- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 1A-267-60-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-00535-10-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Emilija Akelienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Svetlana Jurgaitienė
- Nukentėjusysis
- E. J., A. Ž.
- Nuteistasis
- S. Ž.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Georgijus Zavtrakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, nukentėjusiajai E. J., nukentėjusiosios A. Ž. atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, nuteistajam S. Ž., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant S. Ž. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat S. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį uždrausta prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. Ž. ir E. J., tame tarpe – bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiomis A. Ž. ir E. J. bei lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
Skundžiamu nuosprendžiu priteista iš S. Ž. A. Ž. ir E. J. po 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2007-12-22 iki 2010-04-29, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas psichinę prievartą, bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), sistemingai - ne mažiau kaip 30 kartų - grasino nukentėjusiosioms A. Ž. ir E. J., kad jas nužudys, išpjaus miegančias, su jomis fiziškai susidoros; 2010-04-29, buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš spintelės stalčiaus paėmęs virtuvinį peilį, grasino A. Ž. ir E. J., kad šiuo peiliu papjaus jas ir mažametę anūkę M. J.; 2010-06-25, atėjęs prie savo buto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino dukrai E. J., kad su ja fiziškai susidoros, tokiu būdu terorizavo A. Ž. ir E. J., grasindamas padaryti pavojingą veiką jų gyvybei ir sveikatai bei sistemingai jas baugino, panaudodamas psichinę prievartą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Ž. prašo paskirti teismo ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę užduodant ekspertui šiuos klausimus: 1. Ar nusikaltimo padarymo metu S. Ž. 2010-04-29 suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti (ar dėl alkoholio poveikio S. Ž. buvo patologinėje apsvaigimo būsenoje)?; 2. Ar S. Ž. serga psichine liga? Jei taip, tai kokia?; 3. Ar S. Ž. gali dalyvauti teisme, duoti paaiškinimus ir būti teisiamas?. Taip pat jis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir veiką perkvalifikuoti į Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę, panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir sumažinti nukentėjusiosioms priteistą neturtinės žalos dydį.
Skunde S. Ž. nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir rėmėsi tik jį kaltinančiais duomenimis. Jis teigia, kad teismo išvada apie sistemingą grasinimą nukentėjusioms, taip jas terorizuojant, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nepagrįsta surinktais ir teisme patikrintais įrodymais, o paremta prielaidomis bei bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais. Apeliantas nurodo, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis prisipažino iš dalies, kadangi tik 2010-04-29 kilusio konflikto metu galėjo grasinti fiziniu susidorojimu nukentėjusioms A. Ž. ir E. J., dėl girtumo tiksliai neprisimenant šio įvykio aplinkybių. Skundo autorius yra įsitikinęs, kad 2010-04-29 įvykio metu išsakytų grasinimų nebūtų siekęs įgyvendinti, kadangi prieš A. Ž. ir E. J. niekada nenaudojo fizinio smurto, o daugiau pastarosioms fiziniu susidorojimu nėra grasinęs.
Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jis su A. Ž. 1976 m. sudarė santuoką, kurioje gimė dvi dukros, o su A. Ž. gyveno dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris yra bendras jų turtas. Apeliantas nurodo, kad 2006 metais dukra E. J. su sutuoktiniu R. J. ir mažamete dukra persikėlė gyventi pas juos į minėtą butą su sąlyga, kad gyvens tik laikinai iki namo statybų pabaigos. Tačiau dukros šeimos namo statybos užsitęsė, todėl pradėjo kilti tarpusavio nesutarimai ir būdamas neblaivus bei tuo metu turėdamas problemų dėl alkoholio vartojimo, jis be jokių grasinimų fiziškai susidoroti išsakydavo, kas jam nepatikdavo. Skundo autorius teigia, kad dėl kylančių konfliktų A. Ž. jam pasakė, kad nutrauks santuoką ir dėl jo girtavimo prisiteis sau butą.
Skundo autorius teigia, kad 2010-04-29, apie 12.00 val. jis grįžo į namus, tačiau A. Ž. jo neįsileido į butą teigdama, kad jis neblaivus ir taip provokuodama konfliktą, nors tuo metu jis buvo blaivus. Po to apeliantas nuvyko į kelias kavines išgerti alaus ir, būdamas stipriai apsvaigęs, apie 19.30 val., sugrįžo namo, kur rado A. Ž. ir dukrą E. J.. Nuteistasis nurodo, kad tarp A. Ž. ir jo kilo konfliktas, kurio aplinkybių dėl girtumo jis neprisimena, tačiau neneigia, kad galėjo kaip nors pagrasinti sutuoktinei ir dukrai bei neatmeta galimybės, kad joms galėjo demonstruoti peilį, tačiau grasinimų tikrai nebūtų siekęs įgyvendinti. Todėl jie neturėtų būti vertinami kaip realūs, kadangi prieš jas apeliantas niekada nenaudojo smurto. Jis teigia, kad po konflikto vėl nuėjo į kavinę, kur buvęs pažįstamas vardu Romas iš jo atėmė peilį ir padavė barmenei, o iš kur pas jį atsirado peilis, nepamena.
Nuteistasis pažymi, kad vertindamas jo veiksmus, t.y. grasinimų sistemingumą (ne mažiau kaip 30 kartų), terorizavimą, bauginimus panaudojant psichinę prievartą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl jo veiksmų A. Ž. kreipėsi į policiją tik vieną kartą (2010-05-05), o E. J. kreipėsi į policiją tik du kartus ((2010-05-05 ir 2010-07-12). Jis teigia, kad dėl 2010-04-29 įvykio A. Ž. ir E. J. į policiją kreipėsi tik 2010-05-05, kas patvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai apie grasinimus ne mažiau 30 kartų laikotarpyje nuo 2007-12-22 iki 2010-04-29 yra išgalvoti ir negali būti vertinami kaip realūs. Jis teigia, kad nukentėjusiųjų parodymuose bei kaltinime nekonkretizuotos šių grasinimų aplinkybės, išskyrus 2010-04-29 ir 2010-06-25 įvykių aplinkybės.
Skundo autorius teigia, kad 2010 m. birželio mėn., A. Ž. jį informavo apie kreipimąsi į tesimą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir tai, kad jis turi iš jos pasiimti jam skirtus teismo procesinius dokumentus. Todėl 2010-06-25, 19.30 val., būdamas blaivus, apeliantas atėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o E. J. jam padavė atplėštą voką ir pareikalavo, kad jis atiduotų buto raktus. S. Ž. nurodo, kad jį suerzino, jog vokas praplėštas ir dukrą jis pavadino „žiurke“, o daugiau jai nieko nesakė, fiziniu susidorojimu negrasino. Apeliantas pažymi, kad nors ji su pareiškimu kreipdamasi į policiją, nurodė, kad 2010-06-25 konflikto metu nuteistasis jai grasino, tačiau tai paneigia ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. A. (ji tai patvirtino ir teisme) ir J. H., kurios nurodė, kad 2010-06-25 buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaune, ir girdėjo kaip apeliantas pasakė tik tai „aš to taip nepaliksiu, aš jums padarysiu“, o jokių konkrečių grasinimų susidoroti fiziškai šios liudytojos nenurodė. Todėl apeliantas mano, kad minėti žodžiai negali būti vertinami kaip grasinimas susidoroti fiziškai ar kaip bauginimas, ar psichologinis smurtas, nes tai reiškė, kad jis tik bylinėsis su nukentėjusiomis teisme. Nuteistasis teigia, kad A. Ž. 2010-06-09 ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, turto priteisimo ir kompensacijos neturtinei žalai atlyginti patvirtina, kad ji 2010-05-05 kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl 2010-04-29 įvykio skatinama savanaudiškų paskatų, inicijuojant jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą ir pareiškiant civilinį ieškinį dėl nepagrįstai didelės neturtinės žalos atlyginimo.
Nuteistasis nurodo, kad E. J. 2010-07-29 apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad baisiausias dalykas atsitiko 2010-04-29, kai S. Ž. griebėsi peilio ir grasino jas išpjauti, kas patvirtina, kad ankstesni šeimyniniai nesutarimai nebuvo tokie pavojingi ir neturėjo požymių pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį.
Apeliantas teigia, kad teisme jo gynėjas pateikė prašymą skirti S. Ž. psichiatrinę ekspertizę, tačiau teismas nepagrįstai atmetė tokį prašymą, nors prašymas buvo motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis specialistui nustatyti, ar S. Ž. reikalinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi jis 2005-08-17-2005-08-22 buvo gydytas Kauno psichiatrijos ligoninės stacionare, diagnozė - komplikacijos vartojant alkoholį. Tuo tarpu atlikęs tyrimą pagal 2010-05-27 užduotį specialistas nustatė, kad S. Ž. atlikti tokią ekspertizę nereikalinga. Tačiau 2010-05-27 užduotyje nėra duomenų ar specialistui buvo pateikta baudžiamoji byla, todėl neaišku, ar specialistas turėjo galimybę susipažinti su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, t.y. kad 2010-04-29 įvykio metu S. Ž. dėl girtumo neprisimena kam nors grasinęs, o aplinkybė ar S. Ž. galėjo būti patologinėje apsvaigimo būsenoje specialisto nebuvo įvertinta.
Apeliantas mano, kad įvertinus tai, teismas jo veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir taikyti atsakomybę dėl 2010-04-29 įvykio, dėl kurio jis savo kaltę nuosekliai pripažino ir gailisi, o gailėjimosi dėl to anksčiau jis nenurodė tik todėl, kad jam buvo inkriminuojama šio straipsnio 2 dalis. Jis teigia, kad teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jo elgesį 2010-04-29 išprovokavo A. Ž., kuri neįleido jo į pastarojo butą, nepagristai apkaltindama jį neblaivumu.
Skundo autorius nurodo, kad nukentėjusiosios A. Ž. pareiškė 25 000 Lt, o E. J. 20 000 Lt civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodydamos, jog jos dėl S. Ž. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, baimę. Tačiau tokie nukentėjusiųjų ieškiniai turi būti vertinami kaip noras pasipelnyti, ką patvirtina ir A. Ž. anksčiau išsakyti žodžiai, kad nutrauks santuoką (dėl ko kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo) ir prisiteis sau butą, o jis nieko negaus. Apeliantas nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad A. Ž. ir E. J. priteistas žalos atlyginimas po 10 000 Lt yra nepagrįstai didelis. Apeliantas nurodo, kad jis ilgą laiką neturėjo oficialaus darbo, registravosi darbo biržoje, o pradėjo dirbti tik 2010-12-08 apdailininku ir šiuo metu jo vidutinės mėnesio pajamos yra 500 Lt. Skundo autorius nurodo, kad jam teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – nustatytą laikotarpį nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamoje vietoje, kuri yra ir jo nuosavybė, o kito turto nuteistasis neturi, o tik šiuo metu patiria išlaidas susijusias su gyvenamojo ploto nuoma ir kitas išlaidas. Jis teigia, kad teismas nevertino, jog A. Ž. provokuojantis ir rizikingas elgesys turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o nukentėjusiųjų reikalavimai atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Nors sunkių dvasinių sukrėtimų sukeltoms pasekmėms sušvelninti naudojami medikamentai paprastai skiriami tik su receptais, tačiau nukentėjusiosios tokių duomenų nepateikė.
Apeliantas mano, kad jam teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra nepagrįsta, kadangi minėtas butas yra ir jo nuosavybė, jame yra jo ir A. Ž. bendrai pirkti daiktai, o santuoka dar nėra nutraukta. Skundo autorius nurodo, kad nors A. Ž. ieškinyje teismui dėl santuokos nutraukimo išdėstė savo turtinius reikalavimus dėl buto, tačiau buto vertė yra daug didesnė, o nustatyti tikrosios jo vertės apeliantas negali dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistasis teigia, kad apelianto dukra su sutuoktiniu ir toliau gyvena tame bute, nors A. Ž. šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Jis nurodo, kad yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, alkoholio nebevartoja, dirba, darbovietės bei minėto namo gyventojų yra charakterizuojamas teigiamai.
Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo darbo sutarties nuorašą, iš kurio matyti, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku (b. l. 182-184), pažymą apie darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad 2010 m. gruodžio mėnesį jam priskaičiuotas 581,82 Lt, išmokėtas 442,19 Lt darbo užmokestis, 2011 m. sausio mėn. priskaičiuotas 800, -Lt, išmokėtas 678,50 Lt darbo užmokestis (b. l. 185), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą charakteristiką, kurioje nurodoma, jog S. Ž. punktualus, pareigingas, kruopštus ir sąžiningas darbuotojas, darbo metu nepastebėtas neblaivus (b. l. 186), o taip pat G. V. g. Nr. 8 pirmos laiptinės gyventojų patvirtinimą, kad S. Ž. yra labai geras ir malonus žmogus, pasirašytą 11 laiptinės gyventojų ir patvirtintą namo įgaliotinio laiptinei parašu (b. l. 187). Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo nuorašą, gautą Kauno miesto apylinkės teisme 2010-06-09 (b.l. 188-191). Nukentėjusiosios A. Ž. atstovė pateikė teismui Kauno AVPK Žaliakalnio PK 2006-08-07 raštą, kad atlikus jos pareiškimo tyrimą, S. Ž. įspėtas dėl netinkamo elgesio buityje (b. l. 201), Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo nutraukta A. Ž. ir S. Ž. santuoka bei padalintas bendras turtas, tame tarpe, butas G. V. g. 8-10 paliekamas A. Ž., iš jos S. Ž. už jam tenkančią buto dalį išmokant 35 000 Lt, šią kompensaciją išmokant ne vėliau kaip iki 2012-02-28 (b. l. 202, 203).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas nebeprašė atlikti byloje įrodymų tyrimo, taigi atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo, kitoje dalyje prašė skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji E. J., nukentėjusiosios A. Ž. atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalis).
Dėl inkriminuotos veikos įrodytumo ir veikos kvalifikavimo
Atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsiranda tam , kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų , naudodamas psichinę prievartą. Taigi, šio įstatymo numatytos baudžiamos veikos yra alternatyvios. Nuteistajam S. Ž. buvo inkriminuotos abi iš alternatyvių veikų ir jis pripažintas kaltu, abi jas padaręs. Viena iš šių veikų, o būtent , kad nuteistasis sistemingai baugino A. Ž. ir E. J., naudodamas psichinę prievartą, nei S. Ž. pareikštame įtarime, nei teismo nuosprendyje papildomai neargumentuota, nenurodant jokių šios veikos padarymo aplinkybių, tai yra, visiškai neatskleidžiant šios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės. Iš nuosprendyje išdėstytų nustatytų aplinkybių formuluotės matyti, kad teismas nuteistąjį kaltu padarius šią veiką laikė dėl to, kad jis padarė veikas, numatytas kitoje įstatymo nustatytos veikos alternatyvoje.
Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo papildomai atskleistos ir nuosprendyje nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad nuteistasis sistemingai baugino žmogų, panaudodamas psichinę prievartą , apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis nepasitvirtino ir ji šalinama.
Kita iš įstatymo, Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies, dispozicijoje numatytų veikų tiek pagal S. Ž. pareikštą įtarimą, tiek pagal nuosprendyje išdėstytas nustatytas aplinkybes pasireiškė tuo, kad S. Ž. sistemingai, ne mažiau kaip 30 kartų nuo 2007-12-22 iki 2010-04-29 grasino nukentėjusiosioms, kad jas nužudys, išpjaus miegančias, su jomis fiziškai susidoros, o 2010-04-29 peiliu grasino papjauti nukentėjusiąsias ir mažametę anūkę M. J., 2010-06-25 grasino nukentėjusiajai E. J., kad su ja fiziškai susidoros. Nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo vykdomi 2007-12-22 – 2010-04-29 laikotarpiu, ir dar dviem konkrečiais atvejais 2010-04-29 bei 2010-06-25. Vertindamas nuteistojo S. Ž. veiksmus, teismas visiškai neanalizavo įrodymų turinio, apsiribodamas vieninteliu sakiniu, kad S. Ž. kaltė įrodyta bylos medžiaga. Taip surašytas nuosprendis visiškai neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, proceso dalyviai jo negali kvalifikuotai apskųsti, o apeliacinės instancijos teisme tokio nuosprendžio negalima patikrinti pagal skundo argumentus. Šie pažeidimai, padaryti surašant nuosprendį, laikytini esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais (Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 3 dalis), dėl to nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, iš naujo, sutinkamai su įstatymu, įvertinus visus bylos duomenis (Baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 4 punktas).
Nuteistajam inkriminuota veika, padaryta 2007-12-22 – 2010-04-29 laikotarpiu, kai jis kaltinamas, jog ne mažiau kaip 30 kartų grasino nukentėjusiosioms A. Ž. ir E. J., kad jas nužudys, išpjaus miegančias, su jomis fiziškai susidoros. Šie kaltinimai paremti nukentėjusiųjų A. Ž. ir E. J., liudytojų R. J., I. Ž. parodymais. Nukentėjusioji E. J. vienintelė nurodė laikotarpį, kuriuo nuteistasis grasino nužudyti, išpjauti miegančias ir fiziškai susidoroti su nukentėjusiomis, ji taip pat nurodė, kad taip grasinta buvo ne mažiau kaip 30 kartų. Tačiau nukentėjusioji nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurioms esant ji užfiksavo grasinimų pradžios datą, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių ji sprendė apie grasinimų skaičių. Beje, nukentėjusiosios nurodyta grasinimų pradžios data nesutampa su įtarime ir nuosprendyje nustatyta data. Iš nukentėjusiosios A. Ž. ir E. J. parodymų seka, kad nuteistasis alkoholiu piktnaudžiavo daug metų, gerdavo užgėrimais, būdamas girtas arba prasidėjus abstinencijos laikotarpiui tapdavo irzlus, plūdo nukentėjusias, o maždaug prieš trejus metus, tai yra, liudytojo R. J. teigimu Ž. namuose apsigyvenus Jokubauskų šeimai su mažamete dukra, ėmė grasinti nukentėjusiąsias, M. J. ir R. J. nužudyti. Tačiau grasinimas nužudyti M. J. ir R. J. nuteistajam iš viso neinkriminuotas, be to, iš rašytinių bylos įrodymų seka, kad dėl netinkamo nuteistojo elgesio A. Ž. į Žaliakalnio PK kreipėsi vieną kartą 2006 m., nes nukentėjusioji teismui pateikė šio komisariato atsakymą, datuotą 2006-08-07, taigi ne inkriminuojamu laikotarpiu. Vertindamas nukentėjusiųjų bei liudytojų R. J., I. Ž. parodymus, teismas daro išvadą, jog nuteistasis iš tikrųjų piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, o, būdamas girtas, elgėsi netinkamai. Tačiau teismas nenustato jokių patikimų duomenų, kad inkriminuojamu laikotarpiu S. Ž. būtų terorizavęs nukentėjusiąsias, grasindamas padaryti veiką, pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui, o taip pat grasinęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ar padaręs kitą veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių. Dėl šios priežasties veika, padaryta 2007-12-22 -2010-04-28 laikotarpiu iš kaltinimo S. Ž. pašalintina.
2010-04-29 veika inkriminuota atskirai, nurodant, kokius veiksmus S. Ž. atliko, o būtent, kad, būdamas savo buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš spintelės paimtu virtuviniu peiliu grasino A. Ž. ir E. J., kad papjaus jas ir mažametę anūkę M. J.. Nuteistasis S. Ž., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad žmona su dukra jo neįleisdavo į butą, įsileisdavo tik tada, kai jis turėjo pinigų, neleido bendrauti su anūke Meda. Dėl to šeimoje kildavo konfliktai, barnių metu jie visi naudojo ir necenzūrinius žodžius, tačiau išžudyti savo šeimą jis negrasino. 2010-04-29 įvykių jis neatsimena dėl girtumo, tą dieną žmona jo neįleido į butą blaivaus, todėl vakare jis išgėrė keliuose baruose. Kaip pas jį atsirado peilis, jis nežino. Nukentėjusioji A. Ž. pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kad jau 10 metų S. Ž. gyvena tai pas kitą moterį, tai vėl sugrįžta į namus, sugrįžęs į namus, girtuokliauja, kelia triukšmą. Apklausoje A. Ž. nurodo, kad „tą dieną“, nekonkretizuodama, kad tai buvo 2010-04-29, S. Ž. peilį laikė rankoje ir jau ėjo link jos, tačiau tuo metu iš kambario atėjo duktė. Nukentėjusioji A. Ž. nenurodė, kad konkrečiai 2010-04-29 S. A. Ž. grasino papjauti dukrą E. J. ar anūkę M. J., savo parodymuose apsiribodama teiginiais, kad S. Ž. visą laiką buvo agresyvus ir visą laiką ją terorizavo. Nukentėjusioji E. J. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad tėvas visą laiką girtavo ir plūdo jas, kad trukdo jam gerti, vaikė mamą. Dienos, kai S. Ž. namiškiams grasino peiliu, nukentėjusioji E. J. taip pat nenurodė, nurodė, kad ji išgirdo rėkiant motiną, pamatė tėvą su peiliu rankoje, išsigando ir skambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Apie tai, kad S. Ž. grasino papjauti ją ar jos dukrą M. J., nukentėjusioji E. J. nenurodė.
Kita nukentėjusiųjų pateikta informacija apie 2010-04-29 įvykius užfiksuota jų pareiškimuose. E. J. dėl šio įvykio į policija kreipėsi 2010-05-05, nurodydama, kad S. Ž. 2010-04-29 apie 19.30 val. peiliu grasino papjauti A. Ž., ją ir jos dukrą, kai ji paskambino į policiją, S. Ž. iš buto išėjo, o apie 20 val. vėl daužė duris ir grasino jas visas tris papjauti (b. l. 3, 5). Nukentėjusioji A. Ž. 2010-05- 05 pareiškime (b. l. 6) policijai nurodė, kad 2010-04-29 S. Ž., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, paėmęs iš virtuvės stalo stalčiaus peilį, juo grasino jai ir dukrai E. J.. Kad būtų grasinta anūkei M. J., A. Ž. nenurodė. Liudytojas A. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2010-04-29 apie 20 val. bare jam iš matymo pažįstamas vyriškis padavė peilį, sakydamas, kad jį paėmė iš girto S. Ž., kuris bare tą peilį rodė ir sakė išpjausiąs šeimą. Liudytojas R. U. taip pat parodė, kad apie Ž. šeimos nesutarimus žino, nes jo žmona bendrauja su E. J., pats yra girdėjęs bute triukšmą. Nukentėjusioji E. J. tyrimui pateikė virtuvinį peilį, kuris apžiūrėtas (b. l. 26, 27-29). Šie duomenys laikytini įrodymais ir vertintini kvalifikuojant S. Ž. veiką. Įrodymų visetas patvirtina, kad 2010-04-29 S. Ž. peiliu grasino nukentėjusiajai A. Ž.. Grasinimas peiliu vertintinas kaip grasinimas nužudyti, nes įrankis, kuriuo grasinama, yra pavojingas gyvybei. Kad grasinimas gali būti įvykdytas, nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kadangi jos ir S. Ž. tarpusavio santykiai buvo blogi, jiedu nuolat konfliktavo dėl S. Ž. girtavimo, jo gyvenimo pas kitą moterį, dukros šeimos apsigyvenimo bute ir kt. Iš paties S. Ž. parodymų matyti, kad dėl girtumo jis neatsimena įvykio aplinkybių, kas taip pat įrodo, kad esant priešiškiems sutuoktinių santykiams, savo grasinimą jis galėjo įvykdyti, nes jo veiksmai nebuvo valingai kontroliuojami. Duomenų padaryti išvadai, kad S. Ž. 2010-04-29 grasino nužudyti E. J. ir M. J., nepakanka. Nukentėjusiųjų parodymai šioje dalyje nėra nuoseklūs, jais grįsti kaltinimo šioje dalyje negalima, kitų įrodymų taip pat nėra.
Teismas daro išvadą, kad S. Ž. 2010-04-29 apie 19.30 val. savo namų virtuvėje G. V. g. 8-10, Kaune grasino peiliu nužudyti A. Ž., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ši veika įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Šią S. Ž. veiką lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šiai veikai padaryti.
Chronologiškai kita nuteistajam pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį inkriminuota veika padaryta 2010-06-25. Apie tą dieną įvykusį konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios E. J. parodymus davė ir nuteistasis, ir nukentėjusioji. Iš jų abiejų parodymų seka, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl nuteistajam adresuoto atplėšto pašto voko ir dėl to, kad nuteistasis nebuvo įleistas į namus. Nuteistasis pripažino dėl šios aplinkybės supykęs ir išvadinęs dukrą „žiurke“, o nukentėjusioji parodė, kad tėvas ją plūdo, sakė grįšiąs gyventi į butą, neleisiąs jai ramiai gyventi, susidoros, neleido uždaryti durų. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. A. parodė, kad 2010-06-25 vakare ji buvo pas draugę E. J. ir girdėjo E. J. ir jos tėvo žodinį konfliktą, kurio metu S. Ž. pasakė, jog jis taip nepaliks, padarys joms. Toks šeimos narių barnis neturi jokios nusikalstamos veikos požymių, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios E. J. buvo akivaizdus interesų konfliktas- nuteistajam buvo uždrausta gyventi jo namuose, o nukentėjusioji, būdama pilnametė ir turėdama atskirą šeimą su visa savo šeima į tuos namus, kurie jungtinės nuosavybės teise priklausė ir nuteistajam , bet nepriklausė nukentėjusiajai E. J., atsikraustė ir gyveno ne vienerius metus. Nuteistajam inkriminuota veika, padaryta 2010-06-25, iš kaltinimo S. Ž. taip pat pašalintina, nes tokia veika neatitinka nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ar kitos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių.
Dėl bausmės
Skiriant bausmę S. Ž. už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), S. Ž. praeityje neteistas, 2009 m. baustas administracine tvarka, dirba ir darbovietėje yra teigiamai charakterizuojamas. S. Ž. skirtina bauda, kurios dydis nustatomas sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 2 dalies (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) reikalavimais.
Dėl civilinių ieškinių
E. J. nėra nukentėjusioji dėl S. Ž. padarytos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, jos civilinis ieškinys dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
A. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dėl 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos, patirtos dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų, atlyginimą, tačiau patirtos neturtinės žalos įvertinimas turi būti adekvatus nukentėjusiojo asmens patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams, jo reputacijos pablogėjimui ir kitoms sąlygoms, numatytoms įstatyme. Ž. šeimoje nesutarimai tęsėsi daug metų, per 36 santuokoje išgyventus metus A. Ž. dėl sutuoktinio elgesio kreipėsi į policiją pagal bylos duomenis tris kartus, sutuoktiniai eilę kartų gyveno atskirai- S. Ž. su kita moterimi, A. Ž.- Vokietijoje. Taigi, konfliktų atmosfera šeimoje buvo įprasta. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Ž. dėl S. Ž. nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi beveik tuo pat metu, kai ji inicijavo ištuokos bylą Kauno miesto apylinkės teisme. A. Ž. ir E. J. prašoma priteisti civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo suma buvo didesnė nei teismas iš A. Ž. priteisė sumokėti S. Ž. kaip kompensaciją už jam tenkančią santuokinio turto dalį. Kadangi dėl S. Ž. nusikalstamų veiksmų A. Ž. patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, iš S. Ž. jai priteistina 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tokia suma esamoje situacijoje atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (septynis šimtus aštuoniasdešimt Lt) baudą.
Priteisti iš S. Ž. A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti, 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.
E. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktinį įrodymą- peilį- sunaikinti.
Kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo A. Ž., panaikinti.