Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs pareiškėjos A. N. (toliau – A. N.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos A. N. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos A. N. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame ji nurodo, kad 2015 m. spalio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovadai (toliau – Petrašiūnų policijos nuovada) J. K. pateikė pareiškimą jos atžvilgiu, nurodydama, kad ji neva ją persekioja. Petrašiūnų policijos nuovadai pateiktame pareiškime, A. N. teigimu, yra tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi jame J. K. aprašo atsitiktinius jų susitikimus, pateikdama tikrovės neatitinkančius faktus, arba aprašo aplinkybes, kurių nebuvo. Todėl, A. N. daro prielaidą, kad J. K. sąmoningai arba įtakota jos vyro, savo gyvenimo partnerio, galimai bando pakenkti jai ir jos reputacijai, sužlugdyti ją psichologiškai ir emociškai. Yra gaišinamas jos darbo laikas, nes iš policijos yra skambinama į jos darbovietes, ir ji darbdaviams turi aiškintis, kokių reikalų turi su policija ir kodėl yra ieškoma, taip pat turi atsiprašinėti iš darbo, nes yra kviečiama į policiją.

2015 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pradėti privataus kaltinimo bylos procesą J. K. atžvilgiu pagal 2015 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautą A. N. skundą, buvo atsisakyta, iš esmės motyvuojant tuo, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.

Skundu pažymima, kad J. K. savo pareiškime pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, neva A. N. ją persekioja, tokiu būdu apšmeiždama pareiškėją bei sumenkindama jos autoritetą policijos pareigūnų, šeimos narių, draugų bei kolektyvo atžvilgiu. Nors J. K. savo pareiškime aprašo jos ir A. N. susitikimus, pateikdama tikrovės neatitinkančius faktus bei aprašydama aplinkybes, kurių visai nebuvo, tačiau jos abi gyvena Kauno mieste, viename rajone ir beveik tame pačiame kieme, todėl visiškai natūralu, kad jų keliai retkarčiais ir susikerta. Pareiškėjos teigimu, J. K. pareiškime išdėstytos aplinkybės yra išgalvotos ir menkinančios A. N. bei jos nepilnametę dukrą. Tokiu būdu, J. K. sąmoningai arba įtakota pareiškėjos sutuoktinio, savo gyvenimo partnerio, galimai bando pakenkti pareiškėjai, jos reputacijai, sužlugdyti ją emociškai, kadangi šiuo metu vyksta pareiškėjos ir jos sutuoktinio skyrybų procesas. Dėl tokių J. K. veiksmų yra gaišinamas ne tik pareiškėjos darbo laikas, nes iš policijos yra skambinama ir į A. N. darbovietę, bet ir darbdaviams ji turi aiškintis, kokių reikalų ji turi su policija, ir kodėl yra ieškoma.

Pabrėžiama, jog A. N. reputacija yra tiesiogiai susijusi su jos darbu ir gaunamomis pajamomis, todėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims, menkina jos reputaciją. Šiuo aspektu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju J. K. pateikta informacija buvo paskleista ir tretiesiems asmenims – ne tik Petrašiūnų policijos nuovados pareigūnams, bet ir jos bendradarbiams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos A. N. skundas atmetamas

Privataus kaltinimo bylos procesas gali būti pradėtas tik tuomet, kai veika, dėl kurios pateikiamas skundas, atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad gavęs nukentėjusiojo skundą <...> teisėjas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. išdėstytos aplinkybės. Sutinkamai su BPK 3 str. 1 d. 1 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų kontekste, aukštesnysis teismas iš esmės pritaria apylinkės teismo motyvams dėl atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos A. N. skundą, kadangi nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus ji iš esmės grindžia tais pačiais argumentais ir motyvais, kurie buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui. Naujų duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, ir kurie galėtų lemti iš esmės priešingą sprendimą nei priėmė apylinkės teismas, A. N. nenurodė. Tuo tarpu Kauno apylinkės argumentai dėl duomenų vertinimo aukštesniajam teismui abejonių nekelia, nes priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą žemesnysis teismas patikrino duomenų liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus medžiagoje esančius duomenis kompleksiškai, kas sąlygojo teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naikinti kurį, remiantis vien tik A. N. samprotavimais apie galimai jos atžvilgiu vykdomą nusikalstamą veiką, teisinio pagrindo nėra.

Atsakant į pareiškėjos argumentus, visų pirma pažymėtina, kad šmeižimo – nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., objektyvusis požymis – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Tačiau, sutinkamai su nuosekliai formuojama teismų praktiką, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nelaikytinas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu ar tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu BK 154 str. 1 d. taikymo prasme (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-354/2000, 3K-3-56/2004, baudžiamojoje byloje 2K-91/2015).

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. N. skundą, pagrįstai bei nenukrypdamas nuo vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, sprendė, jog J. K. kreipimasis į policijos įstaigą, o būtent – Petrašiūnų policijos nuovadą, dėl galbūt jos pažeistų teisių gynimo – prašymo ištirti A. N. veiksmus J. K. atžvilgiu, nelaikytinas šmeižiančios informacijos paskleidimu. Akivaizdu, jog J. K., pateikdama tam tikrą informaciją apie jos atžvilgiu padarytą (daromą) nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms ir prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, yra įsitikinusi tokios informacijos teisingumu ir visų pirma turi tikslą apginti, jos manymu, pažeistas teises, o ne apšmeižti kitus asmenis – šiuo atveju A. N..

Atmetant pareiškėjos skundo argumentus, akcentuotina ir tai, kad J. K. Petrašiūnų policijos nuovadai pateiktą informaciją priėmė ir BPK nustatyta tvarka tiria kompetentingi policijos pareigūnai, kuriems ir buvo skirti J. K. pateikti duomenys. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, teisėjams ir kt. asmenims) dėl jų teisės aktais reglamentuotų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, o asmens nurodomos informacijos, pateiktos kaip fakto, nepasitvirtinimas, nesant tikslo paskleisti melagingą informaciją, negali būti pakankamas pagrindas patraukti tą asmenį baudžiamojon atsakomybėn <...> (pvz. kasacinė nutartis Nr. 3K-3-56/2004). Nors, A. N. teigimu, J. K. pateikta informacija buvo atskleista ir jos darbdaviams, kuriems pareiškėja turi aiškintis dėl savo reikalų su policija, tačiau teigti, kad šių duomenų pakanka privataus kaltinimo bylos procesui pagal BK 154 str. 1 d., teisinio pagrindo nėra. Akivaizdu, kad tokie policijos pareigūnų veiksmai – pareiškėjos paieška darbovietėje, - yra betarpiškai susiję su J. K. pareiškime išdėstytų aplinkybių tyrimu ir negali būti traktuojami kaip nusikalstami BK 154 str. 1 d. prasme. Šiame kontekste atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekvestionuojamą teisės principą, jog asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kas leidžia A. N. teiginius, jog dėl J. K. pareiškimo policijoje, apie kurį tapo žinoma ir pareiškėjos darbdaviams, yra sumenkinta jos reputacija, atmesti kaip nepagrįstus, kadangi vien tai, jog ji yra kviečiama į apklausą policijos įstaigoje, nelaikytina jos kaltės pripažinimu BK ir BPK nustatyta tvarka.

Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ne BK 154 str., o 236 str. yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už nekalto asmens melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai įskundžia (pateikia žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją) apie nekaltą asmenį baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams, kad šis padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Tuo tarpu baudžiamasis procesas dėl BK 236 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos yra galimas tik atlikus ikiteisminį tyrimą, kas suponuoja išvadą, kad privataus kaltinimo procesas, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, nėra galimas. Šią išvadą patvirtina ir BPK 407 str. nuostatose įtvirtintas baigtinis nusikalstamų veikų, kurias tiriant ikiteisminis tyrimas neatliekamas (t. y. jos nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso tvarka), sąrašas.

BPK normos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą numato, kad skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuriam dėl tokios procesinės padėties tenka ir pareiga surinkti ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, todėl vien tai, jog apylinkės teismas atsisakydamas pradėti privataus kaltinimo bylos procesą neišreikalavo iš policijos pagal J. K. pareiškimą atliekamo tyrimo medžiagos (esant aiškioms aukščiau aptartoms aplinkybėms), nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiama nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus jas pareiškėjos skundo argumentų kontekste, naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.