- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- I-1737-422/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant pareiškėjui Ž. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui E. L. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž.R. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-8), skundo papildyme (b.l. 61-64) ir teismo posėdyje nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI), pažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normas. Atvežtas į Kauno TI buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje išbuvo virš penkių valandų, dėl šioje patalpoje buvusių asmenų skaičiaus negalėjo tinkamai pasivaikščioti, turėjo sėdėti vienoje vietoje. Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl netinkamai atliktos jo asmens ir daiktų kratos, nurodydamas, jog rūbus turėjo dėti į purvinus, netvarkingus ir nedezinfekuotus plastikinius indus. Vėliau buvo patalpintas į kamerą Nr. 245, kurios sienos ir lubos buvo netvarkingos, nelygios, pažeistos drėgmės, pelėsio, nuo jų krito tinkas, dažai atsilupę. Kameros inventorius buvo netvarkingas, sulūžęs. Sanitarinio mazgo inventorius sulūžęs, vandens nuleidimo mechanizmas neveikė taip, kaip turėtų veikti, nuolatos bėgdavo vanduo, tai pareiškėją nerviškai veikdavo, keldavo jam depresiją. Apie tai informavo pareigūnus, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, o rašytiniai prašymai nebuvo priimami. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl, atlikus gamtinius reikalus, kameroje tvyrodavo blogas kvapas. Tvirtino, kad indų plovimui buvo išduodami milteliai, kurių negalima įkvėpti į plaučius, šie milteliai skirti vonios, praustuvių bei tualetų paviršiams valyti, o ne indams plauti. Jam buvo išduotas grindų skuduras, kuriuo turėjo nusivalyti dulkes ir išsiplauti grindis. Kameroje galėjo klausyti tik vieną radijo stotį, kurią nustatęs Kauno TI, negalėjo klausytis kitų radijo stočių. Be to, ši stotis veikė nekokybiškai. Į kamerą nebuvo išduotas virdulys. Dušinės paviršiai pažeisti pelėsio, kranai sulūžę, nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatūros, bėgo tik šaltas vanduo, todėl sušalo, patyrė jo orumą žeminančių išgyvenimų. Duše nebuvo veidrodžių, todėl negalėjo apsiskusti. Atvykęs į Kauno TI, prašė pareigūnų patalpinti jį į kamerą su nerūkančiais, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Kalėdamas su rūkančiais asmenimis, buvo priverstas kvėpuoti užterštą tabako dūmais orą, drabužiai buvo prasmirdę tabaku, tokiu būdu patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Tvirtino, jog kalint tokiomis sąlygomis, buvo pažemintas pareiškėjo orumas, pasireiškė psichologiniai sukrėtimai, jis išgyveno vidinį diskomfortą, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur, prašydamas priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) bei atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 245. Buvimo metu reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Kameros pagal planą yra remontuojamos, taisomas kalinamųjų asmenų sugadintas inventorius. Pareiškėjo teiginiai apie netvarkingas kameros sienas ir lubas nepagrįstas jokiais objektyviais faktais, prašymų, ištaisyti šiuo trūkumus arba perkelti pareiškėją į kitą kamerą, pareiškėjas nepateikė, todėl laikytina, jog bendrai kameros būklei pareiškėjas pretenzijų neturėjo. Pažymėjo, jog pelėsį ant kameros sienų (jei toks buvo) nuvalyti privalėjo pats pareiškėjas, tvarkydamas kamerą. Tinkamai kalinimo higienai palaikyti asmenims išduodami įrankiai ir valymo priemonės. Pareiškėjui, jo prašymu, buvo išduoti šveičiamieji milteliai, kurie tinkami porcelianiniams, emaliuotiems bei kitiems indams plauti. Kauno TI sanitariniuose mazguose yra šalto vandens tiekimo sistema, unitazai, kurių konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, sanitarinis mazgas atskirtas nuo kameros 2,1 m. aukščio pertvaromis, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Kauno TI yra 5 dušų patalpos, jose įrengta 13 dušų kabinų, dušai yra prižiūrimi ir esant reikalui remontuojami. Kauno TI nėra kamerų, skirtų tik nerūkantiems asmenims, tačiau atvykęs į Kauno TI nuteistasis, kuris nurodo, jog yra nerūkantis, talpinamas į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Pasitaiko atvejų, kad atvykęs į Kauno TI asmuo nurodo, jog yra nerūkantis, tačiau patalpintas į kamerą su kitais nerūkančiais, pradeda rūkyti. Tuomet kartu kalintys asmenys informuoja apie tai Kauno TI administraciją ir rūkantis asmuo perkeliamas į kitą kamerą. Pareiškėjas nėra skundęsis Kauno TI administracijai dėl laikymo su rūkančiu asmeniu, be to, 30 proc. skundžiamo laiko pareiškėjas kalėjo vienas, todėl jo skundas dėl buvimo su rūkančiu asmeniu yra nepagrįstas. Atvykusių asmenų į Kauno TI paskirstymas vyksta operatyviai, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo tvirtinimu, kad priėmimo ir paskirstymo skyriaus kameroje jis buvo laikomas virš 5 val. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punkte nustatyta, kad režimo zonoje turi būti radijo laidų transliavimo patalpa, o 14.4 punkte numatyta vidinio ryšio sistema, kurios vienas iš elementų yra radijas, ši sistema Kauno TI veikia. Pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia pareiškėjui turėti savo radijo imtuvą ir klausytis norimų radijo stočių. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, todėl jo skundas negali būti patenkintas.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė pareikalauti iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį už piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš netinkamų, galiojantį teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. vasario 14 d., jį kalinant Kauno TI higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų neatitinkančioje kameroje, per ilgai laikant laikino sulaikymo kameroje bei netinkamai atliekant pareiškėjo ir jo daiktų kratą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2017 m. vasario 9 d., išvyko 2017 m. vasario 14 d., ginčo laikotarpiu gyveno kameroje Nr. 245 (b. l. 17). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su jo per ilgu laikymu laikino sulaikymo kameroje, tvirtino, kad šioje kameroje buvo laikomas virš 5 valandų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) 11 punkte nustatyta, jog priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 val., uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atvykusiųjų asmenų perkėlimo iš Priėmimo ir paskirstymo punkto procedūra vyko operatyviai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo patalpinimo į trumpalaikio laikymo kamerą bei išleidimo iš jos ar patalpinimo į kamerą Nr. 245 laiką į bylą nepateikė. Pažymėtina, jog nors įrodinėjimo našta dėl buvimo trumpalaikio sulaikymo kamerose trukmės tenka atsakovo atstovui, tačiau būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais jam buvo padaryta žala. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu konkrečiai laiku jis buvo atvestas į trumpalaikio sulaikymo kamerą ir kada iš jos buvo išvestas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas Kauno TI administracijai nepateikė jokių prašymų ar skundų dėl pernelyg ilgo buvimo trumpalaikio sulaikymo kameroje. Kadangi dėl nurodytų sąlygų jų egzistavimo laikotarpiu jokie skundai ir prašymai nebuvo teikiami, neužfiksuoti jokie galimi pažeidimai, todėl nustatyti abstrakčiai skunde išdėstytas aplinkybes ir surinkti tai pagrindžiančius įrodymus iš esmės nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad Kauno TI pareigūnai pažeidė Taisyklių 11 punktą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo argumentai dėl per ilgo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad atvykus į Kauno TI, asmens ar daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, nes turėjo savo rūbus dėti į nešvarius, netvarkingus ir nedezinfekuotus plastikinius indus.
Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015), kurios 12 punkte nurodyta, jog, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie talpas, į kurias pareiškėjo atvykimo į Kauno TI dieną buvo dedami jo drabužiai, jų būklę, tačiau byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl nešvarių, nehigieniškų talpų, išteptų drabužių pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl nehigieniškų kratos sąlygų (talpų, į kurias buvo dedami pareiškėjo daiktai, būklės) jo atvykimo į Kauno TI dieną dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl higienos reikalavimų neatitinkančios kratos, atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose(žr. pvz.2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016).
Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl kameros Nr. 245 ir šios kameros sanitarinio mazgo inventoriaus, tvirtindamas, kad jis buvo sulūžęs, netvarkingas, unitazo vandens nuleidimo mechanizmas veikė netinkamai. Taip pat nurodė, jog kameros sienos ir lubos buvo netvarkingos, nelygios, pažeistos drėgmės, pelėsio, nuo jų krito tinkas, dažai atsilupę. Tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į pareigūnus dėl unitazo netinkamo veikimo, į jo žodinius prašymus nebuvo reaguojama, o rašytiniai prašymai nebuvo priimti, tačiau pareiškėjas konkrečiai nenurodė, dėl kokio konkretaus kameros inventoriaus reiškia pretenzijas. Atsakovo atstovo pateiktose kameros Nr. 245 fotonuotraukose matosi tam tikri kameroje esančių baldų, sienų ir lubų dėvėjimo požymiai, tačiau tiek kameros baldai, tiek sienos ir lubos nėra tokios būklės, jog būtų galima daryti išvadą, jog jais naudojantis gali kilti reali grėsmė įvykti nelaimingam atsitikimui, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl kameros inventoriaus, sienų ir lubų būklės laikomos nepagrįstomis. Minėtose nuotraukose matyti tam tikri sienų ir lubų patamsėjimai, tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad tai yra pelėsis, negalima, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad minėtas pažeidimas (pelėsis) realiai buvo ir pareiškėjas dėl jo galėjo patirti papildomų nepatogumų. Be to, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietos gyvenamųjų patalpų švarą turi užtikrinti patys nuteistieji (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas pelėsio kameroje atsiradimas pareiškėjo kalinimo joje metu, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimų.
Svarbu pažymėti, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu dėl kameros baldų, sienų ir lubų būklės keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją, Kauno visuomenės sveikatos centrą ar kitas kompetentingas institucijas, o šie į jo prašymus nereagavo, ar atsisakė juos tenkinti, todėl, nesant tokių duomenų, negalima spręsti, jog kameros ir jos baldų būklė ginčo laikotarpiu kėlė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus bei šiame kontekste konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų (b.l. 24-25) negalima nustatyti unitazo gedimo fakto. Nors pareiškėjas nurodė, jog dėl unitazo vandens nuleidimo sistemos netinkamo veikimo ne kartą kreipėsi į pareigūnus, į jo žodinius prašymus nebuvo reaguojama, o rašytiniai prašymai buvo nepriimami, tačiau konkrečių kreipimosi datų, pareigūnų vardų ir pavardžių, asmenų, galinčių paliudyti kreipimosi į pareigūnus faktą, nenurodė, taip pat nepateikė rašytų bet nepriimtų skundų, jo skundų Kauno TI administracijai dėl netinkamo pareigūnų elgesio, todėl, teismo nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kreipimosi į pareigūnus dėl netinkamai veikiančio unitazo faktą bei paties unitazo netinkamo veikimo faktą, taigi nėra pagrindo tikėti įrodymais nepagrįsta pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl unitazo vandens nuleidimo sistemos netinkamo veikimo.
Pažymėtina, kad į bylą pateiktas išrašas iš Suimtųjų, nuteistų rašytinių pasiūlymų (pareiškimų) bei skundų įstaigos vadovybei registro patvirtina, kad 2017 m. vasario 10 d. buvo priimtas pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo (b. l. 20,85-86). Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstas abejones pareiškėjo versija dėl pataisos namų administracijos atsisakymo priimti jo skundus (prašymus).
Pareiškėjas skunde tvirtino, jog sanitarinis mazgas buvo nesandarus, jame nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo nemalonus kvapas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta (b. l. 24-27), kad ginčo kameros sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas pakankamai aukšta siena (2,10 m.), jis uždaras (yra durys, sienos), sanitariniame mazge įrengta atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerų unitazų konstrukcija neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo keltas pretenzijas dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, blogo kvapo kameroje, netinkamai veikiančios ventiliacijos ar negalėjimo išvėdinti kameros, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl sanitarinio mazgo įrengimo atmestinos.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkama dušinių būkle, nurodydamas, jog dušinės paviršiai buvo pažeisti pelėsio, kranai sulūžę, nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatūros, bėgo tik šaltas vanduo, dušinėje nebuvo veidrodžių, todėl negalėjo nusiskusti.
Higienos normos HN 134:2015 34 punkte nurodyta, jog bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.).
Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų (b. l. 30-32) negalima nustatyti dušinių, jų įrenginių techninės būklės, taip pat konstatuoti pelėsio buvimo faktą. Jokių kitų duomenų apie dušo patalpų būklę ginčui aktualiu metu į bylą nepateikta. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų bei dušo patalpoje buvusio pelėsio, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
Pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, reikalavimo įrengti veidrodį dušo patalpoje nėra nustatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžio neįrengimo pačioje dušo patalpoje yra nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad indų plovimui jam buvo išduoti milteliai, kurie neskirti indų plovimui ir yra pavojingi sveikatai. Pagal Higienos normos HN 134:2015 19 punkto nuostatas, patalpoms, įrangai, inventoriui valyti naudojamos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.
Iš pareiškėjo ir atsakovo pateiktos minėtų miltelių etiketės matyti, jog jie skirti porcelianiniams, emaliuotiems bei kitiems indams valyti (plauti), įspėjimų nenaudoti šių miltelių indams, turintiems sąlytį su maistu, nenurodyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl jų netinkamumo ir pavojingumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog kameroje buvo įrengta tik viena radijo stotis, todėl buvo apribota jo galimybė klausytis kitų radijo stočių, be to, ir ši radijo stotis veikė nekokybiškai.
Pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4.punktą, kameroje turi būti įrengta vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Pagal šio akto nuostatas, kamerose įrengtas radijas yra vidinio, o ne išorinio ryšio sistemos dalis, todėl būtent Kauno TI administracijos kompetencijai priskirtina nuspręsti, kokio pobūdžio informacija bus transliuojama per šį radiją. Pažymėtina, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, suimtiesiems leidžiama turėti radijo imtuvus bei garso grotuvus, todėl pareiškėjas, norėdamas klausytis radijo (kitų radijo stočių), turėjo galimybę įsigyti radijo imtuvą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas siekė pasinaudoti šia teise, tačiau atsakovo atstovas nesuteikė jam tokios galimybės, taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo pretenzijas Kauno TI administracijai dėl netinkamai veikiančio radijo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo klausytis įvairių radijo stočių bei netinkamai veikiančio Kauno TI radijo yra nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kameroje nebuvo virdulio. Kalinčių asmenų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, reikalavimas kameras aprūpinti virduliu nėra įtvirtintas, todėl, neaprūpinus pareiškėjo kameros virduliu, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog paprašius, jam buvo išduota šluostė kameros valymui, kuria jis turėjo nuvalyti dulkes ir išsiplauti kamerą.
Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (Higienos normos HN 134:2015 37 p.) .
Taigi, iš šios teisės normos matyti, jog nuteistiesiems turi būti išduodama šluostė, jos paskirtis nėra nurodyta, todėl pareiškėjos pretenzijos nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal minėtą teisės normą grindims išduodamas šepetys.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad kameroje buvo laikomas su rūkančiais asmeniu, nors atvykęs į Kauno TI užpildė kortelę, kurioje nurodė, jog yra nerūkantis.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kameroje su rūkančiu asmeniu, argumentuodamas savo poziciją dėl kalinimo su rūkančiu nuteistuoju, pareiškėjas nenurodė jo vardo ir pavardės, neprašė teismą kviesti šį asmeniu liudytoju byloje, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl kalinimo su rūkančiu asmeniu keliamų nepatogumų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į administraciją su prašymu ar skundu dėl to, kad kameroje rūkoma, raštu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl to, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl laikymo su rūkančiu asmeniu, šios aplinkybės pareiškėjas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl teismas daro išvadą, jog Kauno tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje negali būti nustatyti.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsakovo atstovas prašė teismą įpareigoti pareiškėją už piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise sumokėti žyminį mokestį.
Vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.
Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė pareikalauti iš asmens sumokėti žyminį mokestį suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Be to, toks įpareigojimas galimas ne priimant procesinį sprendimą byloje, o sprendžiant skundo priėmimo klausimą, todėl atsakovo atstovo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Ž. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.