Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1238-656/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2016-05-09Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaPapildomas sprendimas · 2016-07-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
2A-1238-656/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16890-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Andrius Ignotas (pran.), Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB “Gelvora”
Atsakovas
M. P., J. P.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 2A-1238-656/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16890-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 35.4; 45.5; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Almos Urbanavičienės ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB “Gelvora” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams M. P. ir J. P. dėl skolos priteisimo, trečias asmuo AB ,,Swedbank,,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas nurodė, kad 2005-08-10 AB „Swedbank“ ir M. P., J. P. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051720-VA, pagal kurią AB „Swedbank“ atsakovams suteikė 60000 Lt kreditą laikotarpiui iki 2010-08-07. Atsakovai netinkamai vykdė vartojimo kredito sutarties Nr. 05-051720-VA nuostatas, todėl AB „Swedbank" kredito sutartį nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovams dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 AB „Swedbank" ir UAB „Gelvora" sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią AB „Swedbank" perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovų atžvilgiu, pagal minėtą vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051720-VA. Ieškovas pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 str. nustatyta tvarka nusiunčiant atsakovams reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ir pranešimą dėl reikalavimo perleidimo ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovai pastarųjų nėra įvykdę. Ieškovas prašė priteisti 20164,25 Lt (5839,97 Eur) skolos, 6051,87 Lt (1752,74 Eur) palūkanų, 3764,93 Lt (1090,39 Eur) delspinigių, 1092,04 Lt (316,27 Eur) palūkanų delspinigių, 535,18 Lt (155 Eur) ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolos išieškojimo išlaidos yra ieškovo patirti nuostoliai siekiant išieškoti skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jo su ieškovu nesieja jokie sutartiniai santykiai, nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą taip pat atsakovas nesutinko su ikiteisminėmis skolos išieškojimo išlaidomis.

Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovai neginčija nei vartojimo sutarties su banku sudarymo fakto, nei reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto, tačiau nurodė, kad ieškovas nepateikia į bylą įrodymų apie skolos dydį reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dienai, jog tinkamai pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju pranešimu apie reikalavimo perleidimą ieškovas tinkamai informavo atsakovus tik apie patį reikalavimo perleidimo jam faktą. Tačiau tuo pačiu reikalavimu reikalaudamas ir skolos sumokėjimo, ieškovas nepateikė pačios reikalavimo perleidimo sutarties, teisme motyvuodamas tuo, kad ten yra konfidenciali šalis liečianti informacija. Todėl, teismo nuomone, toks ieškovo elgesys teisingumo požiūriu atsakovų atžvilgiu nėra teisingas, nes nesudaro galimybės jiems tinkamai gintis nuo pareikšto reikalavimo abejojant jo dydžiu. Skolininkui turi būti pranešama tokiu būdu, kad nekiltų pagrįstų abejonių ne tik dėl reikalavimo perleidimo fakto, bet ir dėl dydžio. Ieškovas tik 2010-01-14, t.y. praėjus net 8 mėnesiams po reikalavimo perleidimo pranešimu nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į 20540,99 Lt skolą ragindamas per 3 dienas sumokėti į nurodytą ieškovo sąskaitą bei nurodė kontaktinius darbuotojų telefonus. Atsakovas, būdamas advokatas, įrašą apie reikalavimo perleidimą suprato pagal jo reikšmę ir dėl to jam nekilo abejonių, nes neprašė trečiojo asmens paaiškinti įrašo esmės. Tačiau CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Šiuo kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovams nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, todėl naujasis kreditorius netinkamai įvykdė įstatymo reikalavimą, kuo pažeidė atsakovų kaip skolininkų įstatymo saugomą interesą būti tinkamai informuotu.

Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dydžio pagrįstumo, nes byloje pateikti įrodymai yra nepakankami konstatuoti reikalaujamos ieškovo skolos iš atsakovų dydžio buvimą, nes neaišku, kaip paskaičiuota skola, jos sudedamosios dalys, neaišku, kiek atsakovai yra atsiskaitę su banku.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Iš teismui ieškovo pateiktų pranešimų atsakovams matyti, kad ieškovas atsakovams aiškiai nurodė pagrindinę informaciją apie reikalavimo teisės perleidimą: pradinį kreditorių, naująjį kreditorių, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą ir datą, mokėtinų sumų detalizaciją (t.y,. skolos suma, delspinigiai, palūkanos ir kt), taip pat įspėjimą, kad atsakovams neatsiskaitant iki nurodyto termino, bus kreiptasi į teismą dėl šio reikalavimo priteisimo.Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininkus (atsakovus), t.y., turi teisę atsakovų atžvilgiu reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus, todėl privalėjo toliau vertinti tik ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimo atsakovams faktas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovų informavimo apie reikalavimo perleidimą tinkamumo, kadangi byloje esančiuose ieškovo pranešimuose yra nurodyta visa esminė informacija apie reikalavimo teisių perleidimą, kuri yra visiškai pakankama suvokti, jog reikalavimo teisės buvo perleistos.Atsakovas M. P. yra advokatas. Tokios profesijos asmeniui turėtų būti taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Gavęs ieškovo pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir esant bet kokiems neaiškumams dėl atsakovų mokėtino įsiskolinimo ieškovui dydžio, atsakovas turėjo tinkamai reaguoti į tokį raštą, t.y., pasidomėti esama situacija, reikšti pretenzijas dėl netikslių ar neaiškių ieškovo reikalavimų.Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio sumos pagrįstumo, nepagrįsta. Ieškovas teismui pateikė visus turimus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kuriuos ieškovui perdavė trečiasis asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovas M. P. prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

Ieškovas nepateikė pilnos reikalavimo perleidimo sutarties ir iš jos nėra įmanoma suprasti ką ir kodėl įsigijo ieškovas iš trečiojo asmens.Ieškovas turėjo bendrais pagrindais įrodyti, iš kokių dalių susideda skola, jų pagrįstumą.Ieškovo pateikti dokumentai tinkamai nepatvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl informavimo apie reikalavimo perleidimą

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą aiškinimo ir taikymo (CK 6.109 str.). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015).

AB „Swedbank“ nuo 2009-04-07 nutraukė kredito sutartį. Iš teismui ieškovo pateiktų pranešimų atsakovams (t.1 b.l.29, 30, 31) akivaizdžiai matyti, kad ieškovas atsakovams aiškiai nurodė pagrindinę informaciją apie reikalavimo teisės perleidimą: pradinį kreditorių, naująjį kreditorių, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą ir datą, mokėtinų sumų detalizaciją (t.y,. skolos suma, delspinigiai, palūkanos ir kt), taip pat įspėjimą, kad atsakovams neatsiskaitant iki nurodyto termino, bus kreiptasi į teismą dėl šio reikalavimo priteisimo. Taip pat, pranešimuose nurodyti ieškovo kontaktai, kuriais galima kreiptis kilus klausimams. Pranešimai siųsti paskutiniais žinomais atsakovų gyvenamosios vietos adresais, be to, atsakovas M. P. yra raštiškai patvirtinęs pranešimo gavimą, kas konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl tinkamas atsakovų informavimas apie reikalavimo teisės perleidimą ir raginimą atsiskaityti su ieškovu yra neginčytinas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininkus (atsakovus), t.y., turi teisę atsakovų atžvilgiu reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus, todėl, privalėjo toliau vertinti tik ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

Apeliantas pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės prieštaraudamas, aukščiau paminėtai savo išvadai, sprendime taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties atsakovams, todėl, atsakovai buvo netinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo perleidimo sutarties pateikimo atsakovams faktas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovų informavimo apie reikalavimo perleidimą tinkamumo, kadangi byloje esančiuose ieškovo pranešimuose yra nurodyta visa esminė informacija apie reikalavimo teisių perleidimą, kuri yra visiškai pakankama suvokti, jog reikalavimo teisės buvo perleistos.

Su ieškiniu buvo pateikta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija bei išrašas iš bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1 prie minėtos sutarties, kuriame buvo detalizuotos ieškovo iš trečiojo asmens įsigytos reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu. Todėl yra nepagrįstas sprendime nurodytas teiginys, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo pateikta, neva motyvuojant, kad joje yra „konfidencialia informacija". Teismas įpareigojo ieškovą pateikti viso bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, prie Reikalavimo perleidimo sutarties, kopiją. Šį teismo įpareigojimą ieškovas įvykdė - bylos medžiagoje yra bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, prie Reikalavimo perleidimo sutarties, kopija, iš kurios matyti, jog pagal minėtą aktą (pozicija Nr. 79), ieškovui trečiasis asmuo perleido reikalavimo teises į atsakovus, taip pat, kokios apimties reikalavimo teisės buvo perleistos bylų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai turėjo visas galimybes tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio.

Nors kreditas išduotas vartojimo tikslais, tačiau atsakovas M. P. yra advokatas. Tokios profesijos asmeniui turėtų būti taikomi griežtesni atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimai. Gavęs ieškovo pranešimą apie reikalavimo perleidimą ir esant bet kokiems neaiškumams dėl atsakovų mokėtino įsiskolinimo ieškovui dydžio, atsakovas turėjo tinkamai reaguoti į tokį raštą, t.y., pasidomėti esama situacija, reikšti pretenzijas dėl netikslių ar neaiškių ieškovo reikalavimų. Tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko, todėl iš tokio atsakovo elgesio galima daryti išvadą, kad atsakovams ieškovo reiškiamas reikalavimas, jo sudėties bei apimties aspektu, buvo aiškus. Po to, kai teisme pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, atsakovas ieškovo reikalavimą ginčijo tik formaliais pagrindais dėl netinkamo informavimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovams nebuvo pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat, jog, teismo nuomone, ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų dydžio pagrįstumo, yra nepagrįstas.

Ieškinio reikalavimo sumos pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį sprendė, jog ieškovas neįrodė reikalavimų dydžio pagrįstumo, tačiau teismas, prieidamas tokios išvados nevertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus. Ieškinyje yra aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimai, t.y., jų sudėtis ir apimtis: 2015 02 24 d. trečiojo asmens sudarytą Kredito panaudojimo ataskaitą, pagal su atsakovais pasirašytą 2008-08-10 Vartojimo kredito sutartį Nr. 05-051720-VA. Šiame dokumente trečiasis asmuo detaliai nurodė visas atsakovui M. P. pervestas bei pastarojo grąžintas pinigines sumas bei atsakovų finansinių įsipareigojimų dydį , į kurį reikalavimo teisės buvo perleistos ieškovui. Atsakovai nepateikė jokių konkrečių argumentų, kurie paneigtų Kredito panaudojimo ataskaitos duomenis. Ieškovas objektyviai jokių kitų ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų ir negalėjo pateikti ir pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti ieškinio pagrįstumą dalyje dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Šios apeliacinės instancijos teismo išvados sudaro pagrindą ieškinį dalyje dėl negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių priteisimo patenkinti.

Dėl ikiteisminių išieškojimo išlaidų

Ieškinys dalyje dėl ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų atmetamas. Ieškovas reikalavimą dėl 535,18 Lt (155 Eur) ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų grindžia ikiteisminio išieškojimo išlaidų išklotine, kurioje nurodyta, kad išlaidas sudaro pranešimų siuntimo ir užklausų Nekilnojamojo bei Gyventojų registrams išlaidos. Atsakovas nuo pat atsiliepimo į ieškinį pateikimo stadijos prieštaravo šiam reikalavimui nurodydamas, kad nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu. Speciali CK 6.261 str. norma, reglamentuojanti piniginių prievolių įvykdymo praleidimo pasekmes, nustato, kad “praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.” Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Pagal suformuotą teismų praktiką, iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju pagal Vartojimo kredito sutarties sąlyga nustatytos palūkanos mokamos iki kredito grąžinimo bei delspinigiai, kurie ir sudaro minimalius kreditoriaus nuostolius. Be to, ieškovas neįrodė, kad išklotinėje nurodyti veiksmai konkrečiai susiję su atsakovų skolos išieškojimu, todėl ieškinys šioje dalyje teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas faktiniais duomenimis.

Atsakovo argumentas, kad ieškovo pateiktų dokumentų kopijos tinkamai nepatvirtintos, nepagrįstas, nes kiekvienas kopijų lapas patvirtintas įgalioto asmens arba tvirtinamasis įrašas padarytas ant paskutinio susiūtų dokumentų lapo.

Bendra ieškinio suma yra 9154,37 Eur, todėl atmesta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 1,68 proc. (suapvalinus – 2 proc.) ieškinio sumos. Ieškovui priteisiama proporcinga žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą dalis – 98 proc., kuri sudaro 470 Eur (274 eur +206 eur/98 proc.). Paduodamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 68 Eur mažesnį mokestį negu privalėjo (t.2 b.l.6), todėl ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus 67 Eur žyminio mokesčio iš atsakovų priteisiama valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies:

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ solidariai iš atsakovų M. P. ir J. P. 5839,97 Eur skolos, 1752,74 Eur palūkanų, 1090,39 Eur delspinigių, 316,27 Eur palūkanų delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“ lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. ir J. P. 407 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų M. P. ir J. P. po 33 Eur žyminio mokesčio ir po 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

Teisėjai Andrius IgnotasAlma UrbanavičienėJūra Marija Strumskienė