- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- eI2-1517-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04134-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB Koldlita
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Koldlita“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (15/18-6) 50U-05975 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Sprendime nurodoma, kad UAB „Stolvika“ darbo sutartį su pareiškėju nutraukė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas tuo metu niekur nedirbo. Taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis.
Pareiškėjas nesutinka su Departamento Sprendimu, teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Koldlita“. Pažymi, kad laiku neįsidarbino, nes Bendrovės įmonės apskaitininkė, atsakinga už bendrovės finansų apskaitą bei darbuotojų įdarbinimą susirgusi COVID-19, negalėjo laiku parengti ir sutvarkyti būtinų dokumentų, tačiau tai padarė 2020 m. lapkričio 30 d., o nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas pradėjo darbą Bendrovėje ir išvyko į tolimąjį reisą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nutraukė darbo santykius su bendrove UAB „Stolvika“ bei tuo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nedirbo jokioje Lietuvos įmonėje. Pareiškėjas su šiais argumentais nesutinka, nes iš pareiškėjo pateiktos darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. buvo įdarbintas UAB „Koldlita“. Todėl pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi jo sudarymo dieną pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Koldlita“, todėl vadovaujantis Įstatymo 50 straipsniu nėra pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka; prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. nebeturėjo teisės įsidarbinti UAB „Koldlita“, kadangi, remiantis Departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, pareiškėjui leidimas pakeisti darbdavį buvo suteiktas tik 2 mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 202 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir jokių objektyvių bei pateisinamų priežasčių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas sudaryti darbo sutarties su UAB „Koldlita“ paminėtu laikotarpiu negalėjo, pareiškėjas nenurodė. Departamentas 2020 m. gruodžio 1 d. patikrino „Sodros“ duomenų bazėje esančią informaciją apie pareiškėją, tačiau duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą UAB „Koldlita“ nebuvo rasti, todėl ginčijamas sprendimas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su senuoju darbdaviu UAB „Stolvika“.
Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad UAB „Koldlita“ apskaitininkė nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 27 d. buvo nedarbinga, todėl pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas. Departamentas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, darbuotojus į darbą priima ir su jais darbo sutartis sudaro bendrovės vadovas, o ne buhalteris, todėl UAB „Koldlita“ apskaitininkės nedarbingumo faktas nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės. Duomenys, kad UAB „Koldlita“ direktorius neturėjo galimybės sudaryti su pareiškėju darbo sutarties, nėra pateikiami. Kita vertus, net ir vertinant, kad įmonės apskaitininkei buvo pavesta vykdyti UAB „Koldlita“ vadovui priskirtiną funkciją sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, nepateiktos jokios pateisinamos priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas naująjį darbdavį anksčiau (iki 2020 m. lapkričio 3 d.), kai tam buvo pakankamai laiko.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, kad net jeigu pareiškėjas būtų pasirašęs darbo sutartį anksčiau, ji nebūtų įsigaliojusi iki faktinio pareiškėjo darbo pradžios, o pirmasis pareiškėjo reisas buvo numatytas tik 2020 m. gruodžio 1 d. Viena vertus, šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Antra vertus, jokių kliūčių įdarbinti pareiškėją, sudarant su juo darbo sutartį iki 2020 m. lapkričio 16 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai pradėti vykdyti darbo funkcijas pareiškėjas tariamai galėjo tik vėliau, nebuvo. Pažymėtina, kad pareiškėjui suteiktas leidimo pakeisti darbdavį laikotarpis nepriklausė nuo to, kada naujasis darbdavys galės suteikti pareiškėjui darbo, atsiras užsakymų ir pan. Prieš teikdamas prašymą dėl darbdavio keitimo ir nutraukdamas darbo sutartį su senuoju darbdaviu pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo bei galėjo įsitikinti įsidarbinimo UAB „Koldlita“ galimybėmis. Tuo pačiu UAB „Koldlita“ buvo žinoma, kad neįdarbinus pareiškėjo iki 2020 m. lapkričio 16 d., jam išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ir darbo sutarties su pareiškėju nebebus galima sudaryti. Papildomai pažymi, jog ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka teikti prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Apibendrindamas atsiliepimo argumentus, atsakovas laikosi pozicijos, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Koldlita“ su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.
Nurodo, kad visus įmonėje su įdarbinimu susijusius klausimus tvarko vyr. buhalterė A. P. Pažymi, kad 2020 m. lapkričio 28-29 d. buvo nedarbo dienos, todėl buhalterei grįžus į darbą pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Koldlita“ ir apie tai buvo informuota Sodra. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovo argumentus, jog jis 2020 m. gruodžio 1 d. patikrino „Sodros“ duomenų bazėje esančią informaciją apie pareiškėją, tačiau duomenys apie pareiškėjo įsidarbinimą UAB „Koldlita“ nebuvo rasti, paneigia byloje pateiktas Sodros išrašas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Departamentas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir leido jam pakeisti darbdavį bei dirbti UAB „Koldlita“. Pareiškėjas ir UAB „Koldlita“ Departamento raštu buvo informuoti, kad sprendimu pasinaudoti ir pas naująjį darbdavį pradėti dirbti pareiškėjas gali per 2 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2020 m. lapkričio 16 d.
Departamentas nustatęs, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutraukė darbo sutartį su senuoju darbdaviu UAB „Stolvika“ ir per Departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytą 2 mėnesių terminą neįsidarbino pas naująjį darbdavį UAB „Koldlita“ ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui 2020 m. kovo 26 d. išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. kovo 26 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas). Pagrindai, kuriems esant gali būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Stolvika“, pateikė Departamentui prašymą ir papildomus dokumentus. Departamentas, įvertinęs pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2022 m. kovo 26 d. Departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjui buvo leista darbdavį pakeisti į UAB „Koldlita“.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jam 2020 m. gruodžio 1 d. įsidarbinus UAB „Koldlita“ Departamentas negalėjo panaikinti jam išduoto leidimo. Pažymėtina, kad pagal Departamento 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, pareiškėjui leidimas pakeisti darbdavį buvo suteiktas tik 2 mėnesių laikotarpiui, t.y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d., tačiau pareiškėjas iki nustatyto laiko neįsidarbino ir nepateikė jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų vertinti, kad pareiškėjas sudaryti darbo sutarties su UAB „Koldlita“ minėtu laikotarpiu negalėjo. Todėl ginčijamas sprendimas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą buvo priimtas tuo pagrindu, jog pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su senuoju darbdaviu UAB „Stolvika“. Teismas neturi duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Koldlita“ direktorius neturėjo galimybės sudaryti su pareiškėju darbo sutarties. Kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo atsakovas net ir vertinant, kad įmonės apskaitininkei buvo pavesta vykdyti UAB „Koldlita“ vadovui priskirtiną funkciją sudaryti su darbuotojais darbo sutartis, nepateiktos jokios pateisinamos priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo būti įdarbintas pas naująjį darbdavį anksčiau (iki 2020 m. lapkričio 16 d.), kai tam buvo pakankamai laiko.
Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad net jeigu pareiškėjas būtų pasirašęs darbo sutartį anksčiau, ji nebūtų įsigaliojusi iki faktinio pareiškėjo darbo pradžios, o pirmasis pareiškėjo reisas buvo numatytas tik 2020 m. gruodžio 1 d. Teismo vertinimu, jokių kliūčių įdarbinti pareiškėją, sudarant su juo darbo sutartį iki 2020 m. lapkričio 16 d., nepriklausomai nuo to, kad faktiškai pradėti vykdyti darbo funkcijas pareiškėjas tariamai galėjo tik vėliau, nebuvo. Pabrėžtina, kad pareiškėjui Departamento sprendimu buvo suteiktas leidimo pakeisti darbdavį laikotarpis nepriklausė nuo to, kada naujasis darbdavys galės suteikti pareiškėjui darbo. Sutiktina su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad prieš teikdamas prašymą dėl darbdavio keitimo ir nutraukdamas darbo sutartį su senuoju darbdaviu pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo bei galėjo įsitikinti įsidarbinimo UAB „Koldlita“ galimybėmis. Tuo pačiu UAB „Koldlita“ buvo žinoma, kad neįdarbinus pareiškėjo iki nustatyto laiko, jam išduotas leidimas laikinai gyventi gali būti panaikintas ir darbo sutarties su pareiškėju nebebus galima sudaryti.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Departamento sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo reikalavimų patenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.