- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1669-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01957-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- LR Teisingumo ministerija
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
- 104.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 birželio 11 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Z. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Z. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija.
Ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kelis kartus atsakovei siųsti ieškinio bei jo priedų nuorašai grįžo neįteikti. 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota raštu pranešti teismui apie pasirinktą kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą, t.y. ieškovė buvo informuota, jog nežinant atsakovo buvimo vietos, įstatymas numato kitus galimus būdus procesiniams dokumentams įteikti Lietuvos Respublikos CPK 117 str. numatyta tvarka. Taip pat buvo nurodyta, jog jei Lietuvos Respublikos CPK 117 str. numatyta tvarka procesinių dokumentų įteikimas atsakovui negalimas, teismas gali skirti kuratorių, kuris byloje veiks kaip atstovas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 124 str. 3 d., 129 str.). Minėta nutartis buvo išsiųsta ieškovei jos ieškinyje nurodytu adresu, tačiau nutarties įteikti nepavyko. 2012 m. birželio 5 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė gyvena Udmurtijoje, (duomenys neskelbtini), šalių santykiai yra blogi, todėl ieškovei nėra žinomas tikslus atsakovės adresas Udmurtijoje. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovė prašė skirti kuratorių, kuriam bus įteikti procesiniai dokumentai ir bus sumokėta už kuratoriaus dalyvavimą, o teismui tokį prašymą atmetus, buvo prašoma procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė ieškovės A. J. prašymą skirti atsakovės Z. K. kuratorių bei ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Z. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija, paliko nenagrinėtą. Pasak pirmos instancijos teismo, šalis, prašanti paskirti kuratorių, privalo įrodyti CPK 39 str. 1 d. numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Teismas pažymėjo, jog ieškovė prašymą skirti atsakovės Z. K. kuratorių motyvavo tik šalių tarpusavio blogais santykiais bei tikslaus atsakovės adreso Udmurtijoje nežinojimu. 2012-06-05 prašyme ieškovė taip pat prašė, jog teismui nesutikus su kuratoriaus paskyrimu, CPK 130 str. pagrindu procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, nors teismas ir buvo atkreipęs ieškovės dėmesį, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, jeigu yra galimybė bylą išnagrinėti iš esmės pagal į bylą pateiktus įrodymus nedalyvaujant atsakovui. Pirmos instancijos teismo nuomone, bylos nagrinėjimas be atsakovės Z. K. tinkamo informavimo yra negalimas, nes ieškinys yra pareikštas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, siekiant nuosavybės teisės į atsakovės valdomą turtą įgijimo, o nuosavybės teisė yra absoliuti teisė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė 2012-05-17 nutarties ir nepranešė teismui dėl kito galimo procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovei būdo, o ieškovei nevykdant 2012-05-17 teismo nutarties, teismas neturi galimybių pranešti atsakovei apie bylą ir ją nagrinėti, todėl ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 11 d. nutartis panaikinti ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Apeliantė tvirtina, kad teismas visus procesinius dokumentus privalėjo siųsti jos atstovei, kuri turėjo supažindinti ieškovę su priimta nutartimi ir bandyti ieškoti atsakovės adreso, tačiau ieškovė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties nebuvo gavusi. Tik atstovei pradėjus domėtis situacija, tapo aišku, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta paskirti kuratorių, nes kuratoriaus skyrimui nebuvo pagrindo, o ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliantė nurodo, jog ji ieškinyje nurodė, kad atsakovė Z. K. negyvena ir negyveno Lietuvoje, o prie ieškinio pridėtame testamente yra nurodyta, kad atsakovė Z. K. gyvena Udmurtijos ASSR, (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovės santykiai yra blogi ir kad jau daug metų su jas susisiekti negali ir neturi apie ją jokių žinių. Pasak apeliantės, teismas turėjo išsiųsti procesinius dokumentus anksčiau nurodytu adresu. Ieškovė tvirtina, kad teismas nesuteikė jai galimybės ginti savo teises, pažeidė CPK 118 str. 1 d. reikalavimus, todėl prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 11d. nutartis panaikinti ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojim o pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2012 m. birželio 11 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Z. K. dėl sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija.
Ieškovės nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kelis kartus atsakovei siųsti ieškinio bei jo priedų nuorašai grįžo neįteikti. 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota raštu pranešti teismui apie pasirinktą kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Minėta nutartis buvo išsiųsta ieškovės ieškinyje nurodytu adresu, tačiau jos įteikti ieškovei nepavyko. 2012 m. birželio 5 d. ieškovės atstovė pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, jog atsakovė gyvena Udmurtijoje, (duomenys neskelbtini), šalių santykiai yra blogi, todėl ieškovei nėra žinomas tikslus atsakovės adresas Udmurtijoje. Atsižvelgiant į tai, prašė skirti kuratorių, kuriam bus įteikti procesiniai dokumentai, arba procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė ieškovės A. J. prašymą skirti atsakovės Z. K. kuratorių bei ieškovės A. J. ieškinį atsakovei Z. K. dėl sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo LR Teisingumo ministerija, paliko nenagrinėtą, nes ieškovė neįrodė CPK 39 str. 1 d. numatytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą skirti kuratorių, o procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, jeigu yra galimybė bylą išnagrinėti iš esmės pagal į bylą pateiktus įrodymus nedalyvaujant atsakovui. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 11 d. nutartis panaikinti ir įpareigoti teismą iš naujo spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovei. Ieškovė tvirtina, kad teismas turėjo išsiųsti procesinius dokumentus atsakovei adresu, kuris nurodytas ginčijamame testamente, – Udmurtijos ASSR, (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovės nuomone, teismas nesuteikė jai galimybės ginti savo teises, pažeisdamas CPK 118 str. 1 d. reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus vertina kritiškai. Nesutiktina, kad pirmos instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovei ginti savo teises. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminą raštu pranešti teismui apie pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdą. Minėtos nutarties nuorašas buvo išsiųstas ieškovei A. J. ieškinyje nurodytu adresu, tačiau procesiniai dokumentai adresatui nebuvo įteikti (b. l. 27). Pritartina ieškovės atskirojo skundo motyvui, jog ieškovei ieškinyje nurodžius, kad bylą ves per atstovą, vadovaujantis CPK 118 str. 1 d. visi procesiniai dokumentai turėjo būti įteikinėjami tik atstovui. Taigi, įstatyminis reglamentavimas saisto teismą ir įpareigoja siųsti dokumentus tik šalies atstovui. Neaišku, kodėl pirmos instancijos teismas procesinius dokumentus įteikinėjo pačiai ieškovei, pabrėžtina, kad tokia praktika turėtų būti vertintina kaip ydinga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors 2012 m. gegužės 17 d. nutartis ieškovei ir nebuvo įteikta, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 34), ieškovės atstovei advokatei Zitai Vizbarienei apie 2012 m. gegužės 17 d. nutartį buvo žinoma. 2012 m. birželio 5 d. teisme buvo gautas ieškovės A. J. atstovės advokatės Zitos Vizbarienės pareiškimas (b.l. 34), kuriame teigiama, jog vykdant teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo (yra pagrindo manyti, jog kalbama apie 2012 m. gegužės 17 d. nutartį), pranešama, kad ieškovė ieškinyje nurodė paskutinę jai žinomą atsakovės Z. K. gyvenamąją vietą, pasak ieškovės atstovės, atsakovė visą laiką gyveno Udmurtijoje, (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės tikslus adresas nėra žinomas, tai remiantis CPK 39 str. prašoma skirti kuratorių, o teismui nesutikus skirti kuratorių, prašoma procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, ieškovei tinkamai neįvykdžius 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje suformuluotų reikalavimų, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nors iš byloje esančių įrašų matyti, jog 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 11 d. nutartis ieškovės atstovė advokatė Zita Vizbarienė teisme atsiėmė tik 2012 m. birželio 19 d., tačiau, kaip jau minėta, atstovės 2012-06-05 gautas pareiškimas patvirtina, jog ieškovės atstovei apie teismo 2012-05-17 nutartį buvo žinoma, todėl ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmos instancijos teismas, neišsiųsdamas minėtos nutarties ieškovės atstovei, nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais ieškovės teiginiais, kad teismas jai nesuteikė galimybės tinkamai ginti savo teises. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, paaiškėjus, jog atsakovei ieškovės nurodytu adresu procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlė ieškovei nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tokio pobūdžio nutartis neskundžiama. Dėl pasakyto yra pagrindas konstatuoti pirmos instancijos teismo procesinių normų pažeidimą (CPK 115 str. 5 d.), tačiau vertinant tai, kad ieškovės atstovė pareiškime pati vertina minėtą nutartį kaip procesinį dokumentą, kuriuo nustatyti trūkumai, be to, pasinaudojo įstatymo suteikta teise ją apskųsti, spręstina, jog aukščiau minėti procesinių normų pažeidimai nagrinėjamu atveju, vertinant viso proceso eigą, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik 2012 m. birželio 11 d. nutartimi nutarė ieškinį palikti nenagrinėtą, t.y. po to, kai iš ieškovės atstovės advokatės Zitos Vizbarienės 2012 m. birželio 5 d. teisme buvo gautas pareiškimas, kuriuo nesėkmingai buvo bandoma įgyvendinti 2012 m. gegužės 17 d. nutartyje suformuluotus teismo nurodymus. Ieškovės atstovė prašė skirti kuratorių, kuriam bus įteikti procesiniai dokumentai, o teismui tokį prašymą atmetus, buvo prašoma procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 39 str. numato, jog šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Teismas gali pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, tačiau neturi teisės jo skirti savo iniciatyva, nes pagal CPK 39 str. 3 d. kuratorius pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus įkainius bei tvarką turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovei yra teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, tuo tarpu ieškovė prašymą skirti atsakovės Z. K. kuratorių motyvavo tik šalių tarpusavio blogais santykiais bei tikslaus atsakovės adreso Udmurtijoje nežinojimu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, t.y. teismui nebuvo nepateikta jokių duomenų, jog atsakovė neturi civilinio procesinio veiksnumo, taip pat duomenų, kad ieškovė ar jos atstovė ėmėsi priemonių išsiaiškinti atsakovės gyvenamąją vietą, dėl jos sužinojimo kreipėsi į atitinkamas institucijas, gavo neigiamus atsakymus, kad apie atsakovės gyvenamąją vietą nėra galimybės sužinoti per Lietuvos Respublikos ambasadą ar kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis ir todėl yra būtinybė skirti kuratorių. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 131 str. reglamentuoja, kokios yra pasekmės nepagrįsto kuratoriaus arba viešojo paskelbimo atveju.
Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti kuratorių, ir todėl šį ieškovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė taip pat prašė, jog teismui nesutikus su kuratoriaus paskyrimu, CPK 130 str. pagrindu procesiniai dokumentai atsakovei būtų įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia ieškovės dėmesį, jog procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, jeigu yra galimybė bylą išnagrinėti iš esmės pagal į bylą pateiktus įrodymus nedalyvaujant atsakovui. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys yra pareikštas dėl sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu, siekiant nuosavybės teisės į atsakovės valdomą turtą įgijimo. Kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, nuosavybės teisė yra absoliuti teisė, todėl bylos nagrinėjimas be atsakovės Z. K. tinkamo informavimo yra negalimas. Ieškovė privalėjo raštu pranešti teismui, ar sutinka įteikti procesinius dokumentus atsakovei kitais įstatyme nurodytais įteikimo būdais, išskyrus įteikimą viešo paskelbimo būdu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė to nepadarė, o nepranešus atsakovei apie bylos iškėlimą, tolimesnis bylos nagrinėjimas negalimas, todėl ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).
Pabrėžtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. CPK 7 str. 2 d. įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei domėtis proceso eiga, o CPK 8 str. tam, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, dalyvaujančius byloje asmenis įpareigoja bendradarbiauti su teismu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė neįvykdė 2012-05-17 nutarties ir neišreiškė savo pozicijos dėl kito galimo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdo. Ieškovei nevykdant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, teismas neturėjo galimybių pranešti atsakovei apie bylą ir ją nagrinėti, to pasėkoje ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, teisė kreiptis į teismą ateityje neprarandama. Pašalinus nustatytas kliūtis, asmuo, laikydamasis bendros CPK nustatytos tvarkos, iš esmės turi teisę kreiptis į teismą ir su tapačiu reikalavimu.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutartis naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-17 ir 2012-06-11 nutartis palikti nepakeistas.