- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- A2.6.-2362-369/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01570-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Nukentėjusysis
- A. J. J.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam A. J. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskebtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. 2015-01-30 apie 22.05 val., Ozo g. 12, Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) lenkdamas kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, nedavė kelio priekyje važiavusiam ta pačia kryptimi ir į kairę sukančiam automobiliui BMW, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, apgadino abu automobilius, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir apie eismo įvykį nepranešė policijai. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 101, 219.1, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. nurodė, kad kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta pilnai, dėl savo elgesio labai gailisi. Paaiškino, kad jis, vairuodamas automobilį Opel, atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį, dėl to labai susinervino, jam pakilo kraujo spaudimas, dar kurį laiką pasėdėjo automobilyje, kartu su juo automobilyje buvę draugai išlipo iš automobilio, paskui juos išlipo ir jis, tačiau pamatė, kad nukentėjusysis pradėjo važiuoti, dėl to išsigando, grįžo į savo automobilį, dar kelis ratus apvažiavo aplink prekybos centrą, tačiau nukentėjusiojo nepamatė, ir nuvažiavo namo. Grįžęs į namus, išgėrė vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo, maždaug po valandos sugrįžo į eismo įvykio vietą, nes suprato, kad iš jos išvažiavęs, pasielgė blogai, eismo įvykio vietoje rado policijos pareigūnus ir nukentėjusiojo automobilį. Nurodė, kad iškart po eismo įvykio nepildė eismo įvykio deklaracijos ir nekvietė policijos pareigūnų, nes tai buvo jo pirmas eismo įvykis, tai jam sukėlė stresą ir jis tiesiog pasimetė. Nurodė, kad iškart po eismo įvykio jis bandė prieiti prie nukentėjusiojo automobilio, galvojo, kad užpildys deklaraciją, tačiau nukentėjusiojo automobilis pradėjo judėti iš eismo įvykio vietos. Taip pat J. Š. paaiškino, kad jis pasišalinti iš eismo įvykio vietos neketino, iškart po įvykio nuvažiavo į šalia buvusią degalinę. J. Š. pažymėjo ir tai, jog jam teisė vairuoti automobilį yra būtina, kadangi jis yra studentas, paskaitos vyksta skirtingose miesto vietose, o jis dėl savo sveikatos būklės negali daug vaikščioti, nes pradeda greitai dūsti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. J. teismui paaiškino, kad iškart po to, kai J. Š. automobilis atsitrenkė į jo automobilį, jis sustojo, tačiau iš J. Š. automobilio išlipę asmenys pradėjo rusiškai keiktis ir jam grasinti, dėl ko jis išsigando, todėl iš automobilio neišlipo ir kelis metrus pavažiavo į priekį. Nukentėjusysis nurodė, kad jo manymu, minėti asmenys pradėjo rusiškai keiktis, kadangi, turbūt, galvojo, jog jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis iškart po įvykio negalėjo įsukti į šalia buvusią degalinę, todėl dar apvažiavo ratą aplink prekybos centrą, o grįžęs į degalinę, J. Š. automobilio ten nerado, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug po 45 min, į eismo įvykio vietą atvažiavo ir J. Š..
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. R. nurodė, kad ji įvykio dieną važiavo kartu su A. J. J. jo automobiliu, po to, kai į jų automobilį atsitrenkė J. Š. vairuotas automobilis, iš šio automobilio išlipo keli vaikinai, pradėjo bėgti link jų, rėkauti, šūkauti. Jiems buvo baisu, todėl jie pavažiavo atgal ir iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytoja nurodė, kad, kai jau jie iš įvykio vietos išvažinėjo, ji dar atsisuko pažiūrėti J. Š. automobilio valstybinių numerių, tačiau J. Š. vairuoto automobilio nebebuvo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. U., policijos pareigūnas, nurodė, kad patvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad J. Š. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Kaip matyti iš byloje esančio J. Š. rašytinio paaiškinimo, jo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis savo kaltės dėl inkriminuojamų teisės pažeidimų neneigia, dėl savo elgesio gailisi. Be J. Š. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno M. U. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2015-01-30 apie 22.05 buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, eismo įvykio vietoje laukė BMW automobilio vairuotojas, kuris nurodė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis Opel Vectra, kurio vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, minėtas BMW automobilio vairuotojas taip pat nurodė, kad ir jis pats iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kadangi išsigando Opel Vectra vairuotojo bei kartu su juo buvusių asmenų elgesio, tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, jog forminant įvykį, į įvykio vietą atvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino pilnai, Eismo įvykio vietos schema, Papildomų duomenų apie eismo įvykį schema, A. J. J., A. R. rašytiniais paaiškinimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, fotolentelėmis, kita bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi bei tai, kad pažeidimas padarytas asmens, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad metų laikotarpyje jis buvo baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vienarūšiais teisės pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą ir sankcijoje numatytų minimalių nuobaudų dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad J. Š. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, kadangi jis pats po kurio laiko sugrįžo į eismo įvykio vietą, kas rodo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino ne stengdamas nuslėpti kokias nors aplinkybes, kaip pvz. neblaivumą ar pan., o greičiau dėl paties įvykio jam sukelto streso. Kartu pažymėtina ir tai, kad pažeidėją galėjo suklaidinti ir paties nukentėjusiojo elgesys, kuomet jis pirmasis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, kaip tą pripažino teismo posėdžio metu ir pats nukentėjusysis, ir liudytoja A. R.. Taip pat skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į pažeidėjo asmenybę – jis, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau ne už analogiškus pažeidimus, teismui duomenų apie jo teistumą nepateikta, jam nustatytas trisdešimties procentų darbingumas. J. Š. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, neteisina savo veiksmų, padarytą pažeidimą vertina kritiškai, suvokia, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgėsi netinkamai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnes nuobaudas, negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios nuobaudos – trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei mažesnę negu numatytą straipsnio sankcijoje baudą. Teismo vertinimu, ir tokios švelnesnės nuobaudos leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, kadangi atsižvelgiant į pažeidėjo sveikatos būklę, jo poziciją pažeidimo atžvilgiu (itin gailisi, pergyvena, smerkia savo elgesį), pagrįstai manytina, kad toks asmuo ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles, todėl auklėjamieji nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus trumpesnį, nei sankcijos žemiausioji riba, specialiosios teisės atėmimo terminą bei mažesnę, nei sankcijos žemiausioji riba, baudą.
J. Š. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 124¹ straipsnio 2 dalyje, skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos minėtų straipsnių sankcijose.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. Š. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą –290 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.