Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. 2A-535-275/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
2A-535-275/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38878-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „Ekonovus“
Ieškovas
BUAB „Monmarkas“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-535-275/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38878-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 121.14., 121.18., 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Henricho Jaglinskio ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ekonovus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Monmarkas“ ieškinį atsakovui UAB „Ekonovus“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti ieškovo BUAB „Monmarkas“ su atsakovu UAB „Ekonovus“ 2013-06-21 sudarytą tarpusavio užskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu; 2) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą UAB „Ekonovus“ grąžinti ieškovui BUAB „Monmarkas“ 1 853,36 Lt sumą; 3) priteisti iš atsakovo 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1-8 b. l.). Paaiškino, kad 2013-05-15 išrašė atsakovui UAB „Ekonovus“ 1 853,36 Lt sumos PVM sąskaitą – faktūrą, Serija MON Nr. 009344, o atsakovas 2013-06-21 šalių tarpusavio užskaitymų suderinimo aktu įskaitė 1853,36 Lt sumą pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą kaip priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Ieškovo teigimu, yra visos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pasak ieškovo, jis yra faktiškai nemokus, o tarpusavio užskaitymų suderinimo aktu įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus su atsakovu pažeidžiami įmonės kreditorių interesai ir ĮBĮ numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka iš bankrutuojančios įmonės turto.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškovo reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (42-46 b. l.). Nurodė, kad ieškovo ginčijamu 2013-06-21 tarpusavio užskaitymų suderinimo aktu ieškovas atsisakė savo 1 853,36 Lt reikalavimo atsakovo atžvilgiu, o atsakovas atitinkamai sumažino savo reikalavimą ieškovo atžvilgiu, kuris po minėto akto sudarymo liko skolingas atsakovui 3 372,42 Lt sumą. Apie ieškovo finansinę būklę jam tapo žinoma tik gavus ieškovo bankroto administratoriaus 2013-09-12 reikalavimą atsiskaityti. Ieškovas neįrodė, jog ginčijamo sandorio metu buvo nemokus, kad įmonės turto nepakako pradelstiems įsipareigojimams padengti ar kad jis pažeidė įmonės kreditorių teises.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2013 m. birželio 21 d. tarpusavio užskaitymų suderinimo aktą, sudarytą tarp UAB „Monmarkas“ ir atsakovo UAB „Ekonovus“ negaliojančiu nuo sudarymo momento. Taikė restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Monmarkas“ iš atsakovo UAB „Ekonovus“ 1853,36 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo UAB „Ekonovus“ valstybės naudai 72 Lt žyminio mokesčio ir 3,96 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Konstatavo, kad jog ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemoki įmonė, nes pagal 2013-07-11 balansą per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1551842 Lt, turtas – 1628035 Lt, o skoliniai įsipareigojimai kreditoriams – 1311527. Ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų jo kreditorių interesai, kadangi ieškovas šių susitarimų sudarymo metu buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų – įmonės darbuotojams ir VSDFV (9-14 b. l.). Atsakovas turėjo pasidomėti, ar ginčo susitarimais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai, tačiau to nepadarė, dėl ko taip pat laikytinas nesąžininga sandorio šalimi. Ieškovas atsakovui buvo skolingas dar pagal 2012 metų gegužės – rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kuriose nurodyti trumpi (5 dienų) atsiskaitymo terminai, PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos nėra didelės, todėl toks ilgas ieškovo neatsiskaitymas turėjo sukelti pagrįstų abejonių atsakovui ieškovo mokumu. Sprendė, kad ieškovas, būdamas nemokus, ginčo sandoriu suteikdamas nepagrįstą pirmenybę iš dalies atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – trečios eilės kreditoriumi atsakovu UAB „Ekonovus“, pažeisdamas kitų ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik apelianto sąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį, ir neva pažeistų ieškovo kreditorių interesų analize, nors apeliantas savo atsikirtimus grindė tuo, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo būtinųjų sąlygų. Teismas nepasisakė dėl visų apelianto ir ieškovo nurodomų argumentų ir aplinkybių, tuo pažeisdamas CPK 263 str.

2. Teismas neteisingai vertino ieškovo mokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. 2013 m. liepos 11 d. balansas nenurodo konkretaus įmonės balanso laikotarpio ir yra preliminarus. Ieškovas nenurodė, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų, kurie viršytų pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.

3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto nesąžiningumo, nors turėjo vadovautis galiojančia sąžiningumo prezumpcija. Apeliantui dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes ieškovas vykdė ūkinę-finansinę veiklą, sandoris buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą.

4. Teismas nesiaiškino, ar ginčijamo sandorio sudarymas turėjo lemiamos reikšmės ieškovo nemokumui. Sandorio suma pernelyg maža, kad kiti ieškovo kreditoriai būtų galėję gauti iš jos atsiskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Atsakovas skunde nurodė, jog teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, ar skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, ar skolininkas buvo nesąžiningas ir žinojo, ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, ar asmuo, sudaręs su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Teismo sprendime nurodyta, kad BUAB „Monmarkas “ nemokumas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2013-07-19 nutartimi, kad CK 6.66 straipsnis nereikalauja, kad įmonės nemokumas ginčo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, kad užtenka nustatyti faktinį įmonės nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu. Byloje esančioje 2013-07-09 teismo nutartyje nurodyta, jog bankroto bylos iškėlimo dienai , t.y. 2013-07-19 įmonė buvo nemoki, iš šioje nutartyje nurodytų įmonės balanso duomenų 2012-12-31 dienai, taip pat matyti, jog ji jau 2012 m. pabaigoje buvo nemoki, tai nurodyta ir teismo sprendime, priimtame šioje byloje, todėl atsakovas, teigdamas, kad teismas turėjo įvertinti, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises, turėjo nurodyti, kokiais duomenimis remiantis teismas turėjo padaryti priešingas išvadas, t.y. kad teismo išvados, jog sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, yra nepagrįstos. Tokių duomenų ir argumentų nepateikus, apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Dėl skolininko, t.y. atsakovo nesąžiningumo teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas, būdamas verslininku, taip apt turėjo žinoti, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų iekšovo kreditorių inetersai. Nurodyta, kad tokiems asmenims įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisit įsttaymai, kitų asmenų teisės ir interesai. Teismas vertino, jog toks nesidomėjimas laikytinas nesąžiningu sandorio šalies elgesiu, teismo sprendime išsamiai nurodyti argumentai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad ginčo šalys buvo nesąžiningos. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu būdu nereiškia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento.

Pirmosios instancijos teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsiliepimo į ieškinį argumentą. Tačiau neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, jog teismas nepasisakė dėl visų atsakovo nurodytų arguemntų, kad pasisakė tik dėl dviejų actio Pauliana sąlygų taikymo ginčo santykiams. Teigdamas, kad teismas nepasisakė dėl dviejų actio Pauliana salygų, atsakovas turėjo nurodyti, kokius argumentus dėl kitų sąlygų jis buvo nurodęs, tačiau teismas nemotyvavo, dėl ko juos vertino kaip nepagrįstus. Tokių argumentų nenurodymas apeliaciniame skunde leidžia vertinti skundą kaip nepagrįstą, be argumentų.

Apeliacinaime skunde nurodydamas, kad teismas išvadą apie ieškovo nemokumą grindė 2013-07-11 dienai parengtu ieškovo bendrovės balansu, nenurodo visų argumentų, kuriais teismas padarė išvadą apie ieškovo nemokumą sandorio sudarymo metu. Tai, kad teismo sprendimo išvada grindžiama 2012-12-31 pelno ( nuostolių) ataskaita, pagal kurią per vienerius metus ieškovo mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 533 870 Lt, o ieškovo turto vertė buvo 1 541 713 Lt, yra įrodymu, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis buvo tokia pati. Kadangi ginčijamas sandoris – tarpusavio reikalavimų užskaitymas buvo sudarytas 2013-06-21, laikotarpiu iki jo sudraymo iekšovo padėtis negalėjo pagerėti iki tiek, kad jis tapo mokus, o 2013-07-19, bankroto bylos iškėlimo dienai vėl tapti nemokiu. Atsakovas nepagrįstai teigia skunde, kad teismas turėjo vertinti, ar įmonė buvo nemoki sandorio sudarymo dienai, nes teismas tai vertino, o atsakovui nenurodžius argumentų, kuriais remiantis teismas turėjo padaryti išvadą, kad įmonė buvo moki, pripažintina, kad sandoris pripažintas negaliojančiu pagrįstai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisVirginijus KairevičiusDanutė Kutrienė