tada visus tris pasiūlymus padavė iš karto ar atskirai. Pagal tuos pasiūlymus surašė tiekėjų apklausos pažymą Nr. 5. Mažiausią kainą siūlė UAB „V.“. Tokia pat tvarka buvo ir dėl mokyklos trečio aukšto remonto bei kitų remonto darbų. Atkreipė dėmesį, kad konkursuose visada dalyvauja tos pačios bendrovės ir kad visų jų lokalinės sąmatos yra vienodo išdėstymo. Pati asmeniškai jokių kitų firmų neieškojo, apklausų nedarė, išvadas teikė iš tų pasiūlymų, kuriuos paduodavo direktorius. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiai nevykdavo. Tik nariams pateikdavo dokumentus pasirašyti. 2007 m. pabaigoje buvo organizuojamas kompiuterinės klasės įrengimo konkursas. Kaip ir kitais atvejais tris komercinius pasiūlymus gavo iš V. M. ir pagal juos surašė apklausos pažymą. Mažiausią kainą siūlė „(duomenys neskelbtini)“.

Pagarsinus šiuos parodymus A. J. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Atsakinėdama į klausimus A. J. paaiškino, kad pirkimų kriterijus buvo mažiausia kaina. Neatsimena, ar buvo tokių atvejų, kad darbai jau vyktų, o konkursinė medžiaga dar nesutvarkyta, nes praėjo daug laiko. „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje labai seniai darė kapitalinį remontą. Jie labai gerai žinojo vamzdynus, santechniką. Mokykloje vamzdžiai buvo labai supuvę ir nebūdavo mėnesio, kad nebūtų avarijos. Trūkinėjo magistraliniai vamzdžiai rūsyje. P. kvietė, nes jis nuolat atlikdavo santechnikos darbus. Tie darbai buvo kaip ir avariniai, nedidelės kainos. Darbams nuo 300 000 reikėjo skirti konkursą, o apklausą daryti nuo 100 000. Nors tiksliai pasakyti negali, nes visos tos sąlygos keitėsi. Nors galėjo būti ir nuo 10 000. Avariniams darbams nereikėjo viešojo pirkimo organizuoti, nes tai buvo smulkūs darbai. Jei suma mažesnė nei 20 000 Lt, tai konkurso nereikia. „(duomenys neskelbtini)“ labai kokybiškai atlikdavo santechninius darbus, niekada neatsisakydavo likviduoti avarijos padarinius bet kuriuo paros metu. Su „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nebuvo sudaryta, jie tik atlikdavo darbus.

Liudytoja F. K. paaiškino, kad dirbo sekretore specialiojoje mokykloje. Buvo įtraukta į viešųjų pirkimų komisiją. Komisijos nare tapo labai trumpam, išėjus I. R., ir dalyvavo tik viename kažkokiame posėdyje. Daugiau posėdžių, susijusių su „V.“, nebuvo. Nurodo, kad visa korespondencija ėjo per jos rankas. Vokus su konkursiniais pasiūlymais atiduodavo pirmininkei B. K.. Tuos pasiūlymus paimdavo iš pašto dėžutės, kaip ir visą korespondenciją. Vokai su pasiūlymais būdavo dideli, paprastai būdavo pridedama, kad tai konkursui – iš to ir atskirdavo, kad tie vokai su pasiūlymais. Būdavo skliausteliuose parašyta, kad konkursui ir tų vokų neatplėšdavo, o visus kitus vokus atplėšdavo. Neteko atplėšti voko su komerciniu pasiūlymu. Užklijuotus vokus su pasiūlymais galėjo ir buhalterei atiduoti. Girdėdavo, kad buvo dedami skelbimai į laikraščius apie konkursus. Turėjo „Lietuvos ryto“ prenumeratą. Kai gaudavo spaudą, ateidavo tai buhalterė, tai pavaduotoja ir domėdavosi. Kas paduodavo skelbimą į laikraštį, nežino ir nesidomėjo. Kaip komisijos narė, pasiūlymais nesidomėdavo, nors, aišku, reikėjo daugiau domėtis. Kaip komisijos narė, nematydavo, kaip atplėšia tuos vokus. Tik ateidavo, supažindindavo, kas yra pigiausia. Pasirašydavo, tačiau pačioje procedūroje nedalyvavo. Protokolų, kas laimėdavo konkursą, neskaitydavo, o tik pasirašydavo. Apie UAB „V.“ atliekamus darbus nieko nežino, net tos firmos pavadinimas nežinomas. Matė, kad 2008 metais remontavo mokyklą, bet kas ten dirbo, nežino.

Liudytojas J. A. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ten dirbo ir 2007–2008 metais. Buvo mokyklos senų daiktų nurašymų komisijos narys. Taip pat buvo pirkimų komisijos narys. Viską pasirašydavo, ką duodavo pavaduotoja A. J.. Neimdavo į galvą, už ką pasirašydavo. Galvojo, kad už viską atsakinga administracija ir pasirašydavo viską, ką duodavo. Neskaitydavo, už ką pasirašo. 2007–2008 metais nežinojo tokios UAB „V.“. Žinojo tik, kad mokykloje viską dirbo A. G. vyrai. A. G. gal buvo meistras.

Liudytoja I. R. paaiškino, kad 2007–2008 metais dirbo specialiojoje mokykloje buhaltere. Buvo viešųjų pirkimų komisijos narė. Pirkimo organizatorė A. J. surašydavo apklausos protokolą ir duodavo pasirašyti. Kartu su apklausos pažyma pateikdavo, kokie yra siūlymai. Pateiktus dokumentus peržiūrėdavo. Tokių komisijos posėdžių nevykdavo. Dokumentus atnešdavo į kabinetą. Dėl mokyklos remonto darbų buvo skelbiami konkursai. Ant dokumentų tik padėdavo parašą, nieko nediskutuodavo. Nuo pinigų kiekio priklausydavo, ar reikia konkurso, ar ne. Remonto darbai kabinetuose, kompiuterių pirkimas buvo vykdomas apklausos būdu. Pasižiūrėdavo, kas laimėdavo konkursą. Laimėdavo, kieno mažiausia kaina buvo. UAB „V.“ – girdėta firma. Ji dalyvavo statybos darbų konkursuose. Neprisimena, kad būtų mačiusi buhalterijoje konkurso pasiūlymus užklijuotuose vokuose.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2007–2008 metais specialiojoje mokykloje remonto darbų neatlikinėjo, kadangi nelaimėjo nė vieno konkurso. Pats R. neprašė dalyvauti konkurse. Konkursui pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose kainos buvo nurodytos teisingos. Neįmanoma buvo atlikti darbų už mažesnę kainą. Kaina buvo minimali. Neįmanoma buvo su mokesčiais dirbti už mažesnę kainą. Pranešdavo, kai nelaimėdavo konkurso – būdavo surašyta eilė firmų ir nurodyta, kelintą vietą užėmę.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo (t. 8, b. l. 40–41) metu R. K. patvirtino, kad trijuose komerciniuose pasiūlymuose darbų sąmata dėl (duomenys neskelbtini) remonto yra pasirašyta jo, tačiau pačios sąmatos darytos ne jo. Sąmatose įrašyti realūs, teisingi duomenys. Tiksliai neprisimena, tačiau mano, kad šias sąmatas galėjo pateikti V. R.. Kaip šie dokumentai buvo pateikti (duomenys neskelbtini), nepamena. Galėjo būti, kad juos tiesiog paduodavo V. R.. Mano, kad yra neetiška dalyvauti konkurse, jei kita firma prieš tai atlikinėjo darbus ir planuoja darbus toliau. Todėl realiai net neplanavo ten dirbti. Tačiau mano, kad pateikti dokumentus konkursui reikia, kadangi priešingu atveju kitą kartą gali ir nebepasiūlyti dalyvauti konkurse.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaltinamąjį V. R. pažįsta. Dalyvaudavo konkursuose specialiojoje mokykloje remonto darbams atlikti. Atvažiavo V. R. ir paprašė sudalyvauti konkurse. Tuo metu tokia praktika buvo visiškai normali. Tada taip jau būdavo. Dalyvaudami tame konkurse, praktiškai nieko neatlikdavo. Šiuo atveju net skaičiavimų neatliko. Skaičiavimus atliko V. R. firma. Kitų siūlymų nematė. Žiūrėjo ir matė, kad jo firmos pasiūlymai yra normalūs. UAB „V.“ siūlymų nematė. Matė tik savo firmos siūlymus. Tam, kad konkursas būtų įvykęs, būtina, kad sudalyvautų tam tikras firmų skaičius, tokios yra taisyklės. Mano, jog jo firmos dalyvavimas buvo reikalingas tam, kad galėtų laimėti UAB „V.“. Iš to jokios naudos neturėjo. Tai darė iš draugiškumo. Kiek kartų teikė tokią paslaugą, gerai neprisimena. Gal tris kartus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 42–45) D. M., susipažinęs su pateiktais dokumentais, patvirtino, jog penkis kartus formaliai dalyvavo konkurse remonto darbams (duomenys neskelbtini) atlikti. Visais atvejai tai darė V. R. prašymu. Suprato, kad jau yra numatyta, jog konkursą laimės V. R. UAB „V.“ ir kitų bendrovių pasiūlymai reikalingi tik tam, kad konkursas būtų įvykęs. Jokių sąmatų nedarė, nes tam neturėjo laiko. Sąmatos projektus parengė pats V. R., o jis tik pasirašė dokumentus ir atidavė juos V. R..

Pagarsinus šiuos parodymus D. M. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas S. R. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovė užsiima statybos darbais, daugiausia – stogais. Nieko konkrečiai apie bylos aplinkybes negali papasakoti. Dalyvavo konkurse, ir tiek. Sugalvojo dalyvauti konkurse, nes kai nėra darbo, tenka kitokio ieškoti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 46–48) S. R. nurodė, kad apie organizuojamus konkursus remonto darbams (duomenys neskelbtini) sužinojo iš V. R.. Suprato, kad V. R. nori laimėti tuos konkursus, tačiau tam reikia, kad dalyvautų bent trys bendrovės. Sutiko dalyvauti konkurse. Iš V. R. sužinojo darbų apimtis ir pagal tai pats parengė komercinius pasiūlymus. Parengtus dokumentus užklijuotame voke pateikė arba tiesiai į mokyklą, arba perdavė V. R..

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas L. R. paaiškino, kad turi savo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Ją turi nuo 1996 m. Įmonė užsiima statybos darbais: pastatų statyba ir remontas, daugiausia – stogai, vidaus apdaila. Pažįsta „V.“ direktorių V. R.. Kaip dalyvavo konkurse 2008 m., neatsimena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 49–51) L. R. nurodė, kad 2008 m. kovo mėnesį į jį kreipėsi V. R.. Jis pasakė, kad jo bendrovė remontuos (duomenys neskelbtini) ir paprašė pateikti komercinį pasiūlymą, kadangi tam, jog įvyktų konkursas, turi dalyvauti bent trys firmos. V. R. pasakė, kokią konkrečią sumą reikia nurodyti tame pasiūlyme. V. R. prašymą įvykdė ir tą ar kitą dieną surašė firmos „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą už 388 277 Lt. Šiuos dokumentus perdavė V. R.. Kur jis padėjo tą komercinį pasiūlymą, nežino.

Pagarsinus šiuos parodymus L. R. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba darbų vadovu IĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2007–2008 m. dirbo ten pat. Mokykloje atsirado darbas, kaip suprato, direktorius suderino su įmonės savininku G. Sulaukė iš G. skambučio, kad turi nuvažiuoti į mokyklą, pažiūrėti, kokius darbus reikia atlikti. Ūkvedė A. parodė, kad reikia pakeisti priešgaisrinius kranus, priešgaisrinę žarną. Su ta specialiąja mokykla labai ilgai bendradarbiauja, ten visus užkaborius žino. Būna taip, kad ir sekmadienį A. paskambina, jei kažkokia įvyksta avarija. Keičiant kranus, žarnas vedėja dar atlėkė, kad siena šlapia, kažkur trūko vamzdynas ir pradėjo bėgti. Tai dar kartu ardė sieną, keitė vamzdyną. Bedirbant dar kanalizacija užsikišo, tai kartu paprašė išvalyti kanalizaciją. Paskui ponas direktorius pasakė, kad yra objektas, reikia atlikti santechnikos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pasikvietęs santechnikus, atvažiavo su direktorium į butą. Įėjo į san. mazgą, pažiūrėjo, ką ten praktiškai reikia padaryti. Paliko santechniką. Lygiai taip pat pasakė direktorius, kad reikia (duomenys neskelbtini) gatvėje kažką padaryti. Nuvažiavo su direktorium, į san. mazgą įėjo. Pasakė, kad reikia pakeisti gyvatuką. Ten nusiuntė kitus santechnikus. Jie pakeitė gyvatuką. Dėl apmokėjimo, tai kai visus tuos darbus padarė, paskambino direktoriui, paklausė, kaip atsiskaitys nes viskas jau pabaigta. V. M. liepė atvežti visus sąrašus, kas kokiam objekte atlikta. Atidavė visus atliktų darbų sąrašus, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) gatvių butuose ir dar paklausė, kaip mokės. V. M. pasakė, kad viskas čia bus per jį, t. y. vienas užsakovas. Jo neklausė, ar pats mokės, nes neturi tokios moralinės teisės klausti. V. M. pasiliko pateiktus darbų sąrašus patikrinimui ir paprašė atvažiuoti po kelių dienų sąrašus pasiimti. Kai atvažiavo, direktorius tada pasakė, kad aktus tvarkyti mokyklai. Parvažiavęs padavė visus sąrašus vadybininkei ir pasakė, jog direktorius liepė aktuoti mokyklai. Tai reiškia, kad apmokės (duomenys neskelbtini)mokykla. Darbuotojos sutvarkė aktus ir padavė nuvežti V. M.. Nuvežė ir po kažkiek laiko parvežė su antspaudais ir parašais.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metui (t. 8, b. l. 86–88) A. G. nurodė, kad 2008 m. vasarą paskambinęs V. M. pasakė, kad jam reikia santechnikų pagalbos. To pokalbio metu jis pasakė, kad atsiskaitys per mokyklą. Tų pačių metų rudenį pastebėjo, kad yra paimta įvairių prekių ir už jas neatsiskaityta. A. P. paaiškino, kad šios prekės panaudotos V. M. privačiuose objektuose. Liepė A. P. paraginti V. M., kad šis atsiskaitytų. Po to A. P. atnešė lokalinę sąmatą darbams Panevėžio specialiojoje mokykloje bei pagal ją surašytą atliktų darbų aktą ir užsiminė, kad V. M. prašymu dirbtinai padidinta santechnikos darbų ir medžiagų vertė tam, kad būtų padengtas V. M. įsiskolinimas už darbus jo ar jo artimųjų privačiuose objektuose. A. P. uždraudė daryti prirašymus ir nepasirašė to akto. Nurodė, kad V. M. įsiskolinimas turi būti padengtas teisėtai būdais. Po to skambino V. M. ir išreiškė norą pakalbėti apie sąmatą. Atvykęs į susitikimą V. M. pasiūlė dirbtinai padidinti (duomenys neskelbtini) atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertę ar prirašyti papildomas medžiagas ir tokiu būdu padengti jo paties įsiskolinimą dėl atliktų darbų privačiuose objektuose. Jis tai daryti prašė įtaigiai.

Pagarsinus šiuos parodymus A. G. patvirtino, kad jie teisingi. Nurodo, kad teisme duoda tokius pat parodymus, tik kalba švelniau.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo mėnesio pradžioje padėjo darbininkams kaip bendradarbis (duomenys neskelbtini) g. name iškelti iš mašinos sunkų dangos ruloną. Iškėlė ir išvyko. Tame name jokių darbų nedirbo.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad dabar niekur nedirba, yra II-os grupės invalidas. 2007–2008 m. dirbo V. R. įmonėje „V.“ darbų vadovu. Kur buvo liepta, ten ir dirbo. Teko dirbti (duomenys neskelbtini) g. esančiame name prie gipso lubų įrengimo, sienų, perdengimų, aplinkos, lietaus kanalizacijos įrengimo, tačiau datų nepamena. Tuos darbus dirbo firmos darbuotojai, tačiau dabar nepamena, kas. Užsakovas tada buvo V. M.. Nežino, kaip su juo V. R. tardavosi dėl apmokėjimo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 24–25) R. M. nurodė, kad nematė, jog V. M. būtų kam nors mokėjęs pinigus už darbus (duomenys neskelbtini). Asmeniškai iš V. M. taip pat jokių pinigų nėra gavęs. V. R. yra minėjęs, kad už to namo remonto darbus bendrovė ateityje gaus užsakymus (duomenys neskelbtini). Kad V. M. žada atsiskaityti (sumokėti) su UAB „V.“ už tuos darbus, V. R. nesakė.

Pagarsinus šiuos parodymus R. M. juos patvirtino iš dalies. Jis patikslino, kad buvo svajojama dėl darbų spec. mokykloje gavimo. Teigia, kad gal apie tai apklausoje ne taip išdėstė.

Be to R. V. paaiškino, kad už (duomenys neskelbtini) namo kaminėlio remontą sumokėjo pats, o po to V. R. atidavė pinigus. Prisimena, kad su V. M. buvo kalbama, jog darbininkai už gipso montavimą labai daug nori užsidirbti pinigų. Panaši kalba buvo ir apie trinkeles. Tačiau nurodo, jog piniginio klausimo nesprendė. Tiesiog susitikę su V. M. kalbėjo, ar brangu, ar ne. Tokiu būdu tik išsakė savo nuomonę, bet dėl kainos sprendimo nepriimdavo, nes tai buvo ne jo kompetencija.

Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ santechniku. Dirbo santechniku (duomenys neskelbtini) g. esančiame name per firmą „(duomenys neskelbtini)“. Namo numerio nepamena, tai - V. M. namas. Tame name liepė dirbti, tai ir dirbo. Atliko šildymo, dujotiekio santechninius darbus. Tame name dirbo tol, kol atliko visus darbus, t. y. tai, ką „(duomenys neskelbtini)“ turėjo padaryti. Dirbo gal apie mėnesį. Juk būdavo, kad nebuvo detalių, tai tada vykdavo dirbti kitur. Atlyginimą mokėjo per firmą. Medžiagas ėmė iš firmos „(duomenys neskelbtini)“. Buvo darbų vadovas, jis pasakydavo, ką dirbti.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta darbo klausimais. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė užsiima vidaus patalpų kondicionavimu. Dirba nuo įmonės įkūrimo, gal nuo 2008–2009 m. Buvo paprašyta V. M. gyvenamajame name įrengti vėdinimo sistemą. Po darbų atlikimo V. M. paklausė, ar gali už darbą sumokėti įmonė. Kai V. M. klausė, ar gali tą sąskaitą apmokėti įmonė, įmonės pavadinimo neminėjo. Sutartyje su V. M. buvo nurodyta sąmata, gal 12 000 Lt. Kai baigė darbus, sudarė kitą atsiskaitymo sutartį. Tą naują sutartį perskaitė tik apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Nauja sutartis buvo sudaryta su UAB „V.“ direktoriumi V. R.. Sutartis buvo dėl objekto (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. UAB „V.“ pervedė 9 000 Lt. Tuo metu su „V.“ kito objekto neturėjo, todėl ir suprato, kad pinigai už pirmą sutartį, t. y. už (duomenys neskelbtini) g. namą. Kai pinigai buvo sumokėti, atvyko V. R., atvežė ir pasirašė sutartį, kurios asmeniškai neskaitė. Apklausos metu pastebėjo, kad buvo įrašytas kitas objektas – mokykla, t. y. objektas, kur nieko neįrenginėjo. Sutarties sudarymas su UAB „V.“ buvo po pinigų sumokėjimo. Pinigai buvo pervesti, o sutartis buvo sudaryta atgaline data, taip dažnai būna.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas statomas namas adresu (duomenys neskelbtini) g. (t. 10, b. l. 58–69).

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai – 2007-07-19 UAB „V.“ komercinis pasiūlymas, kurio vertė 214 996 Lt, UAB „V.“ 2008 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktas 44 997 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-07-14 medžiagų sąrašas, prekių gavėjas – darbų vykdytojas K. M., medžiagų vertė 19 452,95 Lt (t. 10, b. l. 31–45).

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) paimtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatos (t. 11, b. l. 2; t. 10, b. l. 122).

Iš 2008-12-04 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektai pateikė UAB „V.“ sąskaitų kopijas (t. 6, b. l. 145–166).

Iš operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose kontroliuojant bei fiksuojant V. M., V. R. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis yra užfiksuoti pokalbiai iš kurių matyti, kad:

2007-12-20 vykusio pokalbio metu V. M. ir V. R. aptaria namui reikalingo šildymo katilo parametrus, V. M. teiraujasi, ar visa tai galima atlikti per V. R. ir gauna teigiamą atsakymą (t. 1, b. l. 56–57);

2008-01-02 vykusio pokalbio metu V. M. informuoja V. R., kad D. (D. J.) duos jo (V. R.) telefoną ir jam paskambins darbų vykdytojas (t. 1, b. l. 57–58); Pokalbio su D. J. metu V. M. padiktuoja V. R. telefoną (t. 1, b. l. 58); 2008-01-08 vykusio pokalbio su V. R. metu D. J. tikslina sumą – „25“, V. R. padiktuoja UAB „V.“ pavadinimą (t. 1, b. l. 59–60); tą pačią dieną V. R. telefoninio pakalbio metu nurodo R. M. nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ ir paimti sąskaitą 25 000 Lt (t. 1, b. l. 60–61);

2008-01-25 vykusio pokalbio metu V. M. klausia V. R., ar baigtos montuoti lubos (duomenys neskelbtini), nes reikia montuoti signalizaciją. V. R. nurodo, kad darbų liko kelioms dienoms (t. 1, b. l. 64);

2008-05-06 vykusio pokalbio metu V. M. su R. M. tariasi dėl darbų, nurodo, kad su V. sutarė, jog medžiagas ims per bendrovę (t. 1, b. l. 156);

2008-06-19 vykusio pokalbio metu V. J. klausia V. M., kada bus atsiskaityta už darbus (t. 1, b. l. 166); 2008-06-27 vykusio pokalbio metu V. M. klausia V. R., ar V. R. atsiskaitys su darbininkais už darbus (t. 1, b. l. 166).

Iš viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-12 specialisto išvados „Dėl viešųjų pirkimų įvertinimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. M., neužtikrino, jog jo vadovaujamoje organizacijoje, vykdant viešuosius pirkimus, būtų laikomasi Įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, nes 2007 m. liepos mėn. įvykdžius mokyklos 1 aukšto koridoriaus ir vestibiulio remonto darbų pirkimą (Pažyma Nr. 5), 2007 m. rugpjūčio mėn. įvykdžius mokyklos bendrabučio 3 aukšto koridoriaus remonto darbų pirkimą (Pažyma Nr. 7), 2008 m. kovo mėn. įvykdžius mokyklos klasių ir kabinetų, sporto salės scenos remonto darbų pirkimą (Pažyma Nr. 2), 2008 m. liepos mėn. įvykdžius mokyklos kabinetų remonto darbų pirkimą (Pažyma Nr. 4) buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 119 straipsnio 1 dalies, 119 straipsnio 2 dalies, 86 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 9 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos (t. 3, b. l. 96–100).

Iš (duomenys neskelbtini) 2007-08-31 įsakymo Nr. V-191 matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra patvirtintos prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų, taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės (t. 4, b. l. 5–19).

Iš 2008-12-18 apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota 2008-11-26 kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), paimto kompiuterio apžiūra, matyti, kad I. M. kompiuteryje yra lokalinė sąmata 166 215 Lt (failas – „s334.pdf“, t. 12, b. l. 111) ir ši sąmatos suma sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto (duomenys neskelbtini) 2007-07-19 komercinio pasiūlymo kaina. Taip pat yra lokalinė sąmata 74 965 Lt (failas – „s364.pdf“, t. 12, b. l. 122) ir ši sąmatos suma sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto (duomenys neskelbtini) 2007-07-31 komercinio pasiūlymo kaina. (t. 12, b. l. 101–138, 99, 90).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. 5-5/8 „Dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos“ matyti, kad 3 (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir darbų atlikimo aktuose yra nurodyti atlikti darbai ir panaudotos medžiagos, kurios realiai nesunaudotos (duomenys neskelbtini) remontui. UAB „V.” iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai, UAB „(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” ir K. K. įmonės 2007-2008 metais gautas 6 PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą, nors šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir medžiagos panaudoti ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, apmokėjo už jas, įtraukė sumokėtas sumas į 2007–2008 metų sąnaudas, o būtent:

Į UAB „V.” apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros – UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai 2007-12-27, serija DP Nr. 0000201, kurios suma 12587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai 2007-12-27, serija DP Nr. 0000202, kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2007-12-27, serija OMT Nr. 1126, kurios suma 21272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija KUB Nr. 00290, kurios suma 1949,15 Lt ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija KUB Nr. 00299, kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2008-09-25, serija FRO Nr. 0026, kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt PVM. UAB „V.” šias PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą, nors jose nurodytos paslaugos ir medžiagos yra panaudotos ne UAB „V.” statybos ir remonto objektuose, o įrenginėjant V. M. namą adresu (duomenys neskelbtini) , PVM sąskaitose faktūrose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne taip, kaip nurodyta PVM sąskaitose faktūrose (t. 4, b. l. 160–185).

2008-11-26 apžiūros metu apžiūrėtas namas adresu (duomenys neskelbtini), ir užfiksuoti atlikti remonto darbai (t. 10, b. l. 58–69).

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) pas V. R. rasti ir paimti dokumentai – 2007-10-31 UAB „V.“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) “ komerciniai pasiūlymai, (t. 13, b. l. 48).

Iš kompiuterio duomenų apžiūros protokolo matyti, kad J. G. firmoje „(duomenys neskelbtini) “ yra dvi sąskaitos, kuriose nurodyta, kad statybinės (santechnikos) medžiagos buvo panaudotos pas V. M. (t. 7, b. l. 21–27).

Iš IĮ „(duomenys neskelbtini) “ kratos metu paimtų dokumentų matyti, kad iš IĮ „(duomenys neskelbtini) “ paimtos lokalinės sąmatos dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) , atliktų darbų aktai, sutartys 15 504,62 Lt (t. 7, b. l. 45–46, 77–103).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti IĮ „(duomenys neskelbtini) “ dokumentai, paimti iš (duomenys neskelbtini) – 2008-09-12 statybos rangos sutartis, PVM sąskaita faktūra, serija PAG Nr. 481, 2008 m. spalio mėn. IĮ „(duomenys neskelbtini) “ atliktų darbų aktas 16263,20 Lt (t. 7, b. l. 104, 108–118).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus pateiktoje 2009-02-13 specialisto išvadoje Nr. 5-5/8 „Dėl Panevėžio specialiosios mokyklos“ nurodyta, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 d., pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1K-170 4 p. už (duomenys neskelbtini) veiklą ir apskaitos organizavimą tikrinamuoju laikotarpiu buvo atsakingas mokyklos direktorius V. M.. (duomenys neskelbtini) direktorius pasirašė IĮ „(duomenys neskelbtini) ” pateiktą 2008 m. spalio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija PAG Nr. 481, ir perdavė ją į buhalteriją. Mokyklos buhalterijoje ši PVM sąskaita faktūra buvo užregistruota Pirkimo sąskaitų žurnale, tai yra buvo įtraukta į mokyklos buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) įtraukė į apskaitą IĮ „(duomenys neskelbtini) ” išrašytą 2008-10-10 PVM sąskaitą faktūrą, serija PAG Nr. 481, kurioje dalis nurodytų medžiagų ir darbų nebuvo panaudota mokyklos patalpų remontui (t. 4, b. l. 160–185).

Iš operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis yra užfiksuoti pokalbiai iš kurių matyti, kad:

2008-06-30 vykusio V. M. ir A. G. pokalbio metu V. M. prašo santechnikų pagalbos ir žada atsiskaityti „per mokyklą“ (t. 1, b. l. 143);

2008-08-27 vykusio V. M. ir A. P. pokalbio metu V. M. domisi, ar darbai mokykloje jau baigti, ar jau gali pradėti darbus prie „Rago“ (t. 1, b. l. 144);

2008-10-02 vykusio V. M. ir A. G. pokalbio metu V. M. tariasi dėl susitikimo, kadangi reikia derinti sąmatą (t. 1, b. l. 145);

2008-10-10 vykusio V. M. ir A. P. pokalbio metu A. P. tikslinasi, kokius darbus nurodyti sąskaitoje (t. 1, b. l. 145).

Nei V. M., nei V. R. neneigia, kad įrenginėjant namą adresu (duomenys neskelbtini) , V. R. ir jo vadovaujama UAB „V.“ už atliktus darbus bei panaudotas medžiagas sumokėjo 74 965 Lt. Dėl šios dalies ginčo nėra. Be pačių kaltinamųjų pripažinimo, faktą, kad namui įrengti V. R. ir UAB „V.“ išleido būtent tokią sumą patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, užfiksuoti telefoniniai pokalbiai, kiti rašytiniai įrodymai (sąskaitos faktūros, kvitai ir t .t.). Tačiau V. M. neigia, kad tai buvo kyšis. Jis teigia, jog atlikti namo įrengimo darbus bei sumokėti už įgyjamas medžiagas V. R. prašė tik todėl, kad tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Tuo metu vyko jo skyrybos su pirmąja žmona ir dar nebuvo pasibaigęs turto padalijimo procesas. Tačiau jis jau žinojo, kad pasibaigus šiam procesui gaus gana ženklią sumą pinigų (daugiau nei 200 000 Lt) ir planavo visiškai atsiskaityti su V. R. ir UAB „V.“. Teigia, jog būtent taip ir sakė pačiam V. R.. Todėl apmokėjimą už medžiagas bei atliktus darbus vertina tik kaip paskolinimą. Tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės.

Kaip jau minėta, kritiškai vertinami V. M. teiginiai, kad jis ketino UAB „V.“ ir asmeniškai V. R. apmokėti visas sąskaitas. Visu pirma, tokius V. M. teiginius paneigia pats V. R.. Jis pripažįsta, kad įvairias paslaugas įrenginėjant namą adresu (duomenys neskelbtini) , jis pradėjo teikti tikėdamasis V. M. palankumo ir siekdamas užsitikrinti būsimus užsakymus remonto darbams Specialiojoje mokykloje. Tik vėliau, kai į minėto namo įrengimą jau buvo investuotos didelės lėšos, jis pradėjo suprasti, kad tas investicijas vargu ar atpirks būsimi užsakymai. Jo teigimu, jis pradėjo abejoti, kad pavyks atgauti visas į namą investuotas lėšas, o tik galvojo kaip sumažinti nuostolius. Kitą vertus, V. R. teiginiai, kad jis nebesitikėjo, jog bendrovė iš būsimų užsakymų padengs išlaidas namo įrengimui ir netgi gaus pelną kelia abejonių, kadangi iš jo telefoninio pokalbio su bendrovės buhaltere matyti, jog bendrovė gavo didelį pelną ir jie sprendė, kaip buhalterinėje apskaitoje jį sumažinti. Tai, kad V. M. neketino sumokėti už suteiktas paslaugas įrenginėjant namą, patvirtina ir tai, jog nebuvo sudaryta jokia oficiali sutartis su UAB „V.“, nors tam nebuvo kokių kliūčių. Net jei darbų atlikimo metu V. M. turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, tai netrukdė sudaryti tokią sutartį, numatant atsikaitymo būdus ir terminus (po to, kai jis būtų atgavęs pinigus, vykdant turto pasidalijimą su buvusia žmona). Dar vienas neabejotinas įrodymas, kad už suteiktas paslaugas bei apmokėtas sąskaitas su UAB „V.“ ir V. R. nebuvo ketinama atsiskaityti ir tai buvo tiesiog kyšis, yra tai, kad nei pats V. M. nei V. R. nevedė apskaitos, už kokią sumą yra suteikta paslaugų, už kokią sumą apmokėta sąskaitų (UAB „V.“ už įgyjamas medžiagas apmokėdavo bendrais pavedimais, neišskiriant medžiagų, panaudotų (duomenys neskelbtini) namo įrengimui, nurašydavo įgyjamas medžiagas kaip panaudotas kituose objektuose). Tokiu būdu nė vienas iš kaltinamųjų nežinojo tiksliai, kiek yra išleista lėšų minėto namo įrengimui. Tik po kurio laiko, kai jau tam objektui buvo išleista labai daug lėšų, V. R. telefoninių pokalbių metu su K. Š. (t. 1, b. l. 120, 124) pradeda kelti klausimą, kad namo (duomenys neskelbtini) įrengimui nebepirks medžiagų, kadangi ir taip jau daug išleista bei bandoma aiškintis, kiek iš viso tam objektui išleista. Paties V. R. teigimu, tai įvyksta tuomet, kai jis pradeda abejoti, ar pavyks bendrovei pasidengti nuostolius, patirtus įrenginėjant tą namą iš būsimų užsakymų. Tas faktas, kad bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „V.“ buvo sumokėta 63 839,39 Lt (t. 16, b. l. 1–4) už medžiagas, panaudotas įrenginėjant namą (duomenys neskelbtini) , nepaneigia išvados, kad tos medžiagos buvo panaudotos kaip kyšis. Iš paties V. M. parodymų matyti, kad turto dalybų metu jam priteistą sumą (240 000 Lt) jis gavo dar 2009 metų pradžioje. Jei tikėtume V. M. parodymais, kad tik laikini finansiniai sunkumai jam trukdė atsiskaityti už atliktus darbus ir panaudotas medžiagas, tai akivaizdu, jog nuo to momento tokių kliūčių nebebuvo. Tačiau pinigai už panaudotas medžiagas pervesti tik 2009 metų gruodžio mėnesį. Atmestinas V. M. aiškinimas, jog jis negalėjo anksčiau atsiskaityti, kadangi jam buvo uždrausta bendrauti su V. R.. Atlikti piniginį pavedimą nebuvo reikalingas tiesioginis bendravimas. Toks delsimas patvirtina, jog naudojantis UAB „V.“ paslaugomis įrenginėjant namą ir bendrovės nupirktomis medžiagomis, nebuvo ketinama už tai atsiskaityti, nebuvo skaičiuojama, už kokią sumą yra panaudota medžiagų. Kaip jau minėta, nei V. M., nei V. R. nevedė apskaitos ir nebuvo suskaičiavę, už kokią sumą panaudota medžiagų įrenginėjant tą namą.

Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti kategorišką išvadą, kad V. M. tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, už neteisėtą veikimą – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „V.“ vykdyti statybos ir remonto darbus jo vadovaujamoje mokykloje ir bendrabutyje, savo ir L. R. naudai iš UAB „V.“ ir bendrovės vadovo V. R. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės, t. y. 74 254,73 Lt, kyšį nemokamai gaudamas statybos darbų paslaugas ir medžiagas gyvenamajam namui, priklausančiam L. R., esančiam (duomenys neskelbtini) , įrengti. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 225 str. 3 d. Atitinkamai V. R. veikoje yra visi BK 227 str. 2 d. (2007-06-28 redakcija) numatyto nusikaltimo požymiai ir jo veika pagal šį straipsnį taip pat kvalifikuota teisingai. V. R. veika kvalifikuota pagal veikos padarymo bei kaltinimo pateikimo metu galiojusią 2007-06-28 BK 227 straipsnio redakciją. 2011-06-21 šis straipsnis buvo pakeistas. Kadangi V. R. valstybės tarnautojui davė didesnės nei 250 MGL vertės kyšį, todėl pagal naująją redakciją V. R. veika atitiktų BK 227 str. 3 d. Tačiau naujojoje redakcijoje atsakomybė už tokią veiką yra sugriežtinta, numatyta laisvės atėmimo bausmė iki septynerių metų, o 2007-06-28 redakcijoje už tokią pat veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. Kadangi bausmę griežtinantis arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.), todėl V. R. veika kvalifikuojama pagal 2007-06-28 BK 227 str. 2 d. redakciją.

Kaltinamajame akte esančios nuorodos, kad V. M. priėmė, o V. R. davė 74 154,73 Lt kyšį (t. 15, b. l. 35, 41) vertinamos kaip techninė klaida, kadangi tolimesniame kaltinamojo akto tekste bei pateiktuose paskaičiavimuose motyvuotai nurodyta 74 254,73 Lt suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad kyšio, kurį gavo V. M., dydis, kai UAB „V.“ apmokėjo už medžiagas, panaudotas (duomenys neskelbtini) namui įrengti, apskaičiuotas neįskaitant PVM mokesčio, t. y. jis apskaičiuotas pagal tai, kokią žalą patyrė UAB „V.“. Realiai V. M., kaip fizinis asmuo, pirkdamas tas medžiagas ar paslaugas iš UAB „V.“ būtų turėjęs sumokėti ir PVM mokestį. Tai patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu padaryti pervedimai UAB „V.“ už panaudotas medžiagas. Bendrovei už tas medžiagas pervesta ne 52 754,73 Lt, kaip paskaičiuota specialisto išvadoje ir nurodyta kaltinime, o 63 839,39 Lt, t. y. su priskaičiuotu PVM mokesčiu. O prie šios sumos pridėjus 21 500 Lt, kuriuos V. R. sumokėjo asmeniškai darbininkams už atliktus darbus susidaro 85 339,39 Lt suma. Be to, kaltinime nurodyta, kad V. R. už kaminėlio rekonstrukcijos darbus R. Š., D. P. ir V. G. sumokėjo 100 Lt. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie kiekvienas gavo po 100 Lt, t. y. iš viso 300 Lt. Tačiau kaltinimas V. M., o kartu ir V. R. pateiktas dėl mažesnės sumos – 74 254,73 Lt kyšio priėmimo bei davimo, sunkinti kaltinamųjų padėtį negalima, todėl į pirmiau nurodytus netikslumus neatsižvelgiama.

V. M. 2007–2008 metais buvo (duomenys neskelbtini) direktorius ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-05-25 įsakymu Nr. 1K-170 4 punktą buvo atsakingas už biudžetinės įstaigos buhalterinės apskaitos organizavimą. Iš kaltinamojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, iš specialisto išvados Nr. 5-5/8, iš liudytojos D. P. parodymų matyti, kad būtent V. M., žinodamas, kad UAB „V.“ pateiktose sąskaitose yra padidintos darbų kainos, įrašyti neatlikti darbai, medžiagos nepanaudotos mokyklos remontui, pasirašė šias sąskaitas ir pateikė jas (duomenys neskelbtini) buhalterijai. Be to, liudytojų A. G., A. P. parodymais, paimtais dokumentais neabejotinai įrodyta, kad V. M. 2008 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, žinodamas, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ pateiktame darbų akte bei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje į mokykloje atliktų darbų sąrašą yra įtraukti darbai ir išrašyta sąskaita už atliktus darbus I. M. priklausančiame bute bei L. R. priklausančiame bute ir name (duomenys neskelbtini), pasirašė grafoje „Užsakovas“ ir grafoje „Sąskaitą priėmė“, taip patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainas ir šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterijai. Dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2007–2008 metų veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Pats V. M. teigia, kad jis nieko nežinojo nei apie padidintas kainas, nei apie mokyklos remontui nepanaudotas medžiagas (kurios buvo panaudotos (duomenys neskelbtini) namui įrengti). Be to, jis nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini) “ sąskaita, į kurią įtraukti ir darbai bei medžiagos, panaudotos I. M. bei L. R. butuose, buvo išrašyta per klaidą kai A. P. neteisingai suprato nurodymą išrašyti sąskaitą. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Kaip jau minėta, V. M. asmeniškai užsiėmė remonto darbų specialiojoje mokykloje organizavimu ir jų priežiūra. Jis pats dėjo parašus ant išrašytų dokumentų kartu prisiimdamas ir atsakomybę už jų teisingumą. Jis taip pat rūpinosi ir namo (duomenys neskelbtini) įrengimu ir neabejotinai matė, kad jame naudojamos medžiagos, kurių įgijimu nei jis pats, nei jo pavedimu kiti asmenys neužsiėmė. Be to, V. R. apklausų metu ikiteisminiame tyrime aiškiai yra nurodęs, jog V. M. buvo žinoma, kad namui įrengti naudojamos medžiagos, kurios pagal dokumentus nurašytos kaip panaudotos remontuojant mokyklą. Dėl IĮ „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitų ir atliktų darbų aktų, tai A. P. ir A. G. aiškiai nurodė, kad būtent V. M. nurodymu darbai atlikti butuose (duomenys neskelbtini) ir name (duomenys neskelbtini) buvo įtraukti į darbų, atliktų specialiojoje mokykloje, aktą. A. G. netgi nurodo, kad atvykęs V. M. darė spaudimą, kad minėti darbai privačiuose objektuose būtų įtraukti į darbų, atliktų specialiojoje mokykloje, aktą. Tai paneigia bet kokią suklydimo galimybę, kaip kad teigia V. M.. Tai, kad visa tai buvo daroma su V. M. žinia ir jo iniciatyva patvirtina ir užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir A. P.. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad V. M., siekdamas asmeninės naudos, sąmoningai buhalterinę apskaitą tvarkė neteisingai, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl tokia V. M. veika teisingai įvertinta kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Kartu A. P. pateikus (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. bei IĮ „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitą faktūrą, serija PAG Nr. 481, 16263,20 Lt, V. M., žinodamas, kad šiuose dokumentuose nepagrįstai jo nurodymu padidintos avarijos likvidavimo ir remonto darbų (duomenys neskelbtini) kainos, suklastojo šiuos dokumentus, nes pasirašydamas grafoje „Užsakovas“ ir „Sąskaitą priėmė“ patvirtino žinomai neteisingus duomenis apie atliktų darbų kainą bei šiuos dokumentus pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterei. Tiek atliktų darbų aktas, tiek IĮ „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaita faktūra yra rašytiniai aktai, kuriuose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuri yra teisinio santykio įrodymu, todėl jie yra dokumentai. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Tai, kad į darbų atlikimo aktą bei į PVM sąskaitą faktūrą tikrovės neatitinkantys duomenys įrašyti būtent V. M. iniciatyva ir jam buvo žinoma apie tų duomenų neteisingumą, pasisakyta vertinant apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl įrodymų vertinimas nebekartojamas. Darytina išvada, kad V. M., parašu patvirtindamas šiuos dokumentus, sąmoningai siekė, kad jie būtų perduoti buhalterijai apmokėti (siekė paleisti juos į apyvartą), t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl ši V. M. veikos dalis pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

V. M. pareikštas kaltinimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kadangi jis, suklastojęs IĮ „(duomenys neskelbtini) “ Panevėžio specialiojoje mokykloje atliktų darbų aktą už 2008 m. spalio mėn. bei PVM sąskaitą faktūrą, serija PAG Nr. 481, bei šiuos dokumentus pateikęs (duomenys neskelbtini) buhalterei, pasikėsino L. R. ir I. M. naudai įgyti 758,55 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – pradėjus ikiteisminio tyrimo veiksmus apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija PAG Nr. 481, nebuvo padarytas. BK 182 str. 4 d. numatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, dėl pasikėsinimo apgaule įgyti svetimą – (duomenys neskelbtini) turtą – 758,55 Lt nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Byloje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 167 str. numatyto prokuroro reikalavimo. Šiame straipsnyje numatyta, kad prokuroro reikalavimas turi būti ne formalus, o motyvuotas. Prokurorui numatyta teisė inicijuoti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, jei nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų. Ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro pareikštas įtarimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. negali būti prilygintas įstatyme numatytam prokuroro reikalavimui, kadangi pagal BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas net negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Tuo pagrindu baudžiamosios bylos dalis dėl V. M. kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nutrauktina.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos klastojimas

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. M., paaiškino, kad pirkdamas trinkeles padarė kvailystę. Trinkeles pirko už savus pinigus. Prieš tai kalbėjosi su V. R. ir jis pasiūlė sakyti, kad perka UAB „V.“, sakė, kad tokiu atveju pritaikys nuolaidą ir bus pigiau. Todėl pirkdamas trinkeles ir pasakė, kad perka UAB „V.“. Pardavėjai neklausė jokio pažymėjimo, ar yra kažkoks atstovas. Jie tik pasižiūrėjo į kompiuterį ir išrašė sąskaitą, kurią apmokėjo grynaisiais pinigais. Po to pardavėjas prašė pasirašyti. Parašė savo vardą ir pavardę ir pasirašė. Faktiškai net neskaitė, ant ko pasirašė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 167–168) R. M. paaiškino, kad 2008-06-13 apie pietus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ užėjo vyras ir moteris. Atpažino, kad tas vyras V. M.. Moteris vėliau prisistatė Jovitos vardu. Jie išsirinko grindinio trinkeles. Kai suderino kiekį ir kainą, jie išvyko. Vėliau apie 15 val. vėl atvyko moteris vardu Jovita. Jai išrašė sąskaitos projektą. Tokiame projekte yra beveik visi duomenys kaip ir tikroje sąskaitoje, tik jis nepasirašinėjamas ir nėra numerio. Pirkėja nurodė savo telefoną bei kur ir kada pristatyti prekes. Buvo nurodyta trinkeles atvežti į (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, ar tuo metu, kai pirkėjai buvo abu, ar tada, kai atėjo viena moteris, buvo paklausta, ar bus reikalinga sąskaita. Į tai pirkėja atsakė, kad sąskaita reikalinga ir reikia ją išrašyti UAB „V.“ vardu.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas G. S. apie bylos aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo, kadangi, jo teigimu, su klientais jis asmeniškai nedirba ir apie sąskaitos UAB „V.“ aplinkybes nieko nežino.

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), paimta UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2008-06-17 PVM sąskaita faktūra, serija BMP Nr. 00750, UAB „V.“ vardu ir kasos aparato čekis 4924,27 Lt (t. 10, b. l. 31–37).

Iš 2009-01-14 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ” pateikė 2008-06-17 PVM sąskaitą faktūrą, serija BMP Nr. 00750 (t. 7, b. l. 5–8).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados matyti, kad 2008-06-17 UAB „(duomenys neskelbtini) ” PVM sąskaitos faktūros, serija BMP Nr. 00750, skiltyje „Prekes priėmė:“ pasirašė V. M. (t. 2, b. l. 4–7).

Kaip jau yra minėta, tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeitė autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais dokumente įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyviosios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Šiuo atveju V. M. teigia, jog perkant trinkeles iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sakyti, jog tas trinkeles perka UAB „V.“ pasiūlė pats V. R., kadangi taip bus pritaikyta papildoma nuolaida. Nors V. R. ir neigia davęs sutikimą, kad V. M. pirkdamas trinkeles pasinaudotų UAB „V.“ vardu, tačiau tokia galimybė nėra visiškai paneigta. Kita vertus, V. M. ir nėra pareikštas kaltinimas dėl to, kad pirkdamas tas trinkeles jis žodžiu pasakė jog jas perka UAB „V.“. V. M. kaltinamas atlikęs konkretų veiksmą – PVM sąskaitoje faktūroje grafoje „prekes priėmė“ pasirašęs kaip UAB „V.“ atstovas. Susipažinus su PVM sąskaita faktūra Nr. 0000750 (t. 7, b. l. 8) matyti, kad ji išrašyta už trinkeles, bordiūrus ir produkcijos nuvežimą. Bendra suma 4 924,27 Lt. Šių prekių pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “, o pirkėju įvardyta UAB „V.“. Iš įrašų apie sumokėjimą matyti, kad už prekes atsiskaityta pirkimo metu. PVM sąskaitos faktūros grafoje „Prekes priėmė“ yra tik parašas. Tiek specialisto išvada, tiek paties V. M. paaiškinimu nustatyta, kad tai yra V. M. parašas. Iš šioje grafoje esančio spausdintinio teksto galima suprasti, kad užpildant šią grafą turėtų būti ar galėtų būti nurodyta pareigos, vardas, pavardė, krovinio gavimo laikas, iškrovimo pradžios ir pabaigos laikas. Tačiau šiuo atveju nėra jokių papildomų įrašų, o tik V. M. parašas. Nėra jokių įrašų, kad prekes priimantis asmuo yra UAB „V.“ darbuotojas (nenurodytos pareigos, pavardė ar kiti duomenys, siejantys su UAB „V.“). Kaip matyti iš tiriamos sąskaitos, pardavėjui apmokėta ir už prekių pristatymą į pirkėjo nurodytą vietą. Tai, kad prekių pirkėju įvardyta UAB „V.“, nereiškia, kad priimti prekes gali tik šios bendrovės darbuotojas. UAB „V.“ veiklos sritis – statybos ir remonto darbai. Akivaizdu, kad pardavėjui pristačius statybines medžiagas į statomą (ar remontuojamą) objektą, jas priimti gali ir ne UAB „V.“ darbuotojas. Ar pardavėjas, pristatęs medžiagas į nurodytą vietą, pasitenkina tik priimančio prekes asmens parašu ar užfiksuoja tikslesnius anketinius duomenis yra pardavėjo atsakomybės ir rizikos klausimas. Įvertinus aptartus įrodymus akivaizdu, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0000750 nėra jokių įrašų, kuriuose V. M. būtų įvardijęs save UAB „V.“ darbuotoju. Jo parašas grafoje „Prekes priėmė“ tik patvirtina faktą, kad pardavėjas perdavė prekes, už kurias buvo sumokėta. Tai reiškia, kad šiuo parašu nebuvo pakeistas dokumento (PVM sąskaitos faktūros Nr. 0000750) tikrumas ir turinio teisingumas. Todėl nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties. Tuo pagrindu V. M. dėl šio kaltinimo išteisintinas.

UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos klastojimas

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos V. M. paaiškino, kad jos vadovas B. paskambino, jog atveža sąskaitą ir prašė ją paduoti V. R.. Sutiko tai padaryti. Jis atvežė sąskaitą, tačiau B. reikėjo parašo, jis skubėjo, o gal V. R. tada nebuvo, todėl ant tos sąskaitos ir pasirašė. Negali pasakyti, ar toje sąskaitoje įrašė savo vardą ir pavardę, žino, kad pasirašė. Nepamena, ar į tą sąskaitą B. diktavo duomenis. Negalvojo, kad taip klastoja. Kitas sąskaitos egzempliorius buvo nepasirašytas. Jį gal tą pačią dieną, o gal po kelių dienų atidavė V. R..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 13, b. l. 88) V. R. nurodė, kad 2008 m. rudenį V. M. pasakė, kad reikės apmokėti už jo name įrengtą ventiliacijos – rekuperacijos sistemą. V. M. tada davė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus telefoną, kad jam paskambintų. Paskambinęs direktoriui vardu A. suprato, kad sąskaita jau išrašyta UAB „V.“ vardu, nors iš anksto tai nebuvo derinama. Suprato, kad sąskaita UAB „V.“ vardu buvo išrašyta V. M. iniciatyva. V. R. nurodė, kad paėmęs sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ per kelis kartus ją apmokėjo.

Dėl šio epizodo liudytojas A. B. paaiškino, kad už darbus name (duomenys neskelbtini) UAB „V.i“ buvo išrašyta sąskaita faktūra. Datos nepamena, bet tai buvo padaryta biure. Kai su V. M. sutarė, kad sąskaitą apmokės bendrovė, V. M. davė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo telefoną ir iš jo gavo duomenis, pagal kuriuos išrašė sąskaitą faktūrą. V. M. pasirašė tą sąskaitą. Įgaliojimų V. M. neprašė. Jis pats pasakė, kad pasirašys sąskaitą. Jis sąskaitą pasirašė užsakovo vardu. Pagal tą sąskaitą buvo sumokėti pinigai.

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2008-09-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija FRO Nr. 0026, 9000 Lt ir 2008-09-05 statybos rangos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „V.“ dėl vėdinimo sistemos įrengimo (duomenys neskelbtini) mokykloje įrengimo, 9000 Lt, kopiją (t. 6, b. l. 103–107).

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta 2008-08-16 sutartis Nr. 08/08/16-1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir A. B., kurioje numatyta prekių sutartinė kaina 13 575,42 Lt (t. 11, b. l. 2–6; t. 10, b. l. 122, 153–155).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro išvados matyti, kad 2008-09-25 PVM sąskaitoje faktūroje, serija FRO Nr. 0026, 9000 Lt, rankraštinį įrašą „DIREKTORIUS V. R. „ rašė ir greta V. R. vardu pasirašė V. M. (t. 2, b. l. 4–7).

Kaip jau yra pasisakyta pirmiau, PVM sąskaita faktūra yra laikytina dokumentu. Iš paties V. M. parodymų matyti, jog jis iš tikrųjų pasirašė už V. R. PVM sąskaitoje faktūroje FRO Nr. 0026. Tai neabejotinai patvirtina ir specialisto išvada. Iš V. R. parodymų matyti, kad jis V. M. nei raštu, nei žodžiu nebuvo įgaliojęs veikti UAB „V.“ vardu ir juo labiau bendrovės vardu pasirašinėti dokumentus. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies (t. 2, b. l. 6) matyti, kad PVM sąskaitoje faktūroje FRO Nr. 0026 greta rankraštinio įrašo „DIREKTORIUS V. R. “ esančiame paraše spėjamai skaitomos raidės „R“, „V“ + „a“. Kiti elementai yra neraidiniai. Iš šios specialisto išvados dalies matyti, kad V. M. grafoje „prekes priėmė“ ne tik žodžiais užrašė, kad tai padarė direktorius V. R., tačiau ir pasirašydamas stengėsi, kad parašas bent kiek primintų V. R. parašą. Iš tos pačios specialisto išvados matyti, kad tikrajame V. M. paraše skaitomos raidės „VM“, o šiuo atveju paraše yra raidės „R“ ir „V“, t. y. V. R. inicialai. Visa tai rodo, kad V. M. tyčia į tikrą dokumentą įrašė melagingus duomenis (kad prekes priėmė direktorius V. R.) ir pasirašė už kitą asmenį, imituodamas tikrą jo parašą. Tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir šią suklastotą PVM sąskaitą faktūrą paleido į teisinę apyvartą – pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) ” direktoriui A. B.. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Kyšio iš R. Š. paėmimas

Dėl šio kaltinimo V. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad gal 2007 m. buvo nutarta kompiuterizuoti vieną iš klasių. Domėjosi firma, kuri galėtų tai padaryti. Kreipėsi į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė įrengė tą klasę, buvo geros kainos, priežiūros garantijos. Įranga buvo perkama apklausos forma. Ši įmonė pateikė savo siūlymus ir dar kelios įmonės taip pat pateikė savo siūlymus. Pasiūlymai buvo pateikti sekretorei, o juos užregistravus, perduoti viešųjų pirkimų komisijai. Priežiūrą vykdė pavaduotoja ūkio reikalams. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo prasidėjusios diskusijos dėl kitų darbų, nes dar buvo reikalinga priešgaisrinė apsauga, bet tų tikslinių lėšų nebuvo ir bendradarbiavimas nutrūko. V. M. nurodo, kad privačioje diskusijoje pasakė „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kad ieško įsigyti televizorių. Jis pasakė, kad turi galimybę televizorių gauti žymiai pigiau. Tuomet paprašė nupirkti televizorių ir sakė, kad atsiskaitys. R. Š. televizorių nupirko žymiai vėliau, jau po darbų atlikimo mokykloje, o prasidėjus procesui, su juo negalėjo atsiskaityti. Iš karto, kai atvežė televizorių, neatsiskaitė, nes neturėjo lėšų. Pinigai buvo išleisti namo remontui. Prašė R. Š., kad palauktų su atsiskaitymu, ir jis sutiko. Jei žmogus sutinka paskolinti, tai taip ir sutarė. Atsiskaityti sutrukdė ikiteisminis tyrimas, kuris prasidėjo 2008 m lapkričio mėnesį, o televizorius pristatytas 2007 m. pabaigoje. Lėšų stoka sutrukdė atsiskaityti už televizorių, taip pat kaip ir su V. R.. Pinigų neužteko ir remonto, įrengimo darbams. Atsiskaitymas būtų įvykęs 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, pasakodamas apie televizoriaus įgijimo aplinkybes, pasakė, kad tai (televizorius) galėjo būti kaip kyšis už atliktus darbus (t. 14, b. l. 27). Pagarsinus šiuos parodymus V. M. pareiškė, jog gal užsiminė, kad gali būti kaip kyšis, bet to negalėjo būti. Tiesiog diskutavo su R. Š.. Sąskaitų niekam nerašė už tą televizorių. Š. pasiūlė nupirkti televizorių, tai ir sutiko, bei pažadėjo vėliau atsiskaityti. Š. dėl televizoriaus nupirkimo neskubino, sakė, kada bus, tada atvežti. Žinojo, jog Š. televizoriais neprekiauja.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovu. Bendrovė užsiima telekomunikacijų, apsaugine, priešgaisrine, kompiuterine biuro įranga. Bendrovė yra pardavusi kompiuterius specialiajai mokyklai. Paskambino V. M. ir paklausė, ar bendrovė negalėtų įrengti kompiuterinės klasės ir parduoti kompiuterius. Patvirtinus, jog gali, suderino specifikaciją, aptarė su V. M. kainą. Tada V. M. užsiminė, kad reikalingi dar du pasiūlymai, kad įvyktų konkursas. Dar dvi kokios nors įmonės turi pateikti komercinius pasiūlymus. V. M. paklausė, ar nepažįsta kokių įmonių, kad galėtų pateikti pasiūlymus. R. Š. nurodo, kad tokios paslaugos paprašė dviejų įmonių vadovų: V. C., t. y. „(duomenys neskelbtini)“, ir K. K. įmonės. Tos abi įmonės pateikė aukštesnę kainą. Nepamena, ar su tų įmonių vadovais kalbėjo apie tai, kokios vertės turi būti jų pasiūlymai. K. gal sakė, o C. nepamena, ar sakė. Iš tų įmonių gautus pasiūlymus perdavė V. M.. Iš jų pasiūlymus gavo popierine forma, neužklijuotus, matė, kokios pasiūlymų sumos ir kad tos sumos didesnės už jo. Kai gavo pasiūlymus, juos atidavė tiesiogiai V. M.. Paskui užsakė prekes ir įrenginėjo tas klases. Po to V. M. pasakė, kad norėtų įsigyti televizorių ir daugmaž nurodė, kokį modelį. Pradėjo ieškoti tokio televizoriaus. Nors jo vadovaujama bendrovė gali prekiauti televizoriais, bet šiuo atveju televizorių pirko grynai už savus pinigus, ne įmonės. Po to, kai V. M. užklausė apie televizorių, dar buvo ilgai kalbama tuo klausimu. Vėliau buvo užsiminta, kad kitais metais žadama rengti priešgaisrinę apsauginę signalizaciją, vaizdo apsaugą specialiojoje mokykloje. Jis užsiminė, kad bendrovė vėl galėtų būti konkurso nugalėtoja. Ieškodamas televizoriaus pradžioje pažiūrėjo parduotuvėse, paskui užklausė V. C., ar nebūtų galima gauti Vilniuje iš kur nors. Jis rado pigesnį variantą iš didmenininkų Vilniuje. Tą televizorių ir nupirko. Televizorių atidavė M.. Jis už televizorių nesumokėjo. Tą televizoriaus nupirkimą, įteikimą vertina kaip žingsnį, kad ateityje galės įrengti priešgaisrinę apsauginę signalizaciją, t. y. suprato kaip kyšį.

Televizoriaus pasiimti atvažiavo pats V. M.. Po to jokie konkursai nevyko. Buvo skaičiavę ir priešgaisrinę, ir vaizdo apsaugą. Tuos paskaičiavimus, ko reikia, derino su V. M..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 137–139) R. Š. aiškiai nurodė, kad V. M. paprašė televizoriaus po to, kai pokalbio metu pasakė, jog (duomenys neskelbtini) 2008 metais bus įrenginėjama priešgaisrinė signalizacija ir apsaugos priemonės ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali laimėti šį konkursą. Suprato, kad televizoriaus reikalaujama kaip kyšio už galimybę laimėti užsakymą. Pats kyšio nesiūlė. Pirkdamas televizorių negalvojo, kaip atsiims pinigus iš bendrovės.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. buvo duoti pasiklausyti įrašyti telefoniniai pokalbiai su V. M. (t. 7, b. l. 141–142). Liudytojas išklausęs pokalbius paaiškino, kad V. M. pasakymas „išlyginsim tą reikalą“ reiškė, jog už nupirktą jam televizorių bus atlyginta ateityje papildomais užsakymais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. Š. paaiškino, kad šioje apklausoje duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas K. K. paaiškino, kad dėl dalyvavimo konkurse tiesiog pasirašė ten, kur nereikia. Pasirašyti dokumentuose paprašė pažįstamas R. Š.. K. K. nurodo, kad jo įmonė kompiuteriais neprekiauja, bet įmonės veiklos sąraše yra tokia veikla įrašyta. Kaip prekiauti kompiuteriais, nežino. R. Š. surašė tą komercinį pasiūlymą. To pasiūlymo neskaitė, tiesiog pasirašė. Apie kainas neturi supratimo. R. Š. nieko neaiškino. Liudytojas nurodo, kad jei būtų laimėję konkursą, nors laimėti galimybės ir nebuvo, nebūtų žinojęs, ką daryti.

Liudytojas V. C. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tikslios datos nepamena, bet galėjo būti 2007 m. gruodžio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. paprašė nupirkti televizorių, nes turėjo pažinčių „(duomenys neskelbtini)“. Tai nesudarė sunkumo ir gal už 4000 Lt nupirko televizorių. Jo pavadinimo dabar nepamena. Parduotuvėje toks televizorius būtų kainavęs 15–20 procentų brangiau. Kam R. Š. buvo reikalingas televizorius, neklausė. Už televizorių R. Š. sumokėjo grynaisiais.

Liudytojas V. C. taip pat nurodo, kad R. Š. yra prašęs dalyvauti konkurse. Konkursas buvo Panevėžyje, bet koks, nepamena. R. Š. atsiuntė pasiūlymo formą. Tą formą užpildė ir išsiuntė. Tame konkurse dalyvavo formaliai – tik išsiuntė tą formą ir kas toliau buvo, nežino. Gal konkursas buvo kompiuteriams pirkti ar dėl kompiuterinių tinklų, gerai nepamena.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 154) V. C. nurodė, kad surašyti komercinį pasiūlymą paprašė R. Š.. Jis paaiškino, kad pasiūlymas reikalingas (duomenys neskelbtini) ir tik dėl to, kad konkurse turi dalyvauti ne viena įmonė, t. y. dalyvavimas konkurse fiktyvus. Pagarsinus šiuos parodymus V. C. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Iš 2008-11-26 kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas televizorius „Samsung“, 46 colių įstrižainės (t. 10, b. l. 5–9, 17–23).

Iš 2008-11-26 kratos protokolo matyti, kad kratos adresu (duomenys neskelbtini), metu paimti dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas, 49 158,80 Lt. (t. 7, b. l. 155–159).

Iš Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės specialisto išvados „Dėl viešųjų pirkimų įvertinimo“ matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. M., vykdydamas kompiuterinės įrangos pirkimą, neužtikrino, jog jo vadovaujamoje organizacijoje, vykdant viešuosius pirkimus, būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. 2007 m. spalio mėn., vykdant kompiuterinės įrangos pirkimą, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 ir 3 dalių, 119 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimai, II skyriaus 7 punkto, III skyriaus 10.4 ir 10.6 punktų, VI ir VII skyrių, IX skyriaus 42.3 punkto nuostatos (t. 3, b. l. 96–100).

Iš dokumentų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) dokumentai: 2007-10-15 tiekėjų apklausos pažyma, 2007-11-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra serija EBS Nr. P003079, 39 884,31 Lt sumai, 2007-11-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra serija EBS Nr. P003080, 17 115,35 Lt sumai, užpajamavimo orderis Nr. 3 (t. 3, b. l. 101, 105).

Iš operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose kontroliuojant bei fiksuojant V. M., telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis yra užfiksuoti jo pokalbiai su R. Š. iš kurių matyti, kad:

2007-11-28 vykusio pokalbio tarp V. M. ir R. Š. metu V. M. aiškinasi televizoriaus suradimo galimybes prekybos centruose (t. 1, b. l. 135);

2007-11-29 vykusio pokalbio metu V. M. žada R. Š. „išlyginti tą reikalą“ (t. 1, b. l. 136);

2007-11-30 vykusio pokalbio metu R. Š. nurodo, kad vieną „Samsungą“ užsakė. V. M. aiškinasi dar vieno televizoriaus suradimo galimybes, tikslinasi modelį (t. 1, b. l. 136);

2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. padiktuoja R. Š. pageidaujamo televizoriaus modelį – „LE40N87BD“ (t. 1, b. l. 137);

2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. tikslinasi televizoriaus modelį, parametrus (t. 1, b. l. 138);

2007-11-30 vykusio pokalbio metu V. M. sutaria su R. Š., kad reikia užsakyti jo pasirinktą televizorių (t. 1, b. l. 139);

2007-12-07 vykusio pokalbio metu V. M. sutaria su R. Š. dėl atvažiavimo (t. 1, b. l. 140);

2007-12-07 vykusio pokalbio metu V. M. praneša I. M., kad atveža televizorių ir prašo pasitikti (t. 1, b. l. 140).

Tai, kad V. M. televizorių paėmė kaip kyšį patvirtina ir kitos aplinkybės. Kaip matyti, televizorius buvo nupirktas ir perduotas V. M. 2007 metų gruodžio 7 d. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas tik 2008 m. lapkričio 19 d., t. y. praėjus beveik metams po televizoriaus įteikimo. Tačiau per tą laiką V. M. net nebandė atsiskaityti su R. Š.. V. M. teiginys, kad negalėjo grąžinti R. Š. pinigų už televizorių, kadangi tuo metu pats turėjo finansinių sunkumų bei visas lėšas naudojo namo įrengimui, nepateisina jo elgesio. Visų pirma, akivaizdu, jog televizorius nėra pirmo būtinumo dalykas. Todėl, jei nėra pakankamai lėšų, tai nėra jokios būtinybės jį pirkti. Tai, kad V. M. šis televizorius nebuvo būtinas parodo ir tai, kad jis nebuvo naudojamas. Kaip minėta, televizorius V. M. buvo perduotas 2007 m. gruodžio 7 d. Tačiau iš 2008 m. lapkričio 26 d. kratos protokolo (t. 10, b. l. 5–16) matyti, kad jis net nebuvo pradėtas naudoti. Televizorius rastas net neišpakuotas.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad V. M. tyčia, savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, už neteisėtą veikimą – išskirtinių sąlygų sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginėjant kompiuterinę klasę bei pažadą ateityje sudaryti galimybę laimėti konkursą priešgaisrinės signalizacijos ir video apsaugos įrengimui jo vadovaujamoje mokykloje, savo naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. Š. 2007 m. gruodžio 7 d., 8 val. 30 min., priėmė kaip kyšį televizorių „Samsung“, modelis „LE46N87BD“, serijos numeris „AJH23SJP800217Z“, kurio vertė 4000 Lt. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 225 str. 2 d. V. M. veika kvalifikuota pagal veikos padarymo ir kaltinimo pateikimo metu galiojusią šio baudžiamojo įstatymo redakciją. Šiuo metu šis baudžiamasis įstatymas yra pakeistas. Pagal naująją (2011-06-21) redakciją už tokią veiką numatyta bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, kai pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią redakciją buvo numatyta bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kadangi bausmę griežtinantis arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.), todėl V. M. veika kvalifikuojama pagal 2007-06-28 BK 225 str. 2 d. redakciją.

Darbo užmokesčio pažymos klastojimas

Kaltinamasis V. M. dėl šio kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jo iniciatyva pažymoje buvo įrašyta didesnė darbo užmokesčio suma. Tačiau bankas tos pažymos net nebetikrino, nes jau buvo nutarta duoti paskolą. Pripažįsta, kad tuo metu buvo įstaigos vadovas ir tą pažymą pasirašė. Po pasirašymo pažymą atidavė žmonai. Žmonai sakė apie pažymoje padidintą darbo užmokesčio sumą. Tą pažymą ji nunešė į „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje mėnesinis atlygis buvo padidintas keliais šimtais litų, bet bankui buvo svarbus įkeistas turtas. Kiek žino, tai atlyginimas neturėjo jokios reikšmės, nes bankas norėjo garantijų turtu, garantijų dvigubai, trigubai.

Kaltinamoji J. M. dėl šio kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2007 m. buvo laiduotoja savo turtu, imant L. R. paskolą iš Kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriaus. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) ir kitoje darbovietėje, turėjo turto. V. M. paskambino ir pasakė, kad paskola yra išduodama, bet reikia pristatyti dokumentus. Žinojo apie reikiamus dokumentus. Tada nebuvo kalbama apie gaunamų pajamų pažymą, reikalingą laiduotojai. Jau buvo valdybos sprendimas suteikti paskolą. Be jokių motyvų paprašė V. M. į pažymą apie pajamas įrašyti didesnę sumą. Kiek padidinti pažymoje pajamas sugalvojo pati. Su V. M. tos sumos neaptarinėjo. V. M. prašė į pažymą įrašyti apie 2000 Lt per mėnesį. Pažyma galėjo būti suklastota 2007 m. spalio 18 d. Pažyma buvo rašoma (duomenys neskelbtini) . Ši pažyma paskolos gavimui neturėjo reikšmės, nes jau buvo sprendimas tą paskolą teikti. Šiuo metu nepamena įrašytos į pažymą ir gaunamos algos dydžio, nes mokytojams dažnai keldavo atlyginimus. Kodą į pažymą įrašė pati. Ikiteisminio tyrimo metu buvo komplikuotas nėštumas, todėl ir neprisipažino kalta. Prieš tai dar buvo prarastas kūdikis.

Paskolų komitetas yra valdybos patariamasis balsas. Priimant sprendimą dėl paskolos, paskolų komitetas analizuoja visą medžiagą. Tada matomas ir laiduotojas, kaip papildoma užtikrinimo priemonė. Kadangi šiuo atveju buvo turto įkeitimas, tai pajamos turėjo mažesnę reikšmę.

Šiuo atveju įkeisto turto pakako. Buvo užstatas, buvo laiduotojas. Jei laiduotojas pasididina pažymoje pajamas, tai gal jis nori geriau atrodyti, tai jų reikalas.

Dėl šios paskolos kol kas Kredito unija neturi jokių neigiamų pasekmių. Dėl šios paskolos grąžinimo problemų nėra.

Iš O. V. prašymo matyti, kad ji pageidauja būti laiduotoja ir prašo J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 15, b. l. 5).

Iš (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad O. V. yra charakterizuojama tik teigiamai (t. 15, b. l. 6).

Iš 2008-11-28 kratos protokolo bei dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Panevėžio kredito unijoje buvo paimta 2007 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. S7 apie J. G., dirbančios (duomenys neskelbtini) , gaunamą darbo užmokestį, kurioje nurodyta, kad ji gavo tokį atlyginimą: 2007- 04 – 2200,40 Lt; 2007-05 – 2200,40 Lt; 2007-06 – 2200,40 Lt; 2007-07 – 2245,03 Lt; 2007-08 – 2196,90 Lt; 2007-09 – 2200, 40 Lt (t. 11, b. l. 36, 78-79).

Iš (duomenys neskelbtini) 2009-03-03 pažymos Nr. 10 matyti, kad J. G., dirbanti (duomenys neskelbtini) , gavo tokį atlyginimą: 2007-04 – 1248,41 Lt; 2007-05 – 1248,41 Lt; 2007-06 – 1388,41 Lt; 2007-07 – 1355,22 Lt; 2007-08 – 1392,65 Lt; 2007-09 – 1286,86 Lt (t. 13, b. l. 70).

Iš apžiūros protokolo bei prie jo esančių dokumentų matyti, kad apžiūrėta J. G. darbo sutartis Nr. 89 (1996-10-01) ir šioje sutartyje nurodyta, kad nuo 2005-09-01 jos tarnybinio atlyginimo koeficientas – 7,55 (t. 7, b. l. 121–125).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad 2007 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini) 2007-10-18 pažymoje Nr. S7 apie J. G., dirbančios (duomenys neskelbtini) , gaunamą darbo užmokestį rankraštinius įrašus „J. G.“ ir (duomenys neskelbtini) parašė J. G. (t. 2, b. l. 11–12).

Iš 2008-11-19 operatyvinių veiksmų protokolo apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, matyti, jog užfiksuoti tokie telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir J. G. ((duomenys neskelbtini)):

2007-10-18 įvykusio pokalbio metu J. G. klausia V. M., ar buhalterė negali parašyti pažymos su didesnėmis sumomis, kurią reikia pateikti į „(duomenys neskelbtini)“. Prašo, kad būtų nurodyta, jog į rankas gauna apie „2,2“. V. M. pažada parašyti (t. 1, b. l. 50).

2007-10-18 vykusio pokalbio metu V. M. klausia J. G., ar rašyti 2200 darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 51).

2007-10-18 vykusio pokalbio metu J. G. paaiškina V. M., kad po pietų vyks į „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos suteikimo (t. 1, b. l. 52–54).

Pačių kaltinamųjų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, pateiktais dokumentais neginčytinai įrodyta, kad J. G. ((duomenys neskelbtini)) 2007 m. spalio 18 d. išduotoje pažymoje Nr. S7 apie gaunamą darbo užmokestį įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Šioje pažymoje jos mėnesinis atlyginimas padidintas keliais šimtais litų. Iš specialisto išvados matyti, kad įrašus „J. G.“ ir (duomenys neskelbtini) parašė pati J. G.. Tai pripažįsta ir pati kaltinamoji. V. M. pripažįsta, kad pasirašė šią pažymą, žinodamas, kad duomenys joje yra neteisingi. Po to J. G. ((duomenys neskelbtini)) panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą, pateikdama jį Kreditų unijos „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio skyriui, t. y. pateikė į teisinę apyvartą. Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad J. G. (M.) prašo V. M. išrašyti pažymą apie gaunamą atlyginimą, nurodant melagingas žinias (įrašant didesnį mėnesinį atlyginimą nei gaudavo iš tiesų. V. M. sutinka išrašyti tokią pažymą ir derina, kokio dydžio atlyginimą įrašyti į tą pažymą. Kaltinamųjų teiginiai, kad ši pažyma faktiškai buvo nereikalinga, kadangi sprendimas dėl paskolos suteikimo buvo priimtas ir be šios pažymos, atsakomybės nešalina. BK 300 str. 1 d. įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas laikomas baigtu suklastojus tikrą dokumentą, t. y. baigus visus tokiam suklastojimui būtinus veiksmus ir nėra būtinos pasekmės. Todėl tiek V. M., tiek J. G. (M.) veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Neteisingų duomenų apie pajamas pateikimas

Kaltinamasis V. M. dėl šio kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad pildė deklaracijas ir mokesčių inspekcija pastabų neturėjo. Vėliau darė vieną pataisą, nes buvo neparodyta, kad buvo paskolinti pinigai L. R.. Nurodo, kad buvo pasiėmęs paskolą ir rodė, kad tie pinigai yra laikomi grynaisiais. Kalbama apie 160 000 Lt. Padarė pataisymą ir iki šiandienos mokesčių inspekcija priekaištų neturi. Ne banke 336 085 Lt esančių lėšų negalėjo pateikti, nes jų neturėjo. Kaltinime nurodytos visai ne tokios sumos. Nelabai žino, iš kur tokios sumos. Vienintelė klaida, kurią tik vėliau suprato, buvo deklaracijoje rodomi 160 000 Lt grynaisiais. Tų pinigų neturėjo, kadangi juos sumokėjo pirkdamas namą kartu su L. R.. Prieš pirkimą buvo pasiėmęs 160 000 Lt grynaisiais, nes juos reikėjo mokėti U.. Tai buvo pinigai paimti kaip paskola iš dviejų bankų – 70 000 Lt ir 80 000 Lt – dvi paskolos. Pavedimą darė L. R., kuri pirko per „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo mokėti visą sumą pavedimu, bet kadangi U. nesutiko, tai L. R. mokėjo tik 180 000 Lt.

Dar nurodo, jog 10 000 Lt turėjo savų ir buvo juos deklaravęs. Su specialisto išvadoje nurodyta suma – 336 085 Lt nesutinka. Tai susiję su A. K. pinigais. Sudėti visų paskolų rašteliai, todėl susidarė mistinės sumos. Kiek prisimena, tai K. ir mama liudijo, kad tai jų tarpusavio įsiskolinimai.

Liudytojas S. U. paaiškino, kad vykdė namo (duomenys neskelbtini) statybą. Padavė skelbimą apie to namo pardavimą. Klientai domėjosi namu. Vieną popietę atvyko vyras ir moteris apžiūrėti parduodamo namo. Jiems tiko namo konstrukcija, nutarė dar pasitarti ir paskambinti. O už dienos ar dviejų paskambino ir atvyko su dar vienu žmogumi, kuris įvertino statybos kokybę. Pradėjo tartis dėl kainos ir dokumentų tvarkymo. Moteris buvo vyresnė, vyras – jaunesnis. Tvarkant dokumentus sužinojo pavardes – vyras buvo V. M., o moters pavardė R.. Derybos dėl kainos vyko su V. M., nors jie buvo kartu su R.. Už namą buvo sutarta mokėti 260 000 Lt. Sutarė, kad dalis pinigų bus mokama grynaisiais, o dalis pervedama į banko sąskaitą. Kodėl taip tarėsi, nežino. Tai buvo abipusio susitarimo dalykas. Tuo metu buvo krizinė situacija, buvo loterija parduoti namą, todėl nebuvo didelio skirtumo, kaip klientas mokės. Tuo metu bet koks klientas, mokantis pinigus, buvo turtas. Namas buvo parduodamas 2007 rudenį, buvo pati krizės pradžia. Pavedimu gavo 120 000–130 000 Lt.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 72–73) S. U. nurodė, kad susidomėjęs parduodamu namu V. M. jį apžiūrėjo tris kartus. Pirmą kartą vienas, antrą kartą su kažkokiu statybininku, o trečią kartą su dviem moterimis. Iš pradžių, kalbant apie kainą, buvo kalbama apie 450 000 Lt. Derybų metu kaina buvo sumažinta ir sutarta dėl 390 000 Lt. V. M. pasiūlė dalį sumos pervesti į sąskaitą, o dalį mokėti grynaisiais. V. M. prašymu vyko į Kredito uniją, kur pateikė parduodamo namo dokumentus. V. M. aiškino, kad iš šios Kredito unijos paskolą namui pirkti ims L. R.. Prieš nuvykstant pas notarą, V. M. pasakė, kad pas notarą bus rodoma mažesnė parduodamo namo kaina – 160 000 Lt. Jis sakė, kad taip reikės mažiau mokėti mokesčių notarui. Su tuo pasiūlymu sutiko. Numatytą dieną pas notarą susitiko su L. R. bei jos dukra ir surašė namo pardavimo dokumentus. Sutartyje buvo nurodyta, kad už namą atsiskaitoma pervedant pinigus į sąskaitą. Po to Kranto gatvėje susitiko su V. M. tam, kad jis atiduotų likusią – 230 000 Lt sumą grynaisiais. Susitikus su V. M., jis pasakė, kad dalį mokės eurais. Pamena, kad V. M. davė 13 000 eurų, o likusią dalį litais. Iš viso (eurais ir litais) iš V. M. gavo 230 000 Lt. Po kurio laiko į sąskaitą buvo pervesti ir 160 000 Lt. Taigi V. M. už namą yra visiškai atsiskaitęs.

Pagarsinus šiuos parodymus S. U. pareiškė, kad jie yra teisingi ir visiškai juos patvirtino.

Liudytojas Š. K. paaiškino, kad V. M. gerai pažįsta. Su kaltinamuoju draugauja daugiau nei 20 metų. Liudytojas nurodo, kad dabar yra bankrutavęs verslininkas. 2007 m. turėjo statybų kompaniją, statė karkasinius namus. V. M. bendrovei yra paskolinęs 60 000 Lt. Be to, dar anksčiau turėjo reikalų su jo tėvu ir buvo iš jo pasiskolinęs apie 70 000 Lt. Teigia, jog kaltinamojo tėtis buvo geras verslininkas. Kai V. M. skolino pinigus, tai sakė, kad jis pats neturi, bet paskolins iš savo mamos. Dėl paskolos jokio rašto neprašė. Š. K. teigia, jog po to pats pasiūlė parašyti bendrą paskolos raštą dėl V. M. ir jo tėčio skolintų pinigų. V. M. mama nenorėjo į tai kištis, tai su pačiu V. M. nutarė pasirašyti tą paskolos sutartį. Su kaltinamojo tėčiu nebuvo sudaryta paskolos sutartis, nes niekas nežinojo, kad įvyks tokia nelaimė – jo mirtis. Skolos dar negrąžino.

Į papildomus klausimus Š. K. paaiškino, kad su V. M. mama yra pažįstamas, bet nėra draugai, o su V. M. – seni draugai. Ar pinigai buvo skolinami jam kaip fiziniam asmeniui, ar bendrovei, nepamena. 100 % bendrovės akcijų priklausė jam vienam. Paskolos sutartis gal buvo sudaryta bendrovės vardu. Kadangi jis skolinosi kaip fizinis asmuo, tai mano, kad ir turi skolą grąžinti. Skolinosi verslui, bet kaip fizinis asmuo.

Liudytoja E. M. paaiškino, kad V. M. yra jos buvęs vyras. Apie 2007–2008 metais jo imtas paskolas nieko nežino. Yra internete radusi, kad 2008 m. be jos žinios vyras paėmė paskolą, tačiau kokio ji buvo dydžio, nepamena. Anksčiau buvo paimta paskola automobiliui ir ji buvo laiduotoja. Nežino, ar V. M. paskolą grąžino. Š. K. – buvusio uošvio sportininkas, kuris keletą kartų lankėsi namuose. Nepamena, ar K. lankėsi namuose, kai dar uošvis buvo gyvas ar po to. Buvęs vyras ir Š. K. palaikė kažkokius ryšius, nes kiekvienais metais K. Š. rengia uošvio vardo varžybas, kuriose dalyvauja ir V. M.. A. K. finansinius įsipareigojimus nieko nežino.

Dėl pervestų J. M. 30 000 Lt: tai imta kaip faktas. Šie pinigai praėjo per banką. Skaičiavimui ėjo tik grynieji pinigai, o ne pinigai per banką. Nebuvo tikrinta J. M. sąskaita. Tikrino tik kaltinamojo V. M. sąskaitas ir matė, kad pinigai „išėjo“ iš jo sąskaitos.

Kratos, atliktos pas Š. K., protokolu paimta 2007-06-27 paskolos sutarties Nr. 3, sudarytos 2007-07-04, ir priedo prie paskolos Nr. 2 sutarties kopijos, iš kurių matyti, kad V. M. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas (t. 11, b. l. 24–28).

Iš kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), protokolo, dokumentų apžiūros protokolo ir paimtų dokumentų matyti, kad paimta paskolos sutartis Nr. 3, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M., dėl 60 000 Lt paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 10, b. l. 73–77).

Iš kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), protokolo, dokumentų apžiūros protokolo ir paimtų dokumentų matyti, kad paimtas priedas prie paskolos sutarties Nr. 2, sudarytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M., dėl 130 000 Lt paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 10, b. l. 99, 122–123).

Iš kratos adresu (duomenys neskelbtini), protokolo, apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu paimta paskolos sutartis Nr. 8, sudaryta 2007-10-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. M., dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 10, b. l. 5, 31, 34–35).

Iš kratos, atliktos adresu (duomenys neskelbtini), protokolo, apžiūros protokolo ir paimtų dokumentų matyti, kad paimti dokumentai, susiję su 2007-10-25 pardavimo sutartimi dėl S. U. parduodamo namo adresu (duomenys neskelbtini), L. R. (t. 10, b. l. 73, 90–96).

2008-12-18 raštu Panevėžio AVMI pateikė – V. M. 2007 m. metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir metine pajamų mokesčio deklaracija (t. 2, b. l. 142-149).

Iš pateiktos Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos nuorašo matyti, kad 2009-11-03 V. M. patikslino Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 metus (t. 16, b.l. 47 – 58).

Iš 2011-12-09 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos specialisto išvados Nr. SI-1 matyti, kad atlikus pakartotinį patikrinimą ir įvertinus V. M. pateiktą deklaracijos patikslinimą FR0001 už 2007 metus nustatyta, kad V. M. 2007 metų išlaidos viršijo pajamas 266 085 Lt. V. M. pažeidė 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 str. 1 d. (2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1913 redakcija) reikalavimus, 2008-04-12 pateiktoje Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) ir patikslintoje deklaracijoje už 2007 metus nedeklaravo 266 085 Lt gautų kitų pajamų bei nuo šios sumos nedeklaravo, neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 71 843 Lt (266085 Lt x 27%) gyventojų pajamų mokesčio (t. 16, b. l. 64–68).

Iš operatyvinių veiksmų protokolo apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriame kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis, užfiksuoti V. M. ir Š. K. pokalbiai matyti, kad:

2007-09-28 vykusio pokalbio metu V. M. tariasi su Š. K. dėl paskolos sutarties surašymo, nuo spalio mėn. (t. 1, b. l. 173);

2007-10-01 vykusio pokalbio metu Š. K. prašo skubiai „30“, kadangi banke nesutvarkė reikiamų dokumentų. Žada, kad nuo tos sumos bus atskiri procentai. V. M. sutinka duoti prašomą sumą (t. 1, b. l. 173–174);

2008-02-20 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti nors 5 tūkstančius (t. 1, b. l. 174–176);

2008-02-25 vykusio pokalbio metu Š. K. pažada V. M. grąžinti dalį pinigų (t. 1, b. l. 176);

2008-03-22 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti dalį pinigų kaip ir praeitą kartą ir Š. K. žada tai padaryti (t. 1, b. l. 177);

2008-04-11 vykusio pokalbio metu Š. K. nurodo, kad jau davė nurodymus pervesti dalį pinigų į V. M. sąskaitą. Kalbama apie „5“, kaip ir ankstesniais kartais (t. 1, b. l. 177–178);

2008-05-25 vykusio pokalbio ir 2008-08-26 vykusio pokalbio metu V. M. prašo grąžinti dalį pinigų. Š. K. pripažįsta, kad yra skolingas (t. 1, b. l. 178–180).

Iš operatyvinių veiksmų protokolo apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriame kontroliuojant bei fiksuojant V. M. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis, užfiksuoti V. M. pokalbiai matyti, kad:

2007-10-25 vykusio V. M. ir J. G. pokalbio ir 2007-10-25 vykusio pokalbio metu J. G. informuoja, kad pardavėjas už namą pas notarą pageidauja rodyti „230“. V. M. sako, kad per banką rodys 160 ir kad mažesnė suma pardavėjui dar geriau. (t. 1, b. l. 150–151).

Pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad V. M. 2008 metais, valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 m., siekdamas išvengti 90 743 Lt gyventojų pajamų mokesčio, deklaracijoje nenurodė turėtų nedeklaruotų, dokumentais nepatvirtintų 336 085 Lt piniginių lėšų, esančių ne banke. Toks kaltinimas buvo suformuluotas remiantis 2009-05-21 specialisto išvada Nr. 35-01. Teisminio nagrinėjimo metu V. M. nurodė, kad pateikdamas minėtą deklaraciją suklydo ir neparodė L. R. paskolintų 160 000 Lt. Vėliau supratęs savo klaidą, įstatymo nustatyta tvarka patikslino savo gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 m. ir šiuo metu jam pretenzijų mokesčių inspekcija neturi. Patvirtindamas savo teiginius jis pateikė patikslintą mokesčių deklaraciją. Tiriant naujai paaiškėjusius faktus, specialistui buvo pateikta nauja užduotis. 2011-12-09 specialisto išvadoje Nr. SI-1 nustatyta, kad V. M., pateikdamas gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2007 metus ir tos deklaracijos patikslinimą, nedeklaravo 266 085 Lt dokumentais nepatvirtintų, esančių ne banke turėtų piniginių lėšų ir tokiu būdu išvengė 71 843 Lt pajamų mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Netikėti šia specialisto išvada nėra pagrindo. Tuo tarpu V. M. teiginiai, kad jis nesuteikė jokių paskolų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neturėjo kitų nedeklaruotų piniginių lėšų, vertinama kritiškai. Jis teigia, kad paskolas Š. K. suteikė tėvas dar iki savo mirties ir motina. Paskola, kuria buvo suteikęs tėvas, nebuvo įforminta, o motina dėl savo amžiaus nenorėjo pasirašinėti dokumentų. Tik todėl tas paskolas, paties Š. K. iniciatyva, įformino savo vardu. Tačiau jas vertina kaip niekines sutartis ir, mano, kad neturėjo jų deklaruoti. Tai, kad Š. K. pinigus skolino vyras (galimai 70 000 Lt), o vėliau ir ji pati paskolino 60 000 Lt nurodė ir I. M.. Tiek V. M., tiek I. M. teigimu, bendra paskolinta suma gali būti 130 000 Lt. Tuo tarpu Š. K. teigia, jog 70 000 Lt jis buvo skolingas V. M. tėvui, o dar 60 000 Lt pasiskolino iš paties V. M.. Tačiau visus šiuo parodymus paneigia operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp V. M. ir Š. K. (t. 1, b. l. 173–180). Iš šių pokalbių matyti, kad jie abu pakankamai intensyviai bendrauja paskolų suteikimo ir jų grąžinimo klausimais. Iš 2007-10-01 užfiksuoto pokalbio matyti, kad tariamasi dėl 30 000 Lt paskolinimo. Š. K. žada, kad nuo šios sumos bus skaičiuojami procentai atskirai. Taigi šis pokalbis patvirtina, kad buvo paskolintos ne tik anksčiau įvardytos ir sutartyse nurodytos sumos, bet ir 30 000 Lt. Kartu tai parodo, jog už suteiktas paskolas buvo sutarta mokėti ir palūkanas, kas sutartyse nebuvo nurodyta. Iš pokalbių matyti, kad būtent V. M. sprendžia skolinti ar neskolinti bei procentų už suteiktas paskolas klausimus. Vėliau užfiksuotose pokalbiuose Š. K. ne kartą patvirtina, kad yra skolingas V. M.. Būtent jie sprendžia skolos grąžinimo klausimus. 2008 metų vasario–rugpjūčio mėnesiais užfiksuotuose pokalbiuose V. M. nuolatos prašo, kad būtų grąžinama bent dalis skolos. Akivaizdu, jog tuo metu pačiam V. M. buvo reikalingi pinigai, kadangi jis įsirenginėjo nupirktą namą. Š. K. pokalbių metu skundžiasi sunkia situacija, žada atiduoti skolą ir t. t. Nė viename pokalbyje nėra bent kokių nuorodų į I. M.. V. M. niekur nekalba motinos vardu. Nekalbama, kad dėl paskolų grąžinimo termino atidėjimo reikėtų tartis su I. M., ar kad pinigai reikalingi jai. Šių parodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktos realiai ir bendra paskolų suma buvo būtent 220 000 Lt. Net jei būtų daroma prielaida, kad dalis pinigų tai paskolai buvo V. M. tėvo ir motinos, tai neatleidžia paties V. M. nuo pareigos deklaruotis šias paskolas, kadangi sutartys sudarytos jo vardu.

Kaip jau minėta, įvertinus patikslintą V. M. turto deklaracija, 2011-12-09 specialisto išvadoje Nr. SI-1 nustatyta, jog V. M. grynaisiais pinigais 2007 metais patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 266 085 Lt. Netikėti šia išvada nėra pagrindo. Kartu šioje išvadoje nurodyta suma bei išvengtų mokesčių suma skiriasi nuo kaltinime nurodytų sumų. Kaltinime buvo paskaičiuotos pajamas viršijusios išlaidos iki deklaracijos patikslinimo. Kaip jau minėta, įstatymas suteikia galimybę pajamas deklaruojančiam asmeniui per tam tikrą laiką patikslinti savo deklaracijas. Būtent tai šiuo atveju ir padarė V. M.. Todėl kaltinimo apimtis mažinama atsižvelgiant į deklaracijos patikslinimą bei naujai atliktą specialisto tyrimą ir jo išvadas. Laikytina, kad V. M., 2007–2008 metais eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, ir pagal 2003-12-18 Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1911 2 str. ir 3 str. 1 d. 5 p. reikalavimus turėdamas pareigą deklaruoti turtą bei pajamas, paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 litų, 2008 m. gegužės 6 d. elektroniniu būdu pateiktoje bei 2009 lapkričio 3 d. pateiktoje patikslintoje Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje FR0001 už 2007 metus nedeklaravo dokumentais nepatvirtintų 266 085 Lt piniginių lėšų, esančių ne banke, taip siekdamas išvengti 71 843 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Šis kaltinimo apimties sumažinimas nekeičia pačios veikos kvalifikavimo. V. M. veika atitinka BK 220 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Šiuo metu galiojančioje BK 220 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų (2011-06-21 redakcija). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme (2004-07-13 redakcija) už tokią veiką buvo numatytos šios alternatyvios bausmės – teisė dirbti tam tikrą dabą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame įstatyme buvo numatyta daugiau alternatyvių bausmių, laikytina, kad jis yra palankesnis nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Kadangi bausmę griežtinantis arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.), todėl V. M. veika kvalifikuojama pagal 2004-07-13 BK 220 str. 1 d. redakciją.

Apgaulingas UAB „V.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas

Dėl šio kaltinimo V. R. prisipažino, kad apgaulingai tvarkė buhalteriją. Medžiagas, panaudotas (duomenys neskelbtini) namo įrengimui nurašydavo kaip panaudotas kituose objektuose. Kainų padidinti negalėjo, nes negalima dirbti brangiau, nei valstybinės kainos. Kažkuriuo metu atvežė V. M. „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą ir paprašė apmokėti. Jo prašomas sąskaitą apmokėjo bendrovės lėšomis.

PVM sąskaita faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 12 587 Lt nebuvo įtraukta į mokyklos buhalteriją, o laikinai įtraukta į kitą objektą, nes mokykloje tokių darbų nebuvo. Todėl negalėjo įtraukti į buhalteriją. O V. M. atsiskaičius, būtų viską parodęs kaip reikia. Nurodo, jog buvo perkami dideli kiekiai medžiagų, kurios ėjo ne į vieną objektą. Būna pardavimo akcijos, tada nusiperki daugiau, padedi į sandėlį, po to imi iš sandėlio ir nusirašinėji. Medžiagos skaitėsi, kad sandėliuojamos, bet tą mėnesį perki, iš karto PVM skaičiuojasi. Medžiagos tik metų pabaigoje surašomos, tada skaičiuojamas pelnas. Tikėjosi, kad iki metų pabaigos V. M. sumokės.

Raštiškos sutarties su V. M. nebuvo, buvo tik žodinis susitarimas. Iš V. M. nedrįso prašyti sutarties. V. M. dėl sutarties sudarymo nieko nesakė, o tik klausė, kada sumokės. Kai bus pinigai, tai galvojo ir sutartį sudaryti. Norėjo išlaikyti gerus santykius su žinomu žmogumi. Galvojo galės pasigirti, kad V. M. namą įrenginėjo. Galvojo, kad ir kiti klientai pagalvos, kad jei tokiam žmogui įtiko su kokybe, tai bus kokybės rodiklis.

Sąskaitose faktūrose nebuvo nurodyta, kad pinigai buvo panaudoti įrenginėjant L. R. namą, buvo nurodyta sąskaita pagal visus turimus objektus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parašė, kad apmokėjimas buvo už kažkokį kiekį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuolat sudaromos sutartys. Su kuo dar buvo daroma sutartis, nepamena.

Dėl bendrovės darbuotojų V. R. paaiškino, kad R. V. dirbo, buvo su juo sudaryta terminuota sutartis. Nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio R. V. turėjo patentą. Prirodydavo jam klientą, ir jis taip užsidirbdavo. Kiek jam buvo sumokėta, neprisimena, bet daugiau kaip 24 000 Lt negalėjo būti. Gal jis uždarbiavo „pro šalį“ ir tai buvo užrašoma. K. Š. vadovavo darbuotojams ir pats dirbo, ieškojo kitų darbų. V. J. trumpai dirbo pagal individualios veiklos sutartį, viskas jam buvo sumokėta. Su juo aptarė kainą, 15 % pelno mokestį. Jis nebuvo brangininkas, todėl rekomendavo jį V. M.. Jie patys tarėsi dėl apmokėjimų. A. D. turėjo individualios veiklos pažymėjimą. Jis už darbą imdavo per daug, todėl jo pats nesamdė, o tik V. M. prirodė ir daugiau į tai nesikišo. V. M. prašydavo atsilyginti A. D., J., todėl pildydamas tą prašymą jiems sumokėjo iš savų pinigų. Taip pasielgė dar ir todėl, kad pats tuos darbininkus prirodė, tai jautėsi už juos atsakingas. Darbuotojai taip pat reikalavo jiems sumokėti. Todėl turėjo parduoti sodą. Už ji gavęs pinigų sumokėdavo darbininkams, galvojo, kad V. M. skolą sumokės. Pardavė sodą, nes trūko pinigų V. M. namo darbams. Kai M. L. dirbo, mokėjo jai neoficialų atlyginimą. Ji suvesdavo buhalterinę apskaitą. Oficialiai jos neįdarbino, nes ji buvo valdininkė, jai reikėjo įsidarbinimui prašyti savo viršininko leidimo, todėl ji pati nenorėjo to daryti, t. y. oficialiai dirbti. R. R. neoficialiai nebuvo mokama. Ką jis oficialiai atliko, už tą ir buvo sumokėta. Tuo metu darbininkai šantažuodavo: jei nemoki daugiau, tai išeisiu, todėl nebūdavo, ką daryti, tai mokėdavo iš savų pinigų. Konkursą laimėdavo nurodęs, pvz., kad už kvadratinį metrą sienos apdailos skaičiuos 20 Lt, o darbininkai prašydavo 30 Lt, nes jiems kiti pasiūlydavo brangiau. Todėl ir mokėdavo daugiau nei sutartyje, nes to reikalaudavo darbininkai. Dėl R. R. 3773 Lt reikia skaičiuoti, kiek sumokėta oficialiai, kiek neoficialiai. Tam suskaičiuoti yra buhalteriai, ekspertai. Jei darbą padaro iš karto, tai juk iš karto nesumoki 3000 Lt, o tą sumą sumoki per 2–3 mėnesius. Todėl sumoki iš savų pinigų. V. R. sutinka, kad buhalterija buvo tvarkoma apgaulingai. R. U. prašydavo avanso. Jam 361 Lt buvo oficialiai sumokėti, nes atlikdavo specifinius darbus, kuriuos atlikdavo ir išeidavo. Sumokėdavo pradžioje, o po darbo atlikimo jis pasirašydavo už gautus pinigus. Nors jis tuo metu jau nedirbdavo, bet pasirašyti ateidavo. Juk būna, kad žiemą nėra darbo, bet vis tiek darbininkams moki. Tuo metu buvo chaosas. Dėl R. N. 632 Lt išmokėjimo, mano, kad gal iš anksto jam davė pinigus. Duodavo darbininkams avansą, o K. Š. gal tai pasižymėdavo. Nežino, ką K. Š. prirašė. Darbuotojai gal „nusukdavo“ pinigus. Kartais tikrindavo jų sąžiningumą, žinodavo, kiek buvo davęs pinigų, bet tyčia jų užklausdavo, kiek yra davęs. Dėl Šulgos pinigų – tai ta pati situacija, kaip ir su R. N.. Dėl E. F. 15 275 Lt paaiškino, kad jis buvo įdarbintas, bet nurodytos pinigų sumos yra per didelės. Teigia, jog visi jie buvo R. M. žmonės, jis pats į tai nesukišo. Buvo svarbu, kad darbai judėtų ir įmonė nesubankrutuotų. Nurodo, jog V. F. paskolino 3000 Lt automobiliui pirkti. Paskolintą sumą po truputį jam iš algos išskaičiuodavo. Ką ten K. Š. prirašė, nežino. K. Š. pasitikėdavo. Darbuotojai vis skųsdavosi, kad mažai uždirba, o pasirodo, kad jie tūkstančius uždirbdavo. Dėl V. K. 47 529 Lt – tai yra nerealūs pinigai. V. M. 39 880 Lt irgi negalėjo būti išmokėti, juk jam buvo 60 metų, jis kasdien gerdavo, jis tokių pinigų uždirbti negalėjo. Pripažįsta, kad V. V. įpildavo kuro važinėti po objektus. Jis dirbo darbų vadovu. Jis gaudavo pinigais ir jam įpildavo kuro. Kas mėnesį kurui duodavo 300 Lt. Bet jis pradėjo nebeatvažiuoti į objektus, tai uždarė kortelę.

Z. V. 2008-04-01 realiai nedirbo. V. priprašė ją priimti į darbą dėl stažo, nes ji tada augino vaiką. Įdarbino jo žmoną, o jis (V.) padėdavo. Ji įmonėje nedirbo, gal 1–2 kartus valė objektą. V. duodavo pinigus sumokėti už jo žmoną mokesčius.

Darbuotojams pinigus perduodavo pats, R. M., K. Š., nes darbuotojai vis prašydavo pinigų. V. R. teigia, jog nežino, iš kur K. Š. žinojo, kiek iš jo darbuotojas gaudavo pinigų. Nurodo, kad informuodavo K. Š. ir apie oficialių pinigų išmokėjimus. V. R. pripažįsta, kad kai kurie darbuotojai gaudavo ir neoficialius atlygius. Apie tai kaltinime teisingai parašyta, bet tik pinigų sumos neatitinka. Kokios sumos neoficialiai darbuotojams buvo išmokamos, dabar nepamena, bet tik ne tokios, kokios nurodytos kaltinime. Tvirtina, kad realiai išmokėtos sumos tikrai buvo mažesnės nei nurodyta kaltinime.

V. M. dėl medžiagų panaudojimo paaiškino, kad su V. R. nebuvo tariamasi, kad medžio drožlių plokštes įtrauks į atliekamų darbų mokykloje sąmatą ir nuveš jas į (duomenys neskelbtini). Tokio susitarimo nepamena. Gal buvo kalbama apie plokštes apskritai. Kalbėjo apie 2-o aukšto perdengimą, bet ne mokyklos sąskaita. Dėl plokščių įrašymo į darbų atlikimo aktą, apie padidintas kainas nieko nežino, negali garantuoti už tokius dalykus. Mokykloje buvo keičiamos grindys ir naudojamos plokštės, tačiau nurodymo tokias plokštes vežti į (duomenys neskelbtini) nedavė. Pats nei plokščių, nei gipso nevežė ir nieko apie tai nežino. Darbai buvo atliekami pagal sąmatas. Kad į darbų sąmatą įtraukti plokščių kainą, tokio pokalbio su V. R. neatsimena. Tokie kiekiai bet kuriai revizijai užklius.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad kaltinamojo V. R. įmonėje „V.“ dirbo puse etato statybos vadovu. Nedaug turėjo objektų. Atlygimas buvo įvairiai forminamas. Jei turėdavo objektą, tai mokėjo atlyginimą, o jei objekto neturėjo, tai – kuru. V. R. vardu degalinėje buvo užvesta kortelė ir, pasakęs savo pavardę, įmonės pavadinimą, pinigų sumą, galėjai už tą sumą įsipilti kuro. Tuo pat metu dirbo dar kitoje kompanijoje, nes turėjo verslo liudijimą. Kai objekto neturėjo, o V. R. reikėjo konsultacijų, tai už tai galėjo pilti kuro. Kai buvo objektas, tai atlyginimas buvo apie 1000 Lt, kai objekto nebuvo – apie 300 Lt. V. V. nurodo, kad jo iniciatyva UAB „V.“ buvo įdarbinta žmona. Kadangi žmona turėjo akušerės specialybę, buvo sunku rasti darbą, tai paprašė V. R. ją įdarbinti. Sutarė, kad jis pats mokės už žmoną mokesčius. Mokesčiams V. R. kas mėnesį nuolat duodavo 500 Lt grynaisiais. Tai tęsėsi gal nuo balandžio iki lapkričio mėnesio. Kiekvieną mėnesį kuro pylėsi įvairų kiekį – už 250 Lt, už 300 Lt. Vienu užpylimu pylėsi gal 50–60 l. dujų. Per mėnesį kurą pylėsi kelis kartus. Toks kuro vartojimas galėjo tęstis 4–5 mėnesius. Už kurą mokesčių mokėjime nedalyvavo ir apie tai nieko nežino.

Pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje. Žiniaraštyje buvo tokia suma, kokią ir tikėjosi gauti. Kuras buvo vietoje gaunamų grynųjų pinigų. Už sutartą pinigų sumą gaudavo kuro. Nežino, ar dėl kuro pasirašė žiniaraštyje. Gal ir yra už kurą pasirašęs žiniaraštyje.

Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 1–3), V. V. patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi ir patikslino, kad kai gaudavo atlyginimą, tai žiniaraštyje pasirašydavo, o už kurą nepasirašydavo.

Nevedė apskaitos, kiek yra įsipylęs kuro. Nevedė apskaitos, kiek už žmoną yra sumokėjęs mokesčių. Prieš apiforminant žmoną darbe, buvo sutarta su V. R. mokesčiams sumokėti nekintama 500 Lt ar 508 Lt suma.

Liudytoja Z. V. paaiškino, kad nuo 2008 m. balandžio iki lapkričio mėnesio buvo fiktyviai įdarbinta V. R. įmonėje „V.“. Su M. (jos pareigų nežino), pasirašė darbo sutartį. Buvo įdarbinta dažytoja. Pati buvo suinteresuota tuo įdarbinimu. V. R. kažkokiu reikalu buvo atėjęs pas į namus. Pati su V. R. kalbėjosi dėl įdarbinimo. Sutarė, kad už save mokės mokesčius – kas mėnesį 500 Lt, o gal keliais litais daugiau. Vyras V. R. mokėjo tą sutartą sumą. Darbo sutarties kopijos neturi. Atlyginimo sumos nežino. Atlyginimo negaudavo. Dirbti neteko, nes to nebuvo reikalaujama. Su V. R. dėl įdarbinimo kalbėjosi pati ir vyras. Už paskirtą atlyginimą nepasirašė. Kas tai darė, nežino. Kai prasidėjo tyrimas, kratos, paprašė, kad iš darbo atleistų.

Liudytojas V. J. dėl šio epizodo paaiškino, kad nuo 2008 m. rugsėjo iki 2008 m. lapkričio dirbo UAB „V.“ apdailos darbus. Tuo metu turėjo individualios veiklos patentą. Darbą pasiūlydavo kaltinamasis V. R., kuris ir mokėjo už atliktą darbą. Buvo sutarta mokėti už kvadratą atlikto darbo. Paskutiniu metu už gautus pinigus pasirašydavo žiniaraštyje. UAB „V.“ įdarbintas nebuvo, dirbo pagal patentą. Kai darbavosi Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini) namo objekte, tada žiniaraštyje pasirašydavo. Anksčiau, ar reikėjo žiniaraštyje pasirašyti, nepamena.

Liudytojas A. D. paaiškino, kad 2003 m. UAB „V.“ dirbo oficialiai, o 2008–2009 m. dirbo pagal patentą ir tada „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai nedirbo. Nuo kurios tiksliai datos dirbo toje bendrovėje, nepamena. 2008 m. vasarą patentą jau turėjo, bet iki kurio laiko – nepamena. Mokėjo už atliktus darbus, už atlikto darbo kvadratus. Kas 2 savaites už atliktą darbą gaudavo įvairiai: 500 Lt, 250 Lt. Kai gaudavo pinigus už darbą Klaipėdos g. objekte tai už pinigus pasirašydavo, o kai dirbo (duomenys neskelbtini), tai už gautus pinigus nepasirašydavo. Pinigus atveždavo darbų vykdytojai R., K., tačiau jų pavardžių neatsimena.

Paaiškino, jog K. įmonėje dirbo laikinai. Su ta įmone buvo sudaryta darbo sutartis. Gaudavo apie 800 Lt., o Š. kas savaitę gal 500 Lt atveždavo papildomai.

Apklausiamas papildomai liudytojas A. D. paaiškino, kad turėjo patentą, bet neatsimena, kuriais tai buvo metais. Patvirtina, kad buvo įregistravęs individualią veiklą, dirbo remonto darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2008 metų vasara. Tą darbą prirodė UAB „V.“ savininkas V. R.. Dėl darbų kainos tarėsi su V. M.. Atlygį už darbą gavo iš savo individualios veiklos. Tų gautų pajamų nedeklaravo, nes kitais metais turėjo mokėti, tačiau užmiršo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Per tą laiką kitos veiklos neturėjo. Mokesčius visada mokėjo. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo. Už darbą (duomenys neskelbtini) mokėjo atvykęs R.. Dėl to taip buvo susitarę su V. M.. Nebuvo skirtumo, kas moka.

Dirbant (duomenys neskelbtini), dėl darbų rašytinio susitarimo nebuvo. Dėl kainos buvo tik žodinis sutarimas su V. M.. Pajamų tada nedeklaravo. R. atvažiuodavo ir paduodavo pinigus. Jokių buhalterinių dokumentų nepildė. Jei būtų pajamas deklaravęs gale metų, tai būtų nurodęs, kiek gavo pinigų. Ant lapelio pats sau rašydavo, kiek gavo pinigų. Lapukas neišliko. Nežino, kaip reikia vesti individualią veiklą. Ar kas sakė, kokius dokumentus pildyti, nepamena. Pats jokių dokumentų nepildė. Mano, kad tas pats yra ar individuali veikla, ar patentas. R. gal buvo V. M. žmogus, nežino, ar jis prisistatė.

Neprisimena, ar UAB „V.“ išmokėjo rugsėjo mėnesį 1000 Lt, spalio – 1100 Lt, lapkritį –1760 Lt. Sunku dabar prisiminti, kiek buvo išmokėta.

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 9–11) A. D. buvo parodyti K. Š. užrašų knygelės įrašai. A. D. nurodė, kad 2008 m. dirbo T. K. įmonėje. Tais pačiais metais vasaros metu dirbo objekte (duomenys neskelbtini) pagal patentą. Į šį objektą pakvietė K. Š. ir jis mokėjo atlyginimą. K. Š. taip pat mokėdavo papildomą atlyginimą už darbą T. K. įmonėje. Užrašų knygelėje nurodytas sumas galėjo gauti. Tai buvo atlygis už darbus prie (duomenys neskelbtini). Pagarsinus šiuos parodymus, A. D. patvirtino, kad jie teisingi. Kartu jis patikslino ankstesnius parodymus, kad darbas (duomenys neskelbtini) gal buvo ne individuali veikla. Kai dirbo pas V. M., užsiėmė individualia veikla „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu buvo pas K. įdarbintas. Kuriuo laiku eiti pas V. M. dirbti, nuspręsdavo pats. Remonto darbams medžiagas pirkdavo patys ir V. M. jas atveždavo. Medžiagas atveždavo ir K. Š.. Gerai prisimena, kad 2009 m. jis tiekdavo medžiagas. K. Š. mokėjo už darbą, nes pas jį buvo įdarbintas. Buvo įdarbintas pas K., o K. Š. buvo darbų vykdytojas, jis atveždavo pinigus ir gaudamas juos pasirašydavo. V. R. taip pat rasdavo darbų. Jei jis nespėdavo darbų atlikti, tai tą darbą pasiūlydavo.

Liudytojas R. U. paaiškino, kad nuo 2008 m. spalio pradžios 3 mėnesius dirbo UAB „V.“ apdailininku. Dirbo objekte (duomenys neskelbtini). Šiltino namo sienas. Atlyginimas buvo mokamas pagal atliktą darbą. Atlyginimas pagal darbo sutartį buvo 1200 Lt, o realiai gaudavo apie 2000 Lt, nes mokėjo už atliktą darbą. Mokėjo kas 2 savaites. Pinigus atveždavo darbų vadovas K. Š. į objektą grynaisiais. Pasirašydavo už tiek pinigų, kiek sumokėdavo, o mokėdavo už tiek kvadratų, kiek jų atlikdavo. Iš viso per darbo laiką buvo sumokėta daugiau kaip 5000 Lt. Teismo pagarsintų sumų: 1300 Lt, 510 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt gerai nepamena, bet prisimena, kad panašias sumas gavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 58–60) R. Š. nurodė, kad už kaminėlio rekonstrukcijos darbus kažkoks asmuo sumokėjo 1800 Lt. Pagarsinus šiuos parodymus R. Š. paaiškino, kad užrašyta klaidingai. Teigia, jog 1800 Lt gavo už stogo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ši suma buvo sumokėta bendrai visiems trims ir už ją pasirašyti nereikėjo. Dar kartą patvirtino, kad prie kaminėlio rekonstrukcijos darbų neprisidėjo ir už tai jokio atlygio negavo.

Liudytoja I. M. paaiškino, kad 2007–2008 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir puse etato – UAB „V.“. 2007 metais buvo įdarbinta UAB „V.“, o 2008 metais dirbo pagal autorinę sutartį. Autorinę sutartį buvo sudariusi su „V.“. Joje buvo numatyta ruošti sąmatas, medžiagų nurašymus. Tuos darbus ir atliko. Mokėdavo taip, kaip buvo susitarusi, pagal autorinę sutartį buvo sudaryta sutartis, tačiau neatsimena, kokia suma. Kai dirbo puse etato, buvo mokama minimali alga.

Daugeliui objektų darė sąmatas. Ruošė sąmatą ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiai mokyklai. Kai paruošdavo sąmatą, direktorius ją visą laiką peržiūrėdavo, reikėdavo sumažinti kainą, nes bendrovė dalyvaudavo konkurse. Po to, kai būdavo pasirašyta sutartis, nieko nebekeisdavo. Aišku, ne visada buvo, kad sudarius sąmatą tie darbai būdavo atliekami. Buvo ir tokių atvejų, kai paruošta sąmata nepasiteisindavo ir bendrovė pralošdavo konkursą.

Sumažinti kainas liepdavo direktorius V. R.. Būdavo ieškoma tiekėjų, kad kurie parduotų pigesnes medžiagas. Sumažindavo medžiagų procentus. Ką mažindavo, dabar nebeprisimena. Didinti nieko nedidindavo. Kadangi dalyvaudavo konkurse, tai sakydavo, kad kainas reikia mažinti, nes kitaip nepasiimsime objekto. Nieko nežino apie fiktyvų įdarbinimą. F. lyg ir oficialiai dirbo, buvo įdarbinti. Nebūdavo taip, kad dirbtų neįdarbinti.

Padėdavo tvarkyti dokumentus ir dėl darbuotojų įdarbinimo. Vadovas tiesiog paprašydavo padėti su įdarbinimu, nes nespėdavo. Padarydavo ko paprašydavo už tuos pačius pinigus. Papildomai nemokėdavo už tai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 167–168) I. M. nurodė, kad be sąmatų sudarymo UAB „V.“ ji dar surašė kai kuriems darbuotojams darbo sutartis, pildė darbo laiko apskaitos tabelius, medžiagų sunaudojimą sutraukdavo į lenteles. Per 2007–2008 metus už atliktus papildomus darbus V. R. sumokėjo 7 200 Lt. Nuolatinis atlyginimas buvo 300 Lt per mėnesį. 2008-01-21 užfiksuotame telefoniniame pokalbyje V. R. liepė įforminti F., kadangi juos dirbančius nakvynės namuose užfiksavo televizija. Jis bijojo, kad darbo inspekcija neprisikabintų dėl nelegalaus darbo. 2008-01-21 telefoniniame pokalbyje V. R. liepė surašyti V. darbo sutartį, tačiau nerašyti datos. 2008-04-03 telefoniniame pokalbyje minima M. yra M. K.. Ji kažkada dirbo UAB „V.“, o vėliau įsidarbino (duomenys neskelbtini) administracijoje. Pokalbyje V. R. liepė nunešti jai UAB „V.“ darbo laiko apskaitos tabelius. Tai reikėjo padaryti, kadangi M. L. skaičiuodavo UAB „V.“ darbuotojų atlyginimus.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja I. M. patvirtino, kad jie yra teisingi. Tik pabrėžė, kad toje apklausoje tyrėjas neteisingai užrašė jos parodymus dėl „N.“ mokyklos remonto sąmatos. Teigia, jog šiuo klausimu reikia vadovautis toje apklausoje jos pačios padarytu prierašu.

Liudytoja M. L. paaiškino, kad dabar laikinai dirba apskrities administracijoje. 2007–2008 m. taip pat dirbo apskrities administracijoje. UAB „V.“ buvo įsidarbinusi nuo 2007 m. spalio iki 2009 m. sausio 11 dienos. Ten tvarkė buhalterinius dokumentus, tokius, kur reikia paruošti deklaraciją mokesčių inspekcijai. Tuo metu dirbo ir apskrities administracijoje, bet ruošėsi eiti į pensiją ir galvojo, kad kai išeis į pensiją, pasiliks tą įmonę dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Tuo metu dirbo dviejose vietose. UAB „V.“ buvo apiforminta nuo spalio 5 ar 8 d. iki sausio 11 d. Buvo įdarbinta 2007 m. spalio mėnesį, bet iki tol teikdavo konsultacijas, padėdavo pateikti deklaracijas mokesčių inspekcijai, tvarkė tuos dokumentus, kurie siejasi su apmokestinimu. Atlyginimą gaudavo po 300 Lt. Mokėdavo visaip, būdavo, kad ir praleidžia kokį mėnesį. Oficialiai įdarbinta nebuvo. Pasirašinėti niekur nereikėjo, o pinigus duodavo V. R.. Jis pinigus paduodavo, kai dokumentus atveždavo. Į namus neveždavo. Tiksliai negali pasakyti, už kiek mėnesių ir kiek kartų be jokių dokumentų gavo pinigų iš V. R. po 300 Lt. 2006 metais nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2007 m. dirbo visus metus iki spalio mėn. be sutarties. Nuo spalio 8 d. su sutartimi, o nuo sausio 11 d. be sutarties dar dirbo gal kokį mėnesį, kol padarė balanso suvestinę. Už balanso padarymą gavo 300 Lt. Iniciatyva neoficialiai įdarbinti buvo V. R.. Dirbti oficialiai UAB „V.“ kliūčių neturėjo, bet ten ne visą darbą darydavo, daugiau kaip konsultanto vaidmenį atliko. Tuo metu dar dirbo apskrities administracijoje. Tuo metu turėjo teisę dirbti, bet reikėjo paprašyti apskrities administracijos viršininko leidimo, kad galėtų dirbti papildomai. Tarnybos įstatymas tai leidžia. Neprašė leidimo dirbti, nes galvojo išeiti į pensiją, buvo trumpas laikas.

Liudytojas K. Š. paaiškino, kad nuo 2002 m. dirba UAB „V.“ stogdengiu. Yra eilinis darbininkas. Darbų vadovui padėdavo atvežti medžiagas. Kiti darbuotojai, 2007–2008 m. dirbę UAB „V.“, kiek pažįsta, visi buvo oficialiai įdarbinti. Su atlyginimų mokėjimu darbuotojams yra susijęs tiek, kad direktorius paduodavo atlyginimą, o jis atiduodavo darbuotojams. Atlyginimą mokėdavo grynaisiais pinigais. Kiek kam mokėti, nežinojo ir neskaičiuodavo. Paprašydavo perduoti ir perduodavo, o kas kiek ten paskaičiuodavo, nežino. Kartu su pinigais dar duodavo ir algalapius. Gaunantieji atlyginimą pasirašydavo ant algalapio. Užrašuose, kurie buvo rasti, viską užsirašydavo. Ne iš smalsumo rašydavosi, o dėl savo tvarkos. Darbuotojams duodavo pasirašyti algalapyje, o dar papildomai užsirašydavo, kad nebūtų problemų, kad ne viską atidavė ar kaip. Prie asmeninių užrašų žmonės nepasirašydavo.

Savo užrašų knygelėje įrašydavo sumas, kurias gaudavo iš V. R., tai tas ir įrašydavo. Kiekvieno žiniaraščio neatsimena, ne visus žiūrėdavo. Darbuotojai pasirašydavo, ir viskas. Nežino, ar tos sumos, kurias įrašydavo į savo užrašų knygelę, sutapdavo su sumomis, kurios buvo nurodytos darbo užmokesčio žiniaraščiuose. V. J., A. D., A. R., R. R., U., N., Š. pažįsta labai neseniai. Nebuvo tokių atvejų, kad šitie asmenys oficialiai UAB „V.“ nedirbtų, bet R. perduotų šiems asmenims sumokėti tam tikras pinigų sumas už atliktus darbus. Nežino, kada J. buvo oficialiai įdarbintas. (duomenys neskelbtini) jis dirbo 2008 m. rudenį, gal prieš Naujus metus. Prieš tai jis nedirbo. Neatsimena, ar D. 2008 m. dirbo UAB „V.“. Nežino, ar R. oficialiai dirbo 2008 m. Tuos asmenis matė tiktai dirbančius objektuose, kuriuose dirbo ir UAB „V.“, o ar jie tada dirbo oficialiai ar neoficialiai, nežino.

Neatsimena, kad V. J. ir D. būtų dirbę 2008 m. Neatsimena ir to, kad jie dirbo, ir kad jiems pinigus mokėjo. Jeigu yra užrašyta sąsiuvinyje, tai reiškia išmokėjo, bet šiaip tikrai neatsimena. Sąsiuvinyje įrašai apie išmokėtas sumas turėtų būti teisingi. Stengėsi teisingai rašyti. Sąsiuvinyje, užrašų knygutėse, kiek yra įrašų apie tas sumas, į jas įeina ir tos sumos, kurios buvo nurodytos darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Atskirai nėra užrašyta, ką mokėjo pagal žiniaraštį. Ar sąsiuvinyje pažymėta ir algalapyje nurodyta suma yra tokios pat ar skirdavosi, neatsimena. Duodavo pasirašyti ir buvo neįdomu, kiek kas uždirba.

Į sąsiuvinį užsirašydavo tai, ką sakydavo V. R.. Jeigu sakydavo – užsirašyk sąsiuvinyje 3000 Lt, tai ir užsirašydavo. Nežino, ką tai reiškia. Užsirašydavo, kad neužmirštų. Ne visos sumos, užrašytos sąsiuvinyje, buvo išmokėtos. Kai kurios išmokėtos, kai kurios – ne. Jeigu suma jau išmokėta, pasirašydavo, kad jau atiduota. Prie užrašų yra visur parašyta, ar atiduota. Parašydavo, kad tam žmogui atiduota. O jeigu neparašyta, reiškia, kad neatiduota, tiktai paskaičiuota.

Liudytojas A. R. paaiškino, kad 2008 m. dirbo ir pagal patentą ir firmoje, kurios pavadinimo nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 12–13) buvo nurodęs, kad dirbo UAB „V.“. Pagarsinus šiuos parodymus patvirtino, jog dirbo šioje bendrovėje. Niekur kitur tuo metu nedirbo. A. R. paaiškino, kad tuo metu kartu su tėvu darbavosi objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 136. Už mėnesį galėjo mokėti 2000 Lt. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio žiniaraštyje, tačiau, už kokią sumą pasirašo, dėmesio nekreipė. Tyrimo metu rodė užrašų knygelę, tačiau, ar gaudavo tokias sumas kaip užrašyta joje ir ar už tokias sumas pasirašinėjo, pasakyti negali. Atlyginimą visada mokėdavo grynaisiais.

Liudytojas Romaldas A. R. dėl darbo UAB „V.“ davė analogiškus parodymus kaip ir A. R..

Papildomai R. A. R. paaiškino, kad toje užrašų knygelėje, kurią rodė ikiteisminio tyrimo metu, jam ir sūnui užrašytos sumos – 10 500 Lt neprisimena. Vokeliuose pinigų niekas nemokėjo. Metalinių pinigų negaudavo. Gaunamos sumos visada buvo apvalios. Ar skyrėsi gaunamos pinigų sumos ir sumos, esančios algalapyje, neprisimena, bet pretenzijų darbdaviams neturėjo. Kaip skaičiavo nudirbtus darbus, nežino, nes viską skaičiavo darbų vykdytojas, kurio pavardės neprisimena. Kadangi dirbo kartu su savo sūnumi, tai gautą sumą dalindavosi pusiau ir neskaičiuodavo, kiek kuris padarė darbo. Darbo sutartis buvo sudaryta, bet, kas joje parašyta, neprisimena. Ar V. R. asmeniškai mokėjo pinigus, neprisimena. Ar pasirašydavo sąsiuvinyje, neatsimena.

Liudytojas R. N. paaiškino, kad 2008 m. spalio ar lapkričio mėnesį dirbo UAB „V.“ , šiltino Klaipėdos g. 136 namą. Buvo sudaryta darbo sutartis. Buvo sutartas 1000–1200 Lt atlygis. Tiek panašiai ir gaudavo. Ten dirbo gal mėnesį laiko. Atleido gal sausio mėnesio viduryje, nes tuo metu buvo minusinė temperatūra, negalėjo atlikt darbų esant tokiai temperatūrai. Atsimena, kad K. Š. buvo atvežęs pinigus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 20–21) R. N. paaiškino, kad K. Š. užrašų knygutės 13 lape yra surašytas visos brigados atlygis. Šį darbą brigada atliko per dvi savaites. Tos pačios knygutės 8 lape nurodytas sumas gavo asmeniškai.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad apklausos metu rodė užrašų knygelę ir jis davė tokius parodymus. Papildomai paaiškino, kad brigadoje buvo 4–5 žmonės. Mokėjo pagal padarytus kvadratus, kuriuos skaičiavo patys. Paskaičiuodavo ir K. Š.. Už padarytą kvadratą mokėjo 20 Lt. Kiek darbo brigada atlikdavo, už tiek ir mokėjo. Brigados nariams užmokesčio suma būdavo nevienoda, nes kartais kuris nors kokį pusdienį nedirbo, tai jam mažiau mokėjo, bet daugiausia visi gaudavo vienodai. Lapelyje parašydavo, kiek kiekvienas brigados narys atliko kvadratų, kiek reikia už tai sumokėti. Kiekvienas brigados narys už savo atliktą darbą gaudavo pinigus atskirai, už pinigus kiekvienas pasirašydavo. Pinigus mokėjo gal 2 kartus per mėnesį. Darbą padarai, patikrina kokybę ir sumoka už atliktą darbą. Kadangi gruodžio mėnesio 2 savaites, lapkričio 1–2 savaites nedirbo, todėl ir gavo mažesnį atlygį, nei nurodyta minimali alga. Per mėnesį gaudavo beveik 1200 Lt. Darbo sutartį tada turėjo. Sutartyje buvo įrašyta, kad kvadrato kaina yra 20 Lt. Įdarbino įmonės direktorius V. R..

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2008 m. galbūt spalio mėnesį įsidarbino UAB „V.“. Dirbo prie namo Klaipėdos g. 136 fasado renovavimo. Buvo sutartas apie 2000 Lt atlygis už darbą. Nepamena, ar ta suma buvo įrašyta į darbo sutartį. Tame objekte dirbo apie 2,5–3 mėnesius. Per mėnesį uždirbo 1500–2000 Lt. Mokėjo grynaisiais pinigais. Neatsimena, ar pasirašydavo už gautus pinigus. Mokėjo gal vieną kartą per mėnesį. Dirbo keturiese: jis pats, N., R. ir R.. Atlyginimas priklausė nuo atliktų darbų kvadratų. Už kvadratą mokėjo 20 Lt. Patys irgi skaičiuodavo kvadratus. Pinigus visi gaudavo po lygiai.

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 25) R. Š. buvo rodyta K. Š. užrašų knygelė. Savo parodymuose jis patvirtino, kad gavo užrašuose nurodytas sumas: 2008-10-24 – 1100 Lt, 2008-11-07 – 500 Lt, 2008-11-21 – 1000 Lt. Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi.

R. Š. taip pat paaiškino, kad gavo tik tas sumas, kurios buvo nurodytos K. Š. užrašuose. Daugiau jokių kitų pinigų nebuvo mokama. Su R. dėl atlygio nebendravo, pinigus mokėjo K. Š.. Su V. R. bendravo tik įsidarbinant.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad užsiima individualia veikla – staliaus darbais. Datos nepamena, bet buvo užsakyta gal 7 durų gamyba, maždaug už 7000–9000 Lt. Apie 2000–2500 Lt buvo avansinis apmokėjimas už durų padarymą. Mokėjo V. M.. O galutinę, likusią, sumą apie 5000–7000 Lt sumokėjo V. R..

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 68–70) V. S. paaiškino, kad 2008 m. vasarą į jį kreipėsi V. M. ir užsakė pagaminti 7 duris. Buvo sutarta, kad durys kainuos 7000 Lt. Iš savo medžiagos pagamino sutartą kiekį durų ir spalio mėnesio viduryje su draugais nuvežė bei įstatė name, esančiame (duomenys neskelbtini) . Atliktą darbą apžiūrėjo ir priėmė V. M.. Po to jis pasakė, kad už duris sumokės ne jis, o kitas asmuo. Kodėl taip bus daroma, jis nesakė, o V. S., pasitikėdamas žinomu politiku, neklausinėjo. Spalio mėnesio pabaigoje paskambino vyriškis vardu V. ir pasakė, kad nori atsiskaityti už duris. Po to į dirbtuves atvyko V. R. ir grynaisiais sumokėjo 7000 Lt.

Pagarsinus šiuos parodymus V. S. patvirtino, kad jie yra teisingi. Nurodo, kad avansinio mokėjimo galėjo ir nebūti, nes daug klientų ir ne visada iš jų ima avansą.

Liudytojas R. M. dėl šio epizodo paaiškino, kad 2007–2008 m. dirbo V. R. įmonėje „V.“ darbų vadovu. Atlygis buvo nurodytas algalapyje. Tiek ir gaudavo, gaudavo ir grynaisiais. Susitarus su V. R., už papildomus darbus irgi gaudavo atlygį. Yra buvęs atvejis, kai buvo penktadienis, reikėjo mokėti darbininkams už atliktą darbą, V. R. nebuvo, tai jo paprašytas paskolinti pinigų, paskolindavo ir sumokėdavo darbininkams. Po to V. R. pinigus atiduodavo. Nepamena, kiek mokėjo, nes ne vieną kartą taip yra mokėjęs. Dėl skolos su V. R. susitardavo žodžiu. Pasitikėjo V. R. ir iš žmogiškumo skolino jam pinigus. Tokių V. R. pinigų skolinimo buvo gal 2 kartai. Nurodo, jog paduodavo darbininkams pinigus, po to V. R. pinigus grąžindavo. Skolino asmeniškai V. R.. Tuo metu, kai duodavo pinigus darbininkams, algalapio nebūdavo, bet po to darbininkai algalapyje pasirašydavo.

R. M. nurodo, kad K. Š. pažįsta, jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju, meistru, elektriku. Buhalterijos jis netvarkė, galėjo tik atsiskaityti, bet pats į tai nesikišo. K. Š. galėjo su darbininkais atsiskaityti. Darbuotojai (ir jis pats) pasirašydavo algalapyje, be parašo pinigai nebuvo duodami.

R. M. nurodo, kad F. dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Kada jie buvo įdarbinti ir atleisti, nežino, kiek laiko jie dirbo, nepamena. 2008 m. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairus darbuotojų skaičius: kai daugiau darbo – 15 žmonių, kai mažiau – 8. Darbininkai būdavo įdarbinami. Samdydavo tik subrangovus, t. y. kai kuriems objektams atlikti, tam, ko negalėdavo patys atlikti. Asmeniškai buvo neįdomu, kaip mokami atlyginimai – legaliai ar ne. Neturėjo teisės priimti darbuotojų į darbą. Nesekė, kas priimami į darbą, su kuo sudaromos sutartys. Tik vykdė pavestus darbus. Nežino, ar įmonė rangos sutartis sudarydavo su kitomis įmonėmis ar fiziniais asmenimis. Dirbo žmonės ir pagal patentus, tačiau jų pavardžių nepamena. J., D., A., S. dirbo, bet, ar jie turėjo patentą, nežino.

Specialistė R. P. patvirtina savo 2009 m. birželio 22 d. išvadą. Be to, specialistė pateikė raštu išdėstytą savo nuomonę dėl specialisto išvados Nr. 5-5/38 ir auditoriaus D. L. konsultacinės išvados. Papildomai paaiškino, kad išvadoje išvardyti asmenys, kad ir turėjo verslo liudijimus, bet liudijimams įsigyti kai kuriems darbuotojams pinigus davė UAB „V.“ vadovas, be to darbo santykiai realiai buvo, jiems buvo parūpinta darbo vieta, jie buvo aprūpinti darbo įrankiais, jiems buvo nurodoma, kokius darbus reikia atlikti, jie dirbo su bendrovės medžiagomis. Nuostolius, kurie buvo išvadoje paskaičiuoti, V. M. sumokėjo jau po išvados pateikimo. UAB „V.“ iš V. neturėjo teisės imti tuos 500 Lt. Iš bendrovės lėšų tie pinigai buvo pervedami į „Sodrą“. Pervedama buvo po 508 Lt, o mokėjo po 500 Lt. V. buvo įdarbinta fiktyviai, už ją buvo mokami mokesčiai. Pagal patentą dirbantys darbuotojai nebuvo bendrovėje įdarbinti. Jie iš bendrovės gaudavo už atliktą darbą atlygį, bet buhalterinėje apskaitoje tai neatsispindėjo. Tai buvo neoficialus darbo užmokestis. Specialistė pabrėžia, kad naujų statinių statybai ir esamų statinių rekonstravimui – tos veiklos rūšių, įsigijus patentą, negalima teikti juridiniam asmeniui, t. y. bendrovei, galima teikti tik gyventojui. Jei ir būtų teisėtas susitarimas, tai šiuo atveju buhalterinėje apskaitoje tai neatsispindėjo.

Specialistė nurodo, kad skaičiuodama, kiek buvo nelegaliai sumokėta darbo užmokesčio, vadovavosi įrašais sąsiuvinyje ir darbuotojų parodymais. Buvo žiūrima į atskirą darbuotoją: jei darbuotojas liudytojo apklausos protokole nurodydavo, kad iš viso tiek gaudavo, tai oficialus darbo užmokestis buvo atimamas iš tos sumos. Kai kurie liudytojai rodė, kad jie gaudavo daugiau nei atlyginimą. Kai kuriems darbuotojams oficialus atlyginimas eidavo į banko sąskaitas, neoficialus buvo grynaisiais išmokamas. Dėl kiekvieno darbuotojo buvo žiūrima individualiai.

Iš kratos metu pas K. Š. paimtų užrašų knygelių matyti, kad juose užfiksuotas neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimas UAB „V.” darbuotojams ir kitiems asmenims (t. 11, b. l. 82–84).

Iš operatyvinių veiksmų protokolų apie techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kuriuose, kontroliuojant bei fiksuojant V. R. telefoninius pokalbius techninėmis priemonėmis, yra užfiksuoti pokalbiai, iš kurių matyti, kad:

2008-01-21 vykusio D. B. ir V. R. pokalbio metu D. B. informuoja, kad objekte buvo iš televizijos ir nufilmavo dirbančius asmenis be šalmų. Bijo, kad gali atvažiuoti darbo sauga (t. 1, b. l. 89);

2008-01-21 vykusio V. R. ir R. M. pokalbio metu V. R. sako, kad objekte buvo iš televizijos ir nufilmavo dirbančius asmenis, o R. neįformintas, reikia ryt jį įforminti, o E. atidaryti individualią veiklą ir įforminti V. (t. 1, b. l. 91);

2008-01-21 vykusio V. R. ir I. M. pokalbio metu V. R. sako, kad objekte buvo iš televizijos ir nufilmavo dirbančius asmenis, o R. neįformintas, reikia įforminti abu F., reikia „paimti“ jų parašus darbų saugos knygose (t. 1, b. l. 93–95);

2008-01-21 vykusio V. R. ir M. L. pokalbio metu M. L. sako, kad apskaitą suvedė ir susidarė labai didelis pelnas (t. 1, b. l. 95);

2008-02-20 vykusio V. R. ir M. L. pokalbio metu aptaria apskaitos tvarkymą (t. 1, b. l. 97).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus pateiktoje 2009-02-138 specialisto išvadoje Nr. 5-5/8 „Dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos“ nustatyta, kad dėl to, jog 3-ose Panevėžio specialiajai mokyklai išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir darbų atlikimo aktuose yra nurodyti atlikti darbai ir panaudotos medžiagos, kurios realiai nesunaudotos (duomenys neskelbtini) remontui, dėl to, kad UAB „V.” iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai, UAB „(duomenys neskelbtini) ”, UAB „(duomenys neskelbtini) ” ir K. K. įmonės 2007–2008 metais gautas 6 PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą, nors šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir medžiagos panaudoti ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, apmokėjo už jas, įtraukė sumokėtas sumas į 2007–2008 metų sąnaudas, o PVM įtraukė į PVM atskaitą, dėl to, kad UAB „V.” 2007–2008 metais 14-ai darbuotojų mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, dėl to, kad 2007–2008 metais nurašė nuo kasos darbo užmokestį (V. V. ir Z. V.), tačiau jo neišmokėjo, dėl to, kad 2008 m. gautiems 3500 Lt nesurašė kasos pajamų orderių ir neapskaitė jų bendrovės buhalterinėje apskaitoje, iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2007–2008 metais (t. 4, b. l. 160–185).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta UAB „V.“ sąskaitos ir darbų atlikimo aktai Panevėžio specialiojoje mokykloje (t. 11, b. l. 131–132).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta UAB „V.“ darbuotojų darbo sutartys, darbo sutarčių registracijos žurnalas, duomenys apie UAB „V.“ akcininką (t. 12, b. l. 1–87).

Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas UAB „V.“ darbuotojų registracijos žurnalas (t. 12, b. l. 139–166).

V. R. iš esmės pripažįsta savo kaltę, kad buhalterinė apskaita bendrovėje buvo vedama apgaulingai. Jis tik abejoja dėl sumų, kurios kaltinamajame akte nurodytos kaip išmokėtas neoficialus darbo užmokestis darbuotojams. Tačiau argumentuotai paneigti specialisto išvadoje ir kaltinime pateiktų paskaičiavimų negali.

Tiek iš paties V. R. parodymų, tiek iš V. M. bei liudytojų parodymų matyti, kad V. R. UAB „V.“ lėšomis (darbo jėga, medžiagomis, darbo įrankiais) atliko namo adresu (duomenys neskelbtini), remonto ir įrengimo darbus. Dėl šių darbų atlikimo nebuvo sudaryta jokia rašytinė sutartis. Bendrovė apmokėjo įvairių statybinių medžiagų, panaudotų to namo įrengimui, įgijimą iš bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi, kaip minėta, sutarties dėl šio namo įrengimo nebuvo, tai buhalterinėje apskaitoje buvo nurodoma, kad šie darbai bei medžiagos panaudotos kituose objektuose. Nepagrįsti kaltinamojo V. R. teiginiai, kad jis (ar jo nurodymu kiti bendrovės darbuotojai) išmokėjo kaltinime nurodytiems asmenims paskaičiuotą neoficialų atlyginimą. Apklausti liudytojais buvę UAB „V.“ darbuotojai patvirtino, kad jie gaudavo K. Š. užrašuose nurodyto dydžio atlyginimus grynaisiais. Tai, kad neretai darbuotojai reikalaudavo mokėti didesnį atlyginimą ir jiems jis buvo mokamas, kadangi buvo bijoma, kad jie nemestų darbo, patvirtino ir pats V. R.. Specialistė R. P. nurodė, kad ji, atlikdama paskaičiavimus, įvertino ir tai, jog dalis atlyginimo buvo oficialus, t. y. ji iš K. Š. užrašuose bei liudytojų parodymuose nurodytų sumų išminusavo darbo sutartyse numatytas ir pagal darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius išmokėtas sumas.

Nepagrįstas V. R. teiginys, kad dalis darbuotojų dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimus bei patentus ir todėl jiems išmokėtos sumos neturėtų būti laikomos neoficialiu darbo užmokesčiu. Kaip matyti iš liudytojų duotų parodymų, dažnu atveju lėšas patentui įsigyti duodavo pats V. R.. Būtent V. R. ar kiti bendrovės įgalioti asmenys nurodydavo darbus ir juos kontroliavo (mokėjo atlygį pagal atliktus darbus). UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje nėra jokių sutarčių dėl rangos su individualią veiklą ar pagal patentą dirbančiais asmenimis. Iš liudytojo A. D. parodymų matyti, kad nors jis oficialiai ir buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau apsiimdamas atlikti darbus UAB „V.“ apie tai V. R. neinformavo, jokių sutarčių nesudarinėjo, pajamų gautų už atliktus darbus nedeklaravo kaip priklauso individualią veiklą vykdančiam asmeniui. Todėl darytina išvada, kad realiai tarp visų kaltinime nurodytų asmenų ir UAB „V.“ buvo darbo santykiai, kadangi jiems buvo parūpinta darbo vieta, jie buvo aprūpinti darbo įrankiais, jiems buvo nurodoma, kokius darbus reikia atlikti, jie dirbo su bendrovės medžiagomis. Skirtumas tik tas, kad darbuotojams, kurie buvo oficialiai įdarbinti bendrovėje, buvo mokama tik dalis atlyginimo neoficialiai, o asmenims, kurie formaliai buvo išsipirkę patentus ar registravę individualią veiklą visas atlyginimas buvo mokamas neoficialiai.

V. R. pripažino, kad statybines medžiagas (medžio drožlių plokštes, gruntą, glaistą dažus), bendros 2749,19 Lt vertės, pagal darbų atlikimo aktus nurodė kaip panaudotas remontuojant (duomenys neskelbtini), nors realiai tos medžiagos buvo panaudotos įrengiant namą (duomenys neskelbtini) . Be peties kaltinamojo pripažinimo šį faktą patvirtina ir specialisto išvada Nr. 5-5/8.

Tai, kad M. L., kuri realai tvarkė buhalterinę apskaitą, buvo mokamas neoficialus atlyginimas, pripažįsta tiek V. R., tiek pat M. L.. Taigi dėl šios dalies abejonių nėra.

Iš buhalterinių dokumentų matyti, jog buhalterinėje apskaitoje buvo rodoma, kad atlyginimas V. V. išmokamas grynaisiais ir šie pinigai (6966,15 Lt) nurašyti nuo kasos. Tačiau pats V. V. nurodė, kad 2007–2008 metais darbo užmokestis buvo mokamas ne pinigais, o suskystintomis dujomis. Tai patvirtino ir pripažino V. R.. Tai rodo, kad realiai atlyginimo išmokėjimas nevyko taip, kaip parodyta buhalteriniuose dokumentuose.

V. R. taip pat pripažino, kad Z. V. UAB „V.“ buvo įdarbinta fiktyviai. Tai patvirtino tiek pati Z. V., tiek V. V.. Jų parodymais visiškai įrodyta, kad Z. V. realiai negavo 4840,80 Lt darbo užmokesčio, kuris nurašytas nuo kasos kaip atlyginimo išmokėjimas. Be to, V. R. nepagrįstai kas mėnesį iš V. V. ėmė po 500 Lt (iš viso 3500 Lt) mokesčiams sumokėti už Z. V., ir šie pinigai paimti nesurašant kasos pajamų orderių ir jie nėra apskaityti bendrovės buhalterijoje.

Tai, kad UAB „V.“ dirbo asmenys, su kuriais nebuvo sudarytos darbo sutartys, patvirtina ir operatyvinių priemonių pagalba užfiksuoti V. R. telefoniniai pokalbiai su D. B., R. M., I. M.. Šių pokalbių metu minima, kad bendrovės statybos objekte lankėsi televizija ir nufilmavo darbininkus (F.), kurie oficialiai neįdarbinti, todėl reikia skubiai sutvarkyti dokumentus dėl jų įdarbinimo. Taip pat užfiksuoti V. R. telefoniniai pokalbiai su M. L., iš kurių matyti, kad ji realiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Taigi visiškai įrodyta, kad į UAB „V.” apskaitą įtrauktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos operacijos neįvyko arba įvyko ne taip, kaip jose nurodyta – UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai 2007-12-27, serija DP Nr. 0000201, kurios suma 12 587,60 Lt ir 2265,77 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)” projektai 2007-12-27, serija DP Nr. 0000202, kurios suma 8868,78 Lt ir 1596,38 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2007-12-27, serija OMT Nr. 1126, kurios suma 21 272,93 Lt ir 3829,13 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-02-04, serija KUB Nr. 00290, kurios suma 1949,15 ir 350,85 Lt PVM; K. K. įmonės 2008-03-12, serija KUB Nr. 00299, kurios suma 449,15 Lt ir 80,85 Lt PVM; UAB „(duomenys neskelbtini) ” 2008-09-25, serija FRO Nr. 0026, kurios suma 7627,12 Lt ir 1372,88 Lt V. Š. sąskaitose nurodytus darbus ir medžiagas panaudojus ne bendrovės statybos ir remonto objektuose, neteisėtai į PVM atskaitą įtraukė 9495,86 Lt PVM bei įtraukė 52 754,73 Lt į 2007–2008 metų sąnaudas, kurios buvo panaudotos ne UAB „V.” pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, o įrengiant L. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip buvo pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimai, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

Taip pat visiškai įrodyta, kad V. R. ir pagal jo nurodymą UAB „V.” darbuotojas K. Š. bendrovės darbuotojams mokėjo papildomai neoficialų darbo užmokestį, šio užmokesčio nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei įmokų į Garantinį fondą, taip pat nedeklaravo dalies išmokėto darbo užmokesčio bei išskaičiuotų mokesčių nuo šių neapskaitytų sumų, o būtent: nesudarė darbo sutarčių su R. V., dirbusiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 24452,42 Lt darbo užmokesčio; su V. J., dirbusiu nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 5500 Lt darbo užmokesčio; su A. D., dirbusiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn., ir šiuo laikotarpiu jam sumokėjo 4860 Lt darbo užmokesčio; su M. L., dirbusia nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2007 m. spalio mėn. 8 d., ir šiuo laikotarpiu jai sumokėjo 2400 Lt darbo užmokesčio. Be to, A. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. R. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 3773,10 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2009 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. U. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 361,46 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. N. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 3 d. iki 2008 m. sausio mėn. 5 d. sumokėjo 632,66 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, R. Š. laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 375,72 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, E. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. sumokėjo 15275 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. F. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 10 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 22 d. ir nuo 2008 m. sausio mėn. 22 d. iki 2008 m. kovo 28 d. 2008 m.08 m.uo im.nebuvo panaudotos,o aktądvokato orderiu serija LAT Nr.505250, kuriame pavedama A.Martinkevičiui ginti UAB "sumokėjo 13 325,20 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. K. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio mėn. sumokėjo 47 529,49 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. sausio mėn. mokėjo neoficialų, neapskaitytą darbo užmokestį, sumokėjo 39 880,59 Lt neapskaityto darbo užmokesčio, iš šio darbo užmokesčio 209 585,86 Lt nefiksavo mokėjimo žiniaraščiuose ir apskaitos registruose, neišskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą 51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų bei 419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą. Taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o išmokant neapskaitytą darbo užmokestį be pateisinamųjų dokumentų, buvo pažeisti 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimai, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas.

Visas šias veikas V. R. atliko veikdamas įmonės vardu, įmonės naudai ir interesais. Jis tuo metu vadovavo UAB „V.“ ir pagal 2003-04-29 UAB „V.“ įstatus bei pagal 2003-12-11 LR akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 str. buvo atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 201-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad nurodytas veikas jis darė tiesiogine tyčia. Kaip jis aiškino, medžiagas, panaudotas namo (duomenys neskelbtini) įrengimui, nurašinėjo kitiems objektams, kadangi sutarties su V. M. nebuvo sudaręs, o kažkaip pateisinti medžiagų panaudojimą reikėjo. Jo paties teigimu, jei vėliau būtų gavęs pinigų iš V. M., būtų sudaręs sutartis atgaline data bei atgaline data forminęs ir medžiagų panaudojimą, t. y. jis ir ateityje planavo buhalterinėje apskaitoje įvykius ir sandorius vaizduoti ne taip, kaip iš tikrųjų buvo. Tai rodo, kad V. R. žinojo įstatymų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tačiau sąmoningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to gali kilti BK 222 str. numatyti padariniai ir šių padarinių siekė. Dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo paaiškino, kad mokėti tokius atlyginimus, kokių norėjo darbininkai bendrovė negalėjo, o negaudami pageidaujamo atlygio darbininkai galėjo išeiti iš darbo, o tokiu atveju bendrovė patirtų nuostolių, kadangi nebaigtų darbų sutartyse numatytais terminais. Todėl V. R. teigia, jog buvo priverstas darbininkams mokėti jų reikalaujamą papildomą atlyginimą. Tai taip pat rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Neabejotinai tiesioginė tyčia yra ir fiktyviai įdarbinant Z. V., priimant pinigus mokesčiams sumokėti iš V. V., mokant atlyginimą automobilinėmis dujomis V. V. bei mokant neoficialų atlyginimą M. L.. Visais šiais atvejais V. R. buvo puikiai žinoma, kad faktinė padėtis bei faktiniai santykiai yra visai kitokie, nei buvo atvaizduojama buhalterinėje apskaitoje.

Kaip minėta pirmiau, V. R. visas nurodytas veikas padarė turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, vadovaudamas UAB „V.” ir pagal 2003-04-29 UAB „V.” įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Įrodymai, pagrindžiantys, jog buvo padarytos kaltinime nurodytos veikos, yra išdėstyti pasisakant dėl kaltinimų V. R., todėl nebekartojami. Taip pat yra pasisakyta ir dėl tokios veikos kilusių pasekmių, t. y., jog dėl visų šių veikų, iš pateiktų UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tai, kad buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma juridinio asmens UAB „V.“ naudai ir interesais patvirtina ir paties V. R. paaiškinimai. Bendrovė apmokėjo už statybines medžiagas, panaudotas namo (duomenys neskelbtini) , įrengimui, kadangi norėjo palaikyti gerus santykius su V. M. ir jo dėka tikėjosi pelningų užsakymų ateityje, t. y. siekė užtikrinti bendrovei pelną. Namui (duomenys neskelbtini) panaudotas medžiagas nurašydama kaip panaudotas kituose (oficialiuose) objektuose bendrovė didino sąnaudas bei padidino į PVM ataskaitą įtraukiamas sumas, o darbuotojams mokėdama papildomą neoficialų atlyginimą ir mokėdama atlyginimą oficialiai neįdarbintiems darbuotojams bendrovė išvengė privalomų mokesčių. Iš viso 2007–2008 metais UAB „V.” apgaulingai tvarkant apskaitą buvo nesumokėta į biudžetą 143 947,98 Lt mokesčių, iš jų:

10 049,86 Lt pelno mokesčio (2007 m. – 6872,44 Lt; 2008 m. – 3177,42 Lt);10 558,49 Lt pridėtinės vertės mokesčio (2007 m. – 82 46,93 Lt; 2008 m. – 2311,56 Lt);51 703,23 Lt gyventojų pajamų mokesčio (2007 m. – 18 844,92 Lt; 2008 m. – 32 858,31 Lt);71 217,22 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (2007 m. – 24 043,02 Lt; 2008 m. – 47 174,20 Lt);419,18 Lt įmokų į Garantinį fondą (2007 m. – 141,55 Lt; 2008 m. – 277,63 Lt).