Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-631/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-11-17
Bylos Nr.: 2A-631/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: Lietuvos nacionalinio muziejaus
Advokatai: Arūnas Bertulis, Andrius Iškauskas

Kategorijos

26.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-631/2009Procesinio sprendimo kategorija 26.7.; 84. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, Dianai Lavrinovičiūtei,dalyvaujant ieškovui J. J. ,ieškovo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,atsakovo atstovui advokatui Andriui Iškauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ir atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-981-565/2009 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui dėl autorių teisių ir teisės į atvaizdą gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui, prašydamas įpareigoti atsakovą ištaisyti leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ (toliau tekste – leidinys) VII tome išspausdintą ieškovo tėvo J. J. biografiją, šią biografiją išspausdinant tokią, kokia ji yra šio leidinio IV tome; uždrausti atsakovui platinti leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VII tomą su neteisėtai išspausdintomis ieškovo tėvo J. J. nuotraukomis. Ieškovas nurodė, kad jis sukūrė ir parengė karininkų, kurių pavardės prasideda raidė „J“, biografijas, taip pat ir savo tėvo J. J. biografiją, kurias atsakovas išspausdino leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ IV tome. Ieškovo teigimu, biografijos kaip kūrinio originalumas yra tas, kad ieškovas savo nuožiūra parinko tam tikrus biografijos faktus, panaudojo prisiminimus apie tėvą. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, neturėdamas ieškovo sutikimo, leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VII tome išspausdino pakeistą ieškovo parengtą ieškovo tėvo J. J. biografiją. Ieškovo nuomone, tuo atsakovas pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ieškovo teisę į kūrinio neliečiamybę. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VII tome išspausdino ieškovo tėvo J. J. nuotraukas, nesusijusias su ieškovo tėvo tarnybine ar visuomenine veikla, tokiais veiksmais pažeisdamas ieškovo tėvo teisę į atvaizdą, numatytą CK 2.22 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; uždrausti atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui platinti leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 – 1953“ VII tomą su J. J. nuotraukomis; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus ieškovui J. J. 803 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui 590 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovo J. J. ir atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus valstybei lygiomis dalimis 12,10 Lt pašto išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovas nurodytas vienu iš leidinio IV tomo autorių. Teismas pažymėjo, kad pagal 2003 m. balandžio 28 d. LKKAS pirmininko potvarkyje Nr. 3 nustatytą tvarką leidinyje spausdinamas asmenų biografijas rengė atitinkamų skyrių autoriai; skyrių autorių parengtos biografijos buvo tik redaguojamos ir recenzuojamos, tačiau su recenzento pastabomis turėjo sutikti skyriaus autorius.

Teismas nurodė, kad ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. A. , M.V. J. parodymai patvirtina, kad kiekvienas leidinio autorius rengė asmenų, kurių pavardės prasideda tam tikra raide, biografijas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas parengė asmenų, kurių pavardės prasideda raide „J“, tarp jų ir ieškovo tėvo J. J. , biografijas, tėvo biografijai parengti reikalingą medžiagą ieškovas rinko archyvuose, taip pat pasinaudojo savo ir tėvo prisiminimais.

Teismo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad leidinio IV tome išspausdintą J. J. biografiją parengė ne ieškovas, o kitas asmuo, ar kad ši biografija yra bendras kūrybinis kelių asmenų darbas, todėl ieškovas laikytinas J. J. biografijos, išspausdintos leidinio IV tome, autoriumi (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau tekste – ATGTĮ) 6 str., 8 str. 2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad enciklopedinio pobūdžio biografijoje nėra daug galimybių pasireikšti autoriaus kūrybiškumui ir originalumui, kadangi tokiame kūrinyje glaustai pateikiami duomenys apie asmens gyvenimo įvykius. Teismas nurodė, kad ieškovo parengta jo tėvo J. J. biografija, išspausdinta leidinio IV tome, laikytina originaliu ieškovo kūrybinio darbo rezultatu, kuriame atsispindi ieškovo pažiūros, mąstymo būdas. Teismo nuomone, tai pasireiškė tuo, kad ieškovas parinko leidinio pobūdžiui labiausiai tinkančius J. J. gyvenimo įvykius, išskyrė svarbiausius įvykius, juos papildydamas šalutinėmis aplinkybėmis, panaudojo tėvo ir savo prisiminimus, todėl ši biografija laikytina autorių teisių objektu.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad leidinio VII tome išspausdinta ieškovo tėvo J. J. biografija yra iškraipytas ir pakeistas ieškovo kūrinys. Teismas nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kūrinio iškraipymas, ieškovo manymu, yra tai, kad leidinio VII išspausdintoje J. J. biografijoje nurodyti tikrovės neatitinkantys, jo tėvo garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Teismas pažymėjo, kad savo tėvo garbę ir orumą ieškovas turėtų ginti CK 2.24 straipsnio nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ieškovo parengtos jo tėvo biografijos kaip kūrinio ypatumas yra tas, kad šio kūrinio pagrindą sudaro archyvuose esantys duomenys apie J. J. gyvenimo įvykius, kurie nėra autorių teisių objektas (ATGTĮ 5 str. 1 d.), todėl kiti asmenys turi teisę panaudoti šiuos duomenis ir taip pat parengti J. J. biografiją. Teismas nurodė, kad liudytojo V. Z. , kuris yra leidinio redakcinės komisijos pirmininkės pavaduotojas, parodymai patvirtina, kad išleidus leidinio IV tomą buvo surinkti J. J. biografijos duomenys, nenurodyti ieškovo parengtoje biografijoje, todėl buvo nuspręsta parengti J. J. biografiją su šias duomenimis. Teismas nurodė, kad iš leidinio VII tome išspausdintos J. J. biografijos matyti, kad tai yra kito asmens parengta J. J. biografijos dalis, nurodant to asmens manymu svarbius J. J. gyvenimo įvykius ir reikšmingas šalutines aplinkybes. Teismo nuomone, tai, kad dalis duomenų sutampa su ieškovo parengtos biografijos duomenimis, aiškintina tuo, kad šie duomenys yra realiai buvę įvykiai, kurie negali būti pakeisti.

Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog J. J. nuotraukos leidinio VII tome yra išspausdintos be CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teisę spausdinti J. J. nuotraukas grindė tuo, kad J. J. buvo viešas asmuo, karininkas, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, nuotraukos skirtos iliustruoti visuomeninę J. J. veiklą. Teismas nurodė, kad leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ tikslas yra informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenės karininkus, jų tarnybos eigą, apdovanojimus, dalyvavimą antisovietiniame pasipriešinime. Teismo teigimu, J. J. biografija rodo, kad jis aktyviai dalyvavo tarnybinėje, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo veikloje, todėl ši veikla pagrįstai verta visuomenės dėmesio, o J. J. tarnybinę ir visuomeninę veiklą iliustruojančių nuotraukų spausdinimas šiuo atveju galimas ir be CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutikimo.

Teismas pažymėjo, kad CK 2.22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė spausdinti asmens nuotrauką be jo sutikimo nėra absoliuti – būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės intereso gauti informaciją; jei asmens nuotraukos spausdinimas pateisinamas viešuoju interesu, asmens sutikimas nereikalingas, tačiau jei tokio intereso nėra, nuotraukos spausdinimas be asmens sutikimo bus teisės į atvaizdą pažeidimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos žmogaus teisių teismas yra pažymėjęs, jog asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti asmens privatumą labiau nei tik žodinės informacijos pateikimas; vertinant galimybę apriboti teisę į atvaizdą, reikšmingos yra aplinkybės apie atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja, visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiai bylai svarbius aspektus (2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck v. the United Kingdom, 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover v. Germany).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu, ar J. J. nuotraukos leidinio VII tome buvo išspausdintos turint tikslą iliustruoti šio asmens tarnybinę ir visuomeninę veiklą, ar turint kitus tikslus, taip pat yra svarbu, kokiomis aplinkybėmis J. J. buvo nufotografuotas.

Teismas pažymėjo, kad leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ tikslas yra informuoti visuomenę apie Lietuvos kariuomenės karininkų tarnybinę ir visuomeninę veiklą, šiame enciklopediniame leidinyje spausdinamos trumpos asmenų biografijos, todėl visuomenės interesas turėtų apsiriboti žinojimu, kaip atrodė konkretus asmuo aktyviausiu ar reikšmingiausiu savo veiklos laikotarpiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. J. nuotraukos jau yra išspausdintos leidinio IV tome.

Teismas nurodė, kad liudytojo V. Z. parodymai patvirtina, jog leidinio VII tome išspausdintos J. J. nuotraukos buvo padarytos J. J. kalinimo metu, t.y., J. J. buvo nufotografuotas prievarta, situacijoje, į kurią jis pateko ne savo noru, J. J. negalėjo išreikšti savo nesutikimo būti fotografuojamam, suimto J. J. nuotraukos neiliustruoja jo tarnybinės ar visuomeninės veiklos, nėra susijusios su leidinio tikslais ar kokia nors diskusija visuomenei reikšmingais klausimais. Teismas nurodė, kad liudytojo V. Z. parodymai taip pat patvirtina, jog yra kilęs konfliktas dėl to, kad ieškovas, rengdamas savo tėvo biografiją, nenurodė kai kurių jo biografijos duomenų. Teismas, atsižvelgdamas į pasirinktas leidinio VII tome spausdinti nuotraukas, į tai, kad leidinio IV tome jau yra išspausdintos J. J. nuotraukos, konstatavo, kad leidinio VII tome spausdinamų J. J. nuotraukų tikslas buvo ne iliustruoti J. J. tarnybinę ir visuomeninę veiklą, o sumenkinti šį asmenį. Dėl to, teismo teigimu, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas, leidinio VII tome išspausdindamas J. J. nuotraukas be ieškovo sutikimo, pažeidė J. J. teisę į atvaizdą, ir uždrausti atsakovui platinti leidinio VII tomą su J. J. nuotraukomis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl autoriaus teisės į kūrinio neliečiamybę pažeidimo. Teismas neįvertino ieškovo į bylą pateikto įrodymo – atsakovo 2008 m. birželio 18 d. rašto Nr. 200, kuriame jis patvirtino, jog iškraipė ir pakeitė kūrinį. Taip teismas pat neatsižvelgė į leidinio VII tomo preambulę, kurioje atsakovas nurodė, kad šiame tome spausdinamos esminėmis žiniomis papildytos biografijos, pataisytos biografijos. Taigi atsakovas dar išleisdamas leidinio VII tomą, kuriame buvo be ieškovo sutikimo perdirbtas kūrinys, pripažino, jog išleidžia pataisytas biografijas, t. y. pataisytus (perdirbtus) kūrinius. Teismas taip pat neįvertino kūrinio kaip biografijos ypatybės. Niekas be autoriaus sutikimo neturėjo teisės keisti ar perdirbti, papildyti kūrinį.Teismas nepagrįstai nurodė, kad kai kurie atsakovo papildytoje J. J. biografijoje duomenys sutampa su ieškovo parengtos biografijos duomenimis dėl to, jog šie duomenys yra realiai buvę įvykiai, kurie negali būti pakeisti. Teismas klaidingai nurodė, jog biografijos duomenys yra realiai buvę įvykiai. Kūrinį sudarė ne įvykiai, bet ieškovo atlikta šių įvykių interpretacija, kurią atsakovas ir pakeitė bei papildė be autoriaus sutikimo. Be to, atsakovas byloje teigdamas, jog kūrinyje ir perdirbtame kūrinyje pateiktas tekstas sutampa dėl to, kad tai nebuvo įvykių interpretacija, o ieškovas ir atsakovas tiesiog mechaniškai perrašė, citavo tuos pačius archyvinius duomenys, tarėjo tai įrodyti, tačiau atsakovas to nepadarė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos nacionalinis muziejus prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo J. J. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijęs su J. J. biografijos sukūrimu, ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nepanaudojo ieškovo sukurto kūrinio, o panaudojo kito asmens sukurtą J. J. biografiją. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nustatė, kad atsakovas panaudojo tik duomenis ir faktus, kurie per se nėra autorių teisių objektai ir nėra saugomi bei kurie yra prienami Lietuvos centriniame valstybės archyve. Atsakovas pažymi, kad šią aplinkybę paliudijo ir liudininkas V. Z. . Atsakovo teigimu, ieškovas nenurodė jokių naujų svarbių teisinių aplinkybių, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos nacionalinis muziejus prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Teismas nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų siekiant tinkamai įvertinti, ar ginčo atveju gali būti taikoma CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, bei netinkamai vertino šalių paaiškinimus. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad fotografijų paskelbimu leidinyje buvo siekiama sumenkinti J. J. . To netvirtino nei ieškovas, nei liudytojas V. Z. . Teismas nevertino, ar visuomenės interesas gauti informaciją apie J. J. visuomeninę ir tarnybinę veiklą bei jo suėmimą ir kalinimą nenusveria jo subjektinės teisės į atvaizdą. Be to, teismas nesurado tinkamos pusiausvyros tarp dviejų konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti.Teismo sprendimas yra neproporcingas. Leidinyje be fotografijų, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje, paskelbta daug kitos informacijos, teksto bei fotografijų. Fotografijos nesudaro esminės leidinio dalies ir nėra leidinio pagrindas. Tenkinęs ieškovo reikalavimą, teismas nepagrįstai apribojo atsakovo teisę savo nuožiūra disponuoti tais leidinio elementais, dėl kurių ginčo nėra ir kurie sudaro esminę leidinio dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas J. J. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas leidinio VII tome išspausdino J. J. nuotraukas be jo artimųjų (ieškovo) sutikimo, ir tuo pažeidė savarankišką J. J. teisę į atvaizdą. Ieškovo nuomone, nors atsakovas nurodė, kad teismas nevertino, ar visuomenės interesas gauti informaciją apie J. J. visuomeninę ir tarnybinę veiklą bei jo suėmimą ir kalinimą nenusveria jo subjektinės teisės į atvaizdą, tačiau toks atsakovo argumentas yra niekuo nepagrįstas, nes visuomenės interesas gauti informaciją apie J. J. visuomeninę ir tarnybinę veiklą suėmimo ir kalinimo metu negalėjo nusverti jo subjektinės teisės į atvaizdą, nes iš vis nebuvo jokio visuomenės intereso. Ieškovas pažymi, kad atmestinos atsakovo naujai nurodytos aplinkybės, jog suimtų asmenų fotografijų skelbimas yra įprasta praktika leidžiant leidinius apie Lietuvos karininkus ir kad ginčo nuotraukos buvo gautos iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Ieškovas nurodo, kad nuotraukų buvimo archyve aplinkybė automatiškai nesuteikė teisės atsakovui ją spausdinti prieš tai negavus J. J. artimųjų sutikimo, be to, valstybiniuose archyvuose saugomus dokumentus draudžiama viešai platinti. Ieškovo nuomone, nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad fotografijų panaudojimo leidinyje tikslas buvo iliustruoti svarbią J. J. visuomeninę veiklą ir parodyti leidinio skaitytojams, kad dėl šios veiklos J. J. buvo neteisingai apkaltintas, suimtas ir kalėjo. Ieškovas pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad teismo sprendimas uždrausti atsakovui platinti leidinio VII tomą su neteisėtai atspausdintomis J. J. fotografijomis, apribojo jo teises platinti kitą informaciją, esančia leidinyje, tačiau tai yra vienintelis būdas pašalinti trunkantį J. J. teisės į atvaizdą pažeidimą. Be to, atsakovui buvo uždrausta platinti ne patį leidinio VII tomą apskritai, bet leidinio VII tomą su neteisėtai išspausdintomis J. J. nuotraukomis.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas pakeistinas, sprendimo dalis, kuria ieškinio dalis patenkinta, panaikintina ir ši ieškinio dalis atmestina, pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Byloje nustatyta, kad atsakovas išleido daugiatomį enciklopedinį leidinį .“Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“. Leidinio IV ir VII tome išspausdintos ieškovo tėvo J. J. biografija ir nuotraukos.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais ieškovo J. J. apeliacinio skundo argumentų.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1919-1953“ VII tome išleido be ieškovo sutikimo perdirbtą ar kitaip pakeistą ieškovo sukurtą J. J. biografijos tekstą ir taip pažeidė ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą ieškovo teisę į kūrinio neliečiamybę. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepažeidė ieškovo neturtinių autoriaus teisių, nes leidinyje nepanaudojo ieškovo sukurto teksto. Net ir manant, kad teksto forma yra originali ir dėl to tekstas yra autorių teisių objektu, atsakovas nepažeidė ieškovo neturtinių autoriaus teisių, nes nepanaudojo teksto formos leidinyje. Leidinyje atsakovas panaudojo tik duomenis ir faktus, kurie per se nėra autorių teisių objektai ir nėra saugomi bei kurie yra prieinami Lietuvos centriniame valstybės archyve. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, nurodė, kad „byloje <...> nustatyta, kad atsakovės S. D. knygos 9, 10, 11, 35, 46, 57, 58, 60 ir 93 puslapiuose yra pateikta tik bendroji informacija ir šiuose fragmentuose nėra tiriamuose ieškovų leidinių paveiksluose specifinių požymių (specialių žymėjimų raidėmis, skaičiais); tokią informaciją galima paimti iš daugelio geografinių atlasų (t. 3, b. l. 13). Kontūrinių žemėlapių sudarymas yra nulemtas objektyvios tikrovės tikslaus atvaizdavimo, todėl kai yra atvaizduojami tie patys objektai neišvengiamai kiekvienas darbas atrodys panašus ar net tapatus. Taigi nepaisant tam tikrų panašumų tarp ieškovų fragmentų, esančių K. M. leidyklos „Briedis“ išleisto leidinių „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“ 27; 7, 20 ir 26; 13; 26; 20 puslapiuose; „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“ 38, 31 puslapiuose ir „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ 4 puslapyje, ir atsakovės knygelės 9, 10, 46, 57, 60, 93, 11, 35, 58 puslapiuose esančių darbų fragmentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė panaudojo būtent ieškovų kontūrinių žemėlapių fragmentus. Taigi, nenustačius pažeidimo, minėtų fragmentų autorių teisės negali būti ginamos“. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje kaip ir nurodytoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad tekstas yra paremtas duomenimis, faktais ir informacija, o ne asmens kūrybos rezultatu, darytina išvada, kad leidinyje nėra panaudota jokių specifinių ieškovo sukurto J. J. biografijos teksto formos bruožų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas leidinyje panaudojo tekstą, jį pakeitė, iškraipė ir tuo pažeidė ieškovo teisę į kūrinio neliečiamybę. Nepanaudojęs teksto leidinyje atsakovas nepažeidė ieškovo neturtinių autoriaus teisių. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su J. J. biografijos sukūrimu ir padarė teisingą išvadą, jog atsakovas nepanaudojo ieškovo sukurto kūrinio, o panaudojo kito asmens sukurtą J. J. biografiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas panaudojo tik duomenis ir faktus, kurie per se nėra autorių teisių objektai ir nėra saugomi bei kurie yra prieinami Lietuvos centriniame valstybės archyve. Šią aplinkybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paliudijo ir liudininkas V. Z. . Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį autorių teisių gynimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinio skundo argumentus.

CK 2.22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmens sutikimo panaudoti jo atvaizdą nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2008 išaiškino, kad kilus klausimui dėl teisės į atvaizdą ribojančios normos, t. y. CK 2.22 straipsnio 2 dalies, taikymo, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes ir netaikyti nurodytos teisės normos formaliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. apžvalgoje Nr. 9 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“, detaliai aptarta viešojo asmens sąvoka ir kriterijai, kuriais remiantis asmenys priskiriami viešiesiems, ir pareikšta nuomonė, kad asmens priskyrimo viešųjų asmenų kategorijai klausimą teismas turėtų kiekvienu atveju spręsti individualiai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių, reikšmingų siekiant tinkamai įvertinti, ar ginčo atveju gali būti taikoma CK 2.22 straipsnio 2 dalies nuostatos, bei netinkamai vertino šalių paaiškinimus ir dėl to netinkamai taikė įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad J. J. fotografija leidinyje panaudota būtent dėl J. J. visuomeninės ir tarnybinės veiklos ir nepažeidžiant dviejų konstitucinių vertybių – privataus gyvenimo ir teisės į saviraiškos laisvę – pusiausvyros. Leidinyje yra aprašomos ieškovo tėvo J. J. biografijos ir karjeros detalės, pasiekimai ir veiksmai. Byloje nustatyta, kad J. J. buvo viešas asmuo, karininkas, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje (pavyzdžiui, leidinyje teigiama, kad jis pasirašė memorandumą A. Hitleriui, dalyvavo prof. Ambrazevičiaus-Brazaičio sudarytos Tautos tarybos veikloje, buvo pogrindinės karinės organizacijos „Kęstutis“ štabo viršininkas ir kt., buvo nuteistas, kalintas bei ištremtas). Nurodytas aplinkybes sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad įvertinant galimybę apriboti teisę į atvaizdą, reikšmingos yra aplinkybės apie atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja, tačiau teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, susijusius su atvaizdo ryšiu su iliustruojama informacija. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį bei triptike atsakovas nurodė fotografiją, kuri patalpinta greta teksto apie J. J. , skirtą iliustruoti viešą ir visuomeninę jo veiklą. Byloje nustatyta, kad fotografijos, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje, buvo padarytos J. J. kalinimo metu. Byloje apklaustas liudytojas V. Z. parodė, kad sovietų teisėsaugos organų J. J. buvo suimtas, nuteistas ir kalinamas už antitarybinę veiklą. Toks J. J. biografijos faktas nurodytas leidinyje. Būtent šį J. J. biografijos faktą ir iliustruoja fotografijos, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje. J. J. biografijos faktas, jog jis sovietų teisėsaugos organų buvo suimtas, nuteistas ir kalinamas už antitarybinę veiklą lageriuose, t. y. buvo politinis kalinys ir tremtinys, yra tiesiogiai susijęs su J. J. visuomenine bei tarnybine veikla (ieškovas neginčijo aplinkybių, kad J. J. buvo suimtas dėl jo aktyvios visuomeninės veiklos) ir yra reikšmingas visuomenei. J. J. suėmimas ir kalinimas yra tąsa tos jo visuomeninės veiklos, kurią jis vykdė iki suėmimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, jog suėmimo metu padaryta fotografija nėra susijusi su J. J. visuomenine veikla, yra nepagrįsta. Todėl darytina išvada, kad fotografijos yra tiesiogiai susijusios su iliustruojama informacija apie visuomeninę J. J. veiklą. Asmens teisė į atvaizdą yra platesnės asmens subjektinės teisės – teisės į privatų gyvenimą – dalis, o teisės į atvaizdą pažeidimas laikytinas teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar paskelbdamas fotografijas atsakovas pažeidė J. J. privatumą, tačiau to nepadarė. Viešai paskelbus fotografijas J. J. teisė į privatų gyvenimą pažeista nebuvo, nes leidinyje teksto forma buvo aiškiai paskelbta informacija, jog J. J. buvo suimtas ir kalinamas. Šalia fotografijų, dėl kurių kilęs ginčas, yra paskelbtos kitos J. J. fotografijos, dėl kurių paskelbimo leidinyje ieškovas neprieštarauja. Ginčo fotografijos neatskleidė jokios naujos informacijos apie J. J. privatų gyvenimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad fotografijų paskelbimu leidinyje buvo siekiama sumenkinti J. J. . Pažymėtina, kad to netvirtino nei ieškovas, nei parodė liudytojas V. Z. . Tokios nepagrįstos išvados pagrindu teismas priėmė neteisingą sprendimą. Nekelia abejonių faktas, kad šiandieninėje Lietuvoje nuo sovietų okupacijos nukentėję asmenys, tame tarpe ir buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, yra ypatingai gerbiami ir laikomi nusipelniusiais nepriklausomai Lietuvai. Todėl ir fotografijos, kurios patvirtina, kad J. J. buvo suimtas ir kalinamas už visuomeninę veiklą, niekaip nemenkina J. J. , nežemina jo garbės ir orumo. Dėl to teismo argumentas, kad fotografijų paskelbimu leidinyje buvo siekiama sumenkinti J. J. yra visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į atvaizdą yra platesnės asmens subjektinės teisės – teisės į privatų gyvenimą – dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 nurodė, kad tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimą paviešinami per visuomenės informavimo priemones, kyla dviejų konstitucinių, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste – Konvencija) saugomų vertybių – teisės į privatų gyvenimą (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis) ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), konfliktas. Skelbiant informaciją, susijusią su asmens privačiu gyvenimu, apribojama jo teisė į privatų gyvenimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, taigi toks apribojimas galimas tik laikantis Konstitucijos, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ir įstatymų nustatytų sąlygų. Antra vertus, ribojant teisę skelbti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ribojama laisve skleisti informaciją, garantuojama Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje, todėl draudimas skelbti nurodytą informaciją galimas tik laikantis Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir įstatymuose nustatytų sąlygų. Kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktus. Be to, turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką dėl Konvencijos 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintų teisių įgyvendinimo ir gynimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar visuomenės interesas gauti informaciją apie J. J. visuomeninę ir tarnybinę veiklą bei jo suėmimą ir kalinimą nenusveria jo subjektinės teisės į atvaizdą. Neįvertinęs šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir dėl to neteisėtą sprendimą. Informacijos paskelbimo tikslas yra svarbus kriterijus sprendžiant atsakomybės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009). J. J. fotografijos leidinyje buvo paskelbtos siekiant vienintelio tikslo – iliustruoti jo svarbią visuomeninę veiklą ir parodyti leidinio skaitytojams, kad dėl šios veiklos J. J. buvo neteisingai apkaltintas, suimtas ir kalėjo. Visuomenės interesas gauti informaciją apie tai yra pagrįstas. Atsakovas yra įsitikinęs, kad visuomenė turi teisę žinoti svarbius jos istorijai įvykius ir nusipelniusius asmenis. Pažymėtina, jog leidinyje panaudojama nemažai kitų asmenų fotografijų, padarytų juos suėmus sovietų teisėsaugos organams. Tokių fotografijų skelbimas yra įprasta praktika leidžiant leidinius apie Lietuvos karininkus, kurią ieškovas žinojo, kadangi pats dalyvavo rengiant leidinį. Minėtas fotografijas, įskaitant ir J. J. fotografijas, dėl kurių yra kilęs ginčas šioje byloje, atsakovas gavo iš Lietuvos ypatingojo archyvo, kur saugomos politinių kalinių bylos. Nurodyta aplinkybė yra svarbi šioje byloje, nes pagrindžia fotografijų panaudojimo leidinyje tikslą – iliustruoti svarbią J. J. visuomeninę veiklą ir parodyti leidinio skaitytojams, kad dėl šios veiklos J. J. buvo neteisingai apkaltintas, suimtas ir kalėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesurado tinkamos pusiausvyros tarp dviejų konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir teisės į saviraiškos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informaciją, tiek visuomenės teisę ją gauti. Pažymėtina, kad leidinyje be fotografijų, dėl kurių kilęs ginčas šioje byloje, paskelbta daug kitos informacijos, teksto bei fotografijų. Fotografijos nesudaro esminės leidinio dalies ir nėra leidinio pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovo reikalavimą, nepagrįstai apribojo atsakovo teisę savo nuožiūra disponuoti tais leidinio elementais, dėl kurių ginčo nėra ir kurie sudaro esminę leidinio dalį.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio dalis dėl teisės į atvaizdą gynimo yra nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino šią ieškinio dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas bei kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas, ir sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas pakeistinas, sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas panaikintinas, ir ieškinys šioje dalyje atmestinas, pakeistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o kita sprendimo dalis pakliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad sprendimu priteista iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų suma padidintina nuo 590 Lt iki 1 180 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad sprendimu priteista iš ieškovo valstybei pašto išlaidų suma padidintina nuo 12,10 Lt iki 24,20 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo atsakovui 132 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo valstybei 2,90 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, uždrausta atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui platinti leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ VII tomą su J. J. nuotraukomis, priteista iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus ieškovo J. J. naudai 803 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteista iš atsakovo Lietuvos nacionalinio muziejaus valstybės naudai 12,10 Lt pašto išlaidų, panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti. Priteistą iš ieškovo J. J. atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti nuo 590 Lt iki 1180 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimties litų). Priteistą iš ieškovo J. J. valstybei pašto išlaidų sumą padidinti nuo 12,10 Lt iki 24,20 Lt (dvidešimt keturių litų dvidešimties centų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovui Lietuvos nacionaliniam muziejui 132 Lt (vieną šimtą trisdešimt du litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo J. J. valstybei 2,90 Lt (du litus devyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos tesime išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanutė MilašienėVigintas Višinskis