- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1652-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05440-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9077-475/2014 pagal S. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., L. J. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą dėl antstolės S. V. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00238 apskundimo, atnaujinti terminą dėl antstolės S. V. 2014 m. sausio 20 d. pranešimo „Dėl varžytynėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00238 apskundimo, panaikinti antstolės S. V. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00238, panaikinti antstolės S. V. 2014 m. sausio 20 d. pranešimą „Dėl varžytynėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00238.
Nurodė, kad antstolės S. V. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 gavo 2013 m. gruodžio mėn. pabaigoje, o 2014 m. sausio 20 d. pranešimą dėl varžytynėse parduodamo turto Nr. S-11061031 – 2014 m. sausio 22 d. Kadangi pareiškėjas neturi specialių žinių, susijusių su turto vertės nustatymu, tačiau antstolio nustatyta kaina pasirodė ypatingai maža, neatitinkanti protingumo bei proporcingumo kriterijų, pareiškėjas ne kartą kreipėsi į antstolę, žodžiu išreikšdamas savo abejones turto įvertinimu, prašydamas skirti papildomą ekspertizę, tikėdamasis, kad antstolė paskirs turto pervertinimą. 2014 m. sausio 22 d. gavęs 2014 m. sausio 20 d. antstolės pranešimą dėl varžytynėse parduodamo turto, pareiškėjas suprato, jog antstolė turto pervertinimo nepaskirs, todėl nedelsiant kreipėsi į turto vertintojus UAB „Verslo klasė NT“ dėl turto rinkos vertės nustatymo. UAB „Turto vertė“ atlikto vertinimo duomenimis pareiškėjo turtas 2013 m. gruodžio 5 d. buvo įvertintas 320 000 Lt. UAB „Verslo klasė NT“ atlikto vertinimo duomenimis tas pats turtas yra vertinamas 411 000 Lt verte, t. y. net 91 000 Lt daugiau už UAB „Turto vertė“ nustatytą turto vertę ir 155 000 Lt daugiau už parduodamo iš varžytynių turto vertę. Antstolės surašyti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys apie realizuojamą turtą, neatitinka tikrovės, kadangi dviaukštis su blokelių/plytų mūro priestatu gyvenamasis namas areštuotas ir parduodamas kaip vienaukštis. Taigi iš varžytynių yra parduodamas pareiškėjui priklausantis, bet teisiškai neįregistruotas turtas. Pardavus tokį turtą, galbūt bus pažeisti jį įsigyjančio asmens interesai, kadangi išlieka galimo konflikto tikimybė dėl jam neparduoto, bet natūroje egzistuojančio turto dalies nuosavybės teisių. Be to, turtas yra parduodamas už kainą, kuri yra aiškiai mažesnė negu tikroji jo rinkos vertė. Tai sudaro pagrindą abejoti antstolės atlikto turto vertinimu, jo pagrindu atliekamais turto realizavimo veiksmais. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolė, parduodama turtą iš varžytynių mažesne kaina, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir turto realizavimo bei vykdymo proceso tvarką.
Antstolė S. V. 2014 m. kovo 19 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo, jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo buvo priimtas 2013 m. gruodžio 12 d. Patvarkyme nurodyta ir išaiškinta, kad areštuoto turto vertė yra 320 000 Lt, pradinė varžytynių kaina – 256 000 Lt, išieškotojas ar skolininkas turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, šalių prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad išieškotojas ar skolininkas su išsamia ekspertizės ataskaita gali susipažinti antstolės kontoroje. Pareiškėjui 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo pasirašytinai įteiktas 2013 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas iki skundo antstolei padavimo dienos nereiškė jokių prieštaravimų, prašymų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, taip pat nenurodė svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių. Pranešimas apie paskelbtas įkeisto turto varžytynes pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2014 m. sausio 22 d., o skundas antstolei pateiktas 2014 m. vasario 25 d. Pareiškėjas vėlgi nenurodė svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių, be to, antstolio pranešimas dėl varžytynėse parduodamo turto yra informacinio pobūdžio ir nėra skundžiamas. Pareiškėjo įkeisto turto ekspertizę atliko UAB „Turto vertė“ dirbantis teismo ekspertas G. J. B. Pareiškėjas dalyvavo ekspertui apžiūrint ir vertinant turtą. Pareiškėjo turtas buvo įvertintas rinkos kaina (320 000 Lt). Antstolė neturi pagrindo abejoti specialisto vertinimu. Pareiškėjo teiginį, kad jis pats neturi specialių žinių, susijusių su turto vertės nustatymu, tačiau antstolio nustatyta kaina jam pasirodė ypatingai maža, neatitinkanti protingumo bei proporcingumo kriterijų, paneigia pareiškėjo 2013 m. spalio 4 d. rašytas paaiškinimas antstolei, kad nekilnojamojo turto agentai puikiausiai nustatė rinkos kainą ir namas yra pardavinėjamas. Tai įrodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti antstolei motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir pateikti prašymą antstolei skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt turto aprašyme antstolė nurodė papildomą informaciją dėl VĮ Registrų centre neįregistruotų kadastro duomenų, padidėjusio bendro gyvenamojo namo ploto, statybos baigtumo, rekonstravimo laikotarpio. Aplinkybę, kad pareiškėjo nekilnojamasis turtas įvertintas realia rinkos kaina, įrodo ir tai, kad, antstolei priėmus patvarkymą atšaukti varžytynes, iki varžytynių pabaigos likus vienai minutei varžytynėse nebuvo užsiregistravęs nei vienas pirkėjas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė skundą. Nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 20 d pranešimas „Dėl varžytynėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 – 2013 m. sausio 22 d. Sprendė, kad pareiškėjo nurodytos CPK 512 straipsnyje nustatyto dvidešimties dienų termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Įvertinęs pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad, gavęs skundžiamą patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, jis iš karto manė, jog turto vertė nustatyta ypatingai maža, padarė išvadą, kad pareiškėjas suprato, jog galbūt pažeistos jo teisės. Atkreipė dėmesį, kad patvarkyme pareiškėjas buvo informuotas, jog gali pareikšti prieštaravimus dėl turto ekspertizės, tačiau nei tuo metu, nei sužinojęs apie paskelbtas turto varžytynes nesikreipė teisinės pagalbos ir nenurodė priežasčių, dėl kurių to nepadarė. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dėl skundo surašymo kreipėsi į advokatą, rodo, kad galimybes tai padaryti jis turėjo ir ankščiau. Padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą dėl antstolės S. V. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 ir 2014 m. sausio 20 d. pranešimo „Dėl varžytynėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00238 apskundimo. Konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai nesinaudojo CPK skolininkui nustatytomis teisėmis ir pareigomis aktyviai dalyvauti išieškojimo procedūroje – nereiškė nušalinimo antstolio paskirtam turto vertinimo ekspertui, neginčijo turto vertinimo išvados, neskundė antstolio veiksmų, nesikreipė dėl teisinės pagalbos, nors, kaip teigė, žinojo, kad jo teisės galbūt pažeidžiamos. Pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog nesutampa dviejų turto vertintojų atliktų ekspertizių nustatyta turto vertė, nėra pagrindas teigti, kad kažkuri iš ekspertizių yra atlikta netinkamai ar yra neteisėta, o pareiškėjas nenurodė kitokių motyvų, nei tų, kad turto vertė nesutampa. Konstatavo, kad pareiškėjo iniciatyva be objektyvaus trečiojo asmens (antstolio) tarpininkavimo atlikus turto vertinimą ir jo metu nustačius beveik 100 000 Lt didesnę turto vertę nei antstolio paskirto eksperto atliktoje ekspertizėje, nenurodžius kitų aplinkybių, įrodančių UAB „Turto vertė“ atliktos ekspertizės neteisėtumą (šališkumas, blogai pasirinktas vertinimo metodas ar kt.), kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atliktos ekspertizės teisingumo. Pažymėjo, kad antstolė, paskelbdama varžytynes, apie neįteisintą gyvenamojo dalį nurodė objekto aprašyme, o UAB „Turto vertė“ ekspertizė atlikta atsižvelgiant į faktiškai esantį, nors ir neįregistruotą viešajame registre, gyvenamojo namo ploto padidėjimą ir užbaigtą statybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Pažeistos CPK nustatytos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, neteisingai įvertinti į bylą pateikti įrodymai, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, susijusios su realios iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu.
Nepagrįstos išvados dėl pareiškėjo pareigos raštu pareikšti prieštaravimus dėl ekspertizės, kreiptis teisinės pagalbos dėl savo interesų gynybos. Antstolė privalėjo įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.
Nepagrįstai nurodyta, jog vien tai, kad dviejų turto vertintojų atliktų ekspertizių nustatyta turto vertė nesutampa, nėra pagrindas teigti, kad kažkuri iš ekspertizių yra atlikta netinkamai ar yra neteisėta, o pareiškėjas nenurodė kitokių motyvų, nei tų, kad turto vertė nesutampa. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Neatsižvelgta, kad pareiškėjo turtas yra parduodamas už kainą, kuri yra aiškiai mažesnė negu tikroji jo rinkos vertė. UAB „Turto vertė“ atlikto vertinimo duomenimis pareiškėjo turtas 2013 m. gruodžio 5 d. buvo įvertintas 320 000 Lt. UAB „Verslo klasė NT“ atlikto vertinimo duomenimis tas pats turtas yra vertinamas 411 000 Lt verte, t. y. 91 000 Lt daugiau už UAB „Turto vertė“ nustatytą turto vertę ir 155 000 Lt daugiau už parduodamo iš varžytynių turto vertę. Ginčo turtą pardavus iš varžytynių už antstolės pasiūlytą 256 000 Lt kainą, ateityje būtų pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu.
Nepagrįstai remtasi aplinkybe, jog pareiškėjas neįrodė UAB „Turto vertė“ atliktos ekspertizės neteisėtumo. Sprendžiant, ar iš varžytynių parduodamas turtas galėtų būti parduodamas didesne kaina, nereikalaujama neginčijamų to įrodymų, pakanka, kad kiltų abejonių dėl turto įkainojimo. Atlikus du vertinimus, turto vertė skiriasi 91 000 Lt. Tai sudaro pagrindą abejoti antstolės atlikto turto vertinimu, jo pagrindu atliekamais turto realizavimo veiksmais. Dėl to nepagrįsta išvada, jog antstolės veiksmai, parduodant turtą iš varžytynių, nepažeidžia pareiškėjo interesų, turto realizavimo tvarkos ir vykdymo proceso tvarkos.
Neteisinga išvada apie pagrindo atnaujinti praleistą apskundimo terminą nebuvimo. Antstolė privalėjo tinkamai įkainoti pareiškėjo turtą, o teismas patikrinti, ar antstolė laikėsi CPK XLVIII skyriuje nustatytos turto įkainojimo tvarkos ir procedūrų. CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamasis 90 dienų terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas. Skundą dėl antstolės veiksmų pareiškėjas pateikė 2014 m. vasario 25 d., t. y. nežymiai praleidęs terminą. Pareiškėjas terminą praleido dėl to, jog kreipėsi į turto vertintojus, norėdamas pateikti turto vertinimą, kaip įrodymą apie antstolės netinkamai nustatytą turto kainą. Pareiškėjas – vyresnio amžiaus asmuo (58 m.), kurio finansinė padėtis yra itin prasta (pareiškėjo turimi nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti ar įkeisti hipoteka, taip pat areštuotos kredito institucijose esančios lėšos, vykdomi atskaitymai iš darbo užmokesčio). Tai patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo lėšų laiku apginti savo teisių ir teisėtų interesų.
Prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. V. prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad skundo teiginiai nepagrįsti įrodymais. Turto vertinimas, kurio išvados (ekspertizės aktas) yra byloje, buvo atliktas skirtingu metu. Pareiškėjui 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo pasirašytinai įteiktas 2013 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas prieštaravimų, prašymų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės nereiškė iki pat skundo antstolei padavimo dienos (2014 m. vasario 25 d.). Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios turėjo ar galėjo turėti įtakos nespėti pateikti skundą dėl antstolės veiksmų per CPK nustatytą terminą, o skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas neturi specialių teisinių žinių, žodžiu kreipėsi į antstolę ir tikėjosi, kad ji atliks pakartotinę ekspertizę, nėra ir negali būti pripažinta svarbia, nes pareiškėjui jo procesinės teisės buvo išaiškintos 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkyme „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, taip pat įteikiant šį patvarkymą. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių jis iš karto nesikreipė teisinės pagalbos dėl galbūt pažeistų teisių gynimo.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. V. 2013 m. sausio 29 d. patvarkymu Nr. S-11034603 priėmė vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17687-285/2012 dėl 136 342 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo S. A. išieškotojos L. J. K. naudai, priverstinai parduodant iš varžytynių pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,0726 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–gyvenamąjį namą 1A1m (127,99 kv. m. bendras plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – kiemo statiniais (stoginė 3I1m, šaligatvis, tvora, vartai, kanalizacijos šulinys, rūkykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą–ūkinį pastatą 212p (23 kv. m užstatytas plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 2013 m. vasario 1 d. turto arešto aktu buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas. Atsižvelgusi į nekilnojamojo turto kainų rinkos pokyčius, siekdama užtikrinti išieškotojo ir skolininko interesus, antstolė S. V. 2013 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-11035102 paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Ober-haus“. 2013 m. gegužės 7 d. raštu UAB „Ober-haus“ informavo antstolę, kad negali atlikti turto vertinimo ekspertizės, nes, apžiūrėjusi ekspertizės objektą, nustatė, kad pasikeitęs gyvenamojo namo plotas ir savininkas nepateikė juridinių dokumentų dėl plotų pasikeitimo. 2013 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. B-11019750 antstolė paskyrė pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Turto vertė“. Šios įmonės vertintojas 2013 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 1312-0022 nurodė, kad ekspertizės objekto – žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniu ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) – rinkos vertė 2013 m. gruodžio 5 d. yra 320 000 Lt. Antstolė S. V. 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymu dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. B-11020185 nustatė turto vertę – 320 000 Lt ir pradinę varžytynių kainą – 256 000 Lt, išaiškino išieškotojui ir skolininkui apie jų teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, galimybę antstoliui šalių prašymu skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. 2014 sausio 20 d. antstolė pranešimu informavo pareiškėją apie jam priklausiančio nekilnojamojo turto varžytynių paskelbimą. 2014 m. kovo 24 d. pareiškėjas antstolei padavė skundą dėl jos veiksmų, prašydamas atnaujinti terminą dėl antstolės 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 ir 2014 m. sausio 20 d. pranešimo „Dėl varžytynėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 apskundimo bei juos panaikinti.
Dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų (CPK 510 str.).
2013 m. gruodžio 12 d. antstolės patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 pareiškėjui buvo įteiktas 2013 m. gruodžio 20 d., 2014 m. sausio 20 d pranešimas „Dėl varžytinėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 – 2014 m. sausio 22 d. Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kartu prašė atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti. Antstolė 2014 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. S-11065823 motyvuojamojoje dalyje nurodė nesant svarbių priežasčių atnaujinti terminą skundui dėl 2013 m. gruodžio 12 d. antstolės patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 ir 2014 m. sausio 20 d pranešimo „Dėl varžytinėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 paduoti, tačiau nepriėmė jokio konkretaus sprendimo dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, o pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo iš esmės ir jo netenkino, skundą dėl antstolės veiksmų kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pastarasis, padaręs išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl 2013 m. gruodžio 12 d. antstolės patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 ir 2014 m. sausio 20 d pranešimo „Dėl varžytinėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 paduoti, toje pačioje nutartyje pasisakė ir dėl antstolės veiksmų teisėtumo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti 2013 m. gruodžio 12 d. antstolės patvarkymą „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. B-11020185 ir 2014 m. sausio 20 d pranešimą „Dėl varžytinėse parduodamo turto“ Nr. S-11061031 neteisėtais. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir antstolė, ir pirmosios instancijos teismas, pripažinę, jog pareiškėjas yra praleidęs įstatyme numatytą terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 510 straipsnio nuostatomis, pažymi, kad praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo klausimas yra priskirtas antstolio kompetencijai. Tik tuo atveju, jei antstolis atsisako atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, patvarkymas dėl to gali būti skundžiamas teismui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad antstolė vis dėlto atnaujino pareiškėjui terminą paduoti skundui dėl antstolio veiksmų, nes priešingu atveju ji turėjo priimti patvarkymą atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Kaip minėta, vykdomojoje byloje tokio patvarkymo nėra.
Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo, kadangi šis terminas antstolės jau buvo atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su praleisto termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimu, nevertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl antstolės veiksmų teisėtumo
Atskirajame skunde teigiama, kad antstolei turėjo kilti abejonių dėl UAB „Turto vertė“ ekspertizės akte nustatytos nekilnojamojo turto rinkos kainos, todėl, nepaisant to, jog pareiškėjas nepareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, antstolė, vykdydama pareigą tinkamai nustatyti parduodamo turto kainą, turėjo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju antstolė, nustatydama ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 14 d. patvarkymas Nr. B-11019750, kuriuo antstolė nekilnojamojo turto įvertinimui paskyrė ekspertizę, ją pavesdama atlikti UAB „Turto vertė“, pareiškėjui įteiktas 2013 m. lapkričio 21 d. CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pareiškėjas nepareiškė nušalinimo ekspertui, dalyvavo apžiūrint ekspertizės objektą (UAB „Turto valdymas“ 2013 m. gruodžio 5 d. ekspertizės akto Nr. 1312-0022 4 psl.). Antstolės 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. B-11020185 pareiškėjui įteiktas 2013 m. gruodžio 20 d. Šiame patvarkyme buvo išaiškinta teisė pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, tačiau pareiškėjas jų nepareiškė, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepateikė duomenų apie areštuoto turto vertės pasikeitimą, t. y. sutiko su ekspertizės akto išvada dėl nustatytos jam priklausančio turto 320 000 Lt vertės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „ JGK statyba“ skundą, bylos Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą, bylos Nr. 3K-3-297/2010). Taigi nagrinėjamu atveju papildoma ar pakartotinė ekspertizė galėjo būti skiriama antstolės iniciatyva, jeigu eksperto išvada buvo nepakankamai aiški ar neišsami arba kiti antstolės turimi varžytynėse parduotino turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl ekspertizės akte nustatytos ginčo turto vertės teisingumo. Kadangi ekspertizės akte nustatyta ginčo turto rinkos vertė (320 000 Lt) buvo žymiai didesnė nei VĮ Registrų centro nurodyta vidutinė šio turto rinkos vertė (135 000 Lt), jo vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į individualias nekilnojamojo turto savybes ir būklę, nėra pagrindo manyti, jog antstolei turėjo kelti abejonių eksperto nustatyta pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė ir todėl ji privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę.
Antstolei paskelbus varžytynes, įvyksiančias 2014 m. vasario 21 d.–2014 m. vasario 28 d., ir apie tai 2014 m. sausio 20 d. pranešimu informavus pareiškėją, šis kreipėsi į UAB „Verslo klasė NT“ dėl turto rinkos vertės nustatymo. UAB „Verslo klasė NT“ 2014 m. vasario 17 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. 14-02-PN-12 nurodė, kad 2014 m. vasario 12 dienai ginčo turto rinkos vertė yra 411 000 Lt. Nepaisant to, kad skirtumas tarp UAB „Turto vertė“ ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės (320 000 Lt) ir UAB „Verslo klasė NT“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės (411 000 Lt) sudaro 91 000 Lt, atsižvelgus į aplinkybes, kad turto verčių nustatymas atliktas skirtingu metu, į pirmąsias ginčo turto varžytynes neužsiregistravo nei vienas dalyvis, toks verčių svyravimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė pareigą tinkamai nustatyti turto rinkos kainą. Nei vienam pirkėjui nepareiškus noro įsigyti pareiškėjui priklausantį turtą už, jo nuomone, per mažą antstolės nustatytą kainą, nėra pagrindo tikėtis, jog vėliau atsiras pirkėjų, norinčių tą patį turtą įsigyti už didesnę nei antstolės nustatytą turto kainą.
Skelbdama pirmąsias ginčo turto varžytynes, antstolė nepažeidė CPK 718 straipsnio reikalavimo, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Be to, antstolei iš naujo patvarkius skelbti turto pardavimą iš varžytynių, pareiškėjas turi teisę siūlyti turto pirkėją iš varžytynių parduodamam nekilnojamajam turtui už nustatytą kainą (CPK 704 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį.