Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2018-06-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-660-805/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-07
Bylos Nr.
1-660-805/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24862-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-660-805/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24862-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 7 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas 2011 m. rugpjūčio 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 72 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2012 m. liepos 12 d. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.10 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sutuoktinei G. M. smogė vieną kartą medine lazda į galvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai G. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš kaltinamojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45-46), matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 26 d. beveik visą dieną namuose jis su sutuoktine G. K. gėrė degtinę ir alų. Vakare, tiksliai kuriuo laiku neprisimena, būnant namuose, abu sukonfliktavo. Jis sutuoktinei pradėjo priekaištauti, kad ji išeina iš namų, kažkur geria ir negrįžta namo. Po to abu išėjo į kiemą. Tada jis paėmęs medinę lazdą vieną kartą smogė G. M. į galvą. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Nuo jo suduoto smūgio iš galvos sutuoktinei pradėjo bėgti kraujas. Tai pamatęs kaimynas G. V. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis negali pasakyti ar kaimynas matė, kaip jis smogė lazda sutuoktinei per galvą. Neužilgo į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Dėl to, kad sužalojo savo sutuoktinę labai gailisi, pasižada jos atsiprašyti.

Nukentėjusioji G. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė (b. l. 18-19), kad 2018 m. gegužės 26 d. ji kartu su sutuoktiniu A. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir abu sukonfliktavo. Ji išbėgo į kiemą ir pajuto smūgį į galvą. Kai atsisuko pamatė stovintį sutuoktinį, kuris rankoje laikė lazdą. Tuomet suprato, kad tai jis sudavė smūgį į galvą. Kaimynas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Vykti su medikais į ligoninę ji atsisakė. Po to į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivežė jos sutuoktinį. Su savo sutuoktiniu ji susitaikė, pretenzijų jam neturi. Neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas G. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 26-27), kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val., jam būnant kieme esančioje pavėsinėje, pamatė išbėgančią iš namo kaimynę G. M., kuri buvo kraujuota galva. Jis jautė, kad G. M. buvo neblaivi. Kadangi matė, kad iš galvos bėga kraujas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai kaimynę apžiūrėjo, tačiau ji vykti į ligoninę atsisakė. Paskui matė kieme medinę kruviną lazdą, suprato, kad su šia lazda buvo sužalota G. M., tačiau paties sužalojimo momento nematė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, nukentėjusiosios G. M., liudytojo G. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2018 m. gegužės 26 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio turimo pradėjimo (b. l. 4), kuriame nurodyta, jog alkotesterio duomenimis A. M. 2018 m. gegužės 26 d. nustatyta 2,56 promilės alkoholio iškvėptame ore;

tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 6-9), kuriame užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), A. M. būdamas neblaivus, trenkė medine lazda sutuoktinei G. M. į galvą, galva kraujuoja;

įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis (b. l. 10-11, 12-14) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame kieme. Prie pavėsinės ant žemės guli 73 cm ilgio, 4 cm skersmens medinė lazda. Nuo lazdos galo 46 cm atstumu matomos tamsiai raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują;

tarnybinis pranešimas dėl daiktų saugojimo (b. l. 15), kuriame pažymėta, kad 2018 m. gegužės 26 d. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimta medinė lazda, kuri turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto 2018 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta (b. l. 23), kad G. M. padaryta odos nubrozdinimai pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas veikiant pakaušio sritį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Lazda gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė, smūgiuojant lazda.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.10 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu, tyčia šeimos narei – sutuoktinei G. M. smogė vieną kartą medine lazda į galvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai G. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiosios duoti parodymai, paties kaltinamojo kaltės pripažinimas, bet ir kiti faktiniai bylos duomenys. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 54). Kaltinamasis A. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 50-52). Nukentėjusiajai sprendimas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2018 m. gegužės 28 d. (b. l. 55). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji nurodė, kad neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sutuoktinę G. M.. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 31-32), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 33-34), yra darbingo amžiaus, bet niekur nedirba (b. l. 35), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 36), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 38). Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, su kaltinamuoju susitaikė, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. M. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo A. M. skirtinas papildomas įpareigojimas – nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, šį įpareigojimą tęsiant visą paskirtosios bausmės laikotarpį ir kuris, teismo manymu, darytų A. M. teigiamą įtaką, juolab, kad pats kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jeigu būtų buvęs blaivus būtų taip nesielgęs.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 26 d. 22.30 val. iki 2018 m. gegužės 27 d. 16.32 val. (b. l. 40-41, 42), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam A. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinė lazda, paimta 2018 m. gegužės 26 d. iš įvykio vietos, esančios Vyšniūnų k., Stakliškių sen., Prienų r. sav., saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 15) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. (A. M.) paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką:

nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. (A. M.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 26 d. 22.30 val. iki 2018 m. gegužės 27 d. 16.32 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. M. (A. M.) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę lazdą, paimtą 2018 m. gegužės 26 d. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam A. M. (A. M.) išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis nuteistajam A. M. (A. M.) išaiškinti, kad jeigu nuteistoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti ją nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. M. (A. M.), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė