Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Arūno Paštuolio, Egidijaus, Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, kaltinamojo T. Ž. gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, kaltinamojo G. B. gynėjui advokatui Juozui Petrui Klimaičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. Ž., gim. 1983 m. gruodžio 30 d., Prienuose, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., nevedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, teistas 2002 m. kovo 12 d. pagal BK 271 str. 1 d. 1 m. l. atėmimo, pritaikius BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, nedirbantis, gyv. ----- ir

G. B., gim. 1972 m. gruodžio 7 d. Birštone, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., vidurinio išsilavinimo, teistas 1993 m. sausio 27 d. pagal 1961 m. BK 250 str. 2 p, 146 str. 2 d. 2 m. l. atėmimo; 1993 m., pritaikius 1961 m. BK 54 str. lygtinai paleistas nuo 5 mėn. 24 d. bausmės atlikimo; teistas 1994 m. birželio 16 d. pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. 1961 m. BK 43 str.tvarka paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo; teistas 2003 m. balandžio 18 d. pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. 1 m. 2 mėn. l. atėmimo ir, pritaikius 1961 m. BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2003 m. rugsėjo 23 d. nutartimi veika iš 1961 m. BK 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 2 d., palikus 2003 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę bei panaikinus papildomą bausmę – turto areštą; teistas 2004 m. sausio 30 d. pagal 2000 m. BK 178 str. 4 d. 45 paroms arešto; paskirta bausmė BK 64 str. tvarka iš dalies sudedant subendrinta su 2003 m. balandžio 18 d. teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo; Iš bausmės atlikimo vietos paleistas 2005 m. balandžio 29 d. pilnai atlikus bausmę; teistumai neišnykę; nedirbantis, gyv. J. B. ----, kaltinami pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. spalio 28 d. tarp 17.00 ir 17.40 val., kaltinamasis T. Ž., būdamas Z. D. namuose, esančiuose -----, -----, virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, kumščiais bei kojomis A. Z. sudavęs ne mažiau kaip 15 smūgių į galvos ir krūtinės sritis, iš jų ne mažiau kaip 11 smūgių į galvą, padaręs daugybines galvos ir kūno kraujosruvas bei nubrozdinimus, ko pasekoje po galvos smegenų minkštaisiais audiniais išsiliejo kraujas, kairėje krūtinės pusėje sulaužęs šonkaulius, ko pasekoje plyšo pasieninė krūtinplėvė, sulaužęs šonkaulius užpakalinėje pažastinėje bei vidurinėje pažastinėje linijoje bei padaręs daugybinius abipusius šonkaulių lūžius priekinėse krūtinės dalyse, tyčia nužudė A. Z., nes, nuo sužalojimų visumos vystantis galvos smegenų pabrinkimui, kvėpavimo nepakankamumui ir mažakraujystei, po nukraujavimo pastarasis mirė.

G. B. kaltinamas tuo, kad, 2006 m. spalio 28 d. apie 18 val., Z. D. namuose, esančiuose ------, virtuvėje, bendrais veiksmais su T. Ž., tyčia spyrė kojomis 3 smūgius A. Z. į kojų sritis, tuo padarydamas nubrozdinimus kojose, taip pat tyčia vilko jo kūną iš kambario į lauką, taip padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus tarpumenčio bei kairio peties nugarinio paviršiaus srityse, paviršinį odos nubrozdinimą kairėje pilvo pusėje, taip pat tyčia spyrė 4 kartus į kairįjį petį, abu žastus, kairiąją alkūnę, tuo padarydamas didelės apimties minkštųjų audinių kraujosruvas kairiojo peties, abiejų žastų, kairės alkūnės srityse, taip pat tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 15 smūgių į galvos ir krūtinės sritis, t.y. kartu rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas galvoje minkštųjų audinių sumušimus su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, muštines žaizdas nosyje, viršutinėje lūpoje, šių smūgių pasekoje po minkštaisiais galvos smegenų dangalais išsiliejo kraujas, du ir daugiau kartų spyrė į krūtinės sritį, tuo padarė didelės apimties sužalojimus krūtinėje, dviems spyriais padarė tiesioginius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės plyšimais, vienu sumušimu ir suspaudimu padarė netiesioginius daugybinius šonkaulių lūžius priekinėse krūtinės dalyse, dėl ko nuo šių sužalojimų visumos, vystantis galvos smegenų pabrinkimui, kvėpavimo nepakankamumui ir mažakraujystei, po nukraujavimo A. Z. mirė.

Kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2006 m. spalio 28 d. pas Z. D. girtavo su ja, G. B. ir kitais asmenimis. Z. D. ir G. B. užmigus, o kitiems sugėrovams išėjus, apie 17 val. atėjo A. Z. ir jie abu gėrė. Gerdami susipyko, susistumdė ir jis, dėl to, kad A, Z. blogai kalbėjo apie jo draugę E. R., jį sumušęs, kad šis atsigautų, ištempė į lauką ir paliko. Į galvą tokio kiekio smūgių nesudavė. Galva galėjo trankytis į laiptus A. Z. tysiant į kiemą. Krumplius susižalojo mušdamas A. Z.. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y. tiek apklausiamas tyrimo pareigūnų, tiek ir teisėjo, G. B. apkalbėjo ir melavo, nes, bijodamas smurto, pakluso pareigūnų spaudimui.

Kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. spalio 28 d. Z. D. bute girtavo. Pasijutęs blogai, užmigo. Jį ir Z. D. prikėlė atėjusi jo motina. Jie išgėrė jos atsineštą butelį ir išeidama, motina užkliuvo už lavono bei pašaukė juos. Išėjęs pamatė, kad gulinčiojo veidas sumuštas ir kruvinas. Kada ir kas tai padarė, nežino. Kad kambaryje ant grindų buvo kraujas, nesuprato, o jas pamačiusi Z. D. paklausė, kas čia išpylė ketčupą. Ant jo kojinių kraujo dėmelės galėjo atsirasti tada, kai, pašauktas 5 kiemą, čiupinėjo ir bandė pakeltį gulintįjį. Mano, kad ranką ir kūną susižalojo tomis dienomis kraudamas malkas bei ardydamas variklį. Iš kur ant jo džemperio ir kepurės atsirado kraujo, nežino. Mano, kad, mušimo metu, kraujas galėjo užtikšti, nes jo pritaškyta buvo visur.

Liudytoja Z. D. parodė, kad 2006 m. spalio 28 d. girtavo. Apie 17 val. G. B. užmigo. Kaltinamasis T. Ž. ir E. R. susipyko. T. Ž. pagriebė žarsteklį ir sudavė jai juo. Taip pat sudavė E. R. ir ranka. E. R. ir jos išeiti neleido. Netrukus, šalia jo atsigulusi užmigo ir ji. Juos prikėlė atėjusi G. B. motina. Pabudusi, ji pamatė, kad grindys kažkuo pritaškytos. Pamanė, kad kažkas pritaškė ketčupo. Jie trys išgėrė motinos atsineštą butelį ir motina išėjo, o ji ją lydėjo. Motina pamatė lauke gulintį žmogų. Šis buvo negyvas. Kas ir kada jį nužudė, ji nematė.

Pagarsinti liudytojos L. B. parodymai rodo, kad, 2006 m. spalio 28 d. apie 19 val., ji atėjo pas Z. D. bei G. B. ir atsinešė butelį. Abu juos rado miegančius ir prikėlė. Matė dėmes ant grindų. Z. D. pasakė, kad ketčupas. Išeidama, lauke, prie lauko durų, pamatė ant žemės gulintį vyriškį ir pakvietė G. B. bei Z. D.. Visi jį apžiūrėjo, bet jis buvo jau miręs, tad iškvietė policiją.

Liudytoja E. R. parodė, kad, jai būnant pas E. D., kaltinamasis T. Ž. su ja susikivirčijo ir T. Ž., koneveikdamas ją, sudavė jai per šoną žarstekliu, o per veidą, ranka, tad apie 17 val. ji išėjo. Jai esant, A. Z. pas Z. D. į namus atėjęs nebuvo. Jai išeinant, G. B. ir Z. D., sėdėjo ant lovos ir nemiegojo. Išėjusi iš Z. D., ji susitiko pažįstamą ir su juo nuėjo pas G. P.. Apie 19 val. ji su N. S. ėjo į parduotuvę alaus ir pamatė ateinantį kaltinamąjį T. Ž.. Šis jas kvietė pakalbėti, bet ji, jo bijodama, nepakluso ir palikusi jį, nuėjo kartu pirkti alaus. Grįžusi pas G. P., pamatė, kad T. Ž. iki pusės yra nuogas ir mūvi svetimomis kelnėmis. Geriant alų, T. Ž. įsiaudrino, ėmė ją koneveikti, jai grasinti. Tada buvo pakviestas T. Ž. brolis, kuris atėjo ir T. Ž., išsivedė.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2006 m. spalio 28 d. apie 19 val. pas jį į namus atėjo T. Ž.. Jo rankos buvo kruvinos. Apsirengęs jis buvo tamsiais rūbais, kurie irgi buvo sutepti krauju. Paklaustas, kas atsitiko, atsakė, kad susimušė, bet su kuo, nesakė. Nusiprausęs rankas, pasakė, kad nenori krauju sutepti baldų ir paprašė kelnių. Jis jam davė savo kelnes. Mano, kad tas kelnes, kuriomis vilkėdamas atėjo, T. Ž. išeidamas išsinešė. Jiems begeriant, T. Ž. įsiaudrino, pyko ant E. R. ir grasino. Nenorėdami muštynių, jie pakvietė T. Ž. brolį ir šis T. Ž. išsivedė.

Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuotas daugybinių kraujo dėmių ant durų, grindų, kilimėlių, šaldytuvo, spintelės, skuduro, žarsteklio, arbatinuko, lentelės ir sienų radimas.

2006 m. spalio 30 d. M. R. universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados aktu Nr. M 1565/06 (02), konstatuota, kad, sudavus ne mažiau, kaip 15 smūgių ir spyrių į galvą bei krūtinę, A. Z. mirė dėl daugybinių šonkaulių lūžių ir krūtinės sumušimų progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, kvėpavimo nepakankamumui ir išsivysčius ūmiai mažakraujystei.

2006 m. spalio 30 d. specialisto išvados aktu Nr. G 4139/06 (02) T. Ž. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje bei dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, pirštuose, žaste, abiejose blauzdose, pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, galėjo būti padaryti ir 2006 m. spalio 28 d. grumtynių metu.

2006 m. spalio 31 d. specialisto išvados aktu Nr. G 4156/06 (02) G. B. konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir poodinė kraujosruva dešiniame žaste, galėjo būti padaryti ir 2006 m. spalio 28 d. grumtynių metu.

2006 m. spalio 30 d. specialisto išvados aktu Nr. 128/07/ (01) konstatuota, kad A. Z. kraujyje rastas antigenas H, yra būdingas 0(1) grupei, kad G. B. kraujas yra 0(1) grupės, o T. Ž. kraujas yra A(II) ir nustatyta, kad :

G. B. džemperio priekinėje kairėje pusėje 3,5 cm nuo viršaus 10,5 cm nuo rankovės prisiuvimo siūlės rastoje 1,0x1,5 cm dydžio nevienodo sutepimo intensyvumo dėmėje bei ant T. Ž. batų rastas ne A. Z., bet T. Ž. kraujas su 99,999999999% tikimybe;

G. B. džemperio 28,5 cm nuo apačios, 7,5 cm nuo dešinės šoninės siūlės rastoje 0,2x0,5 cm dydžio neintensyviame netaisyklingame sutepime, vienos puskojinės priekyje 1,0x1,5 cm netaisyklingame neintensyviame sutepime, kitos puskojinės 1,5x2,0 cm dydžio neintensyviame netaisyklingame sutepime bei ant kepurės, rastos virtuvėje ant stalo, pakaušio 1,5x2,5 cm dydžio netaisyklingame intensyviame sutepime rastas A. Z. kraujas su 99,999999999% tikimybe;

ant G. B. sportinių kelnių, T. Ž. puskojinių dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.

T. Ž. panagių nuokarpų turinyje rastas T. Ž. DNR su 99,999999999% tikimybe ir nežinomo asmens DNR priemaiša;

G. B. dešinio sportinio bato išorinės pusės 2,0x3,0 cm plote neintensyvaus, susiliejančio su nešvariais plotais sutepime krauju ir jo rankų nagų panagių nuokarpų turinyje, negavus DNR reakcijos produkto, DNR priklausomybė nenustatyta.

Baudžiamieji įstatymai nužudymu laiko tokius smurtinius asmens veiksmus, kuriais jis tyčia atima kitam asmeniui gyvybę. Teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės aktu (t.2, b.l. 66-67) konstatuota, kad kaltinamasis T. Ž. ne tik kad yra piktas ir dirglus, bet ir nėra atviras. Bylos nagrinėjimo teisme metu T. Ž. neatvirumas taip pat yra akivaizdus. T. Ž. duodami parodymai rodo, kad jis prisipažįsta mušęsis su A. Z.. Neneigia jis ir to, kad sudavė šiam smūgius rankomis bei kojomis. Specialisto išvados aktu yra konstatuota ir A. Z. kairio momens srityje aštriabriauniu daiktu ar įrankiu padaryta žaizda, tačiau aštriabriaunio daikto ar įrankio naudojimą T. Ž. neigia. Liudytojas G. P. patvirtino, kad pas jį atėjęs T. Ž., pasakęs, jog susimušė ir nenori krauju sutepti baldų, persirengimui paprašė kelnių. T. Ž. teismo posėdyje tai paneigė, sakydamas, kad jis buvo nuvirtęs ir kelnes bei rankas buvo susitepęs purvu. Nepasako jis ir kur padėjo persirengtus rūbus. Vadinasi, taip pat ir duodamas parodymus teisme T. Ž. nėra visiškai atviras. Įvykio vietos apžiūros protokolas rodo, kad A. Z. lavonas buvo gan gausiai suteptas krauju, tad akivaizdu, kad krauju susitepęs turėjo būti ir kaltinamasis T. Ž., tačiau jis tai neigia. Liudytojo G. P. parodymai apie tai, kad įvykio dieną apie 19 val. pas jį atėjusio T. Ž. rankos ir rūbai buvo sutepti krauju bei, kad jis, T. Ž. prašomas, davė šiam persiavimui savo kelnes, šią išvadą patvirtina. Faktiniai duomenys, t.y. E. R. ir G. P. parodymai apie tai, kad, būdamas pas G. P. kaltinamasis T. Ž. ėmė širsti, koneveikti bei ketinti vartoti smurtą, patvirtina, jog įvykio dieną, T. Ž. tikrai buvo agresyvus. Vadinasi, jo parodymai apie tai, kad jis, supykęs ant A. Z., šį mušė ir spardė, bylos faktiniams duomenims, neprieštarauja. Mušdamas bei spardydamas A. Z. jis jam padarė daugybinius šonkaulių lūžius, sumušė krūtinę ir galvą, kas, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui ir kvėpavimo nepakankamumui, komplikavosi ūmia mažakraujyste, lėmusia A. Z. mirtį. Kaltinamasis T. Ž., suduodamas smūgius A. Z. bei spardydamas jį, suprato, kad tokia savo veika jis kelia pavojų A. Z. gyvybei, t.y. gali A. Z. gyvybę atimti. Duomenų, kad atimti A. Z. gyvybę jis ir norėjo, byloje nėra. Kaltinamojo T. Ž. teigimu, jis, sumuštą ir kambaryje ant grindų gulintį dar gyvą A. Z. į kiemą išvilko, kad ore šis greičiau atsigautų ir taip jį paliko. Šie T. Ž. parodymai faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Akivaizdu, kad, palikdamas kieme gulėti sumuštą A. Z., kaltinamasis A. Ž. nors ir nenorėjo jo nužudyti, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Vadinasi, A. Z. jis nužudė netiesioginės tyčios forma ir todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal nusikalstamos veikos padarymo metu iki 2007 m. liepos 21 d. galiojusios redakcijos BK 129 str. 1 d., kaip tyčinis nužudymas, padarytas netiesioginės tyčios forma.

Įstatymai įpareigoja tiek kaltinamuoju aktu kaltinant, tiek ir nuosprendžiu pripažįstant kaltu ne vieną, bet kelis asmenis, nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant inkriminuojamą nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, nes būtent daromo nusikaltimo pobūdžio nustatymas parodo asmens funkcinį vaidmenį, vykdant nusikalstamą veiką, o dalyvavimo daromame nusikaltime laipsnio nustatymas, parodo bendrininko aktyvumo lygį, atimant gyvybę. Pagal G. B. pateiktą kaltinimą, A. Z. jis nužudė bendrais su T. Ž. veiksmais, t.y. jį mušdamas ir spardydamas už tai, kad šis negražino jam skolos. Tačiau, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu susitarimo, tarp įvardytų bendrininkais asmenų, buvimas, tokio susitarimo turinio ir susitarimo ribų buvimas, bendrų smurtinių veiksmų buvimas nenustatyti. Taip pat nėra ir jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. Z. buvo skolingas kaltinamajam G. B.. Vien tai, kad A. Z. buvo visiems žinomas kaip asmuo, mėgstantis skolintis ir negražinti skolų, pagrindo preziumuoti, kad jis buvo skolingas ir kaltinamajam G. B., neduoda.

G. B. jam pareikštą kaltinimą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kategoriškai neigia, o kaltinamasis T. Ž. kaltinamąjį G. B. kaltinusių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bylos nagrinėjimo teisme metu, atsisakė, teigdamas, kad. Paveiktas tyrimą atlikusių pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu, G. B. jis tyčia apkalbėjo. Baudžiamieji įstatymai draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik kito bendrininko parodymais, jeigu jų kiti faktiniai bylos duomenys, nepatvirtina. Šiuo gi konkrečiu atveju, be kaltinamąjį G. B. kaltinusių T. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kitų patikimų įrodymų, grindžiančių, kad G. B. aplamai naudojo prieš A. Z. smurtą, nėra. Taip pat nėra ir tiesioginių įvykį mačiusių liudytojų parodymų apie tai. Jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtinti ir ikiteisminio tyrimo metu duoti T. Ž. parodymai apie kaltinamojo G. B. A. Z. suduotus smūgius. Duomenys byloje rodo, kad T. Ž. pirmą kartą parodymus davė praėjus dviems paroms po įvykio, t.y. 2006 m. spalio 30 d. (t.2, b.l. 7-9). Duodamas šiuos parodymus T. Ž. teigė, kad 2006 m. spalio 28 d. apie 17 val. atėjus A. Z., pas Z. D. buvo jis, A. Z., G. B., E. R. ir Z. D.. A. Z. ėmė kalbinti jo draugę E. R. bei sakyti jai, jog ši jam patinkanti. Jis, supykęs už tai ant E. R., sudavė šiai metaliniu žarstekliu per šoną bei ranka per veidą. E. R. juos palikusi, įšėjo. Jai išėjus, G. B., pasakęs, kad A. Z. jam skolingas, ėmė jį mušti ir spardyti. Jis A. Z. taip pat sudavė keletą smūgių. Duodamas parodymus 2006 m spalio 31 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.2, b.l. 12-15) bei kardomojo kalinimo skyrimo jam metu (t.2, b.l. 30-32), kaltinamasis T. Ž. parodė, kad, E. R. išėjus, tarp E. Z. ir G. B. kilus ginčui dėl pinigų, G. B. kumščiu sudavė A. Z. į pilvą ar krūtinę, po to per veidą. Jam tuo metu taip pat buvo nervinis priepuolis, jis buvo supykęs ant A. Z. dėl savo draugės E. R., todėl atsistojęs, du kartus spyrė A. Z. į krūtinę bei kartą į galvą-veidą. Parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2, b.l. 20-23), t.y. 2006 m. lapkričio 3 d. kaltinamojo T. Ž. parodymai apie įvykio pradžią apsiribojo vietų, kur pasak jį, sėdėjo jis, G. B. ir A. Z. parodymu bei tuo, kad jis, savo suduotų smūgių A. Z. skaičių, sumažino iki dviejų. Aprašytų kaltinamojo T. Ž. parodymų turinio analizė rodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti laikomi nei išsamiais, nei nuosekliais. Abejones taip pat kelis ir jų patikimumas. Liudytoja E. R. kaltinamojo T. Ž. parodymus paneigė ir parodė, kad, kaltinamajam T. Ž. ją mušant A. Z. nebuvo bei, kad, jai išeinant, A. Z. nebuvo taip pat. Ji įvykio dieną jo nematė ir jos jis nekalbino. Liudytoja Z. D. liudytojos E. R. parodymus apie tai, kad, kaltinamajam T. Ž. šią mušant, A. Z. nebuvo, taip pat patvirtino. Tai rodo, kad, kaltinamojo T. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nėra ir negali būti laikomi neginčijamai patikimais ir teisingais. Vadinasi, jo duodamais parodymais gali būti tikima tik tiek, kiek jie neprieštarauja faktiniams bylos duomenims. Liudytojos Z. D. teigimu, girtam G. B. užmiegant, A. Z. nebuvo. Nebuvo jo ir jai atsigulant šalia G. B. bei užmiegant. Kaltinamasis G. B. taip pat tvirtina, kad, iki jam užmiegant, A. Z. atėjęs nebuvo, jis jo nematė ir su juo nebendravo. Tiesa, liudytojos E. R. teigimu, apie 17 val. jai išeinant iš Z. D., nei Z. D., nei G. B., nemiegojo. Tiek Z. D., tiek ir kaltinamasis G. B. tokius liudytojos E. R. parodymus, neigia. Pažymėtina, kad net ir tuomet, jei E. R. sako tiesą ir apie 17 val. jai išeinant iš Z. D., nei Z. D., nei G. B. nemiegojo, pagrindo preziumuoti, kad jie nemiegojo ir A. Z. atėjimo metu, nėra, nes, faktinių duomenų, paneigiančių Z. D. ir G. B. parodymus, nėra. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis T. Ž. liudytojos Z. D. ir kaltinamojo G. B. parodymus šioje dalyje taip pat patvirtino ir parodė, kad, atėjus A. Z., abu minėti asmenys miegojo. Faktinių duomenų, paneigiančių šiuos kaltinamojo T. Ž. parodymus, taip pat nėra.

Specialisto išvados aktu konstatuota, kad A. Z. mirė apie 14-18 val. nuo sumušimo iki mirties praėjus nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų. Pasak E. R., ji iš Z. D. išėjo prieš 17 val.. Pasak liudytojos Z. D. ir kaltinamojo G. B., jie, būdami girti, užmigo taip pat apie 17 val.. Vadinasi, kaltinamojo T. Ž. parodymai, jog A. Z. atėjo apie 17 val., tikėtini. Iš minėtos išvados akivaizdu, kad A. Z. galėjo mirti praėjus ne mažiau, kaip keliasdešimčiai minučių nuo sumušimo, bet ne vėliau, nei 18 val. (t.1, b.l. 39). Vadinasi, sumuštas A. Z. galėjo būti tik laikotarpiu tarp 17 val. ir 17 val. 40 min. Akivaizdu, kad T. Ž. pateiktas kaltinimas, jog A. Z. mirtinai sumuštas buvo apie 18 val., nėra teisingas, nes ne vėliau kaip būtent 18 val. T. Ž. mirė. Kaltinimo patikslinimas iš smurto vartojimo apie 18 val. į smurto vartojimą tarp 17. 00 val. ir 17.40 val. pateikto kaltinimo esmės nekeičia ir T. Ž. teisinės padėties nesunkina, todėl T. Ž. pateiktas kaltinimas tikslinamas iš smurto vartojimo „apie 18 val.“ į smurto vartojimą „tarp 17.00 val. ir 17. 40 val.“

Specialisto išvados aktu taip pat konstatuota, kad sužalojimai A. Z. padaryti buvo per kelias – keliolika minučių (t.1, b.l. 39). Tad, kaltinamojo T. Ž. parodymai, jog konfliktas tarp jo ir A. Z. kilo netrukus, vos tik šis atėjo ir truko trumpai, abejonių taip pat nekelia. Kad, A. Z. atėjus, girti Z. D. bei G. B. miegojo, bylos faktiniais duomenimis, nepaneigta. Liudytojos L. B. parodymai patvirtina, kad, apie 19 val. jai atėjus pas Z. D., ji liudytoją Z. D. bei kaltinamąjį G. B. rado miegančius ir juos prikėlė. Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu 2006 m. spalio 31 d. specialisto išvados aktu konstatuoti dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje 6x5 cm dydžio violetinės spalvos su gelsvais pakraščiais poodinė kraujosruva bei dešinės plaštakos 2-o piršto pamatiniame pirštakaulyje nugariniame paviršiuje 0,3x0,4 cm, 3-o piršto vidurinio pirštakaulio nugariniame paviršiuje 2x1 cm, V-o piršto nugariniame paviršiuje pamatinio pirštakaulio srityje 1x0,3 cm ir 0,2x2 cm odos nubrozdinimai, o 2007 m. balandžio 4 d. specialisto išvados aktu nustatyta, kad ant kaltinamojo G. B. tamsiai mėlyno su balta ir šviesiai mėlyna apdaila džemperio 28,5 cm nuo apačios, 7,5 cm nuo dešinės šoninės siūlės 0,2x0,5 cm dydžio netaisyklingame neintensyviame sutepime, ant jo puskojinės Nr 1 priekyje 4,0 cm nuo galo 1,0x1,5 cm dydžio bei ant Nr. 2 priekyje 3,0 cm nuo galo 0,2x0,3 cm netaisyklinguose, neintensyviuose sutepimuose bei ant jo kepurės, rastos ant stalo 1,5x2,5 cm dydžio netaisyklingame intensyviame sutepime rastas A. Z. kraujas su 99,999999999% tikimybe.

G. B. ikiteisminio tyrimo metu apie sutepimų A. Z. krauju atsiradimą ant jo kojinių, kepurės, džemperio bei apie sužalojimų jo rankoje ir žaste aplinkybes apklaustas nebuvo ir šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu, įstatymo nustatyta tvarka netikrintos ir netirtos. Duodamas parodymus teisme, kaltinamais G. B. parodė, kad, rasti sutepimai A. Z. krauju ant jo kojinių galėjo atsirasti tuomet, kai jis, apsiavęs šlepetėmis, išėjo į kiemą ir judino bei bandė prikelti gulintįjį. Kaip atsirado sutepimai ant jo kepurės bei striukės, nežino. Jis namuose kepurės nedėvėjo, o jo džemperis turėjo kabėti ant sienos. Pirštus jis teigia susižalojęs tomis dienomis ardydamas variklį bei kraudamas malkas. Akivaizdu, kad 4-ių sutepimų A. Z. krauju radimas ant G. B. rūbų bei plaštakoje rasti sužalojimai leidžia daryti prielaidą, jog minėti sutepimai A. Z. krauju bei jam konstatuoti plaštakos sužalojimai galėjo atsirasti G. B. vartojant prieš A. Z. smurtą. Tačiau, kad tokia padaryta prielaida taptų G. B. kaltės įrodymu, ją patvirtinti turi patikimi faktiniai duomenys, bet byloje tokių nėra. Įvykio vietos apžiūros protokolas rodo, kad A. Z. krauju buvo gausiai suteptos bei aptaškytos ne tik Z. D. gyvenamos vietos grindys, bet ir , kilimas, sienos, durys, baldai, technika, kas patvirtina, jog, smurto prieš A. Z. vartojimo metu, mušamo A. Z. kraujas tiško visur. Neginčytina, jog gan intensyviai susitepti krauju turėjo ir smurto prieš A. Z. vartotojai. Kad toks teismo manymas pagrįstas ir teisingas, patvirtina liudytojo G. P. parodymai apie tai, jog pas jį atėjusio kaltinamojo T. Ž. rankos ir rūbai buvo gausiai sutepti kraujų. Tuo tarpu duomenų, kad taip pat gausiai krauju būtų susitepęs ir kaltinamasis G. B., byloje nėra. Bylos faktiniais duomenimis tėra konstatuoti tik keturi nedideli sutepimai. O būtent:

1) po vieną neintensyvų sutepimą A. Z. krauju buvo rasta G. B. kojinių priekiuose, t.y., vienoje jų 4,0 cm, kitoje 3,0 cm atstume nuo kojinių galo. G. B. parodymai, kad, tokie sutepimai kojinėse matyt atsirado tuomet, kai jis, mūvėdamas jomis bei kambarinėmis šlepetėmis, kieme judino ir kėlė A. Z., įvertinus aplinką (grindys, sienos, durys, baldai, virtuvinė technika aptaškyti A. Z. krauju, rastas kieme A. Z. lavonas taip pat kruvinas) tikėtini ir faktiniais bylos duomenimis, nepaneigti, nes, tokiomis sąlygomis, tiek maudamasis ant grindų stovėjusias šlepetes, tiek ir judindamas bei keldamas A. Z., kaltinamasis G. B. artimai kontaktavo tiek su A. Z. lavonu, tiek ir su jo krauju, tad turėjo realią galimybę susitepti tuo metu mūvėtas kojines. Įvykio vietos apžiūros metu, t.y. 2006 m. spalio 28 d., G. B. dėvėti rūbai bei jo avėtos šlepetės paimti nebuvo ir kaip daiktiniai įrodymai, jie neapžiūrėti. Dėvėtos šlepetės nepaimtos bei neapžiūrėtos ir viso ikiteisminio tyrimo metu, tad, pagrindo netikėti G. B. parodymais apie tai, jog sutepimai kojinėse atsirado jam kontaktuojant su A. Z. lavonu ir jo krauju, nėra. Tai, kad sutepimų A. Z. krauju ant savo rūbų ir apavo nematė liudytoja Z. D., tokių sutepimų buvimo fakto, nepaneigia, nes, nei įvykio vietos apžiūros metu, nei ikiteisminio tyrimo metu josios rūbai bei apavas paimti ir apžiūrėti, nebuvo. Vadinasi, remiantis vien tik kelių neintensyvių sutepimų ant G. B. kojinių radimu ir, nesant patikimų įrodymų, jog G. B. aplamai prieš A. Z. vartojo smurtą, G. B. kaltinimas A. Z. nužudymu tėra prezumpcija, kurios jokie kiti patikimi faktiniai duomenys, nepatvirtina.

2) po vieną A. Z. kraujo lašą buvo rasta ant ant stalo gulėjusios jo kepurės bei džemperio. G. B. mano, kad, tiek ant jo kepurės, tiek ir ant jo džemperio po vieną A. Z. kraujo lašą galėjo užtikšti smurto prieš A. Z. vartojimo metu. Įvertinus tai, kad smurto prieš A. Z. vartojimo vietoje A. Z. kraujo pritaškyta ne tik ant grindų, bet ir ant sienų, durų, baldų bei virtuvinės technikos, nesant patikimų faktinių duomenų, kad G. B. aplamai prieš A. Z. naudojo smurtą, jo kaltinimas kaltės šiuo įrodymu grindimas taip pat tėra tik prielaida, kurios kiti faktiniai duomenys, nepatvirtina.

3) G. B., kraujosrūvos žaste bei pirštų nubrozdinimų atsiradimą grindžia malkų krovimu bei variklio ardymu. Šie G. B. parodymai faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Visuotinai akivaizdu, kad, kraunant malkas, kraujosruvų atsiradimo tikimybė ganėtinai didėlė, o ardant variklį, dažniausiai pažeidžiami pirštai. Byloje nei faktinių duomenų paneigiančių malkų krovimą, nei faktinių duomenų, paneigiančių variklio ardymą, nėra ir šie kaltinamojo parodymai įstatymo nustatyta tvarka, nepaneigti, tad pagrindo šiais kaltinamojo G. B. parodymais netikėti ir vertinti juos kritiškai, taip pat nėra. Be to, ir šie faktiniai duomenys, t.y. teismo med. specialisto išvados aktu konstatuoti žasto sumušimas bei pirštų nubrozdinimą, nenustačius, kad G. B. aplamai naudojo prieš A. Z. smurtą, taip pat leidžia daryti tik prielaidą, kad jis galėjo prieš A. Z. vartoti smurtą, kurios kiti faktiniai duomenys, nepatvirtina.

Akivaizdu, kad minėti faktiniai duomenys, t.y. keturių nedidelių sutepimų A. Z. krauju ant G. B. kojinių, džemperio bei kepurės radimas bei rasti sužalojimai G. B. rankoje, leidžia daryti tik prielaidą, jog A. Z. taip pat galėjo mušti bei spardyti ir G. B., bet patikimų įrodymų, kad G. B. aplamai vartojo prieš A. Z. smurtą nėra. Prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymai. Teismas, siekdamas pašalinti byloje abejones, išnagrinėjęs bylą, apklausęs papildomus liudytojus, išnaudojo visas galimybes, bet abejonių pašalinti, nepavyko. Tokiu atveju įstatymai įpareigoja visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai. Įvertinus visą aptartų faktinių duomenų visumą ir nustačius, kad byloje pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog G. B. apskritai prieš A. Z. vartojo smurtą, nėra, kad G. B. šioje byloje pareikštas kaltinimas grindžiamas vien tik kaltinamojo T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių kita faktinė bylos medžiaga nepatvirtina bei tai, kad, išnaudojus visas galimybes abejonių pašalinti nepavyko, kaltinamasis G. B. pagal BK 129 str. 1 d. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

T. Ž. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Duomenys byloje rodo, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, T. Ž. tampa agresyviu. Vadinasi, jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dalį nusikaltimu padarytos žalos, t.y. 500 lt, nukentėjusiai A. M. atlygino kaltinamojo T. Ž. motina. Dalies padarytos žalos laisvanoriškas atlyginimas lengvina kaltinamojo atsakomybę, todėl, BK 59 str. 1 d. 3 p. pagrindu dalies padarytos žalos atlyginimas pripažintinas kaltinamojo T. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nors kaltinamasis T. Ž., duodamas parodymus teisme ir nebuvo visiškai atviras, tačiau savo kaltės jis iš esmės neneigia, kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, todėl, jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis BK 59 str. 2 p. pagrindu taip pat pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. Ž. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį; į jo sunkumo pobūdį; į kaltinamojo T. Ž. asmenybę (dėl alkoholio vartojimo konstatuotas psichikos ir elgesio sutrikimas su ryškia asmenybės patologija); į tai, nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti; į tai, kad jo atsakomybę sunkina apsvaigimas nuo alkoholio; į tai, kad jo atsakomybę lengvina dalies padarytos žalos atlyginimas ir prisipažinimas kaltu bei nuoširdus gailėjimasis; į nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes; į kaltinamojo T. Ž. amžių, šeimyninę padėtį ir sveikatos būklę.

Nukentėjusi A. M. ieškiniu prašė jai priteisti 908 lt laidojimo išlaidų, 1180 lt., išleistų advokato pagalbai ikiteisminio tyrimo metu apmokėti bei 100.000 lt neturtinės žalos. Nukentėjusios pateikti faktiniai duomenys rodo, kad, laidodama sūnų, nukentėjusi turėjo 1658 lt išlaidų. Dalį žalos, t.y. 750 lt padengė speciali laidojimo pašalpa. Liko neatlyginta 908 lt turtinė žala. Nukentėjusios teigimu, dalį turtinės žalos, t.y. 500 lt., bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino kaltinamojo T. Ž. motina. Neatlyginta liko 408 lt. laidojimo išlaidų suma. Kaltinamasis T. Ž. šią žalą atlyginti sutinka, tad šioje dalyje nukentėjusios ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Duomenys byloje rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusi A. M. naudojosi advokatės A. Ručienės paslaugomis (t. 1, b.l. 80). Jos teigimu, advokatės suteiktos paslaugos jai kainavo 1180. kaltinamasis T. Ž. ir šią žalą atlyginti sutinka, todėl ieškinys tenkintinas pilnai.

Neginčytina, kad T. Ž. tyčia nužudžius nukentėjusios sūnų A. Z., nukentėjusi A. M. patyrė dvasinį sukrėtimą. Netekusi sūnaus, kuris gyveno kartu su ja, padėjo jai ūkio darbuose ir su kuriuo ji buvo glaudžiai tarpusavy susijusi, nukentėjusi patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurių pasekoje ją ir šiuo metu kamuoja depresija. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Nukentėjusi savo patirtą neturtinę žalą įvertina 100.000 lt. CPK 6.250 str. 1 d. įpareigoja teismą, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. T. Ž. kaltė pasireiškė netiesioginės tyčios forma. Jo padaryto nusikaltimo pasekmės nepataisomos. Kaltinamasis žalą atlyginti sutinka. Nukentėjusi su nužudytu sūnumi A. Z. buvo tampriai emociškai susijusi, tad neginčytina, jog sūnaus nužudymu jai buvo sukelti neigiami ir ypač dideli dvasiniai išgyvenimai, todėl, įvertinus CK 6.250, 6.282, 6.283 str. reikalavimus, kaltinamojo T. Ž. turtiną padėtį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus bei, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes ir T. Ž. kaltę, nukentėjusios ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai.

Daiktiniai įrodymai – kaltinamojo G. B. daiktai - (sportinės kelnės, džemperis, puskojinės, sportiniai batai) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. B..

Daiktiniai įrodymai – kaltinamojo T. Ž. daiktai – (batai, puskojinės, bliuzonas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam per jo nurodytą asmenį jo motiną G. Ž..

Daiktiniai įrodymai – A. Z. daiktai - (kepurė, megztinis, džinsinės kelnės, puskojinės, marškinėliai, apatinės kelnės, trumpikės, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusios prašymu, grąžinti nukentėjusiai A. M..

Daiktiniai įrodymai – pirštų nagai, lyginamieji kraujo pavyzdžiai, nuorūkos, stiklainiai su kvapais, tapeto dalis, vokas su daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su dėmių nuoplovomis, vokas su maišeliu, vokas su tapeto dalimi, kilimo dalis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinis įrodymas – metalinis įrankis su šakute gale (žarsteklis), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas liudytojai Z. D..

Daiktinis įrodymas - mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“, kurio priklausomybė šioje byloje nenustatyta ir kasetę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK297, 299, 302 straipsniais, 303 str.1 ir 2 d.

nusprendė:

T. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ( redakcija, galiojusi iki 2007 m. liepos 27 d.) ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams trejiems mėnesiams laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2007 m. sausio 30 d.

Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2006 m. spalio 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2007 m. sausio 29 d. įskaitytinai.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti suėmimą.

G. B. pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą be teismo leidimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ir iš suėmimo paleisti teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkintini civilinius ieškinius ir iš kaltinamojo T. Ž. nukentėjusiai A. M. priteisti 408 lt. (keturi šimtai litų) laidojimo išlaidoms atlyginti, 1180 lt (tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt litų) advokato paslaugų apmokėjimo išlaidoms atlyginti ir 100.000 lt (šimtą tūkstančių litų) – neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktinius įrodymus – kaltinamojo G. B. daiktus - (sportines kelnes, džemperį, puskojines, sportinius batus) - nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. B..

Daiktinius įrodymus – kaltinamojo T. Ž. daiktus – (batus, puskojines, bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamojo T. Ž. nurodytam asmeniui - jo motinai G. Ž..

Daiktinius įrodymus – A. Z. daiktus - (kepurę, megztinį, džinsines kelnes, puskojines, marškinėlius, apatines kelnes, trumpikes), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiai A. M..

Daiktinius įrodymus – nagus, lyginamuosius kraujo pavyzdžius, nuorūkas, stiklainius su kvapais, tapeto dalis, vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, dėmių nuoplovomis, maišeliu, tapeto ir kilimo dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – metalinį įrankį su šakute gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti liudytojai Z. D..

Daiktinius įrodymus - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3100“, kurio priklausomybė šioje byloje nenustatyta ir kasetę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti prokurorui.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam T. Ž. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.