- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- A-13-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03053-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Č. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), darbo užmokesčio skirtumą, t. y. 16 922,24 Lt, susidariusį tarp faktiškai jam apskaičiuoto darbo užmokesčio ir neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 2 dienos. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 18 121,89 Lt darbo užmokesčio nepriemoką pagal naujai pateiktą atsakovo pažymą.
Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1998 m. kovo 2 d. iki 2012 m. sausio 2 d. tarnavo Tarnyboje, buvo statutinis valstybės tarnautojas (pareigūnas). Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (toliau – ir Statutas), jo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos, kurie mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Nuo 2004 m. gegužės 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas Tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininku, pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 16. Nuo 2011 m. lapkričio 21 d. – Tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo vyriausiuoju specialistu, pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 14. 2000 m. rugsėjo 1 d. jam nustatyta tvarka buvo suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija. Dėl pareiginės algos koeficiento sumažinimo pareiškėjas nurodė, kad iki 2009 m. gegužės 1 d. jo pareiginės algos koeficientas (16 kategorija) buvo 8,7. Nuo 2009 m. gegužės 1 d., valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Pareiškėjo teigimu, pareiginės algos koeficientų sumažinimas tik tam tikrai valstybės tarnautojų daliai pažeidė proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, tačiau mažinimas palietė jau didesnę valstybės tarnautojų dalį, t. y. aukštesnės nei 10 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiginės algos koeficientai tam tikrai daliai valstybės tarnautojų buvo sumažinti ne vieniems biudžetiniams metams, o ilgesniam laikui; mažinimas vyko ne svarstant bei tvirtinant kitų metų biudžetą, o biudžetinių metų viduryje. Dėl priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio sumažinimo pareiškėjas nurodė, kad už jam suteiktą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją pagal tuo metu galiojusią Statuto 30 straipsnio redakciją buvo skirtas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. priedai už kvalifikacines kategorijas Tarnybos pareigūnams buvo sumažinti, t. y. jam už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją gaunamas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas buvo sumažintas iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. labiausiai kvalifikuotiems ir ilgiausiai dirbantiems Tarnybos pareigūnams darbo užmokestis buvo sumažintas 10-15 procentų daugiau negu visiems kitiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, tuo buvo pažeistas ne tik teisėtų lūkesčių principas, bet ir asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir sąžiningumo principai. Pareiškėjas savo poziciją gynė remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Pareiškėjas darė išvadą, kad atsakovas pažeidė jo teisę gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą 16 992,24 Lt, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydžio taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo Tarnybos pareigūnas. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. pareiškėjo Č. B. darbo užmokestis (iki 2011 m. lapkričio 20 d. – 16 pareigybės kategorija, 1-oji kvalifikacinė kategorija, nuo 2011 m. lapkričio 21 d. – 14 pareigybės kategorija, 1-oji kvalifikacinė kategorija) buvo sumažintas keletą kartų, t. y. 16 pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,7 iki 8,4; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas antrą kartą, t. y. 16 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis buvo sumažintas iki 8,1, o 14 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis buvo sumažintas iki 6,86. Sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjui tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai, be to, priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją pareiškėjui nuo 45 procentų pareiginės algos buvo sumažintas iki 30 procentų. Tarnyba paaiškino, kad ji, kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinus pareiginės algos koeficientą ir laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus priedą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė Č. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 18 121,89 Lt valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (iki mokesčių) už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 2 dienos.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Statuto 30 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedu, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 3 dalimi, Statuto 30 straipsnio 4 dalimi, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 20 d. – turėjo 16 pareigybės kategoriją (buvo priskirtas 8,7 pareiginės algos koeficientas) ir 1-ąją kvalifikacinę kategoriją (45 proc. pareiginės algos), nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2012 m. sausio 2 d. – 14 pareigybės kategoriją (buvo priskirtas 7,0 pareiginės algos koeficientas) ir 1-ąją kvalifikacinę kategoriją (45 proc. pareiginės algos). Pirmą kartą pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas 2009 m. gegužės 1 d., įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymui, kuriuo buvo sumažinti 15-20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. 16 pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas nuo 8,7 iki 8,4. 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas antrą kartą, mažinant 11 ir aukštesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 16 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas iki 8,1, o 14 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas iki 6,86. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad pareiginės algos koeficiento mažinimas galios iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Vėlesniais trimis pakeitimais nurodytas pareiginės algos koeficiento mažinimas buvo pratęsiamas ir paskutiniu pakeitimu numatytas iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Teismas vadovavosi Statuto 30 straipsnio 2 ir 4 dalimis ir darė išvadą, kad sumažėjus pareiginei algai pareiškėjui tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., Tarnybos pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ają kvalifikacinę kategoriją buvo sumažintas iki 30 procentų. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad priedo už 1-ają kvalifikacinę kategoriją sumažinimas galios iki 2010 m. gruodžio 31 dienos. Vėlesniais trimis pakeitimais nurodytas priedo už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pratęsiamas ir paskutiniu pakeitimu numatytas iki 2013 m. rugsėjo 30 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir darė išvadą, kad antikonstituciniais pripažintų teisės aktų (teisės normų) taikymu pažeistos pareiškėjo teisės turi būti ginamos. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą už darbą pažeista ne neteisėtais darbdavio veiksmais (neveikimu), o Seimui priėmus įstatymo pataisas, darbo užmokesčio nepriemoką teismas priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.
Teismas, remdamasis Tarnybos 2013 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. 14-62 ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, pareiškėjui Č. B. už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 2 d. imtinai, neteisėtai sumažinus pareiginės algos dydžio koeficientą bei pareiginės algos dydžio priedą už kvalifikacinę kategoriją, priteisė 18 121,89 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.
III.
Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 45-48) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Jei teismas atmestų apeliacinį skundą, prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.
Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, pažymi, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo sumažintas ir išmokėtas iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl daro išvadą, kad Tarnyba, sumažindama ir išmokėdama darbo užmokestį pareiškėjui, veikė teisėtai, kadangi turi vykdyti ir įgyvendinti galiojančių įstatymų nuostatas. Atsakovas pažymi, kad nėra teisės akto, kuriuo remiantis Tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą. Atsakovas pažymi, kad Tarnybai nėra skirta lėšų sprendimų vykdymui tokio pobūdžio bylose.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Č. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 56-58) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Dėl atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pažymi, kad pareiškėjui priteista suma nėra didelė, o atsakovas nenurodė, kaip spręs šią problemą planuojant biudžetą kitiems metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Č. B. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 2 dienos. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl taikyto sumažinto pareiginės algos dydžio koeficiento ir pareiginės algos dydžio priedo už kvalifikacinę kategoriją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisdamas jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos valstybės, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Nurodyta byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jai suteiktas Nr. A602-1327/2014.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog apeliacinės instancijos teismas yra sudaręs išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti, todėl darytina išvada, kad būsimu procesiniu sprendimu, priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-1327/2014, bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamai bylai.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas stabdo bylą kai negalima jos nagrinėti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinė byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-521/2013).
Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų reikalavimų, yra siekiama neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo. Taigi, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) gali turėti įtakos baigiamajam sprendimui šioje administracinėje byloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiško administracinės bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).
Nutartis neskundžiama.