Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veika įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo ir kalbų miestelyje. Tuo metu, kai jis (nukentėjusysis) gyveno (duomenys neskelbtini), draugai kalbėjo, kad kaltinamąjį geriau „apeiti šonu“, nes yra agresyvus. Jo (nukentėjusiojo) tėvai išsituokę maždaug prieš dešimt metų ir gyveno atskirai. 2019 m. sausio 1 d. rytą, jam motina pranešė apie tėvo Z. G. mirtį, t. y., kad jis buvo užmuštas. Jis (nukentėjusysis) nuo 2012 metų gyvena Vilniuje, tačiau su tėvu bendravo dažnai, susiskambindavo telefonu, kai nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), pas tėvą visada užsukdavo. Iki mirties tėvas gyveno savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 4-5 metus jis gyveno kartu su A.. Būdavo, kad tėvas išgerdavo ir be progos, bet nebuvo agresyvus. T. T. beveik nepažinojo. Vėliau A. B. ir T. T. jam papasakojo apie įvykį, kad prie T. buto durų, laiptinėje buvo konfliktas ir, kad girtas A. J. spardė gulintį tėvą. Tėvą laidojo jis (nukentėjusysis) iš savo lėšų. Sesers finansinė padėtis buvo blogesnė, ji negalėjo prisidėti prie laidotuvių. Dėl turtinės ir neturtinės žalos pateikė civilinį ieškinį bei prie ieškinio pridėjo jo dydį patvirtinančius dokumentus. Turtinė žala iš esmės susidarė dėl turėtų laidojimo išlaidų, nes buvo užsakyta salė, kuri kartu su maistu kainavo virš 1000 eurų. Pirko gėles, maistą, užsakinėjo giesmininkus, aukojo bažnyčiai, apie 18 eurų sumokėjo notarui už paveldėjimo dokumentų sutvarkymą. Iš viso prašo priteisti iš kaltinamojo 1806,09 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamojo tėvas jam davė 700 eurų laidotuvių išlaidoms. Šia suma jis sumažino ieškinį. Taip pat yra gavęs 304 eurų dydžio laidojimo pašalpą. Be to, prašo priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes neteko tėvo, su kuriuo bendravo, kuris jam daug padėjo. Dalinai jis atstovauja ir seserį, todėl prašo priteisti tokią moralinės žalos sumą. Su seserimi tarpusavyje sutarė taip, kad jis vienas pateiks ieškinį.

Liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, gyvena viename miestelyje. Mirusysis Z. G. buvo jos sugyventinis, gyveno kartu beveik keturis metus. 2018 metų išvakarėse Z. pasiūlė eiti pas T. T., kuri yra jos geriausia draugė, sutikti Naujųjų metų. Susiskambinus su T., apie 20.00 val., ji kartu su Z. pas ją nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių svečių nebuvo, buvo tik mažametis T. vaikas. Pasidengę stalą, susėdo, pavalgė, šiek tiek išgėrė, klausėsi muzikos, šoko, ėjo į buto balkoną rūkyti. 24.00 val. sutiko Naujuosius metus ir T. nuėjo užmigdyti vaiko. Vakaro metu ji (A. B.) iš viso negėrė, Z. išgėrė maždaug tris ar daugiau stikliukus trauktinės „Starka“, T. išgėrė mažiau. 24.00 val., visi išgėrė po gurkšnį šampano ir nuėjo pro langą žiūrėti saliutų. Kadangi vaikas užmigo ir nenorėjo jo pažadinti, Z. G. pasiūlė eiti parūkyti į bendro naudojimo laiptinę. T. T. butas yra penktajame aukšte, todėl rūkė laiptinės aikštelėje prie buto durų. Ji pirma išėjo parūkyti ir atsisėdusi ant ten stovėjusios batų dėžės, rūkė. Berūkydama matė, kad apačioje, tarp trečio ir ketvirto aukštų, ant laiptų sėdi A. J., kuris rūkė ir gėrė brendį „Grand Cavalier“. Vienu metu jie pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Jai bebaigiant rūkyti, į laiptinę išėjo T. T. ir Z. G.. Kurį laiką jie trise sėdėjo ir kalbėjosi, bet tuo metu prabudo vaikas ir, kadangi ji jau buvo parūkiusi, nuėjo jo nuraminti. Buvo maždaug 01.00 val. Besupdama vaiką, laiptinėje išgirdo triukšmą. Bandė išeiti iš buto, bet negalėjo atidaryti durų, jos neatsidarė, nes iš lauko pusės buvo kažkuo užstumtos. Būdama bute girdėjo, kaip T. rėkė „A., nereikia, Naujieji metai“. Girdėjo smūgius. Durys buvo užstumtos apie penkias minutes. Iš pradžių ji nesuprato kas vyksta, bet kai durys atsilaisvino, pamatė prie durų ant žemės nukritusį Z.. T. iš išgąsčio buvo prisispaudusi prie kaimynų durų. Ten pat stovėjo ir A. J., kurio akys buvo baltos, jis visas kratėsi, drebėjo, juokėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jai paklausus „J., ką tu darai?“, pastarasis ją taip pat išvadino necenzūriniais žodžiais. Z. gulėjo, jo vyzdys buvo trūkęs, akis raudona, buvo pramuštas skruostas, iš burnos bėgo kraujas. Z. buvo sąmoningas ir A. J. paklausė „už ką tu mane?“. Tada kaltinamasis nubėgo laiptais žemyn ir išbėgo iš laiptinės. Ji kartu su T. atsargiai pakėlė Z. ir įvedė į butą. T. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Kol laukė greitosios pagalbos, Z. pradėjo spjaudytis kraujais, paprašė vamzdelio. Kam reikalingas vamzdelis, Z. neaiškino. Ji klausė Z. kam reikalingas vamzdelis, sakė, kad tuoj atvažiuos greitoji pagalba, bet pastarasis pasakė, kad greitoji nespės. Jos jokio vamzdelio bute nerado, Z. iš burnos bėgo kraujas, jis sunkiai kvėpavo. Iš pradžių Z. paguldė ant šono, bet po to jis paprašė padėti atsisėsti. Jos jį pasodino, atrėmė į sieną tarp skalbimo mašinos ir šaldytuvo. Atvykę medikai paklausė, ar Z. gali atsistoti, į ką jis atsakė, kad gali. Ji dar padėjo jam apsiauti batus ir jis su medikais išėjo. Jai paklausus kur yra neštuvai medicinos darbuotoja atsakė, kad neturi ir, kad teks eiti pačiam. Jie iš penkto aukšto laiptais nusileido į apačią iki greitosios pagalbos automobilio. Greitosios pagalbos ekipažas privalėjo jį paguldyti ant neštuvų, bet nepaguldė, o pasodino ir prisegė saugos diržu. Ji važiavo kartu tuo pačiu automobiliu. Bevažiuojant prie (duomenys neskelbtini), Z. būklė pablogėjo, jis ėmė dusti, mėlynuoti. Prie pat ligoninės Z. prarado sąmonę. Kol greitoji vežė į ligoninę, Z. G. nebuvo suteikiama jokia medicininė pagalba, žmogus tiesiog buvo pasodintas ir prisegtas saugos diržu, nebuvo paguldytas. Atvykus į ligoninę, Z. medikai nunešė į vidų, tačiau maždaug po valandos buvo pranešta, kad jis mirė. Z. buvo tokio būdo, kad greitai įsiplieksdavo, bet nebuvo konfliktiškas ar agresyvus. Su kuo nors ginčydamasis, jis galėdavo išsakyti necenzūrinius žodžius. Konfliktas prasidėjo dėl rūkymo laiptinėje, tačiau kas jį pradėjo, nežino. Z. G. laidotuvėmis rūpinosi jo vaikai. Z. ir jo sūnaus santykiai buvo geri. Pagrinde R. atvažiuodavo pas Z. per šventes. Susitikę jie visada važiuodavo pas Z. G. krikštatėvius. Z. susitikdavo ir su dukra I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Liudytoja paaiškino, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 82-87), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad laiptinėje Z. paprašė padėti jam atsikelti ir ji vedė Z. į butą, bet prie slenksčio jis suklupo, pradėjo sakyti, kad jam sunku prakvėpuoti ir paprašė paduoti vamzdelį. Z. buvęs karininkas, todėl ji mano, jog žinojo kaip jam elgtis ir suprato ką turi daryti, kad palengvinti kvėpavimą. T. jai padavė savo mobilaus ryšio telefoną, ji paskambino numeriu „112“ ir pasakė, kad dūsta žmogus, kad jis sumuštas bei paprašė kartu iškviesti policiją, nes Z. sumušė A. J.. Kai ji pakalbėjo telefonu, Z. paprašė pasitraukti ir jai pasitraukus, jis besiramstydamas atsistojo ir nuėjo iki virtuvės, kur atsisėdo ant kėdės. Laikas slinko labai lėtai, ir atrodė jog greitoji pagalba labai ilgai važiuoja, todėl T. paskambino dar kartą. Atvykę medikai paklausė kas atsitiko ir ar gali žmogus eiti pats. Z. pasakė, kad gali ir jis pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio. Policijos pareigūnai paklausė kur yra A. J. ir ji atsakė, kad pabėgo, nes kai kaltinamasis nubėgo laiptais, ji išgirdo užsitrenkiant namo laiptinės duris. Važiuojant į ligoninę, Z. pradėjo mėlynuoti. Ji pradėjo rėkti, tačiau gydytoja vis kartojo, kad tuoj privažiuos ligoninę. Atvažiavus į ligoninę, Z. jau buvo be sąmonės. Jį nuvežė į apžiūros kabinetą ir netrukus pranešė, kad jis mirė. Kai įvyko konfliktas, be jų keturių nieko daugiau laiptinėje nebuvo ir niekas nebuvo išėjęs iš buto ar priėjęs prie jų.

Liudytoja T. T. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Mirusysis – jos draugės A. B. sugyventinis. 2018 m. gruodžio 31 d., apie 19.00 val., pas ją į namus atėjo A. B. ir Z. G.. Z. buvo truputį išgėręs, bet negirtas. Jie visi ramiai šventė Naujuosius metus, gėrė alkoholinius gėrimus. Ji su Z. išgėrė 0,7 l talpos butelį trauktinės „Starka“. A. negėrė. 24.00 val. išgėrė po stiklinę šampano. Apie 03.00 val., išėjo į laiptinę parūkyti. Iš pradžių parūkyti išėjo A. ir Z., po to parūkiusi A. grįžo į butą, nes pabudo vaikas, o ji (T. T.) ir Z. liko laiptinėje rūkyti. Berūkydama matė A. J., kuris sėdėjo ant laiptų tarp ketvirto ir trečio aukštų ir rūkė. Ar A. ką nors gėrė, nematė. A. buvo nepatenkintas ir pasakė, kad nusibodo jų rūkymas, kad smirda laiptinė ir pan., t. y. pradėjo priekaištauti, kad jie pradėjo rūkyti. Į tokį A. nepasitenkinimą Z. atsakė necenzūriniu žodžiu, todėl A. supyko. Z. A. prašė apsiraminti, klausė prie ko čia tas rūkymas. Iš pradžių jie kalbėjosi per atstumą, o paskui A. užlipo laiptais į penktą aukštą ir iš karto Z.i trenkė kumščiu į veidą, pataikė Z.i prie akies, akis paraudonavo. Nuo smūgio Z.i buvo praskeltas skruostas, pradėjo bėgti kraujas. Z. taip pat bandė trenkti A., bet nepataikė. Ji norėjo vyrus išskirti, bet A. J. ją stipriai pastūmė, nuo ko ji atsitrenkė į kaimynės duris ir labai susimušė nugarą. Po to jis dar užsimojęs norėjo jai trenkti, bet susilaikė. Tada jis pradėjo mušti Z.. Z. nuo smūgio apsvaigo, nes jam sumušė galvą. A. J. parvertė Z. ant žemės ir jį spardė kojomis. Pataikė į kaklo sritį, iš priekio. Z. iš pradžių dar bandė gintis, bet paskui jau nieko negalėjo padaryti. Kaltinamasis sudavė koja 6-7 smūgius. Mušdamas Z., A. nieko nesakė, tik buvo labai piktas, baltomis akimis, atrodė, kad nesuprato ką daro. Tuo metu A. B. bandė iš buto išeiti, bet Z. gulėjo užrėmęs duris, todėl jai nepavyko jų atidaryti. Konfliktas truko apie penkias minutes. Vėliau A. duris atidarė, o A. tuo metu nulipo laiptais žemyn. Jos Z. įvedė į butą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Iš pradžių nepagalvojo, kad Z. taip stipriai sumuštas, nes jis buvo sąmoningas, bandė kalbėti, pasakė, kad neišgyvens. Ji dar bandė pastarąjį raminti, sakė, kad tuoj atvažiuos greitoji pagalba. Vienu metu Z. nuo skalbimo mašinos nurovė vamzdelį ir pabandė jį įsikišti sau į gerklę, bet jam nepavyko. Taip pat Z. prašė jos duoti dar kokį nors vamzdelį, bet ji nerado. Greitoji medicinos pagalba atvažiavo maždaug per dešimt minučių. Atvykę medikai Z. pakėlė už rankų ir išvedė į automobilį. A. išvažiavo kartu su medikais, tačiau paskambinusi maždaug po dvidešimties minučių, pasakė, kad Z. mirė. Liudytoja paaiškino, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 107-109, 110-112, 128-130), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad maždaug 02.00 val., Z. pasiūlė eiti rūkyti į koridorių, pasakė, kad parūkę vis tiek jau eis namo. A. pirma išėjo į koridorių, o už poros minučių ir ji su Z. išėjo į laiptinę. Netrukus pradėjo verkti jos mažametis sūnus ir ji jau norėjo gesinti cigaretę, eiti pas sūnų nuraminti, tačiau A. pasakė, kad ji jau parūkė ir nuramins vaiką. Laiptinės aikštelėje yra pastatyta batų dėžė, ji su Z. atsisėdo ant jos, kalbėjosi, parūkę jau ruošėsi eiti į butą, bet tuo metu A. J. pradėjo šaukti, kaip jie čia jam nusibodo, kad rūko laiptinėje ir neatidaro lango. Tuomet Z. pasakė „ką tu čia prisikabinai“, pavartojo kelis necenzūrinius žodžius, į ką A. atsakė „tuoj aš tau parodysiu“ ir pašokęs nuo laiptų, užbėgo į penktą aukštą. Jie jau buvo atsistoję nuo batų dėžės ir priėję prie buto durų. A. buvo paklaikęs, jo akys buvo baltos ir nieko nesakęs, smogė Z.i kumščiu į veidą. Z. buvo atsipalaidavęs, visiškai nesitikėjo smūgio. Kuria ranka trenkė A. J., negali prisiminti, tačiau pamatė, kad po šio smūgio Z. lyg apsvaigo, jam buvo prakirstas dešinysis skruostas, taip pat dešinėje akyje išryškėjo kraujosruva, akies baltymas paraudo. Z. gindamasis taip pat sudavė porą kartų A. J. į veidą. Po to A. stvėrė Z. už rankų ir taip sugriebęs laikė. Ji žino, kad A. išgėręs būna labai agresyvus, todėl stengėsi jį apraminti, kalbėjo nepakeltu tonu, priėjusi prie jų, įkišusi rankas bandė jėga juos išskirti. Tada A. J. paleido Z. ir pasisukęs į ją, abiem rankom ją stipriai pastūmė, nuo ko ji trenkėsi į kaimynės buto duris. Po to A. J. priėjo prie jos ir iškėlęs dešinę ranką, sugniaužęs kumštį, laikė jį jai prie veido, tarsi norėdamas suduoti, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino pasakęs „nori, tuoj tave užmušiu, skrisi iš penkto aukšti vertaliotom“. Ji tylėjo ir nieko jam nesakė, labai išsigando, tikrai manė, kad jis suduos, bet jį tarsi kažkas sustabdė ir jis staiga persimetė prie Z.. Pastvėrė pastarąjį už rūbų, stipriai jį parvertė ant šono, paguldydamas jį laiptinės aikštelėje ant kairiojo šono ir, stovėdamas šalia pastarojo galvos, pradėjo spardyti į kaklo sritį. Ji pradėjo rėkti „ką tu darai?“. Tuo metu iš buto norėjo išeiti A., tačiau Z. buvo pargriautas ant grindų ir jo kūnu buvo užremtos buto durys, todėl jai nepavyko jų kurį laiką atidaryti. Kai A. praverdavo šiek tiek duris, po A. J. smūgio į Z., durys vėl būdavo užremiamos. Taip A. spyrė Z.i 6-7 kartus ir visi smūgiai buvo į kaklo sritį, nes jis stovėjo prie Z. galvos. Kažkuriuo metu A.i pavyko šiek tiek plačiau atidaryti duris ir ji užrėkė ant A. J., sakydama „ką tu darai?“. Tuomet A. nusišypsojo ir nulipo laiptais.

Liudytoja V. B. parodė, kad ji dirba skubios pagalbos specialiste Vilniaus greitosios pagalbos stotyje, (duomenys neskelbtini) pastotėje. Buvo Naujųjų metų budėjimas, naktį iš 2018 m. gruodžio 31 d. į sausio 1- ąją. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, kadangi per parą būna apie penkiolika iškvietimų, tik pamena, kad buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), nurodant, kad yra sumuštas žmogus ir kraujuoja. Nuvyko maždaug per dešimt minučių. Bute buvo keturi žmonės, vienas iš jų buvo nukentėjęs. Buvo paaiškinta, kad vyras yra sumuštas. Nukentėjusysis duso, bet buvo sąmoningas, kalbėjo. Suprato, kad žmogaus būklė sunki, kadangi buvo pažeistas kaklas, o kaklo sritis, gerklos yra labai pavojinga vieta, todėl skubėjo kuo greičiau jį ištransportuoti. Visą transportavimo kelią jis dar bendravo su savo drauge, kuri jį lydėjo. Tam, kad nukentėjusįjį reanimuoti, reikėtų intubuoti gerklę. Tokiu atveju žmogui reikėtų atlikti narkozę. Šiuo atveju pažeidimas buvo toks didelis, kad tuo metu nebuvo įmanoma jo intubuoti. Ligoninės kieme vyras prarado sąmonę. Nukentėjusysis buvo staigiai nugabentas į priėmimo skyrių ir reanimuotas. Greitosios pagalbos automobilyje nukentėjusiajam suteikti reikiamą pagalbą nebuvo galimybės. Matėsi, jog trauma yra didelė, ji įtarė, kad gali būti gerklų kremzlių lūžis. Kaip minėjo - tam, kad intubuoti, žmogų reikia jam duoti narkozę. To padaryti greitosios pagalbos automobilyje negalėjo. Buvo svarbi kiekviena minutė, skubėjo kuo greičiau ligonį nuvežti į ligoninę. Ji ligoninei pranešė, kad atveža žmogų su tokiais sužalojimais. Pakeliui nukentėjusysis buvo raminamas, jam buvo duodamas deguonis pagal algoritmą, tačiau kiek jis įsisavino deguonies, kiek jo pateko į plaučius, į organizmą, nustatyti negali. Negali atsakyti, nežino, ar žmogus būtų išgyvenęs, jeigu medicininė pagalba būtų suteikta greičiau. Nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų neblaivus. Intubuoti sąmoningą žmogų neįmanoma, tokiu atveju jis imtų vemti, nes sąmoningam žmogui nieko neįmanoma įkišti į gerklę, tai sukeltų vėmimą, dar didesnį kraujavimą. Jokiu būdu negalima dirginti gerklės. Greitosios pagalbos automobilyje nebuvo įrangos, kurios pagalba galima būtų įkišti zondą per nosiaryklę. Uždusimas įvyksta, kai išburksta gerklų gleivinė ir negali patekti deguonis į plaučius. Taip užspaudžiami kvėpavimo takai ir įvyksta asfiksija. Ar būtų galima išgelbėti žmogų, jeigu mechaniškai pradurti trachėją žemiau pažeidimo zonos, pasakyti negali. Nagrinėjamu atveju, buvo išburkimas, edema, didžiulė hematoma kakle. Akivaizdžiai matėsi, kaklas jau buvo išburkęs. Skubios pagalbos specialistui ieškoti tos kremzlės jau buvo praktiškai neįmanoma, čia galbūt reikėtų trachiochirurgo, aukštos kvalifikacijos gydytojo, kuris tokioje būklėje surastų ir pataikytų įdurti. Nukentėjusįjį vežė į artimiausią - (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 138-139), liudytoja, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad 2019 m. sausio 1 d., apie 02.50 val., buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, bute rado sumuštąjį Z. G., kuris buvo sąmoningas, vaikščiojo po virtuvę. Paklausus kas atsitiko, viena iš bute buvusių moterų pasakė, kad ką tik laiptinėje jį sumušė, kad spyrė į gerklę. Nukentėjusysis pats nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, automobilyje bendravo su savo drauge, kuri važiavo kartu ir jo prašė patylėti, nešnekėti, tačiau jis visiškai nereagavo į jos prašymus. Transportuojant, nukentėjusiajam buvo duota deguonies. Atvykus į ligoninę, nukentėjusysis dar besėdint automobilyje, atsikosėjo krauju, staiga pamėlo bei prarado sąmonę.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu. 2019 m. sausio 1 d., apie 02.50 val., dėl įvykusio konflikto buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Su kolega nuvykus į įvykio vietą, penktajame aukšte juos pasitiko buto savininkė T. T., kuri paaiškino, kad tarp jos draugės vyro ir A. J. įvyko konfliktas, kurio metu draugės vyras buvo sužalotas. Įėję į butą, rado sužalotą vyrą, kuris skundėsi skausmu krūtinės srityje, laikėsi už gerklės. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, jam iš burnos bėgo kraujas. Nukentėjusysis buvo pristatytas į priimamąjį pirmajai pagalbai suteikti, o jis su kolega vyko apsaugoti įvykio vietos. T. T. paaiškino, kad vyrą sumušė A. J., suduodamas smūgius į krūtinės sritį, bei parodė butą toje pačioje laiptinėje, kur šis gyvena. Paskambinus į nurodyto buto duris, jas atidaręs tėvas paaiškino, kad A. J. nėra, nes jis čia nuolat negyvena. Po kurio laiko paaiškėjo, kad nukentėjusysis ligoninėje mirė. Vėliau atvyko antras policijos ekipažas, jie antrą kartą nuėjo į kaltinamojo tėvo butą ir jame rado A. J.. Pastarojo paklausus apie konfliktą, šis neneigė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo konfliktas buvo. Iš pažiūros, kaltinamasis buvo neblaivus. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 132-133), liudytojas, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad T. T. paaiškino, kad ji su Z. G. rūkė laiptinėje. A. J. taip pat buvo išėjęs į laiptinę, rūkė ir pradėjo jiems priekaištauti, kad pastarieji rūko. Tuomet Z. G. kažką pasakė ir šis atbėgęs pradėjo spardyti gulintį Z. G.. Dauguma smūgių, kaip suprato, buvo atlikti į krūtinės sritį. Užėjus į butą, nukentėjusysis buvo kambaryje, jis vis laikėsi už gerklės, spjaudėsi krauju, buvo sąmoningas, tačiau kalbėti galėjo sunkiai. Jo nebandė kalbinti, šnekėjo tik su T. T., kuri viską paaiškino. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, nukentėjusįjį palydėjo iki jo ir išvežė į ligoninę. Jie liko įvykio vietoje ir iš karto nuėjo pas A. J., kuris gyveno toje pačioje laiptinėje, ketvirtame aukšte. Buto duris atidarė kaltinamojo tėvas, kuris pasakė, kad sūnaus nėra namuose, kad jis čia net negyvena, kad ateina tik retkarčiais. Vėliau atvyko antras ekipažas, kurio pareigūnai paaiškino, kad jiems buvo duotas nurodymas sulaikyti A. J., nes nukentėjusysis ligoninėje mirė. Kai jie pirmieji atvyko į įvykio vietą, laiptinėje nebuvo jokių pašalinių asmenų, juos pasitiko tik T. T., be jos bute buvo tik nukentėjusysis ir jo sugyventinė.

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Paties konflikto nematė, žino tik iš pasakojimų. Kaimynė T. pasakojo, kad tarp A.s ir Z. G. įvyko konfliktas, nukentėjusįjį sumušė. T. pasakojo, kad sužalotas žmogus pradėjo dusti, ji jam į burną įvedinėjo vamzdelį. Naujųjų metų naktį, apie 01.30 val., laiptinėje, ketvirtajame aukšte jis matė sėdintį ant laiptų ir rūkantį A.. Tuo metu pastarasis buvo ramus. Pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais ir parėjo namo. Vėliau jokio triukšmo laiptinėje negirdėjo, kažkoks garsas lyg ir buvo, bet nėjo žiūrėti, nieko blogo nepagalvojo. Ryte laiptinėje matė policijos pareigūnus. Vėliau T. jam papasakojo kas įvyko. A. J. anksčiau susitikdavo laiptinėje, kad jis dažnai būtų išgėręs, nematė. A. nebuvo agresyvus ar konfliktiškas, dirbo. Įvykio naktį nematė, kad A. būtų turėjęs butelį alkoholinio gėrimo. Gal pastarasis kažkiek ir buvo išgėręs, nes buvo Naujieji metai.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 148-149), liudytojas, be aukščiau aptartų paaiškinimų, parodė, kad T. T. ryte jam papasakojo, jog jie rūkė viršuje, o A. J. - apačioje, kad Z. „pasiuntė“ A., į ką A. atsakė „dabar tau bus šakės“. Po to A. sumušė Z., spardė jį į kaklo sritį. T. minėjo, kad Z. pradėjo dusti.

Liudytojas A. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Naujųjų metų išvakarėse, apie 23.00 val., A. išėjo į miestą prie eglės. Namuose liko jis su žmona ir kitu sūnumi. Po to jie nuėjo miegoti ir apie 2 val. nakties išgirdo skambutį į duris. Už durų buvo policijos pareigūnai, kurie klausė kur A.. Žinodamas, kad sūnus yra išėjės, pareigūnams pasakė, jog jo nėra namuose. Policijos pareigūnas paaiškino, kad laiptinėje įvyko muštynės, sužalotas žmogus ir, kad jose dalyvavo A.. Tada jis nuėjo į kambarį ir pamatė, kad A. namie. Vėliau policijos pareigūnai atėjo antrą kartą ir tada jis pasakė, kad sūnus namuose. Tą vakarą sūnus nebuvo girtas, jis galėjo išgerti jau grįžęs į namus. A. alkoholiu nepiktnaudžiauja, išgeria tik kartais, nėra agresyvus. Mirusiojo laidotuvėms jis nukentėjusiajam davė 700 eurų.

Liudytojas J. B. parodė, kad A. J. jo vadovaujamoje bendrovėje „M. b.“ dirbo sezoniniu darbininku, vadovavo brigadai, prižiūrėjo mišką, sodinukus, buvo reiklus sau ir savo darbuotojams. Už gerą darbą jam buvo padidintas atlyginimas. Darbo metu A. J. niekada nevartojo alkoholio. Naujųjų metų naktį jį buvo susitikęs (duomenys neskelbtini) prie eglės. Kad pastarasis būtų buvęs neblaivus, nepastebėjo.

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Iš policijos registruojamų įvykių registro suvestinės duomenų - ROIK 0119000000490 ataskaitos (t. 1, b. l. 8) matyti, jog apie įvykį policijai buvo pranešta 2019 m. sausio 1 d., 02.43 val., nurodant, kad adresu (duomenys neskelbtini), 5-ajame aukšte, kaimynas sumušė pranešėjos draugą, 55 metų amžiaus Z. G., kuris yra sąmoningas, kraujuoja iš burnos. Vėliau nustatyta, kad Z. G. ligoninėje mirė. Sulaikytas įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo - A. J..

Iš 2019-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (t. 1, b. l. 13-19) matyti, kad 2019 m,. sausio 1 d., atlikus namo adresu (duomenys neskelbtini), 5-ojo aukšto laiptinės aikštelės apžiūrą, nustatyta, jog aikštelėje yra trys butai – Nr. 28, Nr. 29 ir Nr. 30, tarp butų durų stovi batų spintelė, ant grindų matyti dvi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus.

Iš 2019-01-01 apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 21-23) matyti, kad atlikus Z. G. lavono apžiūrą, nustatyta, kad dešinės akies obuolio srityje 1 x 1 cm kraujosruva, apatinės lūpos kairėje pusėje – 1 x 0,5 cm kraujosruva, krūtinės priekiniame paviršiuje - poodinės kraujosruvos 4 x 4 cm dydžio, kairio žasto nugariniame paviršiuje - 5 x 2 cm dydžio kraujosruva, dešinės alkūnės srityje - 4 x 1 cm nubrozdinimas. Apžiūros metu buvo paimti Z. G. drabužiai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.

Kaip matyti iš 2019-01-01 asmens apžiūrios protokolo (t. 2, b. l. 65-66), 2019 m. sausio 1 d., dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos ekspertui J. R., buvo apžiūrėtas A. J., ant kurio kūno paviršiaus matomų sužalojimų ar kitokių ypatumų nenustatyta. Apžiūros metu buvo paimta nuoplovos su abiejų A. J. rankų panagių turiniu.

Pagal 2019-01-01 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 67-68) kaltinamasis A. J. pateikė tyrimui savo drabužius, kuriuos vilkėjo įvykio metu – megztinį, džinsines kelnes, batų porą bei striukę.

Pagal 2019-01-04 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 2, b. l. 69-70) buvo paimti A. J. DNR (seilių) lyginamieji pavyzdžiai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-02-28 specialisto išvada Nr. 11-118(19), 11-218(19) (t. 1, b. l. 28-36) pasitvirtina, kad:

- ant tirti pateiktų A. J. kelnių ir batų rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;

- ant A. J. kelnių rasta juodos spalvos akrilinių ir rudo atspalvio juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;

- tirti pateiktų A. J. dešinės rankos panagių turinyje rasta pilko atspalvio tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, kurie yra vienodi su Z. G. megztinio atitinkamais pluoštais;

- ant Z. G. megztinio rasta baltos spalvos poliesterinių pluoštų, ir mėlynos spalvos deformuotų poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su A. J. kelnių džinsinio audeklo poliesteriniais pluoštais ir jų paviršiuje esančiais deformuotais mėlynos spalvos poliesteriniais pluoštais;

- ant Z. G. megztinio rasta pavienių juodos spalvos tepalo mikrodalelių, kurios yra vienodos su A. J. batų tepalu;

Labai didelė tikimybė, kad Z. G. megztinis kontaktavo su A. J. kelnėmis, batais, panagėmis.

2019-01-01 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (t. 1, b. l. 42-43) patvirtina, kad medicinos pagalba į įvykio vietą buvo iškviesta 2019 m. sausio 1 d., 02.43 val., į iškvietimo vietą – (duomenys neskelbtini), atvyko 03.04 val. Atvykus medikams, bute rastas sužalotas Z. G., kuriam nustatyta trauminiai sužalojimai, kaklo sutinimas ir skausmas.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-01-09 raštu Nr. 41D(V)-64 (t. 1, b. l. 46-49) pasitvirtina, kad 2019 m. sausio 1 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas pranešimas iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (pranešėja – A. B.) ir vienas pranešimas iš telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (pranešėja T. T.). Iš pranešimų stenogramų matyti, kad žmogus - Z. G. sumuštas į kaklą, iš burnos kraujuoja.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M12/2019(01) (t. 1, b. l. 55-64) pasitvirtina, kad Z. G. mirė nuo mechaninės asfiksijos, užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžis, masyvi gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruva su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, uždarančiu gerklų spindį, staigios mirties (asfikcijos) požymiai: taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuose, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas.

Pagal lavoninius reiškinius, užfiksuotus teismo medicinos specialistui apžiūrėjus lavoną ligoninėje (06.40 val.), mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 2-4 valandas iki apžiūros.

Z. G. lavone nustatyti šie sužalojimai:

- poodinės kraujosruvos priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvos, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžiai, žiedinės kremzlės lūžis dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžis, masyvi gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruva su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, uždarančiu gerklų spindį.

Šie sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, tiesioginiai veikiant į dešinįjį kaklo paviršių skydinės ir žiedinės kremzlės srityje, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimų pobūdį nėra galimybės nurodyti, kokiu būtent daiktu jie galėjo būti padaryti, kadangi kaklo odoje neužsifiksavo jokių specifinių identifikacinių traumavusio daikto požymių. Masyvios gleivinės gerklų gleivinės kraujosruvos ir daugybiniai gerklų kremzlių lūžiai iš esmės nėra būdingi kaklo spaudimui rankomis smaugiant asmenį.

- dešinės akies pojungio kraujosruva, dešinio žando odos nubrozdinimas, muštinės žaizdelės, abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimas (išmušimas), poodinė kraujosruva kairėje krūtinės pusėje.

Šie sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu, neilgai trukus iki mirties, mažiausiai 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie buvo padaryti, specifinių traumavusio daikto požymių odoje neužsifiksavo.

- kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiai padaryti kietu, buku daiktu, galimai gaivinimo metu, atliekant krūtinės ląstos paspaudimus, kadangi lūžgalių vietose nėra išreikštos aplinkinių audinių reakcijos, kas rodo, kad lūžiai įvyko tuoj iki mirties, mirimo metu arba tuoj po mirties.

Z. G. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,92 %o (promilės) etilo alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pM4/2019(01) – M12/2019(01) (t. 1, b. l. 71-74) pasitvirtina, kad Z. G. kakle nustatyti sužalojimai padaryti ne anksčiau kaip 4 valandos iki mirties. Mirtį sukėlę masyvios gerklų gleivinės kraujosruvos ir gleivinės pabrinkimas atsirado ne iš karto, bet vystėsi palaipsniui, gleivinei vis plečiantis, iki kol visiškai užsivėrė gerklų spindis ir oras nebegalėjo patekti į kvėpavimo takus. Iš įvykio aplinkybių ir medicinos dokumentų yra žinoma kiek laiko gyveno Z. G., t. y. konfliktas daugiabučio laiptinėje įvyko 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., o jo mirtis konstatuota 2019 m. sausio 1 d., apie 04.00 val., kas nurodo, kad nuo kaklo sužalojimų padarymo iki mirties praėjo apie 1,5 valandos. Toks laikotarpis nustatytam gerklų gleivinės paburkimui išsivystyti yra tikėtinas ir nekelia abejonių, kad jį nulėmė būtent kaklo sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu, t. y. 2019 m. sausio 1 d., apie 02.30 val., spardant į kaklo sritį.

Z. G. nustatyti skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo didžiojo rago lūžiai bei žiedinės kremzlės dešinės pusės ir dešinės vedeginės kremzlės lūžiai. Būtent iš šių lūžių vietų prasidėjo kraujavimas į minkštuosius gerklų audinius ir gleivinę, dėl kurio vystantis uždegiminei reakcijai, prisidėjo ir audinių brinkimas sužalojimų vietose. Gerklės kremzlių lūžiai galėjo būti padaryti spardant kaklo dešiniąją pusę batu. Kremzlių lūžiai nuo užmynimo ant kaklo taip pat yra tikėtini.

Z. G. nustatyti sužalojimai neapribojo jo galimybės vaikščioti ir kalbėti, kadangi nebuvo pažeistos jokios organizmo struktūros, dėl kurių asmuo nebegalėtų atlikti šių savarankiškų veiksmų. Dėl vis didėjančio gerklų gleivinės pabrinkimo ir kraujosruvos iš kremzlių lūžių vietos, Z. G. buvo sunku kvėpuoti, nes jo gerklų spindis palaipsniui mažėjo ir vis mažiau oro galėjo patekti į kvėpavimo takus, dėl to jis jautė dusulį, tačiau dusulys nekliudo asmeniui vaikščioti ir kalbėti.

Gerklų minkštųjų audinių kraujosruva ir pabrinkimas atsirado iš kremzlių lūžių vietos. Autopsijos metu gerklose nebuvo jokių išorinių gleivinės sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti skalbimo mašinos žarna ir dėl kurių galėtų atsirasti tokia masyvi kraujosruva ir brinkimas. Taip pat yra mažai tikėtina, kad skalbimo mašinos žarna galėtų pasiekti gerklas, kadangi paprastai žarnos spindis būna keli centimetrai, tuo tarpu gerklų skersmuo antgerklio srityje siekia ne daugiau kaip 2 cm ir siaurėja link balso klosčių.

Kalbėjimas neturėjo įtakos Z. G. mirčiai. Kraujavimas ir audinių brinkimas vystėsi dėl gerklės kremzlių lūžių nepriklausomai nuo jokių asmens atliekamų veiksmų.

Sužalojimų vietose nėra požymių, pagal kuriuos galima būtų nurodyti, kokiu būtent daiktu jie buvo padaryti, specifinių traumavusio daikto požymių odoje neužsifiksavo.

Odos nubrozdinimas dešiniajame žande galėjo būti padarytas bato pado kraštu. Tačiau nėra tai įrodančių specifinių požymių, tokių kaip bato pado rašto įspaudas ir pan.

Nustatyti sužalojimai yra švieži, juose nėra gijimo požymių (odos nubrozdinimas žande be šašo, pasidengęs apdžiūvusiu krauju, žaizdelės lūpose aštriais, prasiskyrusiais kraštais, 23-o danties išmušimo srityje skysto kraujo pėdsakai), kas nurodo, kad jie padaryti ne anksčiau kaip 1 para iki mirties.

Šonkaulių lūžių lokalizacija ir menkai išreikšta aplinkinių audinių reakcija nurodo, kad jie galėjo būti padaryti gaivinimo metu, atliekant krūtinės ląstos paspaudimus. Smūgio sudavimui būdingos masyvesnės minkštųjų audinių bei poodžio kraujosruvos.

Ekspertė J. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė specialisto išvadas Nr. M 12/2019 (01) ir Nr. pM 4/2019 (01) - M 12/2019 (01), taip pat paaiškino, kad Z. G. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai kaklo srityje, kurie ir buvo mirties priežastimi, nes sukėlė mechaninę asfiksiją dėl gerklų gleivinės paburkimo. Taip pat nustatyti kiti sužalojimai veide, krūtinės sužalojimai, šonkaulių lūžiai, kurie galimai padaryti gaivinimo metu. Pagrindinė mirties priežastis - mechaninė asfiksija, t. y. uždusimas. Mirties priežastis yra trauminis poveikis į kaklo sritį, dėl kurio susidarė poodinės kraujosruvos, minkštųjų audinių kraujosruvos, gerklų kremzlių lūžiai, kraujavimas į gleivinę ir minkštuosius audinius, ryškus gerklų gleivinės patinimas, dėl ko užsivėrė kvėpavimo takų spindis ir oras nebegalėjo pateikti į kvėpavimo takus. Nėra atlikta eksperimento ar mokslinio darbo, kuris parodytų per kiek laiko po sužalojimų išsivysto pabrinkimas ir žmogus miršta, nes viskas priklauso nuo sužalojimo masto. Šiuo atveju, sužalojimai yra nemaži, nes yra lūžusi ne tik skydinė kremzlė, bet ir žiedinė kremzlė, kas yra retai sutinkama praktikoje, tai sukėlė masyvų kraujavimą iš tų lūžio vietų į audinius, kas ir lėmė didžiulį užburkimą. Jeigu būtų suteikta kitokia medicininė pagalba, negu buvo čia suteikta, tai būtų žmogus išgyvenęs. Reikėjo atlikti tam tikrus specialius veiksmus, t. y. jeigu būtų buvusi laiku atlikta tracheostomija, t. y. atlikus pjūvį kakle ir įvedus į kvėpavimo takus tracheostominį vamzdelį, tai aišku žmogus būtų išgyvenęs. Matomai, niekas negalėjo pagalvoti, kad yra tokia situacija ir, kad vyksta tas procesas. Negali pasakyti, ar greitosios pagalbos automobilyje galima tai padaryti, nežino, ar medikai turi priemonių tam atlikti ir ar buvo specialistas, kuris galėtų tą padaryti. Kartais būna, kad greitosios pagalbos automobilyje dirba ne gydytojas, o slaugytojas ar felčeris, kuris neturi nei žinių, nei praktinių įgūdžių tą daryti. Išvados 3.3 punkte nurodyta, kad šonkaulių lūžiai galimai padaryti gaivinimo metu, kadangi nustatytos labai nedidelės kraujosruvos lūžio vietose. Tas yra būdinga pomirtiniams lūžiams ar lūžiams, kurie yra padaromi mirimo laikotarpiu. Jeigu gyviems asmenims lūžta šonkauliai, tai būna masyvesnės kraujosruvos, kraujas plačiau išsilieja. Be to, yra tipinė lokalizacija, kai atliekant krūtinės ląstos paspaudimus raktikaulio vidurinėje linijoje, lūžta šonkauliai, gali būti vienoje pusėje, kitoje pusėje arba abiejose. Sunku pasakyti, ar turėjo įtakos mirčiai alkoholio kiekis, bet manau, kad tiesioginės įtakos neturėjo. Galbūt galėjo būti skystesnis kraujas dėl alkoholio ir galėjo daugiau kraujuoti, bet čia tik prielaida. Pagal sužalojimų pobūdį nėra galimybės nurodyti kokiu daiktu jie galėjo būti padaryti, tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu. Jei kakle būtų kraujosruva, kuri atspindėtų bato pado raštą, tai tada būtų galima kalbėti, kad buvo tam tikras specifinis daiktas. Kadangi šiuo atveju jos yra ne specifinės, neturinčios konkrečios formos, tai pasakyti neįmanoma. Taip pat negalima nustatyti kokioje padėtyje sužalojimų metu buvo nukentėjusysis. Sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ir gulint, ir stovint. Tokio pobūdžio kaklo sužalojimai nebūdingi smaugiant asmenį, nes žiedinės kremzlės lūžis yra labai retas, galimybė ją sulaužyti rankomis yra mažai tikėtina. Kakle buvo dvi kraujosruvos, apvalios formos, kurios gali būti padaromos tiek pirštais, tiek ir kitais daiktais. Galėjo būti suduotas smūgis į tą vietą.

2019-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 88-105), liudytoja A. B. parodė 2019 m. sausio 1 d. įvykio aplinkybes – vietą laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji atsistojusi prie turėklo stovėjo laiptinėje ir rūkė; tarp turėklų esantį tarpą, pro kurį pamatė A. J., vietą kur prie sėdinčio A. J. buvo padėta vienkartinė stiklinė ir cigaretės, bei kur stovėjo butelis su brendžiu; vietą 5-ojo aukšto laiptinės aikštelėje, kur ant batų dėžės atsisėdo Z. G. ir T. T.; parodė kaip gulėjo Z. G., kuomet jai pavyko iš buto išeiti į laiptinę; vietą kur po muštynių stovėjo A. J.; parodė kaip suėmusi už rankų, ji pasodino Z. G., kaip Z. G. įėjo į butą bei susmuko prie slenksčio, taip pat vietą kur jis sėdėjo virtuvėje. Visos šios liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytos aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2019-01-15 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 113-126), liudytoja T. T. parodė 2019 m. sausio 1 d. įvykio aplinkybes - vietą laiptinėje adresu (duomenys neskelbtini), 5-ajame aukšte, kur ji sėdėjo, kai išėjo į laiptinę parūkyti; vietą, kurioje stovėjo Z. G., kuomet prie jo priėjo A. J., parodė, kaip A. J. užbėgo laiptais prie jų, kaip ranka smonė Z. G. į dešiniąją veido pusę; paaiškino, kad Z. G. nuo gauto smūgio galva greičiausiai trenkėsi į sieną ar duris, nes jis tarsi apsvaigo; parodė, kaip gindamasis Z. G. sudavė porą smūgių A. J. į veidą, kaip A. J. sugriebė ir laikė Z. G.; parodė kaip ji bandė vyrus išskirti, kaip A. J. abiem rankomis ją pastūmė ir ji nugara trenkėsi į kaimynės buto duris; parodė, kaip prie jos priėjęs A. J., iškėlęs kumštį, laikė jai prie veido, tarsi norėdamas suduoti ir pagrasino tuoj ją užmušti; parodė kaip A. J., pripuolęs prie Z. G., parvertė jį ant žemės bei stovėdamas ties gulinčiojo galva, spyrė pastarajam 6-7 kartus į kaklo sritį; parodė, kaip po to ji įvedė Z. G. į butą, kur bute pasodino prie skalbimo mašinos ir šaldytuvo.

Iš alkotesterio parodymų duomenų (t. 1, b. l. 111) matyti, kad A. J. 2019 m. sausio 1 d., 08.47 val., nustatytas 0,36 promilių girtumas.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino, tačiau teismo posėdžio metu aiškino, kad tyčios nužudyti Z. G. neturėjo, kad visų konflikto aplinkybių, t. y. kokiu būdu, kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam, neprisimena, bet pripažįsta, jog galėjo padaryti jam inkriminuojamus veiksmus ir nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, nuo kurių jis mirė, kadangi daugiau konflikte dalyvavusių asmenų nebuvo ir niekas kitas, išskyrus jį, to padaryti negalėjo.

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas nurodė, kad kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos nuskalstamos veikos, nes neįrodyta, jog jis veikė tyčia, t. y. tiesioginės ar netiesioginės tyčios sąlygomis. Smūgiuodamas nukentėjusiajam, kaltinamasis neturėjo tikslo jo nužudyti, to nesiekė ir negalėjo numanyti, kad jo suduoti smūgiai gali būti mirtini. Gynėjas prašė svarstyti klausimą dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 132 straipsnį, t. y. kaip neatsargų gyvybės atėmimą, kadangi kaltinamasis tikslo nužudyti neturėjo, nepagalvojo, kad nuo šių jo veiksmų žmogus gali mirti. Tokiu būdu, Z. G. nužudė dėl neatsargumo. Taip pat gynėjo nuomone, kaltinamojo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami pagal BK 130 straipsnį, t. y. nužudymas labai susijaudinus. Be to, gynėjas baigiamųjų kalbų metu iškėlė abejones ar Z. G. negalėjo būti sužalotas kitų asmenų, nes neva liudytoja V. B. teisme parodė, jog atvykus į įvykio vietą, bute buvo keturi asmenys – tame tarpe – nukentėjusysis (vadinasi bute dar buvo pašaliniai asmenys), o liudytoja T. T., skambindama į Bendrosios pagalbos centrą, nurodė, jog “vėl muštynės buvo”, kas kelia leidžia manyti, kad įvykio dieną galėjo būti ne vienos muštynės ir nukentėjusiajam mirtinus smūgius galėjo suduoti kiti asmenys.

Pažymėtina, kad gynėjo versiją dėl kitų asmenų dalyvavimo, padarant nukentėjusiajam mirtinus sužalojimus, teismas pilnai atmeta, kadangi šios aplinkybės nepasitvirtino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Gynėjo išsakytos abejonės yra nepagrįstos. Liudytojos A. B. ir T. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios užtikrintai tvirtino, kad jokių kitų asmenų tą vakarą pas T. nebuvo, Naujuosius metus jie šventė trise, dar buvo mažas vaikas, taip pat jokių kitų muštynių nebuvo. Tokiu atveju, teismas nustatė, kad duodama tokius parodymus, liudytoja V. B. gali sąžininkai klysti (dėl nuo nusikalstamos veikos praėjusio ilgo laiko tarpo), o liudytoja T. T. BPC darbuotojams taip pasakė, susijaudinusi dėl įvykusio ir pergyvendama dėl ilgo greitosios pagalbos ekipažo neatvykimo.

Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str. tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

Visa tai rodo, jog kaltinamasis buvo abejingas nukentėjusiojo likimui ir leidžia teigti, kad kaltininko tyčia pasekmių atžvilgiu buvo nekonkretizuota, jam nebuvo svarbus veikos rezultatas, tačiau jį tenkino bet kokios jo veikos pasekmės. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad tarp A. J. veikos ir atsiradusių padarinių – Z. G. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent nuteistojo suduoti smūgiai koja nukentėjusiajam į kaklą lėmė tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, sukėlęs mirtį. Šis priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – objektyviai nulemtas.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad bylos įrodymais neginčytinai nustatyta, kad A. J. kilusio asmeninio konflikto su Z. G. metu, tyčia sudavė smūgį jam kumščiu į veidą, po to suėmęs už pečių, pargriovė ant laiptinės grindinio bei koja sudavė jam gulinčiam mažiausiai penkis smūgius į krūtinę, galvą ir kaklą, padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės pusėje, dešinės akies pojungio kraujosruvą, dešinio žando odos nubrozdinimą, muštines žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse, 23-o danties trauminės kilmės netekimą (išmušimą) bei poodines kraujosruvas priekiniame ir dešiniajame kaklo paviršiuje, kaklo ir gerklų dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruvas, skydinės kremzlės dešiniosios plokštelės ir dešiniojo viršutinio rago lūžius, žiedinės kremzlės lūžį dešinėje, dešinės vedeginės kremzlės lūžį, masyvią gerklų gleivinės dešinės pusės kraujosruvą su didelio laipsnio pogleivio paburkimu, kuriam besivystant ir uždarant gerklų spindį, Z. G., užsivėrus kvėpavimo takų spindžiui mirė ir tokiu būdu jį nužudė. Kaltinamojo veiksmai yra tyčiniai. Sudavęs smūgius kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, A. J. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido minėtoms pasekmėms kilti, sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tokioje būklėje jį ir paliko, t. y. buvo abejingas tam, kad nuo padaryto sunkaus sužalojimo šis gali mirti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. J. tyčia nužudė Z. G.. Jis suprato, jog tokiais savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes. Nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Taigi, A. J. nužudė Z. G., veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino nusikaltęs ir dėl savo padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis nurodo, kad neprisimena įvykio aplinkybių, bet neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Nuo pat pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neneigė, kad jis sumušė Z. G., nuo ko šis galėjo mirti. Savo parodymais iš esmės netrukdė nustatyti objektyvią tiesą, tyrimui savanoriškai pateikė įvykio metu dėvėtus drabužius. Taip pat A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam R. G. turtinę žalą – 700 Eur (t. 3, b. l. 191) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Bausmė ir jos skyrimo motyvai