Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-310-609/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-11-28
Bylos Nr.: I-310-609/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė, Alona Romanovienė
Atsakovas: Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, G. L. M., R. M., A. P., A. J., L. J., G. E. J., I. K., R. K., A. S., V. L., AB DnB NORD bankui, AB bankui „Snoras“, AB SEB bankui, AB Sampo bankui, AB Ūkio bankui, A. M., J. L., B. L., V. B., A. B., I. A., A. A., E. A., S. A., G. P., I. B., V. P., K. P., H. B., L. K., K. Š., V. Š., M. Š., V. J. K., E. B., A. Š.
Pareiškėjas: Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Advokatai: Virgilijus Kaupas, Arūnas Ivancius

Administracinė byla Nr. I-310-609/2008

Bylos kategorija 1.10 (S)Teismo procesinio sprendimo kategorija 74KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Daliai Pocienei, atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Rūtai Baškytei, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Neringos savivaldybės tarybai, Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, G. L. M., R. M., A. P., A. J., L. J., G. E. J., I. K., R. K., A. S., V. L., UAB (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankui, AB bankui „Snoras“, AB SEB bankui, AB Sampo bankui, AB Ūkio bankui, UAB (duomenys neskelbtini), A. M., J. L., B. L., V. B., A. B., I. A., A. A., A. M., A. M., E. A., S. A., G. P., I. B., V. P., K. P., A. J., H. B., L. K., K. Š., V. Š., M. Š., V. J. K., E. B., A. Š., UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimą Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini)Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimą Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini)Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“.

Pareiškėjas prašyme (t.VI, b.l. 34-43) nurodo, kad 2006-11-14 Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje buvo gautas advokato Virgilijaus Kaupo 2006-11-13 prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl administracinio teisės akto panaikinimo, kuris 2006-11-17 persiųstas nagrinėjimui Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. 2007-01-24 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2007-01-19 raštu Nr. 6-2344 Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė išvadą, susijusią su teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidoje, detaliuoju planavimu, kuri tolimesniam tyrimui 2007-01-24 perduota Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai. Prokurorui pateiktoje 2007-01-19 išvadoje Nr. 6-2344 nepateikus pakankamai duomenų, sąlygojančių prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą priėmimą (nenurodant detaliojo plano sprendinių ir infrastruktūros sutarties realizavimo apimties, kas tiesiogiai įtakoja ieškinio sumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes), 2007-01-30 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistams buvo pavesta patikslinti išvadą. 2007-02-23 buvo gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslinta 2007-02-20 pažyma Nr. 6.3-456, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių reikalavimų pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras, 2007-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintos pažymos Nr. 6.3-456, kurioje specialistai konkretizavo pažeidimus bei pateikė pakankamai duomenų, suponuojančių ieškinio pagrįstumą pagrindu, LR CPK 49 str. tvarka Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2007-03-23 pateikė 2007-03-22 ieškinį Nr.CBl/29, todėl laikytina, kad prokuroras savo konstitucinę ir įstatyminę teisę kreiptis į teismą dėl administracinio ginčo išnagrinėjimo realizavo per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą. Kadangi pakankamai objektyvių duomenų apie pažeidimus prokurorui buvo pateikta tik specialistams patikslinus pirminę pažymą (išvadą), todėl pareiškimo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo 2007-02-23. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui prokuroro 2007-03-22 ieškinys Nr.CBl/29 paduotas 2007-03-23, laikytina, kad prokuroras į teismą kreipėsi per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą ir termino nepraleido. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008-02-27 nutarties pagrindu civilinės bylos perdavimas administraciniam teismui nevertintinas savarankišku prokuroro kreipimusi į administracinį teismą, todėl nesietinas su terminu skundui paduoti.

Prašyme nurodoma, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje surinktus duomenis nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtintu detaliuoju planu apibrėžti žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikos valstybei, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos:

1. adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-11-12 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0338 pagrindu išnuomotas R. M., 2003-11-12 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0339 pagrindu išnuomotas G. L. M. ir R. M.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-10-14 įsakymu Nr. 13.6-3033 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;

adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-08-04 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0320 pagrindu išnuomotas A. P.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1214 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-05-16 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0217 pagrindu išnuomotas A. J.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1217 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2003-12-18 įregistruota hipoteka Nr. 03220030007629 (kreditorius - AB bankas NORD/LB Lietuva);adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-05-26 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0223 pagrindu išnuomotas A. J. ir L.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1216 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2005-09-16 įregistruota hipoteka Nr.03220050008039 (kreditorius - AB bankas „Snoras").

Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Neringoje, nesuformuoti ir VĮ Registrų centre kaip savarankiški turtiniai vienetai neįregistruoti.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistruotas pastatas - poilsio namai (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuota 16 atskirų nekilnojamojo turto objektų - poilsio patalpų, nuosavybės teisėmis priklausančių: A. M., G. E.J., J. L. ir B. L. (2008-02-29 įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I. K. ir R. K. (2007-01-08 įregistruota hipoteka - kreditorius AB Sampo bankas), V. B. ir A. B. (2008-02-29 įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I. A. ir A. A., A. M. ir A. M., E. A. ir S. A., UAB (duomenys neskelbtini) (2007-10-08 įregistruota hipoteka - kreditorius AB Ūkio bankas); Ankstesni savininkai - LUAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (Vį Registrų centras duomenimis įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro - pasibaigęs juridinis asmuo), G. P. I. B., V. P. K. P., A. J.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 2 atskirti nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teise priklausantys R. M. ir G. L. M.; Ankstesni savininkai – H. B., L. K., LUAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), K. Š., V. Š., M. Š..

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. S. ir V. L.; Ankstesni savininkai – V. J. K., E. B., L. K., LUAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. P.; Ankstesnis savininkas - LUAB (duomenys neskelbtini). 2007-06-22 pastatui įregistruota hipoteka - kreditorius AB DnB NORD bankas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis G. E. J.; Ankstesnis savininkas - LUAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J.; 2003-12-18 įregistruota hipoteka Nr. 03120030007628 (kreditorius - AB bankas „NORD/LB Lietuva"); Ankstesnis savininkas - LUAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J. ir L. J.; 2005-09-15 įregistruota hipoteka Nr.03120050008037 (kreditorius - AB bankas „Snoras"). Ankstesni savininkai: A. Š., LUAB (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė Neringos savivaldybės taryba 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detalųjį planą bei pritarė sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui, įgaliojant merą ją pasirašyti. Nurodo, kad šio detaliojo plano sprendiniams pritarė ir suderino: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prie LR Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda bei kitos institucijos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi detaliojo plano projektą, 2001-10-24 pateikė išvadą Nr.408, kad detaliojo plano projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka.

Pareiškėjas pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai:

Esamą sklypą skaidyti, formuojant 8 savarankiškus sklypus;Žemės naudojimo būdą - rekreacinę teritoriją ( žemės naudojimo pobūdį - poilsio namus statyti, įrengti ir eksploatuoti) pakeisti, nustatant žemės naudojimo būdą - gyvenamoji teritorija (žemės naudojimo pobūdį - sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritorija).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. 1-1244 įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Šiuo nutarimu LR Vyriausybei suteikta teisė keisti nacionalinių parkų ir rezervatų bei jų apsauginių zonų ribas, LR Vyriausybei deleguota teisė nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą. Toks režimas nustatytas 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269, kuriuo pavirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtintais Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau - KNNP) nuostatais. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1996-06-19 nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo" KNNP planavimo schema (generalinis planas) įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre. Nurodyti norminiai teisės aktai specialiai skirti KNNP teritorijai, todėl jų nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Taip pat nurodo, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindiniuose teiginiuose (Žin.,1994,Nr.99-1977) 5 p. imperatyviai nurodyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema(generaliniu planu), 4.1 p. nurodyta, kad planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.

Pareiškėjas pažymi, kad 1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje (Nr. 2) nagrinėjama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietovės gyvenamajai funkcinei zonai, KNNP Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemos sprendiniais nagrinėjama teritorija priskirta X zonai, kurios tvarkymo programoje nenumatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Nidos ir jos apylinkių principinis planas" 4 p. Nidoje išskirtos 3 pagrindinės stambios zonos: 1) mišri gyvenamosios paskirties, poilsio ir aptarnavimo įstaigų, 2) gamtinė rekreacinė, 3) komunalinės-ūkinės paskirties. Nagrinėjamo žemės sklypo (sklypų) naudojimo pobūdis - poilsio įstaigų teritorija - nustatytas KNNP planavimo schemą (generalinį planą) detalizuojančioje Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento įtvirtinimo" patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 5 lentelės „Pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai" nuostatomis, žemės naudojimo pobūdis - teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, numatytas rekreacinio žemės naudojimo būdo teritorijose.

Pažymi, jog tokiu būdu akivaizdu, kad komentuojamo detaliojo plano sprendinys - žemės sklypo (sklypų) naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją teritoriją, žemės naudojimo pobūdžio pakeitimas iš poilsio įstaigų teritorijos į sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją - prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių santraukos Teritorinio funkcinio zonavimo 7 punkto sprendiniams, nustatantiems, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" atvirtino detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam lanui), bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams:

Pažeisti 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr. 27-766), kurių 4 p. nustato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.

Pažeistos LR Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 28 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis; 31 str. 8 d. nuostatos, nustatančios, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pažeistos ir šio įstatymo 5 str., 13 str. nuostatos, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik pats įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (saugomų teritorijų planavimo dokumentai).

Nurodo, kad Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimu Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto pavirtinimo" nuspręsta patvirtinti minimų žemės sklypų naudojimo sąlygas, kuriose, vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 3 patvirtinto teritorijos detaliojo plano 7 p. nustatytas žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė - privačioms valdoms išdėstyti, 8.1.1p. nustatytas ūkinės veiklos pobūdis žemės sklype - kitos paskirties žemė - privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) bei kitų teisės aktų nuostatoms, tai ir ginčijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas - Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimas Nr. 253 - pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Nurodo, kad LR Vietos savivaldos įstatymo 8, 14, 15, 17, 20, 24, 26, 29, 31, 40 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. IX-1354) savivaldybių valdybos buvo išeliminuotos iš savivaldybių struktūros. 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (aktuali redakcija nuo 2005-08-17) 32 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius pagal teritorijų planavimo dokumentą atlieka šiuos darbus: parengia prašomo išnuomoti žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas; nurodo prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą taip pat pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą numatytus teritorijai, į kurią patenka išnuomojamas žemės sklypas, jeigu žemės sklype esančių statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis neatitinka bendrajame ar specialiajame plane numatytos paskirties, būdo ir (ar) pobūdžio, nustato kitus prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo apribojimus ir sąlygas; atlieka kitus darbus. Pažymi, kad tokiu būdu, minimos savivaldybės valdybos funkcijos yra perduotos savivaldybės administracijos vadovui. Nurodo, jog atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, dėl reikalavimo panaikinti Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimą Nr. 253 atsakovu trauktina Neringos savivaldybės administracija. Taip pat pažymi, jog Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) 2002-11-26 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teisių perėmėjo nėra. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir nuo to momento nustoja egzistuoti - jis pasibaigia (LR CK 2.95 str. 3 d.). Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini), ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, neteko civilinio teisnumo ir civilinio procesinio veiksnumo, todėl teismo sprendimas šioje byloje neįtakos jo teisių ar pareigų. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d. įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo numatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teise bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 str. suteikia prokurorui teisę įstatymų numatyta tvarka ginti viešąjį interesą kai yra nustatomi asmens, visuomenės ir valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimai. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijos 54 str. 1 d. įtvirtina valstybės pareigą rūpintis gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus ir etnokultūrinį paveldą Kuršių nerija, kaip kultūrinis kraštovaizdis, įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė priklauso išimtinei valstybės nuosavybei (LR Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str., Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 5 p.). Šis nacionalinis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros paveldą iškelti iš jo objektus, teršiančius aplinką ir nesusijusius su nacionalinio parko steigimo tikslais ir gyventojų interesais, propaguoti Kuršių nerijos gamtos ir kultūros vertybes, materialinės ir dvasinės kultūros paveldą ir jų apsaugą (iš Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų). Valstybė, priimdama teisės aktus, kuriais nustatytas specialus Kuršių nerijos nacionalinio parko teisinis režimas, siekė išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei. Dėl šios priežasties, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą t.y. valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes. Viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Pareiškėjo atstovė prašo tenkinti prašymą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija su prašymo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime į prašymą (t.VII, b.l. 47-48) nurodo, jog prašymas teismui pateiktas praleidus LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ir nepagrįstas. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė praėjus daugiau negu vienam mėnesiui nuo ginčijamų aktų priėmimo dienos, todėl administracinė byla dėl šių aktų panaikinimo turėtų būti nutrauktina. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašyme nepagrįstai nurodyta, kad ginčijamas detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pažymi, kad LR teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 35 d. numatė, kad teritorijų planavimo dokumentų derinimas - procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtintas detalusis planas yra suderintas su visomis planavimo procese dalyvavusiomis institucijomis, ginčijamas detalus planas yra patikrintas, todėl ginčijamo detalaus plano sprendiniai neprieštarauja ir negali prieštarauti jokiems aukštesnės galios teisės aktams. Taip pat nurodo, jog remiantis galiojusia LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucija, ginčijamą detalųjį planą patikrino, todėl pagal šį įstatymą nebuvo pagrindų ginčijamo detalaus plano netvirtinti. Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras nei derinimo, nei tikrinimo išvadų neginčija, todėl nėra pagrindų dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtinto detalaus plano panaikinimo. Pažymi, jog remiantis 1997-02-06 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.01 patvirtintu UAB(duomenys neskelbtini) sklypo detalaus išplanavimo projektu projektuojama teritorija buvo padalinta į 7 sklypus, todėl nurodytu detalaus išplanavimo projektu buvo sukurtos teisinės prielaidos sklypo (duomenys neskelbtini), Nidoje išskaidymui, žemės naudojimo pobūdžio keitimui bei naujai statybai. Kadangi pareiškėjas neginčija 1997-02-06 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.01 patvirtinto UAB (duomenys neskelbtini) sklypo detalaus išplanavimo projekto sprendinių, nėra jokio pagrindo dėl Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimo Nr.03 "Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa detalaus plano patvirtinimo", Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimo Nr. 253 "Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo" panaikinimo. Nurodo, kad 1997-02-06 Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.01 patvirtintą UAB (duomenys neskelbtini) sklypo detalaus išplanavimo projektą 1997-01-22 raštu Nr. 04-12-169 suderino Aplinkos apsaugos ministras I.Lazdinis bei 1997-01-30 raštu Nr. 01-09-72 suderino Kultūros vertybių apsaugos departamento direktorius N.Puteikis, Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtinto detalaus plano projekto vadovė ir bendraautorė buvo A.K. (A.S.), todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčijamo detalaus plano sprendiniai gali pažeisti viešąjį interesą.

Atsakovų atstovas prašo administracinę bylą nutraukti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t.VII, b.l. 69-73) nurodo, kad institucija sutinka su prašyme išdėstytais reikalavimais ir prašo jį patenkinti. Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, numatantys jame aptartų žemės sklypų naudojimo būdo - rekreacinės teritorijos -pakeitimą, nustatant žemės naudojimo būdą - gyvenamoji teritorija, neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinių. Nurodo, jog atsakovės Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringa, detaliuoju planu suplanuota teritorija yra Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje funkcinėje zonoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje detaliuoju planu suplanuota teritorija yra reglamentu Nr. X pažymėtoje teritorijoje, kurios tvarkymo programoje nenumatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją. Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje nagrinėjama teritorija schematiškai yra pažymėta kaip poilsio įstaigų teritorijos. Pažymi, kad KNNP planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu patvirtintuose Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatuose). Nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame imperatyvus reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip gamtinio ir kultūrinio paveldo, verte valstybei ir visuomenei.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Rūta Baškytė prašo prokuroro prašymą patenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo sutinka (t. VII, b.l. 27-30).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t.VII, b.l. 35) nurodo, jog sutinka su prašyme išdėstytais argumentais, palaiko prokuroro reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Nurodo, jog laikosi pozicijos, išdėstytos 2007 01 19 Inspekcijos rašte Nr. 6-2344 ir rašte Nr. 6.3-456.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime (t. VII, b.l. 52) nurodo, jog bankas yra sąžiningas įkeitimo/hipotekos teisės turėtojas, nes Bankui įkeisto turto hipoteka/įkeitimas buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti Nekilnojamojo turto bei Hipotekos registruose, o nuosavybės/valdymo teisės į hipotekos/įkeitimo objektą įkeitimo metu nebuvo apribotos ar kaip nors suvaržytos, Bankas, kaip civilinių teisinių santykių subjektas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatyta laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas, Valstybės žinios 2003, Nr. 24-1004). Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad civilinių teisinių santykių stabilumą būtina užtikrinti, kadangi nuo to priklauso sutartinių santykių šalių subjektinių teisių apsauga, asmenų tikrumas dėl jų teisinio saugumo bei teisinės padėties apibrėžtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-06-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-P-346/2004, kat. 37.8, 45.7). Teismo sprendimas šioje byloje neturėtų įtakoti banko, kaip sąžiningo trečiojo asmens, teisių į hipoteka/įkeitimu apsunkintą turtą.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (t. VII, b.l. 76-82) nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo, jog praleistas terminas skundui paduoti, nes terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas ne nuo 2007-02-23, kai Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo patikslintą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadą, o nuo 2007-01-19, kai buvo pateikta pirmoji jos išvada, nes padavus skundą laiku, jį vėliau galima tikslinti. Taip pat nurodo, jog detaliojo plano organizavimas, rengimas, svarstymas ir tvirtinamas atliekamas įstatymų nustatyta tvarka. Tokiame detaliajame procese dalyvauja daugelis su teritorijų planavimu susijusių subjektų, kurie turi teisę, o kartu ir pareigą atstovauti savo interesus detaliajame teritorijų planavimo procese, pašalinti netinkamai vykdomo detaliojo planavimo proceso trūkumus. Todėl tikėtina, kad iš tokios valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų gausos asmenys, įsigiję turtinius vienetus adresu Neringos sav. Neringos m. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini), neabejotinai pagrįstai galėjo tikėtis, kad visi sprendimai ir žemės sklypų planavimas buvo atliekama teisėtai. Įstatymai gina sąžiningą asmenį, turėjusį teisėtus lūkesčius, teises bei teisėtus interesus. Dėl šios priežasties negali būti įtakojamos sąžiningų asmenų teisėtai įgytos civilinės teisės ir pareigos, taip pat keičiamas sukurtas teisinis reglamentavimas, t.y. prašymu prašomi pripažinti negaliojančiais aktai negali būti pripažinti negaliojančiais.

Tretysis suinteresuotas asmuo S. A. su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime (t.VII, b.l. 37) nurodo, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas LR ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymi, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d.. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Mano, kad 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo I. A. su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime (t.VII, b.l. 39) nurodo, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas LR ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymi, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Mano, kad 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. A. su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime (t. VII, b.l. 41) nurodo, jog yra praleisti skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminai, numatyti LR ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymi, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d.. Juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d.. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Teisminio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Mano, kad 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamų duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretysis suinteresuotas asmuo E. A. su prašymo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Atsiliepime į skundą (t.VII, b.l. 43) nurodo, jog yra praleistas skundo (prašymo) padavimo administraciniam teismui terminas, numatytas LR ABTĮ 33 straipsnyje. Pažymi, kad skundžiamas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 03 buvo priimtas 2002 m. vasario 8 d., o Neringos savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 253 - 2002 m. gruodžio 16 d., tai reiškia, kad juos buvo galima apskųsti per 1 mėnesį nuo jų priėmimo dienos, t.y. atitinkamai iki 2002 m. kovo 8 d. ir 2003 m. sausio 16 d.. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai apie galimai neteisėtus administracinius aktus tapo žinoma 2006 m. lapkričio 14 d., todėl prokuroras su prašymu dėl administracinių aktų panaikinimo galėjo kreiptis tik iki 2006 m. gruodžio 14 d.. Administracinio proceso inicijavimas 2008 m. balandžio 24 d. akivaizdžiai rodo, kad yra praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti. Mano, kad 2007 m. vasario 20 d. pažymos gavimas negali būti laikomas pakankamu duomenų apie galimą viešojo intereso pažeidimą surinkimo momentu, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas skundo (prašymo) padavimo terminas, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atlikti tyrimai ir jų pagrindu priimti dokumentai negali būti laikomi pagrindu reikšti prašymus dėl administracinių aktų panaikinimo, nes juose pateikiama šios institucijos nuomonė.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir R. M. su skundo reikalavimais nesutinka. Atsiliepime (t.VII, b.l. 61-65) nurodo, jog skunde netinkamai nurodomas momentas, nuo kurio skaičiuotina skundo padavimo teismui termino pradžia, taip pažeidžiant vieno mėnesio LR ABTĮ nustatytą terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog pagal 2006-11-14 Generalinei prokuratūrai pateiktą ir 2006-11-17 Klaipėdos miesto prokuratūrai persiųstą advokato V. Kaupo prašymą ir priedus, tarp kurių buvo ir Neringos m. savivaldybės sprendimas patvirtinti detalųjį planą ir paties detaliojo plano pagrindinis brėžinys, prokuratūra, kuriai Prokuratūros įstatymo 8 str. 7d., ir 9 str. 8 d. priskyrė funkciją ginti viešąjį interesą, jau nuo 2006-11-14 sužinojo ir buvo informuota apie Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Nida, detalųjį planą ir tariamą tokio plano prieštaravimą teisės aktų reikalavimams. Tokiu būdu 2006-11-14 prašymu ne tik buvo pateikti duomenys apie ginčijamą aktą, bet buvo aiškiai nurodyta apie galimą sprendimo prieštaravimą teisės aktams bei prašoma kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, todėl ši diena turėtų būti laikoma kreipimosi į teismą termino pradžios diena. Iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 spalio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje buvo masiškai tikrinami Neringos m. savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti detalieji planai nuo 2000 m., Klaipėdos apygardos prokuratūra jau 2005 m. spalio mėn. žinojo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos nuomonę apie patvirtintų detaliųjų planų ir KNPP planavimo schemos santykį, apie KNNP planavimo schemos, kaip teritorijų planavimo dokumento statusą, apie galimus KNNP planavimo schemos nuostatų pažeidimus tvirtinant detaliuosius planus Neringos m. savivaldybėje ir apie KNNP schemą - jos grafinę dalį ir sprendinius, su kuriais nebuvo kliudoma susipažinti (daryti kopijas ir pan.) visiems norintiems asmenims (tą patvirtino 2007-06-27 Konstitucinio teismo nutarimo V konstatuojamosios dalies 14 p.). Atsižvelgiant į tai nėra aišku, kokius veiksmus prokuratūra, gindama viešą interesą, atliko laikotarpiu nuo 2005-10-07 išvados gavimo dienos iki 2007-03-23 prašymo teismui pateikimo dienos, kad būtų teisiškai įvertintas ir šioje byloje ginčijamo detaliojo plano teisėtumas. Jeigu tokių veiksmų per minėtą laikotarpį nebuvo atliekama, tai negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nurodytą terminą, prokurorų tik 2007-03-23 paduotas ieškinys, o dabar skundas, turėtų būti nagrinėjamas. Pažymi, kad pirminėje 2007-01-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje Nr. 6-2344 jau buvo surinkta pakankamai duomenų dėl paskutiniame pareiškėjo skunde skundžiamų aktų galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl konkrečiai šių aktų apskundimo terminas pagal paties pareiškėjo poziciją, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007-01-19. Papildomoje išvadoje nepateikta jokių papildomų argumentų dėl detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl papildoma išvada neatskleidė jokių reikšmingų ar naujų aplinkybių šioje apimtyje. Nurodo, jog Nidos principinis planas nieko nepasako ir nenustatė jokių taisyklių ar draudimų keisti teritorijos naudojimo būdą ar pobūdį nepažeidžiant pagrindiniame brėžinyje nurodytų funkcinių zonų paskirties, kuri ir nebuvo pažeista. Dėl galimybės keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį būtina spręsti analizuojant visą KNNP schemą sistemiškai. KKNP schemos pagrindinių teiginių santraukos 7 p. numatyta, kad Neringos m. valdyba vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą privalo išlaikyti teritorijų paskirtį numatytą KNNP generaliniame plane. Generaliniame plane minėta teritorija priskirta būtent gyvenamajai zonai, todėl vadovaujantis sisteminiu aiškinimu bei tuo faktu, kad keisti žemės naudojimo būdą bei pobūdį KNNP schema tiesiogiai niekur nedraudžia, ginčijamuose detaliojo plano žemės sklypo, pagal KNNP pagrindinį brėžinį esančio gyvenamojoje zonoje, sprendiniuose numatytas naudojimo būdas - gyvenamoji teritorija, pobūdis -sodybinio tipo arba mažaaukščiai statiniai, atitiko KNNP generalinio plano pagrindiniame brėžinyje numatytą teritorijos naudojimo būdą. Vadovautis skunde minimu Aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402, nustatinėjant, koks žemės naudojimo būdas buvo nustatytas 1994 m. priimtoje KNNP schemoje yra negalima jau vien todėl, kad minėtas aplinkos ministerijos įsakymas 1994 m. dar negaliojo ir jame nebuvo numatyta galimybė taikyti jį atgal. Pagal teritorijų planavimo ir žemės įstatymus, žemės naudojimas apibūdinamas trimis kategorijomis: 1) pagrindinė tikslinė paskirtis 2) žemės naudojimo būdas, ir 3) žemės naudojimo pobūdis. Atitinkamai skundo teiginys, kad pažeistos Saugomų teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 8 d. nuostatos dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo yra nepagrįstas, kadangi žemės pagrindinė tikslinė paskirtis nebuvo pakeista, ji kaip buvo, taip ir liko „kita paskirtis", o buvo nustatytas tik žemės naudojimo būdas ir pobūdis. Nurodo, jog detaliajame plane teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimas formuojant sklypus, reikalingus kiekvienam pastatui eksploatuoti, buvo nustatytas pagal faktinius juose esančių pastatų duomenis, t.y. nebuvo pakeistas nei egzistuojantis teritorijos užstatymo intensyvumas bei tankumas (nors to daryti nedraudžia KNNP schema numatydama galimybę tankinti gyvenamąsias teritorijas), nei pastatų, aukštingumas. Detaliuoju planu nenustatytas joks teritorijos tvarkymo režimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių KNNP, todėl nenurodžius konkrečių galimų neigiamų pasekmių KNNP kaip saugomai išskirtinei teritorijai, ji negali būti pripažįstama ginančia viešąjį interesą, kadangi joks viešasis interesas šiuo atveju nėra pažeidžiamas. Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)., dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., jau detaliojo panavimo pradžioje buvo teisėtai pastatyti ir šiuo metu stovi penki dar iki planavimo pradžios pastatyti savarankiški nekilnojamieji daiktai - poilsio pastatai, todėl vienas iš šio sklypo detaliojo plano tikslų buvo kiekvienam iš šių pastatų suformuoti atskirus žemės sklypus, ką ir numato 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 260. Būtent siekiant suformuoti kiekvienam pastatui savarankišką žemės sklypą, laikantis minėtų teisės aktų nuostatų ir visų kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, buvo pradėtas žemės sklypo detalusis planavimas, ko rezultate teisėtai ir pagrįstai buvo suformuotas savarankiškas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, kuris buvo skirtas jame esančiam teisėtai pastatytam savarankiškam pastatui - poilsio namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso G. ir R. M.) eksploatuoti ir naudoti jį pagal paskirtį. Tokio sklypų formavimo (skaidant, kad būtų suformuojami žemės sklypai kiekvienam pastatui atskirai eksploatuoti) nedraudė net ir KNNP planavimo schema, todėl detalusis planas ta dalimi, kurioje sklypas buvo suskaidytas, tame tarpe ir suformuojant žemės sklypą jau pastatytam savarankiškam pastatui - poilsio namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, eksploatuoti, atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir negalėtų būti panaikintas net ir tuo atveju, jeigu sklypo būdo ir pobūdžio pakeitimas būtų pripažintas neteisėtu. Pabrėžia, jog jie jokia forma nedalyvavo detaliojo planavimo procedūrose, todėl pareiškėjo minimi tariami detaliojo planavimo procedūrų pažeidimai bet kokiu atveju negali turėti įtakos jo, kaip sąžiningo pastatų ir žemės sklypo nuomininko, teisių įgijėjo atžvilgiu. Tretysis asmuo nuosavybės teisę į patalpas įgijo atlygintino pirkimo-pardavimo sandorio būdu, o taip pat ir valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininko teises įgijo griežtai laikantis visų teisės aktų reikalavimų pagal nuomos sutartį, todėl jis yra patalpų ir žemės sklypo nuomininko teisių sąžiningas įgijėjas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad šios valstybę ir parko interesus atstovavusios institucijos pažeidė teisės aktų reikalavimus detaliojo plano rengimo metu, dėl tokių valstybės institucijų pažeidimų negali būti panaikintos ar apribotos sąžiningų įgijėjų teisės naudotis jų sąžiningai įsigytiems pastatams eksploatuoti suformuotais žemės sklypais, todėl neturėtą būti panaikintas ir detalusis planas, suformavęs pastatui eksploatuoti žemės sklypą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Sergej Juzik prokuroro prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas paskelbtu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“( Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija jau aptarė ABTĮ 13 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis, jei yra pagrindas manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą ginant viešąjį interesą reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio ir jų taikymo samprata, kokia buvo suformuota, ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pažymima, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 11 17 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai buvo persiųstas 2006 11 14 Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje gautas 2006 11 13 advokato Virgilijaus Kaupo prašymas dėl kreipimosi į teismą dėl administracinio teisės akto panaikinimo (t.I, b.l. 11,12). 2007-01-24 Klaipėdos apygardos prokuratūroje gauta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma (t.I, b.l. 22-25) dėl Neringos miesto savivaldybės tarybos 1997 02 06 sprendimu Nr. 01 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) sklypo detalaus išplanavimo projekto patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano I ir Neringos savivaldybės tarybos 2002 02 08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano II. Pateiktoje pažymoje nepateikus pakankamai duomenų, sąlygojančių prokuroro sprendimo dėl kreipimosi į teismą priėmimą, 2007 01 30 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros raštu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai buvo įpareigoti pateiktą pažymą patikslinti (t.I, b.l. 26,27). 2007 02 23 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gauta patikslinta 2007 02 20 pažyma (t.I, b.l. 28-30), kurioje buvo pakankamai duomenų, suponuojančių reikalavimų teismui pagrįstumą. Į Klaipėdos miesto apylinkės teismą Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi 2007-03-23. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo 2008-02-27 nutartimi byla perduota nagrinėjimui Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t.VI. b.l. 11-13). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad įstatymu nustatytas terminas prašymui paduoti nėra praleistas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prašymas dėl termino atnaujinimo nenagrinėtinas. Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjui tapo žinoma anksčiau, nei jam šiuos duomenis pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra teigiama, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 atkreipė dėmesį, kad ABTĮ bei Prokuratūros įstatymas nepateikia viešojo intereso sąvokos, todėl siekiant nustatyti, ar pareiškėjas į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą, pirmiausia būtina nustatyti, kas yra laikytina „viešuoju interesu“.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuojant viešąjį interesą. Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuota. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. liepos 28 d. nutartyje konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienąkart kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

Konstitucijoje įtvirtintos vertybės pažeidimas nėra vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas būtų pripažintas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Į teismą administracinio proceso tvarka ginant viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę.

Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies sąvoką „ypač vertingos teritorijos“, yra konstatavęs, jog ši bendrinė sąvoka suponuoja tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovės), kurios dėl savo ekologinės, kultūrinės, istorinės, mokslinės ir kitokios reikšmės skiriasi nuo kitų Lietuvos teritorijos dalių (vietovių), jeigu tai konstituciškai pagrįsta, ne tik gali, bet ir turi būti priskirtos ypač vertingų vietovių kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijoms (2007 m. liepos 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Saugomų teritorijų steigimo pagrindinė funkcinė paskirtis – natūralių, nepaliestų teritorijų išsaugojimas. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Kadangi bet kokio pobūdžio veikla Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto teisinio režimo gali turėti įtakos saugomai teritorijai, konstatuotina, jog ginčijamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas viešuoju interesu. Viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisė yra konstitucinės vertybės. Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti supriešinamos, todėl šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą. Sprendžiant šį klausimą, pažymėtina, kad pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, siekia panaikinti galimai neteisėtai viešojo administravimo subjektų priimtus administracinius aktus, nustatančius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ar subjektų ratui. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik ginčijamų aktų teisėtumo klausimas, neribojant trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, laikytina, jog asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas nėra priešpriešinami. Toks teisminės praktikos taikymas yra suformuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant imperatyvias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis į teismą. Kadangi Neringos savivaldybės taryba, privalanti užtikrinti, kad jos veikla bei visais jų veiklos klausimais priimami sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 8 punktas), nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebūtų priimami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismą gindamas viešą interesą. Todėl pripažinti, jog viešasis interesas šioje byloje neturėtų būti ginamas ir dėl to bylą reikėtų nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Atsakovų atstovas advokatas Arūnas Ivancius teismo posėdžio metu pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, nuo kada taikomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas ir nebegalioja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), inter alia tokie, kuriuose esama itin didelės apimties grafinių dalių, dėl kurių publikavimo kiltų itin didelių techninių problemų, galėtų būti oficialiai skelbiami ne „Valstybės žiniose“, bet kituose šaltiniuose ir (arba) kitais būdais, taip pat ta apimtimi, kuria nustatyta, kad minėti itin didelės apimties, sudėtingos struktūros teisės aktai (jų dalys), net reikalaujant juos oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“, galėtų būti oficialiai skelbiami specialiuose „Valstybės žinių“ numeriuose. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. Esant nurodytai aplinkybei, nėra pagrindo prašymo tenkinti, nes prašymo argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais.

Visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas. Ginčijamu detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl šiai teritorijai taikomi Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimai. Šis įstatymas ginčijamu detaliuoju planu suplanuotų sklypų teisinio statuso požiūriu yra specialus bendrųjų teritorijų planavimo ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų sistemoje.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“, įsigaliojusį 1991 m. gegužės 1 d. Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, buvo inter alia nutarta įsteigti Lietuvos Respublikos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus ir valstybinį rezervatą (pagal parengtas schemas): „<...> Kuršių nerijos nacionalinį parką – 19 tūkst. ha ploto (iš jų 9 tūkst. ha Kuršių marių ir Baltijos jūros akvatorijos)“ (1 punkto 2 papunktis) bei „įpareigoti <...> Vyriausybę iki 1991 m. lapkričio 1 d. patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatus“ (2 punkto 1 papunktis). Paminėtu teisės aktu įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas bei apibrėžtas konkretus šio parko plotas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1994 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“, kuriuo patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą)(toliau – KNNP planavimo schema (generalinis planas). Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas turėjo priedą „Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniai teiginiai“ (toliau – Pagrindiniai teiginiai), kuris buvo paskelbtas kartu kaip sudėtinė minėto teisės akto dalis.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarimo antruoju punktu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KNNP planavimo schema (generalinis planas) yra įregistruota Teritorijų planavimo dokumentų registre – registro Nr.:100002000006 (t. 1, b.l. 33). Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad planavimo schemą parengęs Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas du jos originalius egzempliorius (tekstinę ir grafinę dalis) perdavė tuometinei Statybos ir urbanistikos ministerijai, vienas egzempliorius liko šiame institute, o Statybos ir urbanistikos ministerija 1995 m. liepos 12 d. perdavė Neringos miesto merui vieną originalų planavimo schemos egzempliorių. Akivaizdu, kad Neringos savivaldybės tarybai buvo žinomi KNNP planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniai, pagal juos parengtos planavimo sąlygos, todėl jų buvo būtina laikytis rengiant ir tvirtinant detaliuosius planus. Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimo (kartu su gyvenviečių detaliaisiais planais) susiję sprendimai negali būti priimami neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negali prieštarauti Schemos nuostatoms. Šių sprendinių nepaisymas, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas.

KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindinių teiginių 5 punkte nustatyta, jog Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu). Taigi minėtame punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą. Pagrindinių teiginių 4.1 punkte numatyta, jog planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius.

Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus. Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 6.6. punkte numatyta, kad plėtoti pažintinį turizmą, reguliuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, statinių formas ir tūrį riboti pagal gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.

Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu, žin. 2002 Nr. 87-3755, 25 punktas reikalauja, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus, vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, kultūros paveldo objektų apsaugos reikalavimus siekiant: išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius; išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus ir išlaikyti tradicinės regiono architektūros pobūdį: formas, spalvas ir dydžius bei formuoti rekreacinių ir gyvenamųjų vietovių estetinį vaizdą.

Iš ginčo detaliojo plano medžiagos (t.I, b.l. 77) matyti, kad detaliojo planavimo procesas prasidėjo 1999-10-25 planavimo užduoties sudarymu. 1999 08 20 Neringos miesto savivaldybės sprendime Nr. 230 nurodyta, kad planavimo organizatoriaus funkcijas pavesta vykdyti Neringos miesto savivaldybės miesto tvarkymo ir statybos skyriui. Planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybę rekonstruoti esamus pastatus. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369, bei kitų sąlygose nurodytų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, jog planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi planuojamai teritorijai.

1994-12-19 Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintos KNNP planavimo schemos (generalinio plano) pagrindiniame brėžinyje (Nr. 2) (t.I, b.l. 79) nagrinėjama teritorija priskirta Nidos gyvenamosios vietovės gyvenamajai funkcinei zonai. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemą ginčo teritorija priskirta X zonai (t.I, b.l. 84-101), kurios tvarkymo programoje nenumatytas žemės sklypo naudojimo būdo keitimas iš rekreacinės teritorijos į gyvenamąją, nes sklypas priskirtas poilsio įstaigų, urbanistinio paminklo teritorijoms. Pagal KNNP planavimo schemos (generalinio plano) skyriaus „Nidos ir jos apylinkių principinis planas" 4 p. Nidoje išskirtos 3 pagrindinės stambios zonos: 1) mišri gyvenamosios paskirties, poilsio ir aptarnavimo įstaigų, 2) gamtinė rekreacinė, 3) komunalinės-ūkinės paskirties. Nagrinėjamo žemės sklypo (sklypų) naudojimo pobūdis - poilsio įstaigų teritorija - nustatytas KNNP planavimo schemą (generalinį planą) detalizuojančioje Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-12-16 įsakymu Nr. 402 „Dėl laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento įtvirtinimo" patvirtinto laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento 5 lentelės „Pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai" nuostatomis žemės naudojimo pobūdis - teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, numatytas rekreacinio žemės naudojimo būdo teritorijose. Ginčijamo detaliojo plano sprendinys - žemės sklypo (sklypų) naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją teritoriją, žemės naudojimo pobūdžio pakeitimas iš poilsio įstaigų teritorijos į sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją - prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių santraukos Teritorinio funkcinio zonavimo 7 punkto sprendiniams, nustatantiems, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 02 08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ (t.I, b.l. 13) buvo patvirtintas teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalusis planas.

2002 02 08 tarp Neringos savivaldybės, atstovaujamos mero, ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, naudotojo UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis „Dėl infrastruktūros plėtojimo“ (t.I, b.l. 15,16).

Detaliojo plano paaiškinamojoje dalyje (t.I, b.l.77) nurodoma, jog detaliojo plano papildymas būtinas, siekiant įteisinti žemės valdas privačių pastatų savininkams, pakeisti pastatų funkciją iš poilsinės į gyvenamąją bei atkoreguoti raudonąsias sklypo linijas pagal esamą situaciją.

Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002 02 08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ buvo patvirtinti detaliojo plano sprendiniai esamą žemės sklypą suskaidyti, suformuojant 8 savarankiškus žemės sklypus ir pakeičiant žemės naudojimo būdą, rekreacinę teritoriją paverčiant gyvenamąja.

Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 patvirtintu detaliuoju planu buvo apibrėžti žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikos valstybei, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (t.I, b.l. 31-57):

3033 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;

adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-08-04 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0320 pagrindu išnuomotas A. P.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1214 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas;adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-05-16 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0217 pagrindu išnuomotas A. J.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1217 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2003-12-18 įregistruota hipoteka Nr. 03220030007629 (kreditorius - AB bankas NORD/LB Lietuva);adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, 2003-05-26 nuomos sutarties Nr. N23/2003-0223 pagrindu išnuomotas A. J. ir L. J.; Klaipėdos apskrities viršininko 2003-04-23 įsakymu Nr. 13.6-1216 nustatytas servitutas - teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas; 2005-09-16 įregistruota hipoteka Nr.03220050008039 (kreditorius - AB bankas „Snoras").

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringoje, įregistruotas pastatas - poilsio namai (un.Nr(duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 16 atskirų nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teisėmis priklausančios: A. M., G. E. J., J. L. ir B. L.. (2008-02-29 įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I. K. ir R. K.i (2007-01-08 įregistruota hipoteka - kreditorius AB Sampo bankas), V. B. ir A. B. (2008-02-29 įregistruota hipoteka - kreditorius AB SEB bankas), I. A. ir A. A., A. M. ir A. M., E. A. ir S. A., UAB (duomenys neskelbtini) (2007-10-08 įregistruota hipoteka - kreditorius AB Ūkio bankas); Ankstesni savininkai - LUAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (Vį Registrų centras duomenimis įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro - pasibaigęs juridinis asmuo), G. P., I. B., V. P., K. P., A. J..

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame suformuoti 2 atskirti nekilnojamojo turto objektai - poilsio patalpos, nuosavybės teise priklausantys R.M.ir G. L. M.; Ankstesni savininkai – H. B., L. K., LUAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), K. Š., V. Š., M. Š.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. S. ir V. L.; Ankstesni savininkai – V. J. K., E. B., L. K., LUAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. P.; Ankstesnis savininkas - LUAB (duomenys neskelbtini). 2007-06-22 pastatui įregistruota hipoteka - kreditorius AB DnB NORD bankas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis G. E.J.; Ankstesnis savininkas - LUAB (duomenys neskelbtini). Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas (un.Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J.i; 2003-12-18 įregistruota hipoteka Nr. 03120030007628 (kreditorius - AB bankas „NORD/LB Lietuva"); Ankstesnis savininkas - LUAB(duomenys neskelbtini). Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotas pastatas - poilsio pastatas ((duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. J. ir L. J.i; 2005-09-15 įregistruota hipoteka Nr.03120050008037 (kreditorius - AB bankas „Snoras"). Ankstesni savininkai: A. Š., LUAB (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog detaliojo plano sprendinys - žemės sklypo (sklypų) naudojimo būdo pakeitimas iš rekreacinės į gyvenamąją teritoriją, žemės naudojimo pobūdžio pakeitimas iš poilsio įstaigų teritorijos į sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją - prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) Pagrindinių teiginių santraukos Teritorinio funkcinio zonavimo 7 punkto sprendiniams, nustatantiems, kad Neringos miesto valdyba, vykdydama KNNP teritorijų tvarkymą, privalo išlaikyti teritorijų paskirtį, numatytą KNNP generaliniame plane ir gyvenviečių bei jų artimos aplinkos principiniuose planuose.

Nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ne tik KNNP planavimo schemai (generaliniam planui), bet ir kitiems Lietuvos Respublikos norminiams aktams: pažeisti 1999-03-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai (Žin., 1999, Nr. 27-766), kurių 4 p. nustato, kad nacionalinis parkas tvarkomas pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą (generalinį planą), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 (Žin., 1994, Nr. 99-1977). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus į bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Pažeistos LR Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 108-3902): 28 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo bei Statybos įstatymų nuostatomis; 31 str. 8 d. nuostatos, nustatančios, jog pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Pažeistos ir šio įstatymo 5 str., 13 str. nuostatos, jog valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato ne tik įstatymas, bet ir Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai (saugomų teritorijų planavimo dokumentai). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis nustatė, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo negalima skaidyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovantojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Ginčo detaliuoju planu keičiant žemės sklypo naudojimo būdą (pobūdį) į gyvenamąją teritoriją, sodybinio užstatymo arba mažaaukščių statinių teritoriją, buvo pažeisti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Teritrijų naudojimo schemos sprendiniai ir LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.

Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimu Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto pavirtinimo" nuspręsta patvirtinti minimų žemės sklypų naudojimo sąlygas, kuriose, vadovaujantis Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 3 patvirtinto teritorijos detaliuoju planu nustatytas žemės naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė - privačioms valdoms išdėstyti, 8.1.1. p. nustatytas ūkinės veiklos pobūdis žemės sklype - kitos paskirties žemė - privataus gyvenamojo namo statybai ir eksploatavimui.

Kadangi nustatyta, jog Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimu Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja KNNP planavimo schemos (generalinio plano) bei kitų teisės aktų nuostatoms, tai ir ginčijamo administracinio akto pagrindu priimtas kitas administracinis aktas - Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimas Nr. 253 laikytinas neteisėtu, todėl naikintinas.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad Neringos savivaldybės tarybos 2002 02 08 sprendimas Nr. 03 „Dėl teritorijos adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės valdybos 2002 12 16 sprendimas Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini) Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ yra neteisėti ir naikintini, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti.

Neringos savivaldybės tarybos 2002-02-08 sprendimą Nr. 03 „Dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)), Nidos gyv., Neringa, detalaus plano patvirtinimo“ ir Neringos savivaldybės valdybos 2002-12-16 sprendimą Nr. 253 „Dėl žemės sklypų, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ribų ir ploto patvirtinimo“ panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėAlona RomanovienėLaimutė Jokubauskaitė