Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-667-366/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-04
Bylos Nr.
1S-667-366/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
Teisėja Gražina Kazilionienė Byla Nr. 1S-667-366/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Panevėžio AVMI) viršininko Aldo Skvarnavičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutarties, kuria atmestas Panevėžio AVMI skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės S. Kairienės 2014-06-05 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau FNTT) Panevėžio apygardos valdybos 2014-05-20 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio AVMI 2014-05-12 kreipėsi į FNTT Panevėžio apygardos valdybą dėl informacijos pateikimo apie atliktą D. S. ir R. S. mokestinį patikrinimą bei galimai nusikalstamus šių asmenų veiksmus. Pareiškime nurodyta, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog D. S. ir R. S. 2010 metais turėjo po 150266,40 Lt, o 2011 metais – po 55435,58 Lt nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, todėl jų veiksmuose yra BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

FNTT Panevėžio apygardos valdybos vyriausiasis tyrėjas Remigijus Tvarijonas 2014-05-20 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą D. S. ir R. S. atžvilgiu, nesant duomenų, kad D. S. ir R. S. pareiškime nurodytas lėšas gavo iš įstatymu uždraustos veikos, kuri pagal iki 2010-12-11 galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė S. K. 2014-06-05 nutarimu Panevėžio AVMI skundą atmetė.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartimi Panevėžio AVMI skundas dėl prokurorės 2014-06-05 nutarimo ir FNTT Panevėžio apygardos valdybos tyrėjo 2014-05-20 nutarimo panaikinimo atmestas.

Šalies argumentai

Skundu Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį bei priimti naują sprendimą pavesti ikiteisminio tyrimo pareigūnui pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Panevėžio AVMI pateiktą medžiagą. Nurodo, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai yra visai nepagrįsti ir negali būti siejami su ikiteisminio tyrimo pradėjimu R. S. ir D. S. atžvilgiu dėl galimo neteisėto praturtėjimo pagal BK 189¹ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Čia aukštesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija. Jie privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro ar ikiteisminio tyrimo tyrėjo, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

Pareiškėjas su skundžiama nutartimi nesutinka, manydamas, kad pagal jo pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, jog D. S. ir R. S. mokestinio patikrinimo metu turėjo didesnės nei 500 MGL vertės dokumentais nepagrįstų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, ikiteisminio tyrimo institucija privalėjo atlikti aktyvius procesinius veiksmus, siekiant nustatyti šių pajamų kilmę.

Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės nei 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija (Nr_2K-P-93/2014), pasiremdama Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d. nutarimu, konstatavo, jog šis įstatymas, kriminalizavęs tam tikrą asmens „esamą būklę“, nenustačius laiko ir tvarkos pakeisti šią būklę, neatitinka įtvirtintų BK 2 straipsnyje pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriam įstatymo nustatyta kompetencija formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, šioje byloje pateikė išaiškinimą, jog sprendžiant, ar iki nagrinėjamo įstatymo įsigaliojimo įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, būtina vertinti bylos duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, kad turimo turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, kuri ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus užtraukdavo baudžiamąją atsakomybę. Turto kilmei nustatyti Plenarinė sesija siūlo vertinti konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodytus faktus ir kitus duomenis (duomenis apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.). Kaip nurodyta Panevėžio miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje, oficialiai esantys duomenys apie D. S. ir R. S. neduoda pagrindo išvadai dėl neteisėtos jiems priklausančio turto kilmės. Nors D. S. teistas už mokesčių nesumokėjimą ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad šios neapmokestintos pajamos gautos būtent nusikalstamu būdu. Faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, savaime nereiškia kad turtas įgytas neteisėtomis pajamomis (BK 190 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad būtina atsižvelgti į galimybę sukaupti turimą turtą ne tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį, o per visą darbinę veiklą (nutartis Nr. 2K- 48/2014).

Tokiu būdu keisti ar naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-04 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius