- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e1-3590-923/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35071-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2020-09-01 apie 01.05 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės trečiojo aukšto koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė R. G. į kairį skruostą, taip padarė jam minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po akies obuolio jungine ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. G. sveikatą.
Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-09-01 nakties metu, jis, būdamas neblaivus, ėjo pas tuomet buvusį savo kaimyną R. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), aukštu žemiau – (duomenys neskelbtini) bute. Kiek atsimena, jį pasikvietė į koridorių, jam pasakė, kad jis yra pedofilas ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairį skruostą. R. G. parkrito, o pats nuėjo. Taip padarė todėl, jog manė, kad R. G. yra pedofilas, nes pas jį yra matęs nepilnamečių mergaičių. Visiškai prisipažįsta, kad padarė šią nusikalstamą veiką, dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis R. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo mažamečiu sūnumi M. G.. 2020-09-01 apie 00.30 val. jam su mažamečiu sūnumi bei draugais L. B. ir S. D. būnant savo namuose, į duris pasibeldė tame pačiame name, tik aukštu aukščiau, bute Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis kaimynas, kurį visi vadina „(duomenys neskelbtini)“. Jam atrodė, jog kaimynas buvo neblaivus, paprašė užeiti. Jis kaimynui leido užeiti, bet įspėjo, kad jis ir jo svečiai tuoj eis miegoti, nes jam anksti reikės keltis ir vesti sūnų į darželį. Kaimynas užėjo, iš krepšio išsitraukė alaus ir vienas pradėjo jį gerti. Netrukus jis pasiūlė jam eiti į koridorių parūkyti. Koridoriuje prie buto durų parūkius ir pakalbėjus, maždaug apie 1 val., jis jam pasiūlė eiti namo ir pasakė, kad pats jau eis miegoti. Atsidaręs kambario duris, ketino eiti į vidų, kai „(duomenys neskelbtini)“ netikėtai jam vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis greitai įbėgo į kambarį pasiimti ašarinių dujų balionėlio. L. B. paklausė, kas atsitiko, o jis jam atsakė, kad ką tik be priežasties gavo į veidą. Koridoriuje girdėjosi „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymas išeiti, jis siūlė toliau konfliktuoti, tačiau jiems su L. išėjus į koridorių, jis jau buvo pasišalinęs. Jis nežino, kodėl jam „(duomenys neskelbtini)“ trenkė, iki tol jis elgėsi ramiai, jie dėl nieko nesibarė. Maždaug prieš metus ar dvejus „(duomenys neskelbtini)“ jau yra jį sumušęs, bet tada jis jam nusprendė pretenzijų nereikšti. Gydymo įstaigoje jam nustatytas tik minkštųjų audinių sumušimas ir jis buvo išleistas gydytis į namus. Šio įvykio metu jam kaimynas sukėlė fizinį skausmą. Turtinė, neturtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nereiškia. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 1–3, 34).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – namo koridorius, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. G. nustatytas minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose su kraujo išsiliejimu po akies obuolio jungine, kurie padaryti vienu smūgiu, kietu buku daiktu ir greičiausiai smūgiuojant kumščiu. Sužalojimas turimais duomenimis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku (b. l. 25).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020-09-01 02.17 val. R. K. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (b. l. 38).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu tyčia naudojo fizinį smurtą, dėl ko sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina pats kaltinamasis, nukentėjusiojo R. G. parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl jis baustinas.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma skirti bausme sutiko (b. l. 92–93).
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kurių nėra sumokėjęs (b. l. 45–47), teistas užsienyje, Lietuvoje teistas aštuonis kartus, tačiau teistumai yra išnykę, dirbantis pagal individualią veiklą. Priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas, konsultuotas dėl priklausomybės ligų. Specialisto išvadoje nurodyta, jog skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 75).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Teismas sprendžia, jog prokurorė pagrįstai prašo R. K. skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė 2020-09-01, o nuo 2020-07-01 įsigaliojus naujai BK 48 straipsnio redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), neliko įpareigojimo – tam tikru laiku būti namuose. Įstatymų leidėjas tokį įpareigojimą pakeitė intensyvia priežiūra. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vietoj intensyvios priežiūros tikslingiau skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš kitą asmenį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamuoju įsakymu įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.