Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Gintarei Cicėnaitei, Aldonai Daudaitei, Ramintai Braškienei,

dalyvaujant prokurorams Jūratei Semėnienei, Audronei Šukienei, Rūtai Pečkaitytei, Pauliui Paukščiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2002 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių 5 dienoms;

8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisintas. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 4 metams;

15. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

16. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir 9 mėnesiams;

22. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 40 parų;

23. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams;

24. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

25. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

26. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 7 metams;

28. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 45 parų arešto;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu,

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 4 mėnesiams;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 4 mėnesiams;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 16 parų arešto;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) 45 parų arešto;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, nustatyta, kad vaizdo įrašas pavadinimu „20211026_130056 (1)“ paimtas iš PRIR kortelės ROIK Nr. 0121000688741. Vaizdo įrašas yra 24 s. trukmės. Nustatyta, kad pareigūnė bendrauja su S. S. ir K. S. dėl ankstesnės vagystės iš parduotuvių (1 t., b. l. 69-71).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti parduotuvės „Norfa“ vaizdo įrašai, nustatyta, kad apžiūrimi vaizdo įrašai „Eina 1“, „Eina 2“, „Eina 3“, „Išeina 1“, „Išeina 2“, „Išeina 3“, „Krauna 1“, „Krauna 2“, „Krauna 3“, „Užeina“: 1) apžiūrimas vaizdo įrašas „Eina 1“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:00:55 iki 13:01:56 val. užfiksuotas vyriškis, kuris apsirengęs juodos spalvos striukę, juodos spalvos kelnes ant kurių šonų kažkokie ženklai (vaizdo įrašo kokybė bloga), ant galvos dėvi gobtuvą, dešinėje pusėje dėvi vyrišką juodos spalvos rankinę, kairėje rankoje neša raudonos spalvos krepšį (apsirengęs tamsiai); 2) apžiūrimas vaizdo įrašas „Eina 2“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:01:00 iki 13:02:01 val. užfiksuotas vyriškis apsirengęs tamsiai praeina prekybos sale; 3) apžiūrimas vaizdo įrašas „Eina 3“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:01:05 iki 13:02:03 val. užfiksuotas minėtas tamsiai apsirengęs vyriškis, kuris dešinėje rankoje galimai laiko mobilaus ryšio telefoną, sustoja prie prekių lentynų, padeda ant grindų krepšį, sustojęs galimai kalba telefonu, gestikuliuoja rankomis, iš raudonos spalvos krepšio, kurį padėjo ant grindų, ištraukia šviesios spalvos maišą, krepšys lieka stovėti, daugiau minimo vyriškio vaizdo įraše nesimato; 4) apžiūrimas vaizdo įrašas „Išeina 1“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:01:24 iki 13:02:26 val. užfiksuotas vyriškis, kuris stovi prie vartelių įeinat į parduotuvę apsirengęs šviesios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, dėvi tamsios spalvos kepurę, ant dešinio peties turi tamsios spalvos kuprinę. Link vartelių iš parduotuvės prekybos salės išeina pirmame, antrame ir trečiame vaizdo įraše užfiksuotas minėtas tamsiai apsirengęs vyriškis, kuriam priėjus prie vartelių, juos padeda atidaryti minėtas šviesiai apsirengęs vyriškis, tamsiai apsirengęs vyriškis praeina pro vartelius dešinėje rankoje nešdamas baltos spalvos maišą, kuriame yra kažkokie daiktai, abu vyrai pasišalina pro parduotuvės duris; 5) apžiūrimas vaizdo įrašas „Išeina 2“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:01:47 iki 13:02:47 val. užfiksuotas minėtas šviesią striukę, tamsias kelnes apsirengęs vyriškis, su tamsios spalvos kepure ir tamsios spalvos kuprine ant dešinio peties, stovi prie įėjimo į parduotuvę, prieina prie vartelių, juos padeda atidaryti ir pro juos iš parduotuvės salės išeina minėtas tamsiai apsirengęs vyriškis, kuris dešinėje rankoje neša šviesios spalvos maišą, į kasas nuėjęs nebuvo, abu vyriškiai eina link parduotuvės išėjimo ir pasišalina; 6) apžiūrimas vaizdo įrašas „Išeina 3“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:02:09 iki 13:02:36 val. užfiksuoti tie patys vyriškiai, kurie pasišalina pro parduotuvės praėjimą, tamsiai apsirengęs vyras dešinėje rankoje vis dar turi šviesios spalvos maišą, priėję prie pirmųjų durų pro kurias patenkama į parduotuvę, abu vyrai išėję pro duris pradeda bėgti; 7) apžiūrimas vaizdo įrašas „Krauna 1“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 12:57:03 iki 13:01:02 val. alkoholio skyriuje užfiksuotas minėtas tamsiai apsirengęs vyriškis, kuris kairėje rankoje neša raudonos spalvos krepšį, prieina prie lentynų, krepšį pastato ant grindų ir iš jo paima šviesios spalvos maišą, maišą padeda atgal į krepšį, į kairę ranką paima krepšį, prieina prie kitų alkoholio lentynų, apžiūrinėja. Vyriškis vaikšto po alkoholio skyrių, sustoja prie alkoholio lentynos, kurią apžiūrinėjo pirmą, iš viršutinės lentynos paima 1 vnt. butelį, jį apžiūrinėja ir įdeda į minėta krepšį, iš tos pačios lentynos abejomis rankomis paima dar 2 vnt. butelius, juos įdeda į minėtą krepšį, iš vienu aukštu žemesnės lentynos paima 1 vnt. butelį ir jį deda į tą patį krepšį, paima dar 1 vnt. butelį ir įdeda į krepšį, ir dar 1 vnt. įdeda į krepšį. Į krepšį įdeda iš viso 6 vnt. butelių. Tada minėtas vyriškis krepšį palieka toje pačioje vietoje ir prieina prie kitos lentynos, iš kurios vidurio paima 3 vnt. butelių, juos nuneša ir įdeda į minėtą krepšį, vėl grįžta prie tos pačios lentynos, paima dar 3 vnt. butelių, juos nuneša ir įdeda į tą patį krepšį, viso iš minėtos lentynos paėmė ir į krepšį įdėjo 6 vnt. butelių. Iš minėtų lentynų vyriškis iš viso paėmė 12 vnt. butelių ir juos sudėjo į raudonos spalvos krepšį. Su minėtu krepšiu vyriškis išeina iš alkoholio skyriaus; 8) apžiūrimas vaizdo įrašas „Krauna 2“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 12:57:06 iki 12:59:25 val. užfiksuotas tas pats vyriškis, kuris atlieka tuos pačius veiksmus kaip ir vaizdo įraše „Krauna 1“, vaizdo kamera iš kito kampo fiksuoja įrašą, taip pat įraše matoma, kad vyriškis paimtus butelius įdeda į šviesios spalvos maišą, kuris įdėtas į raudonos spalvos krepšį (tas pats įrašas kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „Krauna 1“, vaizdo kamera kitu kampu); 9) apžiūrimas vaizdo įrašas „Krauna 3“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 12:57:46 iki 13:01:10 val. užfiksuotas tas pats vyriškis, kuris atlieka tuos pačius veiksmus kaip ir vaizdo įraše „Krauna 1“, „Krauna 2“, vaizdo kamera iš kito kampo fiksuoja įrašą, taip pat įraše matoma, kaip tas pats vyriškis paima 6 vnt. butelius iš antros lentynos, bei užfiksuota, kaip tas pats vyras kairėje rankoje iš alkoholio skyriaus išeina su raudonos spalvos krepšiu, kuriame šviesios spalvos maišas. Užfiksuota, kad šviesios spalvos maiše yra sudėti buteliai; 10) apžiūrimas vaizdo įrašas „Užeina“: vaizdo įraše laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 12:55:08 iki 12:56:07 val. užfiksuotas tas pats vyriškis kaip ir visuose vaizdo įrašuose, kurs užeina į parduotuvės salę pro vartelius, matoma, kad vyriškis apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnes ant kurių šonų kamufliažiniai ženklai, kairėje liemens pusėje turi tamsios spalvos vyrišką rankinę, ant kurios vidurio yra tamsios spalvos ženkliukas, ant galvos dėvi gobtuvą, avi pilkos spalvos batus su baltais padais, ant veido šviesios spalvos kaukė (1 t., b. l. 47-59).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes nustatyta, jog 2021 m. spalio 26 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo A. K. pareiškimas ROIK 0121000688942, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 24 d. apie 12.54 val. Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 6 parduotuvėje „Norfa“ vyras pavogė alkoholinių gėrimų už 173,34 Eur. Taip pat policijos registruojamų įvykių registre registruotas pranešimas ROIK 0121000688741, kuriame nurodyta, kad pranešėjas A. K. eina paskui 2 vyrus, vienas iš jų mažesnio ūgio 2021 m. spalio 24 d. pavogė prekių iš A. P. Kavoliuko g. 6 parduotuvės „Norfa“. Į vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad tai K. S., taip pat pridėtas vaizdo įrašas su tikrintų asmenų požymiais. Apžiūrint vaizdo įrašus pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad policijos pareigūnų tikrintas K. S., atitinka požymius asmens, kuris 2021 m. spalio 24 d. apie 12.54 val., Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 6 parduotuvėje „Norfa“ pavogė prekių už 173,34 Eur. Taip pat vaizdo įrašuose atpažintas ir nustatytas vartelius atidaręs vyriškis J. S., kuris padėjo K. S. pasišalinti su pavogtomis prekėmis iš parduotuvės „Norfa“ (1 t., b. l. 60).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikus J. S. ANR analizę nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 4 d. jam yra surašyta 100 administracinio nusižengimo protokolų dėl vagysčių iš parduotuvių. Atlikus šių protokolų analizę bei juose esančių vaizdo įrašų apžiūrą nustatyta, kad 3 protokoluose (21132815768, 21132940129, 21149142180) J. S. požymiai atitinka ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-37802-21 K. S. padėjusio pavogti prekes asmens požymius (1 t., b. l. 78-80, 81-83).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nedidelės vertės svetimas turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad K. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, o kaltinamojo J. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas nustatė, kad kaltinamųjų prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jų kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų A. K., P. D., Ž. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškimu, kitų objektų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo yra įrodyta. Kaltinamųjų K. S. ir J. S. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, nes pagrobto turto vertė (past. – 173,34 Eur) viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

Teisiamajame posėdyje prokurorė siūlė iš kaltinimo pašalinti bendrininkavimo požymį, teigė, kad K. S. šalintina nustatyta BK 24 straipsnio 3 dalis, o J. S. 24 straipsnio 6 dalis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Pažymėtina, kad nors baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nenurodyta, bet BK 24 straipsnyje pateikta bendrininkavimo samprata kartu iš esmės tinka ir bendrininkavimo formai bendrąja prasme. Ši bendrininkavimo forma apima bendrininkavimo atvejus, kurie neatitinka BK nurodytų bendrininkavimo požymių, pavyzdžiui, tyčinės veikos padarymą dviejų asmenų, vienas iš kurių yra kurstytojas ar padėjėjas, o kitas – vykdytojas.

BK 24 straipsnio 3 dalis numato, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). BK 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.

Išanalizavęs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant dviem bendrininkams, o būtent – K. S. ir J. S. Kaltinamajame akte K. S. nustatyta bendrininkų rūšis – vykdytojas. Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (past. – tiesioginis vykdytojas), taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (past. – kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas), vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą, vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus, ir kt. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš kaltinamųjų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad K. S. realizavo BK 178 straipsnio 4 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, o būtent, jis nuėjęs į parduotuvės alkoholinių gėrimų skyrių nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų ir priėjus prie vartelių bei J. S. padėjus iš kitos pusės jam atidaryti vartelius, pasišalino iš šios parduotuvės.

Tokias aplinkybes patvirtino kaltinamųjų, liudytojų parodymai, parduotuvės „Norfa“ vaizdo įrašai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad K. S. veiksmai atitinka jam nustatytą bendrininkų rūšį – vykdytoją, tačiau teismas pažymi, kad papildomai nuoroda į BK 24 straipsnio 3 dalį yra nereikalinga, todėl ji šalintina iš kaltinimo. Taip pat teismas nustatė, kad J. S. savo veiksmais tiesiogiai nerealizavo BK 178 straipsnio 4 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. kartu su K. S. nėjo pagrobti nedidelės vertės svetimo turto, tačiau jis atliko BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, o būtent: K. S. negalint išeiti, atidarė vartelius ir tokiu būdu pašalino kliūtį K. S. su pagrobtomis prekėmis pasišalinti iš parduotuvės. Pats J. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad suprato, jog K. S. kažką pavogė ir negali išeiti, dėl to pašalino kliūtį ir atidarė jam vartelius. Taigi, matyti, kad J. S., veikė kaip padėjėjas ir tokiu būdu kartu su K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad J. S. veiksmai atitinka jam nustatytą bendrininkų rūšį – padėjėją.

Iš byloje esančių duomenų ir įrodymų visumos, kaltinamųjų K. S. ir J. S. duotų parodymų viso baudžiamojo proceso metu, darytina išvada, kad egzistuoja būtinasis bendrininkavimo požymis – kelių asmenų tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje teigiama, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

Teismas nustatė, kad kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtuose parduotuvės „Norfa“ vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys yra K. S. ir J. S. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad laiku nuo 2021 m. spalio 24 d. 13:01:24 iki 13:02:26 val. J. S. stovi prie vartelių įeinat į parduotuvę. Link vartelių iš parduotuvės prekybos salės išeina K. S., kuriam priėjus prie vartelių, juos padeda atidaryti K. S. ir K. S. praeina pro vartelius dešinėje rankoje nešdamas baltos spalvos maišą, kuriame yra kažkokie daiktai, abu vyrai pasišalina pro parduotuvės duris. Teismo posėdžio metu tiek K. S., tiek J. S. nurodė, kad mintis įvykdyti nusikalstamą veiką kilo spontaniškai. J. S. nurodė, jog K. S. nuėjus į parduotuvę paimti alkoholinių gėrimų ir grįžtant atgal, jis suprato, kad K. S. kažką pavogė ir pašalino jam kliūtį išeiti, t. y. atidarė vartelius. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog K. S. einant iš parduotuvės su maišu, kuriame yra alkoholis, J. S. atidarė vartelius, kad pašalinti kliūtį praeiti, darytina išvada, jog kaltinamieji bendrininkauti susitarė konkliudentiniais veiksmais spontaniškai. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad abiejų bendrininkų valia buvo nukreipta į vieną tikslą – prekių vagystę, kaltinamųjų tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, todėl jie pagrįstai pripažintini bendrininkais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas šalina iš kaltinimo kaltinamiesiems K. S. ir J. S. inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį – iš anksto susitarus, kadangi kaltinamųjų tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką pasireiškė konkliudentiniais veiksmais spontaniškai.

Pastebėtina, jog kaltinamajame akte kaltinimas suformuluotas nurodant, kad K. S. ir J. S. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaip jau nustatyta anksčiau šioje byloje, kaltinamieji K. S. ir J. S. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkaujant kaip vykdytojas ir padėjėjas, atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

IV. Dėl bausmių skyrimo K. S. ir J. S.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam K. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (2 t., b. l. 117-119), anksčiau teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 103-116), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 81-102), duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad galima teigti, jog nusikalstamos veikos yra kaltinamojo pragyvenimo šaltinis ir gyvenimo būdas. Kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, teistas ne kartą, iš to išvadų nedaro ir toliau daro nusikalstamas veikas, taigi iš esmės ignoruoja įstatymų reikalavimus ir nesistengia jų laikytis. Įvertinus šių aplinkybių visumą BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš numatytų bausmės rūšių, t. y. arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijoje numatytos bausmės dydžio maksimumą. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad K. S. atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiai nėra įsiteisėję, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nebendrinama su minėtais procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 145-147).

Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas kaltinamajam J. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei), į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vykdantis individualią veiklą (2 t., b. l. 46, 48), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (2 t., b. l. 8-18, 49-54), daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 19-45), jo vaidmenį nusikalstamos veikos daryme – padėjo padaryti baudžiamąjį nusižengimą, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad bausmės tikslai kaltinamojo J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Pagal nustatytas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir kaltinamojo asmenybę, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamajam J. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 65-67).

Teismas pažymi, kad aplinkybė „bendrininkų grupė“ gali būti pripažinta BK 60 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau šioje byloje iš kaltinimo pašalinus minėtą aplinkybę, kaltinamiesiems K. S. ir J. S. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė bendrininkų grupė) nenustatyta.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 173,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 21-22). Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji K. S. ir J. S. pripažino jiems pareikštą civilinį ieškinį, tai, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje padaryta bendrais kaltinamųjų K. S. ir J. S. veiksmais, turtinė žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas (1 CD), PRIR esantis vaizdo įrašas (1 CD), BPC garso įrašas (1 CD), vaizdo įrašai iš ANR (1 CD), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl 2556,74 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam K. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir analogiški prašymai dėl 850 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamam J. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimis, K. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei J. S., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismas nustatė, kad tiek K. S., tiek J. S. turtinė padėtis nėra gera. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamųjų K. S. ir J. S. netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti K. S. areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.

K. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti J. S. areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo momento.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš K. S. ir J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 173,34 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir trisdešimt keturis eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą (1 CD), PRIR esantį vaizdo įrašą (1 CD), BPC garso įrašą (1 CD), vaizdo įrašus iš ANR (1 CD), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti iš K. S. ir J. S. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.