- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 1-189-312/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, nevedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2006-02-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 201 straipsnio 2 dalį 3 MGL dydžio, t. y. 375 Lt bauda, teistumas išnykęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos bylos aplinkybės
Kaltinamasis A. J. nužudė žmogų.
Kaltinamasis A. J. 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su Z. G., tyčia sudavė smūgį jam kumščiu į veidą, po to suėmęs už pečių, pargriovė ant laiptinės grindinio bei koja sudavė jam gulinčiam mažiausiai penkis smūgius į krūtinę, galvą ir kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, dešinės akies pojungio kraujosruvą, dešinio žando odos nubrozdinimą, muštines žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimą (išmušimą) bei poodines kraujosruvas priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžius, žiedinės kremzlės lūžį dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžį, masyvią gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruvą su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, kuriam besivystant ir uždarant gerklų spindį, Z. G., užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui, 2019 m. sausio 1 d., apie 03.30 val., mirė (duomenys neskelbtini) rajono ligoninėje, ir tokiu būdu jį nužudė.
Byloje ištirti įrodymai
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad Z. G. pažinojo iš matymo, kaip miestelio gyventoją, susipykę nebuvo. Taip pat pažinojo jo sugyventinę A. B.. Įvykis buvo naktį iš 2018 m. gruodžio 31 d. į 2019 m. sausio 1 d. Išvakarėse buvo namuose, Naujus metus rengėsi sutikti miestelyje prie eglės, todėl apie 22.00 val., išėjo iš namų, buvo blaivus. Turėjo nusipirkęs butelį šampano. (duomenys neskelbtini) miestelio centre, prie eglės susitiko pažįstamų. Ten pasivaišino arbata, sausainiais. Po to su pažįstamais nuėjo į šalį, kur su jais išgėrė 2 ar 3 stikliukus degtinės. Gėrė iš plastikinio puodelio, kuriame galėjo būti apie 40 g degtinės. Po to vaikščiojo prie eglės, susitiko savo darbdavį. 24.00 val. atidarė šampaną, pats šampano išgėrė apie pusę plastmasinės stiklinaitės, o likusį išpilstė ir pavaišino pažįstamus. Kažkas jį taip pat pavaišino šampanu. Tą naktį prie eglutės vyko koncertas, kuris pasibaigė apie 02.00 val. Po koncerto, apie 02.30 val., parėjo namo. Tą vakarą nebuvo daug išgėręs. Iš karto į namus nenuėjo, laiptinėje susitiko kaimyną V. G., vienas kitą pasveikino su švente, parūkė. Kai kaimynas nuėjo namo, jis dar liko laiptinėje, atsidarė langą ir rūkė. Tuo metu jokio butelio su alkoholiniu gėrimu neturėjo ir nieko negėrė. Brendžio jis iš viso negeria, todėl keista, kad A. B. taip aiškina, juo labiau, nurodydama brendžio pavadinimą. Vienu metu, penktajame aukšte į laiptinę išėjo A. B., T. T. bei Z. G. ir pradėjo rūkyti. Pasveikino vieni kitus su Naujaisiais Metais. Kadangi jie rūkė užsidarę langus, jis (kaltinamasis) padarė pastabą ir pasakė, kad atsidarytų langą. Tuomet Z. jam atsiliepė rusiškais keiksmažodžiais ir jie apsižodžiavo. Pastarasis buvo girtas, negriuvinėjo, bet jautėsi iš kalbos. Toks Z. elgesys, t. y., kad atėjęs svetimas žmogus pradėjo įžeidinėti, jį galbūt sujaudino, todėl nusprendė pakilti prie jų į penktąjį aukštą ir pasikalbėti. Ar lipdamas laiptais jis ką nors šiems sakė, neprisimena. Laiptinės aikštelėje Z. stovėjo jam šiek tiek iš kairės pusės, o T. iš dešinės. Kai jis priėjo prie pastarųjų, Z. atsistojo į kovinę padėtį ir užsimojo. Ar pastarasis jam trenkė, pasakyti negali, nes nuo to momento jis (kaltinamasis) nieko neprisimena, bet kokių nors mušimo žymių ant jo kūno po įvykio nebuvo. Kai atsipeikėjo, matė tarp durų stovinčią A. B., Z. G. sėdėjo ant batų dėžės, ant lūpos jam matėsi šiek tiek kraujo, o T. T. stovėjo dešinėje. Tuo metu A. paėmė Z. už rankos. Jis (kaltinamasis) dar pasikalbėjo su T. ir nuėjo laiptais žemyn į namus. Galėjo būti, kad jis susikibo su Z., bet kad būtų jį pargriovęs ant žemės ir spardęs į kaklą, neprisimena. Pats nesuvokia kaip galėjo viskas įvykti. Grįžęs namo, pavalgė, išgėrė du stikliukus degtinės ir nuėjo miegoti. Dar nespėjus užmigti, išgirdo kažką beldžiant į duris. Iš pradžių pagalvojo, kad atėjo konflikto dalyviai, todėl durų neatidarė. Praėjus dar kažkiek laiko, vėl kažkas ėmė belsti į duris. Kai duris atidarė tėvas, pamatė policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad jis (kaltinamasis) užmušė žmogų. Tuomet jis buvo sulaikytas. Savo kaltę pripažįsta pilnai, nors tikslių muštynių aplinkybių neprisimena, bet sutinka, jog galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime, nes daugiau ten žmonių nebuvo. Viskas truko apie 1-2 minutes. Taip pat nepamena, kad T. būtų stūmęs į sieną ar duris. Jis išgeria nedažnai, išgėręs nebūna agresyvus. Kodėl jį taip apibūdina liudytoja, paaiškinti negali. Su civiliniu ieškiniu dėl 1800 Eur turtinės žalos atlyginimo sutinka, taip pat iš dalies sutinka atlyginti neturtinę žala, tačiau mano, kad realiai galėtų sumokėto 5000 – 10 000 Eur neturtinės žalos. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, nužudyti žmogaus nenorėjo.
Kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 160, 166-168), be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad kol jis užlipo į penktąjį aukštą, Z. G. jį vis plūdo necenzūriniais žodžiais. Vos tik jis užlipo ir priėjo prie Z., pastarasis iš karto sudavė jam smūgį. Toliau pas jį tarsi viskas ištrinta. Jis neprisimena ar nukentėjusysis jam kur nors pataikė, neprisimena ir smūgių, kuriuos sudavė nukentėjusiajam ir apie tai nieko negali paaiškinti. Nors jis ir nieko neprisimena, bet niekas kitas to padaryti negalėjo, laiptinėje jokių kitų žmonių nebuvo. Po to, ką jis dar prisimena, jog iš buto išėjusi A., suėmusi Z. už rankos, parsivedė į butą. Kai jo atvyko sulaikyti policija, jis net nesuprato už ką. Kaip ir sakė, suduotų smūgių nukentėjusiajam jis neprisimena, todėl kai jį sulaikė, nieko negalėjo paaiškinti, nes tikrai nemanė, jog ką nors padarė. Jeigu nukentėjusysis nebūtų išprovokavęs, jis iš viso nebūtų ėjęs į penktą aukštą. Nukentėjusiesiems dalį žalos yra atlyginęs – sumokėjo už laidotuves ir pasiruošęs atlyginti likusią žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veika įrodyta tokiais įrodymais.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo ir kalbų miestelyje. Tuo metu, kai jis (nukentėjusysis) gyveno (duomenys neskelbtini), draugai kalbėjo, kad kaltinamąjį geriau „apeiti šonu“, nes yra agresyvus. Jo (nukentėjusiojo) tėvai išsituokę maždaug prieš dešimt metų ir gyveno atskirai. 2019 m. sausio 1 d. rytą, jam motina pranešė apie tėvo Z. G. mirtį, t. y., kad jis buvo užmuštas. Jis (nukentėjusysis) nuo 2012 metų gyvena Vilniuje, tačiau su tėvu bendravo dažnai, susiskambindavo telefonu, kai nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), pas tėvą visada užsukdavo. Iki mirties tėvas gyveno savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 4-5 metus jis gyveno kartu su A.. Būdavo, kad tėvas išgerdavo ir be progos, bet nebuvo agresyvus. T. T. beveik nepažinojo. Vėliau A. B. ir T. T. jam papasakojo apie įvykį, kad prie T. buto durų, laiptinėje buvo konfliktas ir, kad girtas A. J. spardė gulintį tėvą. Tėvą laidojo jis (nukentėjusysis) iš savo lėšų. Sesers finansinė padėtis buvo blogesnė, ji negalėjo prisidėti prie laidotuvių. Dėl turtinės ir neturtinės žalos pateikė civilinį ieškinį bei prie ieškinio pridėjo jo dydį patvirtinančius dokumentus. Turtinė žala iš esmės susidarė dėl turėtų laidojimo išlaidų, nes buvo užsakyta salė, kuri kartu su maistu kainavo virš 1000 eurų. Pirko gėles, maistą, užsakinėjo giesmininkus, aukojo bažnyčiai, apie 18 eurų sumokėjo notarui už paveldėjimo dokumentų sutvarkymą. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo 1806,09 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo tėvas jam davė 700 eurų laidotuvių išlaidoms. Šia suma jis sumažino ieškinį. Taip pat yra gavęs 304 eurų dydžio laidojimo pašalpą. Be to, prašo priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes neteko tėvo, su kuriuo bendravo, kuris jam daug padėjo. Dalinai jis atstovauja ir seserį, todėl prašo priteisti tokią moralinės žalos sumą. Su seserimi tarpusavyje sutarė taip, kad jis vienas pateiks ieškinį.
Liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena viename miestelyje. Mirusysis Z. G. buvo jos sugyventinis, gyveno kartu beveik keturis metus. 2018 metų išvakarėse Z. pasiūlė eiti pas T. T., kuri yra jos geriausia draugė, sutikti Naujųjų metų. Susiskambinus su T., apie 20.00 val., ji kartu su Z. pas ją nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių svečių nebuvo, buvo tik mažametis T. vaikas. Pasidengę stalą, susėdo, pavalgė, šiek tiek išgėrė, klausėsi muzikos, šoko, ėjo į buto balkoną rūkyti. 24.00 val. sutiko Naujuosius metus ir T. nuėjo užmigdyti vaiko. Vakaro metu ji (A. B.) iš viso negėrė, Z. išgėrė maždaug tris ar daugiau stikliukus trauktinės „Starka“, T. išgėrė mažiau. 24.00 val., visi išgėrė po gurkšnį šampano ir nuėjo pro langą žiūrėti saliutų. Kadangi vaikas užmigo ir nenorėjo jo pažadinti, Z. G. pasiūlė eiti parūkyti į bendro naudojimo laiptinę. T. T. butas yra penktajame aukšte, todėl rūkė laiptinės aikštelėje prie buto durų. Ji pirma išėjo parūkyti ir atsisėdusi ant ten stovėjusios batų dėžės, rūkė. Berūkydama matė, kad apačioje, tarp trečio ir ketvirto aukštų, ant laiptų sėdi A. J., kuris rūkė ir gėrė brendį „Grand Cavalier“. Vienu metu jie pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Jai bebaigiant rūkyti, į laiptinę išėjo T. T. ir Z. G.. Kurį laiką jie trise sėdėjo ir kalbėjosi, bet tuo metu prabudo vaikas ir, kadangi ji jau buvo parūkiusi, nuėjo jo nuraminti. Buvo maždaug 01.00 val. Besupdama vaiką, laiptinėje išgirdo triukšmą. Bandė išeiti iš buto, bet negalėjo atidaryti durų, jos neatsidarė, nes iš lauko pusės buvo kažkuo užstumtos. Būdama bute girdėjo, kaip T. rėkė „A., nereikia, Naujieji metai“. Girdėjo smūgius. Durys buvo užstumtos apie penkias minutes. Iš pradžių ji nesuprato kas vyksta, bet kai durys atsilaisvino, pamatė prie durų ant žemės nukritusį Z.. T. iš išgąsčio buvo prisispaudusi prie kaimynų durų. Ten pat stovėjo ir A. J., kurio akys buvo baltos, jis visas kratėsi, drebėjo, juokėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jai paklausus „J., ką tu darai?“, pastarasis ją taip pat išvadino necenzūriniais žodžiais. Z. gulėjo, jo vyzdys buvo trūkęs, akis raudona, buvo pramuštas skruostas, iš burnos bėgo kraujas. Z. buvo sąmoningas ir A. J. paklausė „už ką tu mane?“. Tada kaltinamasis nubėgo laiptais žemyn ir išbėgo iš laiptinės. Ji kartu su T. atsargiai pakėlė Z. ir įvedė į butą. T. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kol laukė greitosios pagalbos, Z. pradėjo spjaudytis kraujais, paprašė vamzdelio. Kam reikalingas vamzdelis, Z. neaiškino. Ji klausė Z. kam reikalingas vamzdelis, sakė, kad tuoj atvažiuos greitoji pagalba, bet pastarasis pasakė, kad greitoji nespės. Jos jokio vamzdelio bute nerado, Z. iš burnos bėgo kraujas, jis sunkiai kvėpavo. Iš pradžių Z. paguldė ant šono, bet po to jis paprašė padėti atsisėsti. Jos jį pasodino, atrėmė į sieną tarp skalbimo mašinos ir šaldytuvo. Atvykę medikai paklausė, ar Z. gali atsistoti, į ką jis atsakė, kad gali. Ji dar padėjo jam apsiauti batus ir jis su medikais išėjo. Jai paklausus kur yra neštuvai medicinos darbuotoja atsakė, kad neturi ir, kad teks eiti pačiam. Jie iš penkto aukšto laiptais nusileido į apačią iki greitosios pagalbos automobilio. Greitosios pagalbos ekipažas privalėjo jį paguldyti ant neštuvų, bet nepaguldė, o pasodino ir prisegė saugos diržu. Ji važiavo kartu tuo pačiu automobiliu. Bevažiuojant prie (duomenys neskelbtini), Z. būklė pablogėjo, jis ėmė dusti, mėlynuoti. Prie pat ligoninės Z. prarado sąmonę. Kol greitoji vežė į ligoninę, Z. G. nebuvo suteikiama jokia medicininė pagalba, žmogus tiesiog buvo pasodintas ir prisegtas saugos diržu, nebuvo paguldytas. Atvykus į ligoninę, Z. medikai nunešė į vidų, tačiau maždaug po valandos buvo pranešta, kad jis mirė. Z. buvo tokio būdo, kad greitai įsiplieksdavo, bet nebuvo konfliktiškas ar agresyvus. Su kuo nors ginčydamasis, jis galėdavo išsakyti necenzūrinius žodžius. Konfliktas prasidėjo dėl rūkymo laiptinėje, tačiau kas jį pradėjo, nežino. Z. G. laidotuvėmis rūpinosi jo vaikai. Z. ir jo sūnaus santykiai buvo geri. Pagrinde R. atvažiuodavo pas Z. per šventes. Susitikę jie visada važiuodavo pas Z. G. krikštatėvius. Z. susitikdavo ir su dukra I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 82-87), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad laiptinėje Z. paprašė padėti jam atsikelti ir ji vedė Z. į butą, bet prie slenksčio jis suklupo, pradėjo sakyti, kad jam sunku prakvėpuoti ir paprašė paduoti vamzdelį. Z. buvęs karininkas, todėl ji mano, jog žinojo kaip jam elgtis ir suprato ką turi daryti, kad palengvinti kvėpavimą. T. jai padavė savo mobilaus ryšio telefoną, ji paskambino numeriu „112“ ir pasakė, kad dūsta žmogus, kad jis sumuštas bei paprašė kartu iškviesti policiją, nes Z. sumušė A. J.. Kai ji pakalbėjo telefonu, Z. paprašė pasitraukti ir jai pasitraukus, jis besiramstydamas atsistojo ir nuėjo iki virtuvės, kur atsisėdo ant kėdės. Laikas slinko labai lėtai, ir atrodė jog greitoji pagalba labai ilgai važiuoja, todėl T. paskambino dar kartą. Atvykę medikai paklausė kas atsitiko ir ar gali žmogus eiti pats. Z. pasakė, kad gali ir jis pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Policijos pareigūnai paklausė kur yra A. J. ir ji atsakė, kad pabėgo, nes kai kaltinamasis nubėgo laiptais, ji išgirdo užsitrenkiant namo laiptinės duris. Važiuojant į ligoninę, Z. pradėjo mėlynuoti. Ji pradėjo rėkti, tačiau gydytoja vis kartojo, kad tuoj privažiuos ligoninę. Atvažiavus į ligoninę, Z. jau buvo be sąmonės. Jį nuvežė į apžiūros kabinetą ir netrukus pranešė, kad jis mirė. Kai įvyko konfliktas, be jų keturių nieko daugiau laiptinėje nebuvo ir niekas nebuvo išėjęs iš buto ar priėjęs prie jų.
Liudytoja T. T. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Mirusysis – jos draugės A. B. sugyventinis. 2018 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val., pas ją į namus atėjo A. B. ir Z. G.. Z. buvo truputį išgėręs, bet negirtas. Jie visi ramiai šventė Naujuosius metus, gėrė alkoholinius gėrimus. Ji su Z. išgėrė 0,7 l talpos butelį trauktinės „Starka“. A. negėrė. 24.00 val. išgėrė po stiklinę šampano. Apie 03.00 val., išėjo į laiptinę parūkyti. Iš pradžių parūkyti išėjo A. ir Z., po to parūkiusi A. grįžo į butą, nes pabudo vaikas, o ji (T. T.) ir Z. liko laiptinėje rūkyti. Berūkydama matė A. J., kuris sėdėjo ant laiptų tarp ketvirto ir trečio aukštų ir rūkė. Ar A. ką nors gėrė, nematė. A. buvo nepatenkintas ir pasakė, kad nusibodo jų rūkymas, kad smirda laiptinė ir pan., t. y. pradėjo priekaištauti, kad jie pradėjo rūkyti. Į tokį A. nepasitenkinimą Z. atsakė necenzūriniu žodžiu, todėl A. supyko. Z. A. prašė apsiraminti, klausė prie ko čia tas rūkymas. Iš pradžių jie kalbėjosi per atstumą, o paskui A. užlipo laiptais į penktą aukštą ir iš karto Z.i trenkė kumščiu į veidą, pataikė Z.i prie akies, akis paraudonavo. Nuo smūgio Z.i buvo praskeltas skruostas, pradėjo bėgti kraujas. Z. taip pat bandė trenkti A., bet nepataikė. Ji norėjo vyrus išskirti, bet A. J. ją stipriai pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į kaimynės duris ir labai susimušė nugarą. Po to jis dar užsimojęs norėjo jai trenkti, bet susilaikė. Tada jis pradėjo mušti Z.. Z. nuo smūgio apsvaigo, nes jam sumušė galvą. A. J. parvertė Z. ant žemės ir jį spardė kojomis. Pataikė į kaklo sritį, iš priekio. Z. iš pradžių dar bandė gintis, bet paskui jau nieko negalėjo padaryti. Kaltinamasis sudavė koja 6-7 smūgius. Mušdamas Z., A. nieko nesakė, tik buvo labai piktas, baltomis akimis, atrodė, kad nesuprato ką daro. Tuo metu A. B. bandė iš buto išeiti, bet Z. gulėjo užrėmęs duris, todėl jai nepavyko jų atidaryti. Konfliktas truko apie penkias minutes. Vėliau A. duris atidarė, o A. tuo metu nulipo laiptais žemyn. Jos Z. įvedė į butą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Iš pradžių nepagalvojo, kad Z. taip stipriai sumuštas, nes jis buvo sąmoningas, bandė kalbėti, pasakė, kad neišgyvens. Ji dar bandė pastarąjį raminti, sakė, kad tuoj atvažiuos greitoji pagalba. Vienu metu Z. nuo skalbimo mašinos nurovė vamzdelį ir pabandė jį įsikišti sau į gerklę, bet jam nepavyko. Taip pat Z. prašė jos duoti dar kokį nors vamzdelį, bet ji nerado. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo maždaug per dešimt minučių. Atvykę medikai Z. pakėlė už rankų ir išvedė į automobilį. A. išvažiavo kartu su medikais, tačiau paskambinusi maždaug po dvidešimties minučių, pasakė, kad Z. mirė. Liudytoja paaiškino, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 107-109, 110-112, 128-130), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad maždaug 02.00 val., Z. pasiūlė eiti rūkyti į koridorių, pasakė, kad parūkę vis tiek jau eis namo. A. pirma išėjo į koridorių, o už poros minučių ir ji su Z. išėjo į laiptinę. Netrukus pradėjo verkti jos mažametis sūnus ir ji jau norėjo gesinti cigaretę, eiti pas sūnų nuraminti, tačiau A. pasakė, kad ji jau parūkė ir nuramins vaiką. Laiptinės aikštelėje yra pastatyta batų dėžė, ji su Z. atsisėdo ant jos, kalbėjosi, parūkę jau ruošėsi eiti į butą, bet tuo metu A. J. pradėjo šaukti, kaip jie čia jam nusibodo, kad rūko laiptinėje ir neatidaro lango. Tuomet Z. pasakė „ką tu čia prisikabinai“, pavartojo kelis necenzūrinius žodžius, į ką A. atsakė „tuoj aš tau parodysiu“ ir pašokęs nuo laiptų, užbėgo į penktą aukštą. Jie jau buvo atsistoję nuo batų dėžės ir priėję prie buto durų. A. buvo paklaikęs, jo akys buvo baltos ir nieko nesakęs, smogė Z.i kumščiu į veidą. Z. buvo atsipalaidavęs, visiškai nesitikėjo smūgio. Kuria ranka trenkė A. J., negali prisiminti, tačiau pamatė, kad po šio smūgio Z. lyg apsvaigo, jam buvo prakirstas dešinysis skruostas, taip pat dešinėje akyje išryškėjo kraujosruva, akies baltymas paraudo. Z. gindamasis taip pat sudavė porą kartų A. J. į veidą. Po to A. stvėrė Z. už rankų ir taip sugriebęs laikė. Ji žino, kad A. išgėręs būna labai agresyvus, todėl stengėsi jį apraminti, kalbėjo nepakeltu tonu, priėjusi prie jų, įkišusi rankas bandė jėga juos išskirti. Tada A. J. paleido Z. ir pasisukęs į ją, abiem rankom ją stipriai pastūmė, nuo ko ji trenkėsi į kaimynės buto duris. Po to A. J. priėjo prie jos ir iškėlęs dešinę ranką, sugniaužęs kumštį, laikė jį jai prie veido, tarsi norėdamas suduoti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino pasakęs „nori, tuoj tave užmušiu, skrisi iš penkto aukšti vertaliotom“. Ji tylėjo ir nieko jam nesakė, labai išsigando, tikrai manė, kad jis suduos, bet jį tarsi kažkas sustabdė ir jis staiga persimetė prie Z.. Pastvėrė pastarąjį už rūbų, stipriai jį parvertė ant šono, paguldydamas jį laiptinės aikštelėje ant kairiojo šono ir, stovėdamas šalia pastarojo galvos, pradėjo spardyti į kaklo sritį. Ji pradėjo rėkti „ką tu darai?“. Tuo metu iš buto norėjo išeiti A., tačiau Z. buvo pargriautas ant grindų ir jo kūnu buvo užremtos buto durys, todėl jai nepavyko jų kurį laiką atidaryti. Kai A. praverdavo šiek tiek duris, po A. J. smūgio į Z., durys vėl būdavo užremiamos. Taip A. spyrė Z.i 6-7 kartus ir visi smūgiai buvo į kaklo sritį, nes jis stovėjo prie Z. galvos. Kažkuriuo metu A.i pavyko šiek tiek plačiau atidaryti duris ir ji užrėkė ant A. J., sakydama „ką tu darai?“. Tuomet A. nusišypsojo ir nulipo laiptais.
Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba skubios pagalbos specialiste Vilniaus greitosios pagalbos stotyje, (duomenys neskelbtini) pastotėje. Buvo Naujųjų metų budėjimas, naktį iš 2018 m. gruodžio 31 d. į sausio 1- ąją. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, kadangi per parą būna apie penkiolika iškvietimų, tik pamena, kad buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra sumuštas žmogus ir kraujuoja. Nuvyko maždaug per dešimt minučių. Bute buvo keturi žmonės, vienas iš jų buvo nukentėjęs. Buvo paaiškinta, kad vyras yra sumuštas. Nukentėjusysis duso, bet buvo sąmoningas, kalbėjo. Suprato, kad žmogaus būklė sunki, kadangi buvo pažeistas kaklas, o kaklo sritis, gerklos yra labai pavojinga vieta, todėl skubėjo kuo greičiau jį ištransportuoti. Visą transportavimo kelią jis dar bendravo su savo drauge, kuri jį lydėjo. Tam, kad nukentėjusįjį reanimuoti, reikėtų intubuoti gerklę. Tokiu atveju žmogui reikėtų atlikti narkozę. Šiuo atveju pažeidimas buvo toks didelis, kad tuo metu nebuvo įmanoma jo intubuoti. Ligoninės kieme vyras prarado sąmonę. Nukentėjusysis buvo staigiai nugabentas į priėmimo skyrių ir reanimuotas. Greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusiajam suteikti reikiamą pagalbą nebuvo galimybės. Matėsi, jog trauma yra didelė, ji įtarė, kad gali būti gerklų kremzlių lūžis. Kaip minėjo - tam, kad intubuoti, žmogų reikia jam duoti narkozę. To padaryti greitosios pagalbos automobilyje negalėjo. Buvo svarbi kiekviena minutė, skubėjo kuo greičiau ligonį nuvežti į ligoninę. Ji ligoninei pranešė, kad atveža žmogų su tokiais sužalojimais. Pakeliui nukentėjusysis buvo raminamas, jam buvo duodamas deguonis pagal algoritmą, tačiau kiek jis įsisavino deguonies, kiek jo pateko į plaučius, į organizmą, nustatyti negali. Negali atsakyti, nežino, ar žmogus būtų išgyvenęs, jeigu medicininė pagalba būtų suteikta greičiau. Nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų neblaivus. Intubuoti sąmoningą žmogų neįmanoma, tokiu atveju jis imtų vemti, nes sąmoningam žmogui nieko neįmanoma įkišti į gerklę, tai sukeltų vėmimą, dar didesnį kraujavimą. Jokiu būdu negalima dirginti gerklės. Greitosios pagalbos automobilyje nebuvo įrangos, kurios pagalba galima būtų įkišti zondą per nosiaryklę. Uždusimas įvyksta, kai išburksta gerklų gleivinė ir negali patekti deguonis į plaučius. Taip užspaudžiami kvėpavimo takai ir įvyksta asfiksija. Ar būtų galima išgelbėti žmogų, jeigu mechaniškai pradurti trachėją žemiau pažeidimo zonos, pasakyti negali. Nagrinėjamu atveju, buvo išburkimas, edema, didžiulė hematoma kakle. Akivaizdžiai matėsi, kaklas jau buvo išburkęs. Skubios pagalbos specialistui ieškoti tos kremzlės jau buvo praktiškai neįmanoma, čia galbūt reikėtų trachiochirurgo, aukštos kvalifikacijos gydytojo, kuris tokioje būklėje surastų ir pataikytų įdurti. Nukentėjusįjį vežė į artimiausią - (duomenys neskelbtini) ligoninę.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 138-139), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.50 val., buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute rado sumuštąjį Z. G., kuris buvo sąmoningas, vaikščiojo po virtuvę. Paklausus kas atsitiko, viena iš bute buvusių moterų pasakė, kad ką tik laiptinėje jį sumušė, kad spyrė į gerklę. Nukentėjusysis pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, automobilyje bendravo su savo drauge, kuri važiavo kartu ir jo prašė patylėti, nešnekėti, tačiau jis visiškai nereagavo į jos prašymus. Transportuojant, nukentėjusiajam buvo duota deguonies. Atvykus į ligoninę, nukentėjusysis dar besėdint automobilyje, atsikosėjo krauju, staiga pamėlo bei prarado sąmonę.
Liudytojas V. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 1 d., apie 02.50 val., dėl įvykusio konflikto buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Su kolega nuvykus į įvykio vietą, penktajame aukšte juos pasitiko buto savininkė T. T., kuri paaiškino, kad tarp jos draugės vyro ir A. J. įvyko konfliktas, kurio metu draugės vyras buvo sužalotas. Įėję į butą, rado sužalotą vyrą, kuris skundėsi skausmu krūtinės srityje, laikėsi už gerklės. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jam iš burnos bėgo kraujas. Nukentėjusysis buvo pristatytas į priimamąjį pirmajai pagalbai suteikti, o jis su kolega vyko apsaugoti įvykio vietos. T. T. paaiškino, kad vyrą sumušė A. J., suduodamas smūgius į krūtinės sritį, bei parodė butą toje pačioje laiptinėje, kur šis gyvena. Paskambinus į nurodyto buto duris, jas atidaręs tėvas paaiškino, kad A. J. nėra, nes jis čia nuolat negyvena. Po kurio laiko paaiškėjo, kad nukentėjusysis ligoninėje mirė. Vėliau atvyko antras policijos ekipažas, jie antrą kartą nuėjo į kaltinamojo tėvo butą ir jame rado A. J.. Pastarojo paklausus apie konfliktą, šis neneigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas buvo. Iš pažiūros, kaltinamasis buvo neblaivus. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 132-133), liudytojas, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad T. T. paaiškino, kad ji su Z. G. rūkė laiptinėje. A. J. taip pat buvo išėjęs į laiptinę, rūkė ir pradėjo jiems priekaištauti, kad pastarieji rūko. Tuomet Z. G. kažką pasakė ir šis atbėgęs pradėjo spardyti gulintį Z. G.. Dauguma smūgių, kaip suprato, buvo atlikti į krūtinės sritį. Užėjus į butą, nukentėjusysis buvo kambaryje, jis vis laikėsi už gerklės, spjaudėsi krauju, buvo sąmoningas, tačiau kalbėti galėjo sunkiai. Jo nebandė kalbinti, šnekėjo tik su T. T., kuri viską paaiškino. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, nukentėjusįjį palydėjo iki jo ir išvežė į ligoninę. Jie liko įvykio vietoje ir iš karto nuėjo pas A. J., kuris gyveno toje pačioje laiptinėje, ketvirtame aukšte. Buto duris atidarė kaltinamojo tėvas, kuris pasakė, kad sūnaus nėra namuose, kad jis čia net negyvena, kad ateina tik retkarčiais. Vėliau atvyko antras ekipažas, kurio pareigūnai paaiškino, kad jiems buvo duotas nurodymas sulaikyti A. J., nes nukentėjusysis ligoninėje mirė. Kai jie pirmieji atvyko į įvykio vietą, laiptinėje nebuvo jokių pašalinių asmenų, juos pasitiko tik T. T., be jos bute buvo tik nukentėjusysis ir jo sugyventinė.
Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Paties konflikto nematė, žino tik iš pasakojimų. Kaimynė T. pasakojo, kad tarp A.s ir Z. G. įvyko konfliktas, nukentėjusįjį sumušė. T. pasakojo, kad sužalotas žmogus pradėjo dusti, ji jam į burną įvedinėjo vamzdelį. Naujųjų metų naktį, apie 01.30 val., laiptinėje, ketvirtajame aukšte jis matė sėdintį ant laiptų ir rūkantį A.. Tuo metu pastarasis buvo ramus. Pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais ir parėjo namo. Vėliau jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo, kažkoks garsas lyg ir buvo, bet nėjo žiūrėti, nieko blogo nepagalvojo. Ryte laiptinėje matė policijos pareigūnus. Vėliau T. jam papasakojo kas įvyko. A. J. anksčiau susitikdavo laiptinėje, kad jis dažnai būtų išgėręs, nematė. A. nebuvo agresyvus ar konfliktiškas, dirbo. Įvykio naktį nematė, kad A. būtų turėjęs butelį alkoholinio gėrimo. Gal pastarasis kažkiek ir buvo išgėręs, nes buvo Naujieji metai.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 148-149), liudytojas, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad T. T. ryte jam papasakojo, jog jie rūkė viršuje, o A. J. - apačioje, kad Z. „pasiuntė“ A., į ką A. atsakė „dabar tau bus šakės“. Po to A. sumušė Z., spardė jį į kaklo sritį. T. minėjo, kad Z. pradėjo dusti.
Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Naujųjų metų išvakarėse, apie 23.00 val., A. išėjo į miestą prie eglės. Namuose liko jis su žmona ir kitu sūnumi. Po to jie nuėjo miegoti ir apie 2 val. nakties išgirdo skambutį į duris. Už durų buvo policijos pareigūnai, kurie klausė kur A.. Žinodamas, kad sūnus yra išėjės, pareigūnams pasakė, jog jo nėra namuose. Policijos pareigūnas paaiškino, kad laiptinėje įvyko muštynės, sužalotas žmogus ir, kad jose dalyvavo A.. Tada jis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad A. namie. Vėliau policijos pareigūnai atėjo antrą kartą ir tada jis pasakė, kad sūnus namuose. Tą vakarą sūnus nebuvo girtas, jis galėjo išgerti jau grįžęs į namus. A. alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria tik kartais, nėra agresyvus. Mirusiojo laidotuvėms jis nukentėjusiajam davė 700 eurų.
Liudytojas J. B. parodė, kad A. J. jo vadovaujamoje bendrovėje „M. b.“ dirbo sezoniniu darbininku, vadovavo brigadai, prižiūrėjo mišką, sodinukus, buvo reiklus sau ir savo darbuotojams. Už gerą darbą jam buvo padidintas atlyginimas. Darbo metu A. J. niekada nevartojo alkoholio. Naujųjų metų naktį jį buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) prie eglės. Kad pastarasis būtų buvęs neblaivus, nepastebėjo.
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų - ROIK 0119000000490 ataskaitos (t. 1, b. l. 8) matyti, jog apie įvykį policijai buvo pranešta 2019 m. sausio 1 d., 02.43 val., nurodant, kad adresu (duomenys neskelbtini), 5-ajame aukšte, kaimynas sumušė pranešėjos draugą, 55 metų amžiaus Z. G., kuris yra sąmoningas, kraujuoja iš burnos. Vėliau nustatyta, kad Z. G. ligoninėje mirė. Sulaikytas įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo - A. J..
Iš 2019-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (t. 1, b. l. 13-19) matyti, kad 2019 m,. sausio 1 d., atlikus namo adresu (duomenys neskelbtini), 5-ojo aukšto laiptinės aikštelės apžiūrą, nustatyta, jog aikštelėje yra trys butai – Nr. 28, Nr. 29 ir Nr. 30, tarp butų durų stovi batų spintelė, ant grindų matyti dvi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus.
Iš 2019-01-01 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 21-23) matyti, kad atlikus Z. G. lavono apžiūrą, nustatyta, kad dešinės akies obuolio srityje 1 x 1 cm kraujosruva, apatinės lūpos kairėje pusėje – 1 x 0,5 cm kraujosruva, krūtinės priekiniame paviršiuje - poodinės kraujosruvos 4 x 4 cm dydžio, kairio žasto nugariniame paviršiuje - 5 x 2 cm dydžio kraujosruva, dešinės alkūnės srityje - 4 x 1 cm nubrozdinimas. Apžiūros metu buvo paimti Z. G. drabužiai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.
Kaip matyti iš 2019-01-01 asmens apžiūrios protokolo (t. 2, b. l. 65-66), 2019 m. sausio 1 d., dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos ekspertui J. R., buvo apžiūrėtas A. J., ant kurio kūno paviršiaus matomų sužalojimų ar kitokių ypatumų nenustatyta. Apžiūros metu buvo paimta nuoplovos su abiejų A. J. rankų panagių turiniu.
Pagal 2019-01-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 67-68) kaltinamasis A. J. pateikė tyrimui savo drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio metu – megztinį, džinsines kelnes, batų porą bei striukę.
Pagal 2019-01-04 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 2, b. l. 69-70) buvo paimti A. J. DNR (seilių) lyginamieji pavyzdžiai.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-28 specialisto išvada Nr. 11-118(19), 11-218(19) (t. 1, b. l. 28-36) pasitvirtina, kad:
- ant tirti pateiktų A. J. kelnių ir batų rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;
- ant A. J. kelnių rasta juodos spalvos akrilinių ir rudo atspalvio juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;
- tirti pateiktų A. J. dešinės rankos panagių turinyje rasta pilko atspalvio tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;
- ant Z. G. megztinio rasta baltos spalvos poliesterinių pluoštų, ir mėlynos spalvos deformuotų poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. J. kelnių džinsinio audeklo poliesteriniais pluoštais ir jų paviršiuje esančiais deformuotais mėlynos spalvos poliesteriniais pluoštais;
- ant Z. G. megztinio rasta pavienių juodos spalvos tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su A. J. batų tepalu;
Labai didelė tikimybė, kad Z. G. megztinis kontaktavo su A. J. kelnėmis, batais, panagėmis.
2019-01-01 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 1, b. l. 42-43) patvirtina, kad medicinos pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta 2019 m. sausio 1 d., 02.43 val., į iškvietimo vietą – (duomenys neskelbtini), atvyko 03.04 val. Atvykus medikams, bute rastas sužalotas Z. G., kuriam nustatyta trauminiai sužalojimai, kaklo sutinimas ir skausmas.
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-01-09 raštu Nr. 41D(V)-64 (t. 1, b. l. 46-49) pasitvirtina, kad 2019 m. sausio 1 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (pranešėja – A. B.) ir vienas pranešimas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (pranešėja T. T.). Iš pranešimų stenogramų matyti, kad žmogus - Z. G. sumuštas į kaklą, iš burnos kraujuoja.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M12/2019(01) (t. 1, b. l. 55-64) pasitvirtina, kad Z. G. mirė nuo mechaninės asfiksijos, užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžis, masyvi gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruva su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, uždarančiu gerklų spindį, staigios mirties (asfikcijos) požymiai: taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuose, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas.
Pagal lavoninius reiškinius, užfiksuotus teismo medicinos specialistui apžiūrėjus lavoną ligoninėje (06.40 val.), mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 2-4 valandas iki apžiūros.
Z. G. lavone nustatyti šie sužalojimai:
- poodinės kraujosruvos priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžis, masyvi gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruva su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, uždarančiu gerklų spindį.
Šie sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, tiesioginiai veikiant į dešinįjį kaklo paviršių skydinės ir žiedinės kremzlės srityje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimų pobūdį nėra galimybės nurodyti, kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti, kadangi kaklo odoje neužsifiksavo jokių specifinių identifikacinių traumavusio daikto požymių. Masyvios gleivinės gerklų gleivinės kraujosruvos ir daugybiniai gerklų kremzlių lūžiai iš esmės nėra būdingi kaklo spaudimui rankomis smaugiant asmenį.
- dešinės akies pojungio kraujosruva, dešinio žando odos nubrozdinimas, muštinės žaizdelės, abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimas (išmušimas), poodinė kraujosruva kairėje krūtinės pusėje.
Šie sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, neilgai trukus iki mirties, mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie buvo padaryti, specifinių traumavusio daikto požymių odoje neužsifiksavo.
- kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai padaryti kietu, buku daiktu, galimai gaivinimo metu, atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, kadangi lūžgalių vietose nėra išreikštos aplinkinių audinių reakcijos, kas rodo, kad lūžiai įvyko tuoj iki mirties, mirimo metu arba tuoj po mirties.
Z. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,92 %o (promilės) etilo alkoholio.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pM4/2019(01) – M12/2019(01) (t. 1, b. l. 71-74) pasitvirtina, kad Z. G. kakle nustatyti sužalojimai padaryti ne anksčiau kaip 4 valandos iki mirties. Mirtį sukėlę masyvios gerklų gleivinės kraujosruvos ir gleivinės pabrinkimas atsirado ne iš karto, bet vystėsi palaipsniui, gleivinei vis plečiantis, iki kol visiškai užsivėrė gerklų spindis ir oras nebegalėjo patekti į kvėpavimo takus. Iš įvykio aplinkybių ir medicinos dokumentų yra žinoma kiek laiko gyveno Z. G., t. y. konfliktas daugiabučio laiptinėje įvyko 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., o jo mirtis konstatuota 2019 m. sausio 1 d., apie 04.00 val., kas nurodo, kad nuo kaklo sužalojimų padarymo iki mirties praėjo apie 1,5 valandos. Toks laikotarpis nustatytam gerklų gleivinės paburkimui išsivystyti yra tikėtinas ir nekelia abejonių, kad jį nulėmė būtent kaklo sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu, t. y. 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., spardant į kaklo sritį.
Z. G. nustatyti skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo didžiojo rago lūžiai bei žiedinės kremzlės dešinės pusės ir dešinės vedeginės kremzlės lūžiai. Būtent iš šių lūžių vietų prasidėjo kraujavimas į minkštuosius gerklų audinius ir gleivinę, dėl kurio vystantis uždegiminei reakcijai, prisidėjo ir audinių brinkimas sužalojimų vietose. Gerklės kremzlių lūžiai galėjo būti padaryti spardant kaklo dešiniąją pusę batu. Kremzlių lūžiai nuo užmynimo ant kaklo taip pat yra tikėtini.
Z. G. nustatyti sužalojimai neapribojo jo galimybės vaikščioti ir kalbėti, kadangi nebuvo pažeistos jokios organizmo struktūros, dėl kurių asmuo nebegalėtų atlikti šių savarankiškų veiksmų. Dėl vis didėjančio gerklų gleivinės pabrinkimo ir kraujosruvos iš kremzlių lūžių vietos, Z. G. buvo sunku kvėpuoti, nes jo gerklų spindis palaipsniui mažėjo ir vis mažiau oro galėjo patekti į kvėpavimo takus, dėl to jis jautė dusulį, tačiau dusulys nekliudo asmeniui vaikščioti ir kalbėti.
Gerklų minkštųjų audinių kraujosruva ir pabrinkimas atsirado iš kremzlių lūžių vietos. Autopsijos metu gerklose nebuvo jokių išorinių gleivinės sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti skalbimo mašinos žarna ir dėl kurių galėtų atsirasti tokia masyvi kraujosruva ir brinkimas. Taip pat yra mažai tikėtina, kad skalbimo mašinos žarna galėtų pasiekti gerklas, kadangi paprastai žarnos spindis būna keli centimetrai, tuo tarpu gerklų skersmuo antgerklio srityje siekia ne daugiau kaip 2 cm ir siaurėja link balso klosčių.
Kalbėjimas neturėjo įtakos Z. G. mirčiai. Kraujavimas ir audinių brinkimas vystėsi dėl gerklės kremzlių lūžių nepriklausomai nuo jokių asmens atliekamų veiksmų.
Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie buvo padaryti, specifinių traumavusio daikto požymių odoje neužsifiksavo.
Odos nubrozdinimas dešiniajame žande galėjo būti padarytas bato pado kraštu. Tačiau nėra tai įrodančių specifinių požymių, tokių kaip bato pado rašto įspaudas ir pan.
Nustatyti sužalojimai yra švieži, juose nėra gijimo požymių (odos nubrozdinimas žande be šašo, pasidengęs apdžiūvusiu krauju, žaizdelės lūpose aštriais, prasiskyrusiais kraštais, 23-o danties išmušimo srityje skysto kraujo pėdsakai), kas nurodo, kad jie padaryti ne anksčiau kaip 1 para iki mirties.
Šonkaulių lūžių lokalizacija ir menkai išreikšta aplinkinių audinių reakcija nurodo, kad jie galėjo būti padaryti gaivinimo metu, atliekant krūtinės ląstos paspaudimus. Smūgio sudavimui būdingos masyvesnės minkštųjų audinių bei poodžio kraujosruvos.
Ekspertė J. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadas Nr. M 12/2019 (01) ir Nr. pM 4/2019 (01) - M 12/2019 (01), taip pat paaiškino, kad Z. G. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai kaklo srityje, kurie ir buvo mirties priežastimi, nes sukėlė mechaninę asfiksiją dėl gerklų gleivinės paburkimo. Taip pat nustatyti kiti sužalojimai veide, krūtinės sužalojimai, šonkaulių lūžiai, kurie galimai padaryti gaivinimo metu. Pagrindinė mirties priežastis - mechaninė asfiksija, t. y. uždusimas. Mirties priežastis yra trauminis poveikis į kaklo sritį, dėl kurio susidarė poodinės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos, gerklų kremzlių lūžiai, kraujavimas į gleivinę ir minkštuosius audinius, ryškus gerklų gleivinės patinimas, dėl ko užsivėrė kvėpavimo takų spindis ir oras nebegalėjo pateikti į kvėpavimo takus. Nėra atlikta eksperimento ar mokslinio darbo, kuris parodytų per kiek laiko po sužalojimų išsivysto pabrinkimas ir žmogus miršta, nes viskas priklauso nuo sužalojimo masto. Šiuo atveju, sužalojimai yra nemaži, nes yra lūžusi ne tik skydinė kremzlė, bet ir žiedinė kremzlė, kas yra retai sutinkama praktikoje, tai sukėlė masyvų kraujavimą iš tų lūžio vietų į audinius, kas ir lėmė didžiulį užburkimą. Jeigu būtų suteikta kitokia medicininė pagalba, negu buvo čia suteikta, tai būtų žmogus išgyvenęs. Reikėjo atlikti tam tikrus specialius veiksmus, t. y. jeigu būtų buvusi laiku atlikta tracheostomija, t. y. atlikus pjūvį kakle ir įvedus į kvėpavimo takus tracheostominį vamzdelį, tai aišku žmogus būtų išgyvenęs. Matomai, niekas negalėjo pagalvoti, kad yra tokia situacija ir, kad vyksta tas procesas. Negali pasakyti, ar greitosios pagalbos automobilyje galima tai padaryti, nežino, ar medikai turi priemonių tam atlikti ir ar buvo specialistas, kuris galėtų tą padaryti. Kartais būna, kad greitosios pagalbos automobilyje dirba ne gydytojas, o slaugytojas ar felčeris, kuris neturi nei žinių, nei praktinių įgūdžių tą daryti. Išvados 3.3 punkte nurodyta, kad šonkaulių lūžiai galimai padaryti gaivinimo metu, kadangi nustatytos labai nedidelės kraujosruvos lūžio vietose. Tas yra būdinga pomirtiniams lūžiams ar lūžiams, kurie yra padaromi mirimo laikotarpiu. Jeigu gyviems asmenims lūžta šonkauliai, tai būna masyvesnės kraujosruvos, kraujas plačiau išsilieja. Be to, yra tipinė lokalizacija, kai atliekant krūtinės ląstos paspaudimus raktikaulio vidurinėje linijoje, lūžta šonkauliai, gali būti vienoje pusėje, kitoje pusėje arba abiejose. Sunku pasakyti, ar turėjo įtakos mirčiai alkoholio kiekis, bet manau, kad tiesioginės įtakos neturėjo. Galbūt galėjo būti skystesnis kraujas dėl alkoholio ir galėjo daugiau kraujuoti, bet čia tik prielaida. Pagal sužalojimų pobūdį nėra galimybės nurodyti kokiu daiktu jie galėjo būti padaryti, tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu. Jei kakle būtų kraujosruva, kuri atspindėtų bato pado raštą, tai tada būtų galima kalbėti, kad buvo tam tikras specifinis daiktas. Kadangi šiuo atveju jos yra ne specifinės, neturinčios konkrečios formos, tai pasakyti neįmanoma. Taip pat negalima nustatyti kokioje padėtyje sužalojimų metu buvo nukentėjusysis. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ir gulint, ir stovint. Tokio pobūdžio kaklo sužalojimai nebūdingi smaugiant asmenį, nes žiedinės kremzlės lūžis yra labai retas, galimybė ją sulaužyti rankomis yra mažai tikėtina. Kakle buvo dvi kraujosruvos, apvalios formos, kurios gali būti padaromos tiek pirštais, tiek ir kitais daiktais. Galėjo būti suduotas smūgis į tą vietą.
2019-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 88-105), liudytoja A. B. parodė 2019 m. sausio 1 d. įvykio aplinkybes – vietą laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji atsistojusi prie turėklo stovėjo laiptinėje ir rūkė; tarp turėklų esantį tarpą, pro kurį pamatė A. J., vietą kur prie sėdinčio A. J. buvo padėta vienkartinė stiklinė ir cigaretės, bei kur stovėjo butelis su brendžiu; vietą 5-ojo aukšto laiptinės aikštelėje, kur ant batų dėžės atsisėdo Z. G. ir T. T.; parodė kaip gulėjo Z. G., kuomet jai pavyko iš buto išeiti į laiptinę; vietą kur po muštynių stovėjo A. J.; parodė kaip suėmusi už rankų, ji pasodino Z. G., kaip Z. G. įėjo į butą bei susmuko prie slenksčio, taip pat vietą kur jis sėdėjo virtuvėje. Visos šios liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.
2019-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 113-126), liudytoja T. T. parodė 2019 m. sausio 1 d. įvykio aplinkybes - vietą laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), 5-ajame aukšte, kur ji sėdėjo, kai išėjo į laiptinę parūkyti; vietą, kurioje stovėjo Z. G., kuomet prie jo priėjo A. J., parodė, kaip A. J. užbėgo laiptais prie jų, kaip ranka smonė Z. G. į dešiniąją veido pusę; paaiškino, kad Z. G. nuo gauto smūgio galva greičiausiai trenkėsi į sieną ar duris, nes jis tarsi apsvaigo; parodė, kaip gindamasis Z. G. sudavė porą smūgių A. J. į veidą, kaip A. J. sugriebė ir laikė Z. G.; parodė kaip ji bandė vyrus išskirti, kaip A. J. abiem rankomis ją pastūmė ir ji nugara trenkėsi į kaimynės buto duris; parodė, kaip prie jos priėjęs A. J., iškėlęs kumštį, laikė jai prie veido, tarsi norėdamas suduoti ir pagrasino tuoj ją užmušti; parodė kaip A. J., pripuolęs prie Z. G., parvertė jį ant žemės bei stovėdamas ties gulinčiojo galva, spyrė pastarajam 6-7 kartus į kaklo sritį; parodė, kaip po to ji įvedė Z. G. į butą, kur bute pasodino prie skalbimo mašinos ir šaldytuvo.
Iš alkotesterio parodymų duomenų (t. 1, b. l. 111) matyti, kad A. J. 2019 m. sausio 1 d., 08.47 val., nustatytas 0,36 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).
Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
Teismas pripažįsta, kad visi aukščiau paminėti duomenys teismui nekelia jokių abejonių, nes buvo surinkti laikantis įstatymo reikalavimų ir jie turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl laikomi įrodymais, pagrindžiančiais kaltinamojo kaltę. Teismo nuomone visi šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys, įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamo įvykio kontekste, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusįjį sumušė ir jo mirtį sukėlusius sužalojimus padarė kaltinamasis A. J..
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamojo A. J. veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. yra teisinga, kadangi jis kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė smūgį Z. G. į veidą bei po to pastarąjį pargriovęs, gulinčiam Z. G. koja sudavė mažiausiai penkis smūgius į krūtinę, galvą ir kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, dešinės akies pojungio kraujosruvą, dešinio žando odos nubrozdinimą, muštines žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimą (išmušimą) bei poodines kraujosruvas priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžius, žiedinės kremzlės lūžį dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžį, masyvią gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruvą su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, kuriam besivystant ir uždarant gerklų spindį, Z. G., užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui, mirė ir tokiu būdu jį nužudė.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino, tačiau teismo posėdžio metu aiškino, kad tyčios nužudyti Z. G. neturėjo, kad visų konflikto aplinkybių, t. y. kokiu būdu, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, neprisimena, bet pripažįsta, jog galėjo padaryti jam inkriminuojamus veiksmus ir nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, nuo kurių jis mirė, kadangi daugiau konflikte dalyvavusių asmenų nebuvo ir niekas kitas, išskyrus jį, to padaryti negalėjo.
Teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, nes neįrodyta, jog jis veikė tyčia, t. y. tiesioginės ar netiesioginės tyčios sąlygomis. Smūgiuodamas nukentėjusiajam, kaltinamasis neturėjo tikslo jo nužudyti, to nesiekė ir negalėjo numanyti, kad jo suduoti smūgiai gali būti mirtini. Gynėjas prašė svarstyti klausimą dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnį, t. y. kaip neatsargų gyvybės atėmimą, kadangi kaltinamasis tikslo nužudyti neturėjo, nepagalvojo, kad nuo šių jo veiksmų žmogus gali mirti. Tokiu būdu, Z. G. nužudė dėl neatsargumo. Taip pat gynėjo nuomone, kaltinamojo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį, t. y. nužudymas labai susijaudinus. Be to, gynėjas baigiamųjų kalbų metu iškėlė abejones ar Z. G. negalėjo būti sužalotas kitų asmenų, nes neva liudytoja V. B. teisme parodė, jog atvykus į įvykio vietą, bute buvo keturi asmenys – tame tarpe – nukentėjusysis (vadinasi bute dar buvo pašaliniai asmenys), o liudytoja T. T., skambindama į Bendrosios pagalbos centrą, nurodė, jog “vėl muštynės buvo”, kas kelia leidžia manyti, kad įvykio dieną galėjo būti ne vienos muštynės ir nukentėjusiajam mirtinus smūgius galėjo suduoti kiti asmenys.
Pažymėtina, kad gynėjo versiją dėl kitų asmenų dalyvavimo, padarant nukentėjusiajam mirtinus sužalojimus, teismas pilnai atmeta, kadangi šios aplinkybės nepasitvirtino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Gynėjo išsakytos abejonės yra nepagrįstos. Liudytojos A. B. ir T. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios užtikrintai tvirtino, kad jokių kitų asmenų tą vakarą pas T. nebuvo, Naujuosius metus jie šventė trise, dar buvo mažas vaikas, taip pat jokių kitų muštynių nebuvo. Tokiu atveju, teismas nustatė, kad duodama tokius parodymus, liudytoja V. B. gali sąžininkai klysti (dėl nuo nusikalstamos veikos praėjusio ilgo laiko tarpo), o liudytoja T. T. BPC darbuotojams taip pasakė, susijaudinusi dėl įvykusio ir pergyvendama dėl ilgo greitosios pagalbos ekipažo neatvykimo.
Bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas gynėjo nurodytus argumentus, nustatė, kad aplinkybių, dėl kurių kaltinamojo veiką galima būtų kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį ar 132 straipsnį, byloje nėra.
Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.
Pažymėtina, kad teismas bylos nagrinėjio metu nenustatė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamasis A. J. buvo fiziologinio afekto būsenos. Teismas, spręsdamas klausimą apie tokių duomenų buvimą, nustatė, kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas dėl nukentėjusiojo pasakytų necenzūrinių žodžių, atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą, taip pat į tai, kad necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje aplinkoje nėra jau toks itin retas reiškinys, nebuvo išskirtinis, o Z. G. elgesys nebuvo tiek neteisėtas ar itin įžeidžiantis, kad sukeltų kaltinamajam staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną.
Byloje nustatyta, kad nuo A. J. suduotų smūgių kojomis nukentėjusiajam į kaklą, šiam buvo padarytas mirtį sukėlęs sužalojimas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamojo veikos subjektyvusis požymis – neatsargi kaltė dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo.
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti.
Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą).
Netiesioginė tyčia nužudant kitą žmogų, yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į žmogaus gyvybę, numato, kad gali ją atimti ir, nors ir nenori tokių pasekmių, sąmoningai leidžia joms kilti. Kitaip tariant, kaltininkas abejingas nukentėjusiojo gyvybės atėmimui dėl savo veikos, jam nesvarbūs kilsiantys padariniai, tačiau nors jis ir neturi tikslo atimti gyvybės, suvokia, kad atitinkamai veikdamas gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra objektyvusis priežastinis ryšys.
Tiek esant neatsargios kaltės subjektyviajam požymiui, tiek netiesioginės tyčios kaltės formai, BK 132 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sukelti padariniai – kito žmogaus gyvybės atėmimas – sutampa, tačiau veikos ir jų motyvacija – skiriasi. Atribojant šias nusikalstamas veikas, nustatant subjektyviuosius požymius, pirmiausia turi būti remiamasi objektyviais duomenimis, aplinkybėmis, apibūdinančiomis įvykio situaciją, kaltininko veiksmus, panaudotą įrankį, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo ir kt.
Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir Z. G. kilo dėl to, jog kaltinamasis padarė pastabą rūkantiems T. T. ir Z. G., kad šie laiptinėje rūko, neatidarę lango, į ką Z. G. atsakė, išreikšdamas necenzūrinius žodžius kaltinamojo atžvilgiu. Dėl pasakytų necenzūrinių žodžių kaltinamasis supyko, pasakė žodžius „tuoj aš tau parodysiu“ ir pašokęs nuo laiptų, užbėgo į penktą aukštą (liudytojos T. T. parodymai) bei pradėjo smūgiuoti nukentėjusiajam. Konflikto pradžioje T. T. dar bandė muštynes nutraukti, bet A. ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – stipriai pastumdamas ją, nuo ko ši atsitrenkė į kaimynų buto duris, užsimodamas kumščiu bei grasindamas užmušti, ir iš karto po šių veiksmų pripuolęs prie nukentėjusiojo, jį parvertė bei ėmė jam smūgiuoti koja, suduodamas 5 – 6 smūgius į krūtinės, kaklo ir galvos sritį. Tokiu būdu konstatuotina, kad prasidėjus konfliktui, kaltinamajam A. J. jokios grėsmės nebuvo, visgi jis, vedinas pykčio dėl nukentėjusiojo pasakytų necenzūrinių žodžių, smūgiavo kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas – krūtinę, kaklą, galvą, padarydamas jam mirtiną sužalojimą. Visi šie kaltinamojo veiksmai yra valiniai, sąmoningi, jie yra nusikalstami, uždrausti įstatymo.
Kaltinamasis sudavė pakankamai stiprius smūgius į krūtinę ir kaklą, nuo kurių nukentėjusiajam buvo padaryta poodinės kraujosruvos priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžis, masyvi gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruva su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, uždarančiu gerklų spindį.
Šie A. J. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog savo veiksmais kėsinasi į Z. G. gyvybę, ir galėjo numatyti, kad gali ją atimti. Įvykio eiga, t. y. pirmo smūgio kumščiu sudavimas nukentėjusiajam į veidą bei tolesnių smūgių koja sudavimas į krūtinę, kaklą ir galvą, rodo, jog tai buvo ne atsitiktinumas, bet dėsninga pasekmė. Tai tik patvirtina, kad kaltininkas, kuris veikė sąmoningai, numatė nukentėjusiojo gyvybės atėmimo galimybę, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius, jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po suduotų smūgių kaltinamasis nepasidomėjo sužalotojo būkle ir ramiai nuėjo namo, taip pat nepasidomėjo kas atsitiko su nukentėjusiuoju ir po to, kol atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad nukentėjusysis mirė.
Visa tai rodo, jog kaltinamasis buvo abejingas nukentėjusiojo likimui ir leidžia teigti, kad kaltininko tyčia pasekmių atžvilgiu buvo nekonkretizuota, jam nebuvo svarbus veikos rezultatas, tačiau jį tenkino bet kokios jo veikos pasekmės. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp A. J. veikos ir atsiradusių padarinių – Z. G. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo suduoti smūgiai koja nukentėjusiajam į kaklą lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs mirtį. Šis priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas.
Tokiu būdu, darytina išvada, kad bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. J. kilusio asmeninio konflikto su Z. G. metu, tyčia sudavė smūgį jam kumščiu į veidą, po to suėmęs už pečių, pargriovė ant laiptinės grindinio bei koja sudavė jam gulinčiam mažiausiai penkis smūgius į krūtinę, galvą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, dešinės akies pojungio kraujosruvą, dešinio žando odos nubrozdinimą, muštines žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimą (išmušimą) bei poodines kraujosruvas priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžius, žiedinės kremzlės lūžį dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžį, masyvią gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruvą su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, kuriam besivystant ir uždarant gerklų spindį, Z. G., užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui mirė ir tokiu būdu jį nužudė. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs smūgius kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, A. J. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti, sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tokioje būklėje jį ir paliko, t. y. buvo abejingas tam, kad nuo padaryto sunkaus sužalojimo šis gali mirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. J. tyčia nužudė Z. G.. Jis suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, A. J. nužudė Z. G., veikdamas netiesiogine tyčia.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įtarime ir kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikaltimą jis padarė būdamas girtas, tačiau šią aplinkybę neigia ne tik pats kaltinamasis, bet jos nepatvirtina ir byloje apklausti liudytojai T. T. bei V. G.. Iš byloje esančių alkotesterio parodymų (2019-01-01, 8.47 val., A. J. nustatytas 0,36 promilių girtumas) taip pat negalima daryti išvados, kad kaltinamasis įvykio metu buvo tokioje alkoholinio apsvaigimo būsenoje, kad ši būsena būtų turėjusi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Esant abejonėms dėl A. J. girtumo įvykio metu, ir nesant galimybei pašalinti prieštaravimų tarp liudytojų A. B., T. T., V. G. bei kaltinamojo parodymų, ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis nurodo, kad neprisimena įvykio aplinkybių, bet neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nuo pat pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neneigė, kad jis sumušė Z. G., nuo ko šis galėjo mirti. Savo parodymais iš esmės netrukdė nustatyti objektyvią tiesą, tyrimui savanoriškai pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius. Taip pat A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam R. G. turtinę žalą – 700 Eur (t. 3, b. l. 191) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Bausmė ir jos skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos BK skyriuje, kai yra atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Teismas mano, kad kaltinamajam skirtina bausmė pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.
Teismas, parinkramas kaltinamajam bausmės rūšį ir jos trukmę, atsižvelgia į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytą nusikaltimą, jo pobūdį, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), pasekmės neatstatomos, kaltinamojo nusikalstama veika buvo pasikėsinta į asmens gyvybę. Taigi, kėsintasi į labiausiai ginamas vertybes, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo asmenybė charakterizuotina teigiamai – jis nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 53), prieš įvykį (iki 2018-12-28) dirbo sezoninį darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai (t 2, b. l. 62), jį teigiamai charakterizavo ir liudytojas J. B., turi mažametę dukrą (t. 2, b. l. 61), atsiprašė nukentėjusiojo, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų, į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichiatrijos įstaigose negydytas (t. 2, b. l. 56, 57, 58). Paminėtos aplinkybės švelnina kaltinamojo atsakomybę bei mažina veikos pavojingumo laipsnį. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą bei paminėtus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, A. J. skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, bausmės trukmę nustatant mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Į bausmės laiką A. J. įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d. (t. 1, b. l. 154, t. 2, b. l. 10-12, 22-25, 141-142, t. 3, b. l. 25-26).
Teismo motyvai dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 1806,09 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl jo tėvo Z. G. laidojimo išlaidų, paminklo pastatymo bei paveldėjimo dokumentų tvarkymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas pridėtais dokumentais, patvirtinančiais išlaidų dydį (t. 2, b. l. 186-197, t. 3, b. l. 22-23). Minėtais dokumentais pasitvirtina, kad visos šios išlaidos sudaro 2810,09 Eur. Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamasis (kaltinamojo tėvas) ikiteisminio tyrimo metu atlygino dalį šių išlaidų – 700 Eur. Tai pasitvirtina 2019-03-04 aktu (t. 3, b. l. 191). Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad iš valstybės jis yra gavęs 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą. Šios sumos išskaičiuotinos iš 2810,09 Eur sumos, todėl R. G. priteistina 1806,09 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos dydžiu sutiko.
Nukentėjusysis R. G. civiliniame ieškinyje iš kaltininko taip pat prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 179-183).
Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, jog CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nustatant patirtos neturtinės žalos dydį yra būtina atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau taip pat yra labai svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir dėl konkrečių faktų išgyvena skirtingai. Pastebėtina, jog patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos neturtinės žalos kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos neretai apskritai niekas, taip pat ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią kompensaciją už moralinę žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujamos beribės kompensacijos. Apie tai, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2010, 2K-299/2012 ir kt.). Dėl to įstatymas numato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
Nagrinėjamu atveju, teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamos veikos – tėvo nužudymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei kitokius nepatogumus. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl ją nustato teismas. Byloje nustatyta, kad civilinis ieškovas R. G. po tėvo mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Vienok, įvertinus nukentėjusiojo ir Z. G. tarpusavio ryšį, taip pat tai, kad paskutiniu metu R. G. kartu su tėvu negyveno nuo 2012 metų, tuo pačiu, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį – niekur nedirba, neturi jokio turto, teismas mano, kad civilinio ieškovo prašomos priteisti žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl iš kaltinamojo R. G. priteistina 15 000,00 Lt neturinės žalos atlyginimo.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, jog R. G. 2019-02-10 už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatui 800 Eur, 2019-05-10 sumokėjo 700 Eur. Iš viso nukentėjusysis sumokėjo advokatui už suteiktas paslaugas 1500 Eur. Nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos jam turi būti apmokėtos. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
Dėl daiktinių įrodymų
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, perduoti saugoti pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019-02-21 nutarimą Nr. 10-IL-3551 (t. 1, b. l. 38), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimti pagal 2019-02-28 kvitą B serija BBB Nr. LS003814 ) (t. 1, b. l. 39) – tyrimo objektai - dvi nuoplovos; po ekspertizės likę lipnios juostos su mikrodalelėmis, surinktomis nuo A. J. kelnių ir batų bei Z. G. megztinio; A. J. dešinės ir kairės rankų panagių turinys; Z. G. drabužiai – striukė, džinsinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, megztinis, pora batų – sunaikintini; A. J. drabužiai - megztinis, džinsinės kelnės, striukė, pora batų - grąžintini A. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalini, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. lapkričio 12 d.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. J. įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 12 d.
Kardomąją priemonę A. J. – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo R. G. naudai 1806,09 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešis eurus devynis centus) turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje nukentėjusiojo R. G. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš A. J. nukentėjusiojo R. G. naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – perduotus saugoti pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019-02-21 nutarimą Nr. 10-IL-3551, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo patalpoje (priimtus pagal 2019-02-28 kvitą B serija BBB Nr. LS003814 ) – tyrimo objektus - dvi nuoplovas; po ekspertizės likusias lipnias juostas su mikrodalelėmis, surinktomis nuo A. J. kelnių ir batų bei Z. G. megztinio; A. J. dešinės ir kairės rankų panagių turinį; Z. G. drabužius – striukę, džinsines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, megztinį, porą batų – sunaikinti; A. J. drabužius - megztinį, džinsines kelnes, striukę, porą batų - grąžinti A. J..
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.