Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.).Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Neveiksnių šioje srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai (CK 5.56 str.). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą, trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nepilnamečių vaikų vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas (LR CK 3.188 str. 1 d. 2 p.).

Pareiškėja L. M. yra nepilnamečio vaiko S. M. motina, atstovė pagal įstatymą. Pareiškėjai apie vaiko tėvo mirtį nebuvo žinoma, nes su juo nepalaikė jokių ryšių, o apie tai sužinojo tik gavusi Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-05-20 raštą Nr.9SD-1913, kuriuo ji buvo raginama pradėti inicijuoti procesą dėl kreipimosi į teismą dėl leidimo priimti arba atsisakyti priimti palikimą nepilnametės dukros S. M.. Pareiškėja kreipėsi į VGTP T. Š. skyrių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jai suteikimo, Sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai buvo priimtas 2022-06-15, pareiškėja kreipėsi į jai paskirtą advokatę, rinko reikiamus dokumentus ir paaiškėjo aplinkybės, kad vaiko tėvo skolos viršijo turimo turto vertę. Teismo nuomone, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes ir teisines išvadas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti palikimo, atsiradusio po vaiko S. M. tėvo D. M. mirties, priėmimo terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pateikiami rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, antstolio pažyma) patvirtina, jog palikėjas D. M. nekilnojamojo turto neturėjo, o pas antstolį J. P. vykdoma vykdomoji byla, kurios duomenimis 2022 m, birželio 20 d. skolos ir metinių palūkanų likutis sudaro 52.512,11€ bei liko neapmokėtos vykdymo išlaidos antstoliui 2027,53€). Antstolio pažyma apie D. M. skolų mastą patvirtina tą aplinkybę, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti skolų išieškojimą nėra, o skola didesnė už paliktą turtą, todėl priėmus palikimą nepilnamečio vaiko interesai gali būti pažeisti. Spręsdamas klau­si­mą, ar iš­duo­ti lei­di­mą tė­vams (globėjams, rūpintojams) sa­vo ne­pil­na­me­čių vaikų var­du pri­im­ti ar at­si­sa­ky­ti pri­im­ti pa­li­ki­mą, teis­mas atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (LR CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į LR CK 5.52 straipsnio nuostatas, kuriose numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, jog palikimo priėmimas, nesant jokio turto, o esant tik skoliniams įsipareigojimas, pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas, teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini), mirus D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti pareiškėjui L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio vaiko S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.