Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios J. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2024 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 24 d. 18.25 val. iki 2023 m. liepos 26 d. 13.12 val. (2 paros).

Bausmės pradžia – 2024 m. liepos 17 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 15 d., 1/3 paskirtos bausmės laiko bus atlikusi 2025 m. lapkričio 15 d.

Nuteistoji J. Š. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su Komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Skunde, cituodama BVK ir Probacijos įstatymo nuostatas, nurodo, kad skundžiamas Komisijos nutarimas neatitinka nei teisės normų reikalavimų, nei faktinių aplinkybių. Nuteistosios nuomone, Komisijos sprendimo pobūdį lėmė itin formalus požiūris į tas aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą. J. Š. skunde nurodo, kad ji trečdalį skirtos bausmės bus atlikusi 2025 m. lapkričio 15 d. ir sutinka, kad lygtinio paleidimo metu jai būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl atsirado teisinis pagrindas ją paleisti lygtinai, o Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad atlikta maža bausmės dalis, nesiderina su įstatymo nuostatomis. Detalizuodama savo skundą nuteistoji nurodo, kad jos nusikalstamo elgesio yra žema, apie vertinimo metu nustatytus kriminogeninius veiksnius įvardina, jog nustatytų statinių veiksnių ji pakeisti negali, o dinaminiai veiksniai liudija apie jos teigiamus pokyčius tiek mąstyme, tiek ir elgsenoje. J. Š. nuomone, tai suponuoja išvadą, kad jos resocializacijos procesas vyksta itin sėkmingai. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistoji ugdo kritinį mąstymą probleminių sričių bei pasekmių atžvilgiu, deda pastangas keisti savo elgesį tinkama linkme ir stengiasi orientuotis į prosocialų gyvenimo būdą. Pasak nuteistosios, skundžiamame nutarime išdėstyti teiginiai liudija, jog jos bausmės atlikimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jau pasiekė bausmei keliamus tikslus ir belieka atlikti tik tam tikrą elgesio korekciją, kurią galima įvykdyti ir probacijos metu. Todėl J. Š. mano, kad tolesnis jos laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir taikomos priemonės šiuo metu be pagrindo riboja jos teises ir laisves. Bausmės atlikimo sąlygos taip pat negali būti kliūtimi jai taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau, kad ji atitinka visas sąlygas, jog galėtų būti perkelta iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Nuteistosios nuomone, resocializacijai yra labai svarbūs ryšiai su šeimos nariais ir artimaisiais. Ji nurodo, kad šiuo metu bendrauja su savo nepilnamečiu sūnumi bei suaugusiais vaikais ir sugyventiniu, tačiau bendravimą riboja sąlygos, kuriomis ji atlieka bausmę, o ją paleidus lygtinai, ženkliai pasikeistų bendravimo intensyvumas, o tai neabejotinai turėtų teigiamą įtaką dar sėkmingesniam resocializacijos procesui. Nuteistoji nurodo, kad Socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame nutarime nurodyta, jog jos mąstymui įtakos galėjo turėti savikritiškumo stoka, tačiau atkreipia dėmesį, jog minėtoje išvadoje taip pat konstatuota, jog dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėje, skirtoje objektyvesnio savivaizdžio formavimui, davė rezultatų ir po jo nuteistoji kritiškiau vertina priimamus sprendimus. Skunde taip pat keliama abejonė dėl savikritiškumo lygio didinimo, kadangi itin savęs kritiškas vertinimas siejamas su nuolatine įtampa. Nuteistosios nuomone, skundžiamame nutarime išdėstytas komisijos požiūris, jog jos pasirengimas gyventi laisvėje yra labai trapus, nėra teisingas. Nuteistoji taip pat nurodo, kad ji turi gyvenamąją vietą, paleista lygtinai galėtų dirbti, nes turi pakankamai gerus darbinius įgūdžius, o požiūris į darbą ir legalius pajamų šaltinius yra tvirtas. Atkreipia dėmesį, kad jai jau buvo taikoma probacija, kurios sąlygų ji nepažeidė, todėl jai akivaizdu, kad ją paleidus lygtinai probacija irgi šį kartą bus veiksminga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad juo nesutinkama su Komisijos išvada dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, netaikymo bei nurodomos aplinkybės, nuteistosios subjektyviu manymu, sąlygojančios kitokį – jai palankų sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji J. Š. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų. BVK 82 straipsnio 4 dalis numato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad J. Š. yra atlikusi lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, pakartotinai vertinant nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką jai nustatyta likusi žema rizika. Taigi, šios aplinkybės leidžia svarstyti lygtinio paleidimo taikymo J. Š. galimybę BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 4 dalies pagrindu, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, vertinamos ne tik minėtos aplinkybės. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau praeityje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu buvo teista už analogišką nusikalstamą veiką ir jai buvo paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant. Nuteistoji pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdama 47 metų. Šiuo metu nuteistoji atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą narkotinių medžiagų disponavimą, turint tikslą jas platinti. Paminėtos aplinkybės rodo, kad dabartinis nuteistosios nusikaltimas, už kurį ji kali, yra jai būdingo nusikaltimų modelio dalis (prekyba narkotinėmis medžiagomis ir finansinės naudos siekimas). Šiuo metu J. Š. yra atlikusi mažiau nei vieną trečdalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors nuteistoji jau yra atlikusi įstatyme numatytą privalomą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį lygtinio paleidimo svarstymui, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistoji gyvendama laisvėje nevengė užsiimti darbine veikla ir teisėtais būdais užsidirbti pinigų pragyvenimui, turėjo stabilų pragyvenimo šaltinį, tačiau poreikiai būdavo didesni už gaunamas pajamas ir ji pasirinkdavo neteisėtas veikas „greitų“ pinigų gavimui. Atsižvelgiant į tai, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti siejama su nuteistosios nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistosios sąmoningas pasirinkimas antrą kartą įvykdyti panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką, parodo galimą prielaidą formuotis nusikalstamą elgesį pateisinančiam požiūriui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmu nuosprendžiu, kaip nurodė ir pati nuteistoji, jai bausmės vykdymas buvo atidėtas ir buvo vykdoma probacija, tačiau kaip matyti, nuteistajai taikyta probacija pakankamos teigiamos įtakos nepadarė ir ji antrą kartą padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką.

Pastebėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, taikant intensyvią priežiūrą, buvo nuspręsta, kad šiuo metu netikslinga taikyti lygtinį paleidimą nuteistajai J. Š. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Teismo manymu, būtent Komisijos nariai geriausiai gali įvertinti, ar asmuo yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu, o remiantis komisijos išvada, šiuo metu netikslinga nuteistajai J. Š. taikyti lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą.

Kaip jau minėta, nuteistosios J. Š. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra žema. Nuteistoji bausmės atlikimo metu laikosi numatytų rėžimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja kompetencijų ugdymo kursuose, užsiima darbine veikla, laikosi rėžimo reikalavimų, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, deda pastangas dirbti su mąstymo ir elgesio srities kriminogeninias veiksniais, siekia objektyvesnio savivaizdžio formavimo, ugdyti kritinį mąstymą probleminių sričių bei pasekmių atžvilgiu, stebimos dedamos pastangos keisti savo elgesį tinkama linkme bei orientuotis į prosocialų gyvenimo būdą. Pastarosios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąją, tačiau remiantis socialinio tyrimo išvada, siekiant išlaikyti teigiamą pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamiką ilgalaikėje perspektyvoje, nuteistajai būtina ir toliau išlaikyti dedamas pastangas dirbti su kritinio mąstymo gerinimu.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistosios mąstymo ir elgesio ypatumai prisidėjo prie jos nusikalstamo elgesio raiškos dėl kritinio mąstymo stokos probleminių sričių ir pasekmių atžvilgiu. Nuteistosios savikritiškumo stoka taip pat galėjo prisidėti prie jos mąstymo ypatumų ir bei priimamų sprendimų. Teismo nuomone, įkalinimo patirtis bei lankomos pozityvaus užimtumo priemonės prisideda prie kritiškesnio nuteistosios požiūrio į pačios priimtus sprendimus bei jų pasekmes, tačiau tik išlaikant dabartinių teigiamų pokyčių mąstyme kryptį, J. Š. pakartotinio nusikaltimo rizika ilgalaikėje perspektyvoje gali būti valdoma teigiama linkme. Kaip matyti, bausmės atlikimo metu ji dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, objektyvesnio savivaizdžio formavimui, todėl stebimas šiek tiek kritiškesnis požiūris į priimtus sprendimus, geresnis asmeninių savybių įtakos teisinių problemų atsiradimui suvokimas, o tai gali teigiamai veikti kriminogeninių poreikių valdymą mąstymo srityje.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu J. Š. atliktos bausmės dalį, manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gi, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji J. Š. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Teismas be kita ko pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 4 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistosios J. Š. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik dar nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, nuteistajai J. Š..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus įstatyme numatytą lygtinio paleidimo instituto taikymui reikiamą atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, J. Š. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, šiuo metu negalimas bei jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu mokosi, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laikosi numatytų režimo reikalavimų, orientuojasi į teigiamus pokyčius), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus, taikant intensyvią priežiūrą, J. Š., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą, nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2025 m. vasario 24 d. nutarimas dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, o J. Š. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Nuteistosios J. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.